Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-219-328/2021

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-02-01
Bylos Nr.: e2-219-328/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-03004-2020-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalė Žukauskienė
Ieškovas: K. L.
Atsakovas: L. T.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-219-328/2021(Proceso Nr.2-06-3-03004-2020-6)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.12; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMA SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė,sekretoriaujant Violetai Žalienei, Samantai Matonytei,dalyvaujant ieškovui K. L., jo atstovui advokatui V. S.,atsakovei L. T., jos atstovui advokatui G. G.,institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovei V. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. L. ieškinį atsakovei L. T. dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio sumažinimo ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, ir atsakovės L. T. priešieškinį ieškovui K. L. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir lėšų vaikui išlaikyti pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) pakeisti 2019 m. vasario 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-437-793/2019 patvirtintą taikos sutarties 1 punktą nustatant, kad ieškovas K. L. įsipareigoja teikti materialinį išlaikymą sūnui J. L. po 150 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 2) pakeisti 2019 m. vasario 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-437-793/2019 patvirtintos taikos sutarties 4 punkto dalis nustatant: a) K. L. bendrauja su sūnumi J. L., būdamas Lietuvos Respublikoje ieškovo atostogų metu, pasiimdamas su savimi sūnų vienos savaitės laikotarpiui, pasiėmimo datą suderinęs su vaiko motina prieš 7 (septynias) kalendorines dienas; c) vaiko atostogų metu tėvas turi teisę praleisti su sūnumi ½ vaiko atostogų laikotarpio; g) K. L. keturis kartus savaitėje bendrauja su nepilnamečiu vaiku interneto pagalba, prieš tai laiką suderinus su vaiko motina; h) K. L. pasirūpina sūnaus pasiėmimu ir atvežimu paeiliui kas antrą kartą, o vaiko motina atveža vaiką kitais kartais ir pasiima iš tėvo gyvenamosios vietos. K. L. pasirūpina būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis, o vaiko motina perduodant sūnų ieškovui užtikrina vaikui turimus sūnaus drabužius, kitus sūnaus asmeninius daiktus; n) K. L. ir L. T. patvirtina ir užtikrina, jog vaikui būnant su vienu iš jų, nenuteikinės mažamečio vaiko vienas prieš kitą, nesielgs agresyviai, nenaudos šalia sūnaus netinkamos žodžių leksikos išsireiškimų ir alkoholio, nekels balso prieš nepilnametį ar būnant šalia sūnaus. Nurodė, jog šiuo metu dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių negali pilnai vykdyti teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų teikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą, taip pat neturi galimybės bendrauti su sūnumi pagal taikos sutartyje nustatytas sąlygas.

Šalies argumentai

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė teismo: 1) pakeisti 2019 m. vasario 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-437-793/2019 patvirtintos taikos sutarties 1 punktą nustatant – K. L. įsipareigoja teikti materialinį išlaikymą sūnui J. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur, nuo 2020 m. birželio 1 d. iki jo pilnametystės, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) uždrausti vaiko tėvui K. L. bendrauti su nepilnamečiu sūnumi J. L. be socialinio darbuotojo iki vaikui sukaks šešeri metai, uždrausti vaiką išsivežti iš vaiko gyvenamosios vietos. Nurodė, jog nustatyto išlaikymo nepakanka, vaiko poreikiai yra ženkliai išaugę, mano, jog tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Be to, nurodė prieštaraujanti šiuo metu bet kokiam ieškovo bendravimui su vaiku, kadangi jo neadekvatus elgesys atsakovės ir vaiko atžvilgiu pažeidžia vaiko psichologinę ir emocinę būseną.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į priešieškinį, su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, jog jo turtinė padėtis yra kardinaliai pakitusi, dėl pandemijos neturi galimybės įsidarbinti Lietuvoje ir gauti pajamų. Prieštaravo reikalavimui riboti jo bendravimą su vaiku, tvirtino, jog tai atsakovės kerštas jam už pranešimą dėl smurto vaiko atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje ieškovas ieškinio reikalavimus palaikė. Papildomai paaiškino, jog uždarbiauja užsienyje, todėl atvykęs į Lietuvą nori bendrauti su vaiku, pasiimti vaiką į jo (ieškovo) gyvenamąją vietą savaitei.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė. Nurodė, jog po konflikto su atsakove, atsakovė pradėjo riboti vaiko ir tėvo bendravimą. Nesutiko su atsakovės prašomu priteisti išlaikymo vaikui dydžiu, nurodė, jog nors ieškovas ir prašė išlaikymą sumažinti, tačiau sutiko mokėti po 220 Eur. Prašė priešieškinio reikalavimų netenkinti, ieškinį tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovė su ieškiniu nesutiko, palaikė priešieškinio reikalavimus, kuriuos prašė tenkinti. Paaiškino, jog tėvo bendravimas su vaiku kenkia vaikui, daro jam neigiamą įtaką. Tol, kol tėvo bendravimas su vaiku nepasikeis, mano esant pagrindą apriboti bendravimą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, palaikė priešieškinio reikalavimus bei atsakovės poziciją. Paaiškino, jog nėra įrodymų, kad ieškovas negalėtų teikti vaikui didesnio išlaikymo. Mano, kad prašoma priteisti išlaikymo suma yra adekvati, tokie vaiko poreikiai egzistuoja. Akcentavo, jog atsakovei tenka didesnė našta prižiūrint nepilnametį vaiką. Pažymėjo, jog tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su nepilnamečiu vaiku, tačiau negalima įgyvendinti tokios bendravimo tvarkos, kuri nepadėtų vaikui vystytis. Mano, jog priešieškinyje nurodytos aplinkybės pagrįstos, prašo priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė teismo posėdyje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad vaiko išlaikymo dydis 220 Eur tenkina tik pačius būtiniausius poreikius. Motinos prašoma priteisti išlaikymo dydžio suma neprieštarauja vaiko interesams, patenkintų vaiko poreikius. Papildomai nurodė, jog šiuo metu tėvo bendravimas su vaiku žaloja vaiko psichiką, mano esant tikslingiausia, kad bendravimas su vaiku vyktų tik dalyvaujant socialiniam pedagogui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

bylos duomenimis nustatyta, jog nepilnametis vaikas J. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo K. L. ir atsakovės L. T. sūnus. Klaipėdos apylinkės teismo (Klaipėdos miesto rūmai) 2019 m. vasario 25 d. nutartimi c. b. Nr. e2-437-793/2019 buvo patvirtinta K. L. ir L. T. sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio ir mokėjimo tvarkos bei sutarė dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio bei skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, todėl šiais aspektais teismas pasisako.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punkte ieškovas įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą vaikui J. L. po 220 Eur nuo 2019 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės mokamomis periodinėmis išmokomis, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovas ieškiniu prašė išlaikymo dydį sumažinti iki 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dydžio. Ieškinio reikalavimą grindė iš esmės pablogėjusia savo turtine padėtimi. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovas iš esmės sutiko dėl 220 Eur išlaikymo dydžio sumos per mėnesį, su atsakovės reikalavimu dėl išlaikymo dydžio padidinimo nesutiko.

Atsakovė priešieškiniu reiškė reikalavimą padidinti vaikui teiktiną išlaikymą iki 300 Eur kas mėnesį mokamos periodinės išmokos dydžio. Reikalavimą grindė argumentais apie padidėjusius šalių vaiko poreikius. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovas pabrėžė, jog atsakovė su nustatyta išlaikymo dydžio suma sutiko siekdama greičiau užbaigti teisminį procesą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (Civilinio kodekso 3.194 straipsnis). Taigi vaiko teisė į išlaikymą ir tėvų pareiga jį užtikrinti sudaro sąlygas kitų vaiko teisių (teisė į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.) įgyvendinimui.

Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines išmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovas nuo 2019 m. gruodžio 18 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, 2020 m. kovo 9 d. Užimto tarnybos buvo išregistruotas, darbo paieškos nutrauktos asmens pageidavimu. VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovas nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, jog uždarbiauja užsienyje, jo mėnesio pajamos sudaro apie (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) Eur. Byloje duomenų, jog ieškovas turi kitų išlaikytinių, nėra pateikta.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog atsakovė L. T. dirba (duomenys neskelbtini) lopšelyje – darželyje ,,(duomenys neskelbtini)“, iš byloje pateiktos darbdavio 2020 m. vasario 11 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, jog mėnesio pajamos siekė apie (duomenys neskelbtini) Eur. Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, jog pradėjo dirbti pilną darbo dieną, todėl darbo užmokestis sudaro apie (duomenys neskelbtini) Eur. Atsakovė pateikė duomenis, jog turi skolinių įsipareigojimų pagal 2018 m. gegužės 7 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį ((duomenys neskelbtini) Eur skola).

Byloje pateikti duomenys suponuoja išvadą, jog ieškovas teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punkte nustatyto dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui teikė, t. y. nenustatyta, jog ieškovas nevykdo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi derinti Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti įrodymai (rašytinė bylos medžiaga, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai) nesudaro pagrindo išvadai apie iš esmės pablogėjusią ieškovo turtinę padėtį, dėl ko jis negalėtų teikti šalių sutarto išlaikymo vaikui (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Byloje nėra duomenų, jog atsakovas turėtų kitų išlaikytinių. Nors atsakovas byloje teikė įrodymus, jog nedirba, byloje taip pat pateikti duomenys, jog darbo paieškos Lietuvoje Užimtumo tarnybos buvo nutrauktos paties K. L. prašymu. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog dirbdamas užsienyje uždirba apie (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį ir nors nurodė, jog ne visada pavyksta rasti darbą, nurodytos aplinkybės neatleidžia nuo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, turi būti atsakingas už savo įsipareigojimus ir privalo dirbti tiek, kad dabar ir ateityje galėtų rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, jį auklėti ir globoti. Abu tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniškais ir dorais žmonėmis bei abu vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu. Pažymėtina, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikui skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

Atsakovė byloje pateikė duomenis, jog nepilnamečio vaiko J. L. išlaikymui per mėnesį reikalinga 600 Eur suma (maistui vitaminams ir vaistams – 160 Eur; darželiui – 80 Eur, higienos reikmenims – 20 Eur; lavinamiesiems žaislams, knygoms – 10 Eur; drabužiams, avalynei – 30 Eur; transporto išlaidoms – 35 Eur; buto komunalinėms paslaugoms – 80 Eur; pramogoms – 30 Eur; skolai už paskolintus pinigus perkant butą – 100 Eur; paskolai už telefoną ir telekomunikacijos paslaugas – 55 Eur). Atsakovė pateikė išlaidas vaikui 2020 m. gegužės mėn. pagrindžiančius dokumentus (kasos čekius už įsigytą avalynę (rūbus), žaislus, maisto produktus, vaistus ir (ar) maisto papildus; sąskaitos išrašą nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d., kuriame nurodomos išlaidos darželiui nuo 36,25 Eur iki 62,25 Eur; sąskaitas už komunalines paslaugas 2020 m. sausio – gegužės mėn.). Byloje duomenų apie J. L. turimus sveikatos sutrikimus nėra pateikta.

Atsakovė reikalavimą padidinti nepilnamečiui vaikui teikiamo išlaikymo dydį grindžia aplinkybe, jog vaiko poreikiai yra ženkliai išaugę.

Bylos medžiaga nustatyta, jog nuo teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarties, kuria patvirtintas šalių susitarimas dėl išlaikymo vaikui dydžio, praėjo beveik dveji metai, šiuo metu šalių nepilnametis vaikas yra 4 metų amžiaus. Tačiau nurodytos aplinkybės per se (lot. savaime) nesuponuoja išvadų apie ženkliai pakitusius vaiko poreikius (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, jog nepilnametis turi sveikatos sutrikimų ar kitų specialių poreikių, dėl ko jam būtų reikalingas specialus maistas ar atitinkamas racionas ar kitos papildomos išlaidos. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių ieškovės nurodomas transporto išlaidas vaikui, pažymint, jog nepilnamečio vaiko kelionė viešuoju transportu, įvertinus vaiko amžių, yra nemokama, o duomenų apie ieškovės patiriamas kito pobūdžio transporto išlaidas byloje nėra pateikta (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Kritiškai vertintinos ieškovės nurodytos išlaidos, tenkančios vaikui už komunalines paslaugas, atkreipiant dėmesį, jog ieškovė beveik visas mėnesio būsto išlaikymo išlaidas įtraukė į išlaikymo vaikui išlaidas. Be to, ieškovė į išlaikymo išlaidų lentelę įtraukė skolą už paskolintus pinigus perkant butą bei paskolą už telefoną ir telekomunikacines paslaugas, nors šios išlaidos nėra tiesiogiai susijusios su vaiko išlaikymu, o byloje įrodymų, pagrindžiančių papildomas išlaidas už telekomunikacines paslaugas, nėra pateikta (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Minėta, jog šalių nepilnametis vaikas yra 4 metų amžiaus, vaiko išlaikymui neabejotinai patiriamos išlaidos maistui, rūbams, higienos reikmėms, lavinimui ir kt., tačiau įvertinus byloje pateiktus duomenis bei nustatytas aplinkybes, pripažintina, jog vaiko poreikiai nėra tokie dideli, kaip ieškinyje įvardijo ieškovė (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės priešieškinio argumentas apie iš esmės išaugusius vaiko poreikius nelaikytinas pagrįstu (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis,185 straipsnis).

Sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgtina ir į tai, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą, atsakovė, įgyvendinusi teisės aktų reikalavimus, turi teisę į išmoką vaikui (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnis), kuri siekia 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio sumą per mėnesį, be to, įstatymas numato ir papildomas išmokas vaikui esant šiame įstatyme įtvirtintoms sąlygoms. Kasacinio teismo praktikoje, įvertinus Išmokų vaikams įstatymo nuostatas, pažymėta, kad šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (Civilinio kodekso 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Įvertinus išmokos vaikui paskirtį ir tikslus, taip pat pažymėta, jog išmokos vaikui dydžiu mažintinas tėvų teikiamas išlaikymas vaikui, nes jį kompensuoja valstybė.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, įvertinus nepilnamečio vaiko amžių, objektyviai šiame amžiuje būtinus vaiko poreikius, byloje pateiktus duomenis apie ieškovo, prašiusio sumažinti išlaikymo dydį, turtinę padėtį, nenustačius aplinkybių, pagrindžiančių iš esmės pakitusius vaiko poreikius, darytina išvada, jog byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą keisti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytą išlaikymo vaikui dydį (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo

Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (Civilinio kodekso 3.165 straipsnio 3dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (Civilinio kodekso 3.170 straipsnis). Civilinio kodekso 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Civilinio kodekso 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

Bylos medžiaga nustatyta, jog 2019 m. vasario 25 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kurios 4 punkte ieškovas K. L. ir atsakovė L. T. susitarė dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti nustatytą bendravimo tvarką, t. y. pakeisti taikos sutarties 4 punkto a), c), g), h), n) papunkčius, kitas dalis palikti nepakeistas. Šį reikalavimą grindė aplinkybe, jog ieškovas planuoja išvykti dirbti į užsienio valstybę. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą uždrausti ieškovui bendrauti su vaiku be socialinio darbuotojo iki vaikui sukaks 6 metai bei uždrausti vaiką išsivežti iš vaiko gyvenamosios vietos.

Bylos duomenimis nustatyta, jog šalių nepilnamečiui vaikui šiuo metu yra 4 metai. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog ieškovas yra pažeidęs šalių sutartos bendravimo tvarkos nuostatas, t. y. (duomenys neskelbtini) pasiėmęs vaiką bendrauti ieškovo gyvenamojoje vietoje, vaiko į jo gyvenamąją vietą motinai nustatytu laiku ((duomenys neskelbtini)) negrąžino, ką patvirtina byloje pateikta vaiko teisių apsaugos institucijos surinkta medžiaga, vaikas motinai perduotas tik (duomenys neskelbtini). Nors ieškovas tokį elgesį grindė aplinkybe, jog vaiko motina galimai smurtavo prieš šalių nepilnametį vaiką, byloje yra pateikti duomenys, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo nenustačius nusikalstamos veikos požymių (2019 m. lapkričio 7 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini)).

Byloje pateikti duomenys, jog nepilnametis šalių vaikas atkartoja, ką girdi (BĮ Klaipėdos miesto šeimos vaiko gerovės plano, parengto 2019 m. lapkričio 8 d., duomenys). Vaikas lanko ikimokyklinę ugdymo įstaigą (darželį). Byloje pateikti duomenys, jog vaikui buvo teikiamos psichologo, logopedo paslaugos.

Bylos medžiaga (valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos medžiaga, byloje pateiktais ieškovo bendravimo su vaiku vaizdo (garso) įrašais, ieškovo susirašinėjimo su atsakove el. ryšių priemonėmis duomenimis, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais ir kt.) nustatyta, jog ieškovas, bendraudamas su mažamečiu vaiku elektroninių ryšių priemonėmis, vartoja nenormatyvinės kalbos leksiką (keiksmažodžius), neigiamai ir itin nepagarbiai atsiliepia apie vaiko motiną vaikui girdint, nuolat domisi ir vaiko klausia apie atsakovės asmeninį bei intymų gyvenimą. Byloje pateikti vaizdo įrašai apie ieškovo bendravimą su vaiku el. ryšių priemonėmis suponuoja prielaidą, jog vaiką toks tėvo bendravimas glumina.

Įvertinus byloje pateiktus duomenis, institucijos, teikiančios išvadą byloje, pateiktą išvadą, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, pripažintina, jog ieškovo siūlomi bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimai neatitinka geriausių vaiko interesų (Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovo prašymas nustatyti, jog K. L. esant Lietuvoje, jis pasiima sūnų su savimi vienos savaitės laikotarpiui, pasiėmimo datą suderinęs su vaiko motina prieš 7 kalendorines dienas, įvertinus šalių nepilnamečio vaiko amžių, byloje esančius duomenis apie vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo gyvenamąją vietą (vaikas gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, ieškovas – (duomenys neskelbtini) r.), bylos medžiagą, neatitiktų vaiko interesų, kadangi sukurtų prielaidas pažeisti vaiko interesą turėti stabilų gyvenimo ir dienos režimą, taip pat kiltų grėsmė normaliam vaiko ugdymosi procesui. Byloje pateikti duomenys nesuponuoja išvadų, jog ieškovas geba užtikrinti, kad vaikas lankytų ugdymo įstaigą ir jam būtinus užsiėmimus (iš byloje esančių duomenų matyti, jog šalių vaikas, dvi savaites buvęs su ieškovu, ugdymo įstaigos nelankė).

Be to, įvertinus byloje esančius duomenis apie ieškovo bendravimo su vaiku būdą, ieškovo elgesį, tai, kad ieškovas, būdamas su vaiku, nevengia vartoti alkoholį, nepakankamai rūpinasi vaiko higiena (šią išvadą suponuoja byloje pateikti vaiko medicinos dokumentą išrašai ir kt.), laikytina, jog bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas ieškovo siūlomu būdu (ieškovas su vaiku praleidžia ½ dalį vaiko atostogų) neatitiktų vaiko interesų, kadangi neužtikrintų vaiko interesų augti saugioje aplinkoje.

Visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste, ieškovo reikalavimas, jog K. L. pasirūpina sūnaus pasiėmimu ir atvežimu paeiliui kas antrą kartą, o vaiko motina atveža vaiką kitais kartais ir pasiima iš tėvo gyvenamosios vietos, įvertinus byloje esančius duomenis apie itin konfliktiškus vaiko tėvų tarpusavio santykius (dėl ieškovo elgesio), atsakovės paaiškinimus, jog galimybės vykti į ieškovo gyvenamąją vietą jai yra apsunkintos, byloje nesant duomenų, jog ieškovas negalėtų pasiimti vaiko pats, teismo vertinimu, sudarytų prielaidas nepagrįstai varžyti atsakovės, su kuria gyvena vaikas, dienos režimą, laiko planavimą (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis), kas iš esmės neatitiktų proporcingumo principų bei geriausių vaiko interesų.

Įvertinus šalių nepilnamečio vaiko amžių, vaiką charakterizuojančius duomenis, byloje esančius duomenis apie ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo elektroninių ryšių priemonėmis turinį bei kokybę, vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą byloje, ieškovo reikalavimas nustatyti, jog K. L. keturis kartus savaitėje bendrauja su nepilnamečiu vaiku interneto pagalba, prieš tai laiką suderinus su vaiko motina, taip pat neatitiktų geriausių vaiko interesų, kadangi sudarytų sąlygas itin varžyti nepilnamečio vaiko ir atsakovės, su kuria gyvena vaikas, dienos režimą bei laiko planavimą, kas prieštarautų proporcingumo principui (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 3.3 straipsnis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

Minėta, jog pagal Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalį, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės (ieškovo elgesys vaiko akivaizdoje, jo bendravimo su vaiku būdas ir kt.), sudaro pagrindą spręsti, jog šiuo metu ieškovo maksimalaus bendravimo su vaiku nustatymas neatitiktų geriausių vaiko interesų (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje pateikti duomenys suponuoja išvadą, jog ieškovo bendravimas su vaiku daro neigiamą įtaką vaiko raidai, emocinei ir psichologinei būsenai, ieškovo elgesys vaiko motinos atžvilgiu vaikui nėra suprantamas, ieškovo bendravimo su vaiku būdas (nenormatyvinės kalbos (keiksmažodžių, necenzūrinių žodžių) vartojimas, neigiamų ir įžeidžių epitetų, apibūdinančių vaiko motiną, vartojimas etc.) glumina vaiką. Duomenų, jog ieškovas ėmėsi veiksmų savo elgesiui ir bendravimo su vaiku būdui pakeisti, byloje nėra. Nurodytos aplinkybės, įvertinus byloje esančią vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, sudaro pagrindą pripažinti, jog šiuo metu (iki vaikui sukaks šešeri metai) labiausiai vaiko interesus atitiktų ieškovo bendravimas su vaiku dalyvaujant socialiniam darbuotojui (socialiniam pedagogui, vaiko teisių apsaugos specialistui ir pan.), vaikui neišvykstant už vaiko gyvenamosios vietos miesto ribų, kai bendravimas vyksta ieškovui K. L. esant Lietuvoje (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis, Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, 376 straipsnis). Kadangi nustatytinas ieškovo bendravimas su vaiku (iki vaikui sukaks šešeri metai), dalyvaujant socialiniam darbuotojui, byloje nesant duomenų apie tikslų ieškovo darbo grafiką, buvimo Lietuvoje laiką, tikslinga nustatyti, jog ieškovas šia forma su vaiku bendrauja šalių (ieškovo ir atsakovės) ir socialinio darbuotojo iš anksto (ne vėliau kaip prieš 2 dienas) suderintu laiku ir jų sutartoje vietoje, vaikui neišvykstant už vaiko gyvenamosios vietos miesto ribų, atsižvelgiant vaiko norą bei jo dienotvarkę.

Įvertinus byloje esančias aplinkybes, jog ieškovas dažnai vyksta (ar ketina vykti) dirbti į užsienį, taip pat siekiant palaikyti vaiko ir tėvo ryšį, nustatytina, jog ieškovas du kartus per savaitę bendrauja su nepilnamečiu vaiku elektroninių ryšių priemonėmis, prieš tai laiką suderinus su vaiko motina.

Teismo vertinimu, ieškovui ir atsakovei nesusitarus, teismo parinkta ir nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nepažeidžia nei ieškovo, nei atsakovės teisių ir įstatymo saugomų interesų, užtikrina vaiko interesus bendrauti su abiem tėvais, palaikyti ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu be didelės žalos vaikui, sumažinti skyrium gyvenančio vaiko tėvo bendravimo su vaiku neigiamą įtaką vaiko emocinei, psichologinei būsenai, vaiko raidai dėl netinkamo ieškovo K. L. bendravimo su vaiku būdo, taip pat sudaro sąlygas ieškovui K. L. imtis atitinkamų veiksmų savo elgesiui pakeisti tam, kad galėtų maksimaliai bendrauti su nepilnamečiu vaiku, kas labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Pažymėtina, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ar darytų jam neigiamą įtaką ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, 3.175 straipsnis, 3.165 straipsnis).

Dėl bylos baigties

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus bei pateiktus įrodymus, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, jog byloje nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą keisti padidinant ar sumažinant teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartimi patvirtintos taikos sutartimi sutarto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio, teikiamas išlaikymas laikytinas proporcingu ieškovo turtinei padėčiai bei vaiko poreikiams. Byloje nustatytos aplinkybės apie ieškovo bendravimo su vaiku būdą, elgesį, įvertinus geriausius vaiko interesus bei institucijos, teikiančios išvadą byloje, išvadą, sudaro pagrindą pakeisti šalių taikos sutarties, patvirtintos 2019 m. vasario 25 d. nutartimi, 4 punkte nustatytą bendravimo tvarką tokiu būdu, kad ieškovo bendravimas su vaiku (iki jam sukaks 6 metai) nustatytinas tik dalyvaujant socialiniam darbuotojui (socialiniam pedagogui ir pan.) vaikui neišvykstant už jo gyvenamosios vietos miesto ribų, t. y. nenustatant ieškovo maksimalaus bendravimo su vaiku, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko teises ir interesus, užtikrinti vaikui saugią aplinką, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo, proporcingumo, geriausių vaiko interesų principais, ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinis tenkintini iš dalies (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Bylos medžiaga nustatyta, jog 2020 m. liepos 7 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku), kurios teismo sprendimui įsiteisėjus, naikintinos (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas nuo žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą atleistas (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 16 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateikti duomenys, jog už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą patirtos 931,52 Eur išlaidos pagal 2021 m. sausio 11 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.34Mr)PT-166. Kadangi bylinėjimosi išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, gali būti priteisiamos, jei prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, byloje 2021 m. sausio 22 d. gautos pažymos apie valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas duomenys nevertinami, kadangi pateikti po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Byloje pateikti duomenys, jog atsakovė patyrė 435,60 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Laikytina, jog byloje yra patenkinta 10 proc. ieškovo ir 50 proc. atsakovės reikalavimų, įvertinus bylos dalyką, tai, kad reikalavimai iš esmės susiję tarpusavyje, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, atsakovei iš ieškovo priteistinos 217,80 Eur bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1dalis, 2 dalis, 98 straipsnis, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 11 dalis, 20 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį, taip pat įvertinus civilinės bylos baigtį bei tai, kad šioje patenkinta labai maža dalis ieškinio reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės į valstybės biudžetą nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 376 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo (Klaipėdos miesto rūmai) 2019 m. vasario 25 d. nutartimi c. b. Nr. e2-437-793/2019 patvirtintos taikos sutarties 4 punkte nustatytą skyrium gyvenančio tėvo K. L. bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. L., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti tokią ieškovo K. L. bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. L. tvarką:

1. Iki nepilnamečiui vaikui sukaks 6 (šešeri) metai ieškovas K. L., būdamas Lietuvoje, su nepilnamečiu vaiku J. L. bendrauja dalyvaujant socialiniam darbuotojui (socialiniam pedagogui, vaiko teisių apsaugos specialistui ir pan.); nepilnamečiui vaikui J. L. neišvykstant už vaiko gyvenamosios vietos miesto ribų; bendravimo laiką ir vietą iš anksto (ne vėliau kaip prieš 2 dienas) suderinus su vaiko motina ir socialiniu darbuotoju (socialiniu pedagogu, vaiko teisių apsaugos specialistu ir pan.), atsižvelgiant į vaiko norą ir jo dienotvarkę;

2. Ieškovas K. L. du kartus per savaitę bendrauja su nepilnamečiu vaiku J. L. elektrinių ryšių priemonėmis, prieš tai laiką suderinus su vaiko motina L. T.;

3. Ieškovui K. L. ir atsakovei L. T. susitarus, tėvas gali bendrauti su vaiku kita, nei nustatyta sprendimu, tvarka ir sąlygomis;

4. Ieškovas K. L. turi teisę gauti visą informaciją apie vaiką iš L. T. bei iš visų vaiko ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su vaiku;

5. Šalys įsipareigoja viena kitą informuoti apie vaiko sveikatos būklę (susirgimus, įvykus nelaimingam atsitikimui ir pan.).

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones (dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku).

Priteisti iš ieškovo K. L. 217,80 Eur (dviejų šimtų septyniolikos eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovei L. T..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Dalė Žukauskienė