Kauno apygardos teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjos 2018 m. kovo 12 d. nutarimo K. C. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. C. 2017 m. gruodžio 13 d. Institucijos nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalį – 120 Eur bauda, pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį – 30 Eur bauda. Vadovaujantis 38 straipsniu paskirta galutinė nuobauda 120 Eur dydžio bauda. K. C. nubaustas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 8 d. 01.04 val. magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) 74,00 km., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę viršydamas leistiną greitį 38 km/h - važiavo 91 km/h greičiu, kai leistinas greitis 50 km/h. Taip pat K. C. nubaustas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 8 d. 13.14 val. magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) (d pusė), 87,02 km. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę viršydamas leistiną greitį 24 km/h -važiavo 109 km/h greičiu, kai leistinas greitis 80 km/h.Šį nutarimą K. C. atstovas advokatas Vaidotas Bacevičius apskundė apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 12 d. nutarimu skundą tenkino ir panaikino Institucijos 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimą bei administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl K. C. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį bei 416 straipsnio 4 dalį nutraukė. Teismas padarė išvadą, kad ištyrus byloje esančius įrodymus, negalima daryti neabejotinos išvados, jog K. C. administracinio nusižengimo protokoluose nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršydamas maksimalų leistiną greitį. Byloje nėra galimybės nustatyti konkretaus automobilio vairuotojo, o K. C. parodymai apie tai, kad jis automobilio nevairavo liko nepaneigti.Nesutikdama su tokiu apylinkės teismo nutarimu Institucija, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarimą ir palikti galioti 2017 m. gruodžio 13 d. Institucijos nutarimą. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingi įrodymai ir paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės. Nors K. C. teigė, jog negalėjo padaryti pažeidimų, nes tuo metu buvo reabilitacijos centre, tačiau apelianto nuomone pateiktuose dokumentuose nėra nurodyta, kad jam skirtas gulimas režimas, kad jis negali palikti reabilitacijos centro. Taip pat byloje esantys duomenys apie K. C. baustumą, patvirtina, kad dalyvauja viešame eisme bei nevykdo pėsčių pareigų ir jam nėra apribota laisvė. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai išimtinai tikėjo tik K. C. atstovo pateiktais duomenimis, nes Institucijos nuomone yra visiškai įrodyta, kad K. C. padarė jam inkriminuotus nusižengimus. K. C. atstovas advokatas Vaidotas Bacevičius atsiliepime prašo Institucijos apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. priimtą nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, spręstina, kad K. C. administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai, neištyrus įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo kaltę inkriminuojamų administracinių nusižengimų padaryme, neišaiškinus kam priklauso automobilis Opel Vectra, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat K. C. režimo (jo išvykimo reikalavimų, palydos sudėties, priemonių, kuriomis naudojosi asmenys išvykdami iš reabilitacijos centro 2017 m. rugsėjo 8 d.), reabilitacijos centre, kas teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog Institucijos ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimai yra neteisėti bei nepagrįsti, todėl naikinami.Institucija apeliaciniame skunde tvirtina, kad K. C. kaltė padarius jam inkriminuotus nusižengimus yra pilnai įrodyta, tačiau apeliantas nepateikia jokių įrodymų analizės. K. C. savo kaltę kategoriškai neigia, tvirtina, kad automobilio pirkimo – paradimo sutartis yra suklastota, o 2017 m. rugsėjo 8 d. buvo reabilitacijos centre ir kurio be palydos negali išvykti. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, savo išvadas pagrįsti ištirtais ir įvertintais įrodymais, priimti teisėtą ir pagrįstą nutarimą traukiamo administracinėn atsakomybėn atžvilgiu, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju - apylinkės teismui. Iš Institucijos administracinio nusižengimo bylos medžiagos galima daryti išvadą, kad Institucijos nuomone, K. C. kaltę patvirtina 2017 m. rugsėjo 21 d. ir 2017 m. rugsėjo 28 d. Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolai, kuriuose yra duomenys iš greičio matavimo prietaisų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie duomenys patvirtina tik tai, kad automobilis Opel Vectra, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną važiavimo greitį, tačiau nepatvirtina to, kad minėtą transporto priemonę vairavo būtent K. C.. Iš administracinių nusižengimų protokolų matyti, kad transporto priemonė, kuria padaryti pažeidimai, priklauso E. E.. Institucijos byloje nėra jokio minėtos asmens paaiškinimo. Tiesa, byloje yra dvi transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties kopijos, tačiau neaišku kokiu būdu jos pateko į administracinio nusižengimo bylą, nes nėra nei asmenų, pateikusių šias sutartis, paaiškinimų, nei policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų apie asmenis pateikusius šias sutartis. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo byloje esanti 2017 m. balandžio 12 d. transporto priemonės pirkimo – paradimo sutartis kelia pagrįstų abejonių, nes joje esantis parašas ir rašysena vizualiai nepanaši į K. C. parašą ir rašyseną esančius apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje (b. l. 41). Ką pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Be to, apylinkės teismui buvo pateikti duomenys apie tai, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato I-ame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl dokumento suklastojimo, todėl būtina įvertinti ar tyrimas atliekamas būtent dėl minėtos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties ir, kad būtent K. C. yra minėtos transporto priemonės valdytojas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismui pateikti duomenys liudija, kad pažeidimų padarymų metu K, C. dalyvavo ilgalaikės psichologinės-socialinės reabilitacijos programoje (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ reabilitacijos centre, esančiame (duomenys neskelbtini). Pagrįstai apeliaciniame skunde pažymima, kad K. C. reabilitacijos centre netaikomas gulimas režimas, tačiau jo aiškinimų, jog iš centro be palydos išvykti negali, nepaneigia tokie apeliacinio skundo argumentai. Siekiant pašalinti visas byloje esančias abejones, būtina išsiaiškinti kokia yra išvykimo iš reabilitacijos centro tvarka. ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą“. Taigi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Šiuo atveju Institucija nebuvo pakankamai aktyvi, jos darbuotojai nerinko būtinų įrodymų pažeidimo sudėčiai nustatyti, jie byloje surinktus duomenis vertino neobjektyviai, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų pažeidimo sudėties požymių įrodytumui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių. Asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti ne kas nors kitas, o bylą inicijavusi ir protokolą surašiusi institucija, todėl šiuo atveju visa atsakomybė už įrodymų nepateikimą ar abejonių nepanaikinimą tenka ne kam nors kitam, o tik pačiai Institucijai..Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, apygardos teismas mano, kad tiek apylinkės teismo išvados, tiek Institucijos nutarime nurodytos aplinkybės šiuo metu kelia pagrįstas abejones dėl atsakomybėn patraukto K. C. kaltės dėl jam inkriminuotų nusižengimų padarymo, todėl šioje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Procesinis sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis, spėjimais ar nuojauta. Tiriant ir nagrinėjant šią bylą Institucijos darbuotojai ir apylinkės teismas nesilaikė ANK reikalavimų, jie nesurinko, visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, nepašalino prieštaravimų tarp jų, nesprendė dėl jų leistinumo kriterijaus. Tokiu būdu Institucijos ir apylinkės teismo procesiniai sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais. Dėl minėtų priežasčių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad minėtiems trūkumams pašalinti reikalinga rinkti papildomus įrodymus ir tikslinti duomenis, ko nei apygardos teisme, nei apylinkės teisme padaryti nėra galimybės, todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir vietoje jo priimamas naujas procesinis sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo 2018 m. kovo 12 d. nutarimą ir dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. C. atstovo advokato Vaidoto Bacevičiaus skundo priimti naują procesinį sprendimą - panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimą ir bylą gražinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.