- Teismas
- Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-07-03
- Bylos Nr.
- II-52-220/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00133-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Edmundas Žukauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. V.
- Institucija
- Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. V. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Tauragės AVPK) 2020 m. gegužės 20 d. nutarimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
M. V. prašo panaikinti 2020 m. gegužės 20 d. Tauragės AVPK nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1134-2020, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo požymių.
Skunde nurodė, kad ji nubaustas už tai, kad 2020 m. gegužės 1 d. 15:41 val. Vytauto g. Tauragėje vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam 15:56 val. buvo nustatytas lengvas 0,46 promilės girtumo laipsnis ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 nutarimu Nr. 1950, 5 ir 14 punktus. Tačiau iš administracinio nusižengimo byloje esančio alkotesterio tikrinimo žurnalo matyti, kad pareiškėjo neblaivumas 2020 m. gegužės 1 d. buvo tikrintas du kartus: 15:56 val. nustatytas 0,46 promilės neblaivumas, o 16:13 val. nustatytas 0,40 promilės neblaivumas. Iš pareiškėjo nebuvo paimtas paaiškinimas apie įvykio aplinkybes, o policijos pareigūnai patys savo iniciatyva atliko antrąjį patikrinimą alkotesteriu nurodydami, kad šalyje galiojant paskelbtam karantinui, gyventojai nuolat naudoja dezinfekcinį skystį ir kitas dezinfekuojančias priemones dėl kurių alkotesterio parodymai gali būti netikslūs, todėl jie visuomet duoda asmeniui pūsti į alkotesterį antrą kartą, praėjus ne mažiau nei 15 minučių nuo pirmo patikrinimo.
Atlikus antrąjį patikrinimą, kaip to reikalauja alkotesterio naudojimo instrukcija, net nepritaikius paklaidos pareiškėjui buvo nustatytas leistinas alkoholio kiekis, o būtent 0,40 promilės, kuriam esant asmuo gali vairuoti transporto priemonę.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad kilus abejonėms dėl jo neblaivumo, policijos pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų pašalinti abejones, nustatyti konkretų ir abejonių nekeliantį neblaivumo laipsnį, nepristatė pareiškėjo į gydymo įstaigą, kad būtų paimtas jo kraujas, nesiėmė kitų priemonių pareiškėjo neblaivumui patvirtinti ar paneigti, nesiaiškino pareiškėjo galimo neblaivumo aplinkybių ir priežasčių, kodėl dviejų patikrinimų alkotesteriu rezultatai esmingai skiriasi. Vietoje to pareigūnai pareiškėjui surašė administracinio nusižengimo protokolą bei sustabdė pareiškėjo teisę vairuoti transporto priemones iki tol, kol administracinio nusižengimo byloje įsiteisės galutinis sprendimas.
Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Tauragės AVPK pareigūnas taip pat šių abejonių nepašalino, nenustatė ir nebandė nustatyti priežasčių, kodėl dviejų patikrinimų alkotesteriu rezultatai skiriasi, nesiaiškino galimo pareiškėjo neblaivumo aplinkybių, tai yra neištyrė administracinio nusižengimo bylos pilnėtinai, visapusiškai ir objektyviai. Skundžiamame nutarime net nėra pritaikyta alkotesterio paklaida, taip pat visiškai neaišku, kuo vadovaujantis yra nurodyta, kad pareiškėjas pripažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymo dieną buvo grįžęs iš darbo, pavalgė ir išgėrė vieną skardinę alaus ir po to iš karto išvažiavo. Išvažiavo iš Tauragėje esančios Mažvydo gatvės į Vytauto gatvę. Sustojo prie šviesoforo, kadangi degė raudonas šviesoforo signalas. Policijos pareigūnai atvažiavo iš Dariaus ir Girėno gatvės ir pravažiavo pro šalį, tačiau apsisuko ir sustojo jam už automobilio galo. Kai užsidegė žalias šviesoforo signalas jam pradėjus važiuoti, policijos pareigūnai įjungė švyturėlius, taip jį įspėdami, kad reikia sustoti. Jie sustojo prekybos centro „Topo centras“ stovėjimo aikštelėje. Priėjęs policijos pareigūnas paprašė pateikti dokumentus. Jis juos padavė. Tada liepė pasitikrinti neblaivumą. Jis pareigūnams nesakė, kad buvo gėręs alaus. Nuo sustabdymo iki pūtimo praėjo gal kokia minutė. Papūtus pirmą kartą pareigūnas paklausė ar galės papūsti antrą kartą, kadangi tai susiję su karantinu. Praėjus 15 minučių nuo pirmojo pūtimo jis įpūtė 0,40 promilės, tačiau pareigūnai pasakė, kad vadovausis pirminiais alkotesterio parodymais, nes jiems pirmi parodymai yra svarbiausi. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu jis pareigūnui pasakė, kad išgėrė vieną skardinę alaus. Mano, kad pareigūnai nepagrįstai vadovavosi pirminiais alkotesterio parodymais, kadangi remiantis teismų praktika visos abejonės turėtų būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Policijos pareigūnai nesiėmė jokių papildomų priemonių siekiant patvirtinti ar paneigti, kad visgi pirminiai alkotesterio parodymai buvo teisingi, todėl nesant visų administracinės atsakomybės sąlygų, kad būtų galima patraukti administracinė atsakomybėn pareiškėją, nutarimas laikomas neteisėtu, nes nebuvo įrodyta pareiškėjo kaltė.
Taip pat prašo priteisti iš Tauragės AVPK pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1064,80 Eur advokato pagalbai apmokėti.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsiliepimu prašė skundą atmesti, palikti galioti priimtą nutarimą. Nurodė, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, pareiškėjas paaiškino, jog buvo išgėręs vieną skardinę alaus su padarytu nusižengimu sutiko, ir nuoširdžiai gailėjosi, dėl ko jam buvo paskirta minimali bauda. Pareiškėjas iš esamų aplinkybių yra nenuoširdus ir meluoja, nes teigė protokole, kad alkoholio nevartojo, o po to nagrinėjant bylą nevienodai aiškino suvartoto alkoholio kiekį (gėrė vieną skardinę alaus, gėrė pusantros skardinės alaus). Nurodo, kad pareiškėjui antrą kartą nustatant 0,40 promilės neblaivumą, praėjo 32 minutės po nusižengimo padarymo, todėl vertinant šias aplinkybes akivaizdu, kad pareiškėjas vairavo automobilį būdamas neblaivus. Skunde klaidingai nurodoma, kad po alkoholio vartojimo reikia palaukti ne trumpesnį nei 20 min. laiko tarpą, kad burnoje užsilikęs alkoholis neiškreiptų prietaiso parodymų, kadangi alkotesterio ALCOTEST 7510, kuriuo pareiškėjui buvo nustatytas neblaivumas instrukcijoje yra numatyta, kad turi praeiti ne trumpesnis nei 15 minučių laiko tarpas po paskutinio alkoholio vartojimo. Taip pat pažymėtina, kad minėtas alkotesteris turi funkciją aptikti alkoholį burnoje ir tokiu atveju neblaivumo prietaisas nefiksuoja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK atitinkame straipsnyje įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – administracinio nusižengimo sudėtis.
Iš skunde nurodytų motyvų bei teismo posėdžio metu duotų pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad esant skirtingiems alkotesterio parodymams, policijos pareigūnai vadovavosi pirminiais alkotesterio parodymais, nustatant, kad pareiškėjas buvo neblaivus. Taigi, būtina nustatyti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.
Nustatyta, jog pareiškėjui surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2020 m. gegužės 1 d. 15:41 val. Vytauto g. Tauragėje vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam 15:56 val. buvo nustatytas lengvas 0,46 promilės girtumo laipsnis.
Tauragės AVPK nurodo, kad pareiškėjas yra nenuoširdus ir meluoja, kadangi nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nurodė, kad išgėrė vieną skardinę alaus ir išvažiavo, vėliau pusantros, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, visgi, pareiškėjas nei nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Tauragės AVPK, nei teikiant skundą neneigė, kad iš vis nevartojo alkoholio. Pareiškėjas pripažino, kad grįžęs iš darbo valgydamas išgėrė alaus ir tada išvažiavo. Dėl to, kad jis skirtingai nurodė išgerto alkoholio kiekį, negalima laikyti esmine aplinkybe dėl jo pripažinimo vairavusiu automobilį neblaiviam.
Iš byloje pateikto neblaivumo matavimo žurnalo matyti, kad pareiškėjui neblaivumas tikrintas du kartus. Pirmasis patikrinimas atliktas 15:56 val. ir pareiškėjui nustatytas 0,46 promilės neblaivumas bei antrasis patikrinimas alkotesteriu atliktas 16:13 val. pareiškėjui nustatytas 0,40 promilės neblaivumas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018), todėl sutiktina su Tauragės AVPK nurodyta aplinkybe, kad tikrinant asmens neblaivumą įvykio vietoje, geriausiai atspindima asmens būsena vairavimo metu. Nustatant asmens neblaivumą turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – taisyklių) nuo 2016 m. gegužės 18 d. galiojančia redakcija bei 2019 m. kovo 25 d. Lietuvos policijos Generalinio komisaro įsakymu Dėl Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 5-V-242 (toliau – tvarkos aprašas).
Taisyklių 4 punkte nurodyta, kad Policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Taip pat tą pačią nuostatą atkartoja tvarkos aprašo 5.5 punktas, kuriame nurodyta, kad policijos pareigūnas per tikrinimą nustatęs, kad įtariamo neblaivumu vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo situacija neatitinka nei vienos iš taisyklių ir tvarkos apraše nurodytų nuostatų, tačiau kaip matyti iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašo, pareigūnai pareiškėjui davė pasitikrinti neblaivumą antrą kartą nors pagal galiojančią tvarką, to neprivalėjo daryti. Pasak pareiškėjo, pareigūnai antrą kartą davė pūsti, nes nurodė, kad dėl šalyje paskelbto karantino ir žmonių dažnai naudojamų dezinfekavimo priemonių alkotesterio parodymai gali būti netikslūs. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad tikrinant jo blaivumą, pareigūnams nenurodė, kad yra gėręs alaus, tai iš esmės patvirtina surašytame administracinio nusižengimo protokole esantis įrašas, kuriame pareiškėjas nurodė, kad nevartojo alkoholinių gėrimų.
Vadovaujantis alkotesterio Alcotest 7510, kuriuo buvo atlikti tikrinimai, instrukcija, prieš tikrinant asmenį būtina palaukti ne trumpesnį nei 15 minučių laiko tarpą nuo paskutinio oralinio alkoholio vartojimo (b. l. 68) Sutiktina su Tauragės AVPK nurodyta aplinkybe, kad pareiškėjas skunde klaidingai nurodo, kad turi praeiti ne mažiau nei 20 minučių. Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė grindžiama Alkopro.lt internetinio puslapio informacija, tačiau minėtame puslapyje nenurodyta, kokiam konkrečiam alkotesteriui taikomos šios naudojimo taisyklės. Be to, iš pareiškėjo pateiktos specialisto išvados taip pat matyti, kad išvadoje pateiktas ne Alcotest 7510 alkotesterio naudojimo instrukcija, tačiau alkotesterio „lion alcometer 500“, tai yra visai kito alkotesterio nei, kad buvo tikrinamas pareiškėjas instrukcija, todėl teismas vadovaujasi Tauragės AVPK pateikta alkotesterio instrukcija, kurioje nurodoma, kad prieš tikrinant asmenį būtina palaukti ne mažiau kaip 15 minučių. Taip pat pabrėžtina, kad alkotesterio instrukcijoje taip pat nurodyta, jog, jeigu matavimo rezultatas teigiamas (pareiškėjo atveju nustatyta 0,46 promilės), rekomenduojama atlikti pakartotinį matavimą po 10-15 minučių matavimo rezultatui patvirtinimui ( kaip matyti antrą kartą pareiškėjui nustatyta 0,40 promilės) (b. l. 72), todėl gali būti paaiškinama, kad policijos pareigūnai, (vertinant pagal pareiškėjo parodymus, jog jie davė pareiškėjui antrą kartą nusistatyti girtumą dėl pirminių parodymų abejonių ryšium su koronoviruso plitimo prevencija), duodami po 15 minučių pūsti antrą kartą, nors tai nėra numatyta taisyklėse ir tvarkos apraše ir nėra jiems privaloma, norėdami įsitikinti alkotesterio pirminiais parodymais, vadovavosi logišku samprotavimu ir alkotesterio instrukciją.
ANK nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius nusižengimo sudėtį, o jos nenustačius, administracinė teisena turi būti nutraukta.
ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas). ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, neteisėtas yra pats vairavimo esant neblaiviam faktas. Taigi šio numatyto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (2013 m. gegužės 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-12-2013). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014 ).
ANK 567 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teisinį reguliavimą, teismas laiko, kad esant dviem skirtingiems parodymams policijos pareigūnai turėjo imtis papildomų priemonių numatytų taisyklių 8, 8.1, 8.2, 8.3 ir 9 punktuose - įvertinti bendrą asmens būklę, o neturint objektyvių galimybių (nagrinėjamu atveju alkotesteriu nustatyti skirtingi parodymai) nustatyti asmens neblaivumą esant prieštaravimams to paties prietaiso parodymams, siųsti asmenį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, tačiau kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, kilus prieštaravimams tarp prietaiso parodymų, pareigūnai jokių kitų veiksmų nesiėmė ir vadovavosi pirminiais alkotesterio parodymais.
Tauragės AVPK nurodo, nuo pareiškėjo sustabdymo iki antro tikrinimo praėjo 32 minutės, todėl vertinant visą aplinkybių visumą, akivaizdu, kad pareiškėjas vairavo neblaivus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad siekiant nustatyti ar asmuo vairavo neblaivus yra svarbus alkotesterio tikrinimo momento rezultatas,( pareiškėjui girtumas 0,46 promilių nustatyta 15,56 val.) ir tai kada prieš patikrinimą asmuo vartojo alkoholį. Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad jis alkoholį ( alų) vartojo maždaug prieš penkias minutes iki jo sustabdymo ir jį tikrino maždaug po minutės laiko. Visais atvejais nustatinėjant asmens neblaivumą būtini alkotesterio tikrinimo rezultatai, kurių pagrindu konstatuojamas konkretus neblaivumo laipsnis, nes būtent šis rezultatas ir leidžia asmenį patraukti administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai, kad buvo antrą kartą nustatinėjamas girtumo patikrinimas ir jis neviršijo leistina promilių ribą, todėl laikytina, kad laiko tarpas (nurodytos 32 min.) reikšmės neturi, nes iš esmės buvo nustatyta leistina neblaivumo riba, kuria dėl šiame nutarime nurodytų aplinkybių, turėjo būti vadovaujamasi mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Be to, neaišku iš kur buvo nustatyta, kad pareiškėjas vairavo automobilį neblaivus 15,41 min., nes byloje nėra jokių duomenų apie tai.
Pažymėtina ir tai, kad nėra jokio teisinio pagrindo, kodėl pareigūnai nusprendė vadovautis pirminiais alkotesterio parodymais. Taisyklėse, kuriomis vadovaujasi pareigūnai tikrindami asmenų neblaivumą, yra tik nurodyta, kad tais atvejais, kai pakartotinai asmeniui nustatinėjamas neblaivumas ir pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą (taisyklių 4 punktas, tvarkos aprašo 5.5 punktas).
Visuotinai yra žinoma, jog paprastai žmogaus organizmas per valandą pašalina 0,2-0,15 proc. alkoholio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014; 460 psl., 2003 m., „Psichiatrija“, mokslinis redaktorius Dembinskas A.). Iš pareiškėjo byloje pateiktos Teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados Nr. 0150/20 matyti, kad specialistas taip pat nurodė, kad daugiausia žmogaus organizmas pašalina 0,2 promilės/val., o apskaičiavus pareiškėjo atvejį pagal pareiškėjui atliktus tikrinimus nustatyta, kad alkoholio eliminacija organizme siekia 0,21176 promilės/val. Šią aplinkybę specialistas aiškina galimu aparatūros netobulumu ar alkoholio garų buvimu burnoje, todėl tai dar kartą patvirtina, kad pareigūnai abejodami pareiškėjo neblaivumu, pagrįstai kaip tai rekomenduoja alkotesterio instrukcija atliko pakartotinį patikrinimą, tačiau iki galo nepašalino kilusių abejonių dėl pareiškėjo neblaivumo.
Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių (Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-18 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-184-606/2016). Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka darytį išvadą apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą.
Tiriant ir nagrinėjant šią bylą Tauragės AVPK pareigūnai nesilaikė ANK reikalavimų, nesurinko, visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, nepašalino prieštaravimų tarp jų, nesprendė dėl jų leistinumo kriterijaus. Tokiu būdu Tauragės AVPK priimtas procesinis sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (2018 m. gegužės 17 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-205-348/2018). Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuojama, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad pareiškėjo veiksmuose yra ANK 422 straipsnio 5 dalies sudėties požymių, todėl administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nutrauktina, kadangi, remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis (2018 m. kovo 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-85-211/2018; 2019 m. gegužės 16 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-224-245/2019).
Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Procesinis sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis, spėjimais ar nuojauta. Šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N143-1083/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-976/2020).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog pareiškėjas padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, todėl administracinio nusižengimo byla dėl minėto nusižengimo padarymo nutrauktina, nenustačius pareiškėjo veikoje šio nusižengimo įvykio ir sudėties.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai, kurios sudaro 1064,80 Eur pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą serija NIP Nr. 40345. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomą priteisti sumą sudaro advokato teisinės paslaugos 4 valandos, kurių bendra suma 560 Eur be PVM, kelionės laikas 4 valandos, kurių bendra suma sudaro 280 Eur be PVM, bei kelionės išlaidos 40 Eur be PVM.
Pažymėtina, kad šiuo metu galiojantis ANK nenumato asmenims aiškiai išreikštos galimybės atgauti išlaidas, patirtas nuginčijus institucijos paskirtą administracinę nuobaudą.
Nagrinėjamu atveju prašymo atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas nagrinėjimas yra reglamentuotas ANK 666 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose BPK normose. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą (administracinio nusižengimo bylą), atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas. Dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017).
Iš aptarto teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad kiekvienam asmeniui privalo būti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Lietuvos Respublika Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tačiau tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialias Administracinių bylų teisenos įstatymo normas. Šiuo principu vadovaujamasi ir civiliniame procese (iš Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio galima matyti, kad dėl teismo išlaidų paskirstymo sprendžia bylą, kurioje buvo patirtos tos išlaidos, nagrinėjęs teismas), baudžiamajame procese (tokia pati išvada darytina ir pagal BPK 105 straipsnį), todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti išimties dėl administracinių nusižengimų bylų.
Tokią išvadą priėmė ir Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) 2020 m. vasario 18 d. sprendime Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (peticijų Nr. 73579/17 ir Nr. 14620/18. EŽTT konstatavo, kad Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) 1 dalį, kadangi Lietuvos teismai atsisakydami atlyginti pareiškėjų administracinio teisės pažeidimo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas ir taip sudarė kliūtis tinkamai realizuoti pareiškėjų teisę kreiptis į teismą. Dėl to teismas konstatuoja, kad pareiškėjas pagrįstai prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas administracinio nusižengimo byloje.
EŽTT manymu galimybė vertinti patirtų bylinėjimosi išlaidų proporcingumą yra sudaryta ir vadovaujantis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).
Sprendžiant klausimą dėl minėtų išlaidų pagrįstumo svarbu atsižvelgti į EŽTT paminėtas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų 3 punktą, kuriame nustatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas.
Nagrinėjamu atveju nėra nustatytas nė vienas kriterijus, kai turėtų būti atlyginamos advokato kelionės išlaidos, nes advokatas į kitą nei jo darbo vietovę vyko savo iniciatyva, byloje taip pat nenustatyta, kad dėl bylos teismingumo ypatumų, reikiamos specializacijos ir pan., dėl ko advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atstovo advokato patirtos išlaidos dėl kelionės laiko ir kelionės išlaidų sumos nepriteistinos (2018 m. birželio 11 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-964-390/2018; 2019 m. spalio 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-954-613/2019), o likusioje dalyje dėl teisinių paslaugų suteikimo, kurios sudaro 560 Eur be PVM laikytinos pagrįstomis, atitinkančiomis Rekomendacijų 8.10 punkto reikalavimus ir priteistinos iš Tauragės AVPK, pareiškėjo naudai. Viso priteistina suma iš Tauragės AVPK sudaro 560 Eur + (560 Eur x 21 procentas) = 677,60 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 666 straipsniu, teismas
nutaria:
M. V. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1134-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną M. V. nutraukti.
Priteisti iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, įmonės kodas 190453332, 677,60 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus, 60 ct) bylinėjimosi išlaidas pareiškėjo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.