Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „JA Energija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1491-748/2018 pagal ieškovės UAB „JA Energija“ ieškinį atsakovei D. K. dėl skolos priteisimo ir atsakovės D. K. priešieškinį ieškovei UAB „JA Energija“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „JA Energija“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės D. K. 1 554,97 Eur skolą, 139,95 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė D. K. priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 1 368,72 Eur nuostolių atlyginimą ir 198,72 Eur delspinigius, netesybas įskaitant į priteistų nuostolių dydį.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovei UAB „JA Energija“ iš atsakovės D. K. skolą 1.554,97 Eur skolą, 139,95 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1694,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-07-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas: 38 Eur žyminį mokestį ir 1924,16 Eur išlaidas už teisinę pagalbą. Priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovės D. K. valstybei 6,77 Eur dokumentų siuntimo išlaidas. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir šalių 2012-06-05 sutartis patvirtina, kad pagal savo esmę tarp šalių buvo susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai. Tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovės prašomos priteisti iš atsakovės 1 554,97 Eur skolos dydžio ir fakto. Atsakovei faktiškai priėmus darbus, kuriuos atliko ieškovė pagal 2012-06-05 sutartį, ir pradėjus naudotis darbų rezultatu bei nepareiškus pretenzijų dėl darbų trūkumų, jai atsirado pareiga apmokėti už darbus pagal sutartį ieškovei (CK 6.687 straipsnio 1 dalis). Ieškovė 2014-12-31 išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą ir 2015-01-21 išsiuntė jai registruotu paštu. Atsakovė neneigia, kad sąskaita neapmokėta.Teismas nurodė, kad pagal ginčo sutarties 4.2 punktą laiku neapmokėjusi už pateiktas prekes ar paslaugas, atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 0,05 proc. dydžio delspinigius, kurie skaičiuojami nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną. Sutarties sąlyga galiojanti, įstatymui neprieštarauja. Teismas, nustatęs teisinį pagrindą atsakovei mokėti ieškovei skolą ir delspinigius, ieškinį tenkino. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti nuostolius, nes ieškovė sutartyje numatytu terminu neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovė nurodė, kad nuostolius sudaro nuo 2012-12-06 iki 2013-09-30 jos negautos planuotos pajamos, nes sutartiniai įsipareigojimai nebuvo įvykdyti per 6 mėn. Teismas nustatė, kad šalys buvo susitarusios, kad ieškovė darbus atliks per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos, t. y. iki 2012-12-05. Byloje nėra ginčo, kad iki 2012-12-05 ieškovė neatliko visų sutartų darbų. Ieškovė nesutiko, jog yra kalta dėl sutarties termino praleidimo, nurodė, jog buvo tinkamai parengusi visus dokumentus, tačiau darbų visiškam pabaigimui terminas praleistas dėl valstybės institucijų kaltės išduodant leidimus.Teismas nurodė, kad ieškovei vykdant sutartinius įsipareigojimus, Energetikos ministerija tik 2012-11-21 išdavė leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą ir 2012 m. gruodžio mėn. buvo parengtas techninis projektas dėl D. K. saulės elektrinės prijungimo prie skirstomųjų tinklų. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos tik 2013-03-29 išdavė energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą, kad saulės elektrinė išbandyta ir gali būti naudojama pagal paskirtį. 2013-04-17 atsakovė pateikė AB LESTO prašymą sudaryti elektros energijos supirkimo sutartį.Teismas, įvertinęs įrodymus, sprendė, jog nėra pagrindo laikyti, kad ginčo sutartis nebuvo įvykdyta joje nustatytu terminu dėl ieškovės kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 4 dalis).Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų apie saulės aktyvumą ginčo laikotarpiu ir nepagrįstai paskaičiavo galimos elektros energijos kiekį pagal ankstesnį kalendorinį laikotarpį. Įrodymus, reikalingus skaičiavimams pagrįsti, privalėjo pateikti atsakovė (CPK 178 straipsnis).Atsakovei neįrodžius sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, teismas priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo atmetė.Ieškovė reikalavo taikyti ieškinio senatį, sprendžiant dėl žalos atlyginimo ir delspinigių pagal priešieškinį. Teismas sprendė, kad ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2013-09-30, todėl reikalavimui dėl negautų pajamų atlyginimo taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas suėjo 2016-09-30. Priešieškinį atsakovė pareiškė 2017-10-11, t. y. daugiau nei vienerius metus praleidusi ieškinio senaties terminą. Teismas nenustatė svarbių termino praleidimo priežasčių ir taiko ieškinio senaties terminą, kadangi to reikalauja priešinga ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).Taip pat teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių priteisimo prasidėjo 2014-02-13 ir baigėsi 2014-08-13. Priešieškinį atsakovė pareiškė 2017-10-11, t. y. daugiau nei trejus metus praleidusi ieškinio senaties terminą. Atsakovės reikalavimui dėl delspinigių priteisimo teismas taikė ieškinio senaties terminą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 1.126 straipsnio 2 dalis).Nurodė, kad byloje ieškovės interesams pagal 2017-07-07 atstovavimo sutartį atstovavo advokato padėjėjas Mantas Gerdauskis. Ieškovė byloje turėjo 3885,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 38 Eur žyminis mokestis ir 3847,20 Eur už advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Teismas sprendė, kad už advokato padėjėjo pasirengimą bylos nagrinėjimui atsižvelgus į bylos apimtį (nedidelė), bendrą posėdžių trukmę ir bylos sudėtingumą, protinga priteistina suma yra 300 Eur. Ieškovės patirtos išlaidos už advokato padėjėjo keliones vykstant į parengiamuosius teismo posėdžius, teismo posėdžius, kuro išlaidos, teismo nuomone, nepriteistinos. Ieškovės turėtos išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą rengiant reikalavimo perleidimo sutartį, susitarimą dėl jos nutraukimo atsirado dėl pačios ieškovės iniciatyvos, siekiant reikalavimą į atsakovės skolą perleisti skolų išieškojimo įmonei, todėl šios išlaidos nepriteistinos. Prašomos priteisti išlaidos už „teismo iš Š. priteistų sumų suskaičiavimas ir skaičiavimo pateikimas klientui“ patirtos ne šioje byloje, todėl jos nepriteistinos. Už likusias išlaidas (susipažinimą su bylos medžiaga, papildomų įrodymų rinkimą ir kt.) įvertinus Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, bylos apimtį ir sudėtingumą, protinga priteistina suma yra 100 Eur. Remiantis ankščiau nurodytais motyvais, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas ieškovės prašomą priteisti išlaidų sumą už advokato padėjėjo teisinę pagalbą sumažino nuo 3885,20 Eur iki 1924,16 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteisė 38 Eur žyminį mokestį ir 1924,16 Eur už advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Teismas nurodė, kad netenkinus priešieškinio, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „JA Energija“, kurios interesams apeliacinės instancijos teisme atstovauja advokatas Linas Jakas, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendimo dalį dėl ieškovei priteistų iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo tenkinti visiškai, priteisti ieš ieškovės atsakovei apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismas netinkamai nustatė ieškovės už advokato padėjėjo teisinę pagalbą patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį.

17.2. Nepagrįsta teismo išvada, jog esant pateiktoms dvejoms sąskaitoms (viena UAB “Skolų administravimas“, kita ieškovei) advokato padėjėjas už pasirengimą 2017-11-06 parengiamajam teismo posėdžiui, atstovavimą jame, kelionės ir kuro išlaidas ieškovui įskaičiavimo du kartus.

17.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės turėtos išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą rengiant reikalavimo perleidimo sutartį, susitarimą dėl jos nutraukimo atsirado dėl pačios ieškovės iniciatyvos ir nepriteistinos.

17.4. Spręsdamas klausimą dėl advokato padėjėjo pagalbos kitoje vietovėje, nei registruota advokato padėjėjo darbo vieta, išlaidų priteisimo teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovės teisę samdytis advokatus visoje Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse.

17.5. Apeliantės nuomone, civilinė byla dėl atsakovės priešieškinio tapo sudėtinga ir jos sudėtingumą pagrindžia ne tiek faktinės bylos aplinkybės, kiek taikytinos teisės specifika ir specialiųjų žinių poreikis.

17.7. Ieškovės turėtos 4313,65 Eur išlaidos už teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, dėl ko teismo sumažintos nepagrįstai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė D. K., kurios interesams atstovauja advokatas Saulius Dambrauskas, prašo apeliacinė skundą atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Su byla nesusijusio asmens UAB „Skolų administravimas” turėtos išlaidos už šiam asmeniui suteiktą teisinę pagalbą negali būti laikomos ieškovės turėtomis bylinėjimosi išlaidomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacinis skundas pateiktas dėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei, todėl teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas apeliacinio skundo ribose.Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sumažino ieškovės UAB „JA energija“ prašomų priteisti išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą dydį iki 1924,16 Eur, atsižvelgdamas į turėtų išlaidų reikalingumą, bylos apimtį ir sudėtingumą. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo priteisti visą išlaidų už teisinę pagalbą dydį – 4 313,65, kuris neviršija galimo priteistino 4 317,35 Eur maksimalaus užmokesčio pagal Rekomendacijas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Nepriteistos išlaidos, kaip išlaidavimo nuostoliai, liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovės turėtų išlaidų už teisinę pagalbą dydį. Skundžiamo sprendimo 52 p. teismas išsamiai yra nurodęs ieškovės pateiktas turėtas išlaidas už advokato padėjėjo teisinę pagalbą, o pagal ieškovės pateiktą teisinių paslaugų suvestinę matyti, kad ieškovės atstovas nėra joje nurodęs teismo paskaičiuotų 403,75 Eur už pasiruošimą bylos nagrinėjimui 2017-11-06 teismo posėdyje ir atstovavimo jame (4 val. 45 min.), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu dėl teismo nurodyto netikslaus ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog į ieškovės atstovavimo išlaidas du kartus įtrauktos išlaidos už pasirengimą 2017-11-06 parengiamajam teismo posėdžiui, atstovavimą jame ir kelionės, kuro išlaidos. Ieškovė apeliaciniame skunde pati pripažįsta, kad yra dvi sąskaitos (viena UAB „Skolų administravimas“, kita – ieškovei) dėl advokato padėjėjo teisinių paslaugų už pasiruošimą 2017-11-06 parengiamajam teismo posėdžiui, atstovavimą jame, kelionės išlaidas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad už advokato padėjėjo teisines paslaugas ruošiant reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą ir jos nutraukimą išlaidos ieškovei nepriteistinos, nes šios sutarties sudarymą iniciavo pati ieškovė, t. y. šios išlaidos byloje nebuvo būtinos. Nagrinėjamoje byloje ieškovė į turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis) išlaidų sudėtį įtraukė jos interesams atstovaujančio advokato padėjėjo Manto Gerdauskio turėtas kelionės iš Vilniaus į teismo posėdžius Kaune ir atgal išlaidas: kelionės laikas x valandinis įkainis ir kuro sąnaudos, iš viso 707,50 Eur. Pirmosios instancijos teismas šių išlaidų nepriteisė, atsižvelgdamas į Rekomendacijose nurodytų sąlygų šioms išlaidoms priteisti nebuvimą. Ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovės teisę samdytis advokatus visoje Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime visiškai nevertino ieškovės teisės turėti advokatą, kurio darbo vieta yra kitame mieste nei vykstantys teismo posėdžiai, tačiau pagrįstai vadovavosi Rekomendacijų 3 p., kuriame nustatytos sąlygos šioms išlaidoms iš šalies priteisti, ir tinkamai konstatavo, kad šių sąlygų nagrinėjamu atveju nėra. Ieškovės nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo sumažinti priteistinas atstovavimo išlaidas, nes byla dėl atsakovės pareikšto priešieškinio dėl negautų pajamų atlyginimo yra sudėtinga, susijusi su specialiu teisiniu reglamentavimu, todėl reikalingas specialių žinių poreikis.Rekomendacijose įtvirtinti maksimalūs priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydžiai. Remiantis kasacinio teismo praktika nustatant priteistino advokato užmokesčio dydį, turi būti atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis Nr. 3K-3-212/2009). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Liteko duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjami analogiški reikalavimai (civilinė byla Nr. e2-1250-944/2017) ir ieškovės interesams taip pat atstovavo advokato padėjėjas Mantas Gerdauskis, todėl atsižvelgiant į teisinio klausimo naujumą, bylos apimtį ir sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovei jos turėtas išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis šioje nutartyje nurodytomis teisės normomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, spręsdamas aptartą klausimą priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.