Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. L. ieškinį atsakovei L. T. dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio sumažinimo ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, ir atsakovės L. T. priešieškinį ieškovui K. L. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir lėšų vaikui išlaikyti pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Teismas kritiškai įvertino ieškovės argumentus dėl būtinybės didinti priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Atsižvelgė, jo šalių nepilnametis vaikas yra 4 metų amžiaus, todėl sprendė, jog vaiko išlaikymui neabejotinai patiriamos išlaidos maistui, rūbams, higienos reikmėms, lavinimui ir kt., tačiau įvertinęs byloje pateiktus duomenis bei nustatytas aplinkybes, pripažino, jog vaiko poreikiai nėra tokie dideli, kaip ieškinyje įvardijo ieškovė. Atsižvelgęs kasacinio teismo praktiką, įvertinęs nepilnamečio vaiko amžių, objektyviai šiame amžiuje būtinus vaiko poreikius, byloje pateiktus duomenis apie ieškovo, prašiusio sumažinti išlaikymo dydį, turtinę padėtį, nenustatęs aplinkybių, pagrindžiančių iš esmės pakitusius vaiko poreikius, padarė išvadą, jog byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą keisti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytą išlaikymo vaikui dydį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.2. Aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas atsakovės atžvilgiu buvo nutrauktas, nepatvirtina, jog smurto prieš vaiką apskritai nebuvo. Atsakovės siekis, jog būtų patvirtina tokia bendravimo su vaiku tvarka, kuria realiai ieškovas negalėtų pasinaudoti, susijęs su pykčiu dėl minėto ikiteisminio tyrimo inicijavimo.

12.3. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas priešingai, nei nurodė teismas, pateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tai, kad po bylos išnagrinėjimo iš esmės Tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta patikslinta bylinėjimosi išlaidų suma, nesudaro pagrindo šių išlaidų nepriteisti.

13.1. Teismas tinkamai, objektyviai ir visapusiškai įvertino civilinėje byloje surinktų įrodymų visumą, kuri neabejotinai patvirtina aplinkybes, jog kitoks nei teismo nustatytas tėvo bendravimas su vaiku būtų žalingas vaikui šioje stadijoje.

13.2. Visi apeliacinio skundo argumentai susiję tik su tuo, jog nustatyta bendravimo tvarka sukelia nepatogumus ieškovui. Tačiau šiuo atveju pagrįstai teismas pažymėjo, kad nustatyti bendravimo ribojimai yra būtini siekiant apsaugoti vaiko interesus. Šią teismo išvadą patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma: ieškovas yra pažeidęs anksčiau nustatytą bendravimo tvarką; ieškovo bendravimo pobūdis su vaikui kelia pagrįstų abejonių dėl jo tinkamumo bei kaip pagrįstai pažymėjo vaiko gerove besirūpinančios institucija – galimai žaloja vaiko psichiką. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovo bendravimas su sūnumi galimas tik dalyvaujant institucijos atstovui.

13.6. Teismas teisėtai ir pagrįstai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti šios sprendimo dalies.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo

16. Apeliantas skunde būtinybę keisti teismo nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką grindžia argumentais, jog patvirtinta tvarka neleis ieškovui laisvai, be institucijos atstovų, bendrauti su vaiku. Taip pat akcentuoja, jog tvarkos punkto, nustatančio, jog ieškovas su sūnumi gali matytis neišvykstant iš Klaipėdos, nebus galimybių įgyvendinti, kadangi apeliantas Klaipėdoje neturi gyvenamosios vietos. Taigi nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

17. Remiantis Civilinio kodekso 3.170 straipsniu, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

18. Teisėjų kolegija pastebi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, susijusi su tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo tvarkos nustatymo principais, yra gausi ir išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 3 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, plėtodamas kasacinio teismo praktiką, išskyrė šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, 2) bendravimo tvarka turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą; 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams ateityje; 6) teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės būti realiai įgyvendinta, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu ir nustatyti priemones tokioms priežastims pašalinti ar sumažinti (galimai nustatant tėvo (motinos) bendravimą su vaiku per tarpininką); 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti.

19. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog patvirtinta bendravimo tvarka eliminavo galimybę ieškovui laisvai, be tarpininkų, bendrauti su sūnumi, kolegija pažymi, kad šį bendravimo ribojimą lėmė bylos aplinkybės.

20. Kaip jau minėta, kasacinis teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas. Šiuo atveju teismas sprendė, jog iki nepilnamečiam vaikui sukaks šešeri metai, ieškovas, būdamas Lietuvoje, su nepilnamečiu vaiku bendrauja dalyvaujant socialiniam darbuotojui (socialiniam pedagogui, vaiko teisių apsaugos specialistui ir pan.). Tokį sprendimą motyvavo argumentais, jog ieškovo elgesys vaiko akivaizdoje, jo bendravimo su vaiku būdas ir kt. sudaro pagrindą spręsti, jog šiuo metu ieškovo maksimalaus bendravimo su vaiku nustatymas neatitiktų geriausių vaiko interesų.

21. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas, bendraudamas su mažamečiu vaiku elektroninių ryšių priemonėmis, vartoja nenormatyvinės kalbos leksiką (keiksmažodžius), neigiamai ir itin nepagarbiai atsiliepia apie vaiko motiną vaikui girdint, nuolat domisi ir vaiko klausia apie atsakovės asmeninį bei intymų gyvenimą, taip pat ieškovas, būdamas su vaiku, nevengia vartoti alkoholį. Kaip teisingai atkreipė dėmesį teismas, pateikti vaizdo įrašai apie ieškovo bendravimą su vaiku el. ryšių priemonėmis suponuoja prielaidą, jog vaiką toks tėvo bendravimas glumina. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas ėmėsi veiksmų savo elgesiui ir bendravimo su vaiku būdui pakeisti.

22. Kolegijos vertinimu, iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, jog ieškovas nėra linkęs kritiškai vertinti savo elgesio bei bendravimo su vaiku būdo ir / ar nepakankamai atsakingai vertina, jog toks tėvo elgesys daro įtaką vaiko psichologinei raidai ir pasaulėžiūrai. Ieškovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kurios suponuoja išvadą apie netinkamą ieškovo elgesį, tačiau nenurodo, jog supranta tokio savo elgesio neigiamas pasekmes bei neužsimena apie ketinimus dėti pastangas keisti savo elgesį. Skunde nurodyta aplinkybė, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovas su sūnumi vieną kartą bendravo be tarpininkų ir dėl šio susitikimo nekilo problemų, nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovo elgesys šiuo metu yra iš esmės pakitęs ir atitinka geriausius vaiko interesus.

23. Todėl šiuo atveju, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, manytina, jog laikinai, iki vaikui sueis šešeri metai, labiausiai vaiko interesus atitiktų ieškovo bendravimas su vaiku dalyvaujant tarpininkui.

24. Apelianto teigimu, nustatydamas tėvo bendravimo su sūnumi tvarką teismas neįvertino, jog ieškovas neturi gyvenamosios vietos Klaipėdoje, todėl punktas, nustatantis, jog ieškovo bendravimas su sūnumi vyks nepilnamečiam vaikui neišvykstant už vaiko gyvenamosios vietos miesto ribų, nėra realiai įgyvendinamas.

25. Kolegija primena, jog kasacinio teismo išaiškinta, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan.

26. Šiuo atveju sprendimą nustatyti, jog atsakovas su sūnumi bendrautų neišvykstant iš vaiko gyvenamosios vietos miesto ribų lėmė byloje nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, jog ieškovas, kuomet šalių sūnus dvi savaites buvo su ieškovu, neužtikrino, kad vaikas lankytų ugdymo įstaigą ir jam būtinus užsiėmimus. Taigi sprendimas neleisti ieškovui vaiko išsivežti už vaiko gyvenamosios vietos miesto ribų priimtas atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus.

27. Pastebėtina, jog skundžiamu sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 3 punkte nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei susitarus tėvas gali bendrauti su vaiku kita, nei nustatyta sprendimu, tvarka ir sąlygomis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė linkusi geranoriškai spręsti klausimus, susijusius su ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka, – vykstant bylos nagrinėjimui ji sutiko, jog ieškovas pasiimtų sūnų ir išsivežtų jį į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) rajone. Taigi neatmestina, jog esant atitinkamoms aplinkybėms egzistuoja galimybė ieškovui su sūnumi bendrauti ir išvykstant iš vaiko gyvenamosios vietos miesto ribų.

28. Apeliaciniame skunde kritikuojami ir teismo argumentai, susiję su ieškovo teiginių, jog atsakovė smurtavo prieš šalių sūnų, nepagrįstu atmetimu. Apeliantas taip pat teigia, jog atsakovė, norėdama pakenkti dėl inicijuoto ikiteisminio tyrimo, siekia apsunkinti ieškovo bendravimą su sūnumi. Kolegija šį argumentą vertina kritiškai. Visų pirma, pastebėtina, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovas galimu atsakovės smurtu prieš šalių vaiką aiškino savo elgesį, t. y. ieškovas teigė, jog 2019 m. spalio 25 d. pasiėmęs vaiką bendrauti ieškovo gyvenamojoje vietoje, vaiko į jo gyvenamąją vietą motinai nustatytu laiku (2019 m. spalio 27 d.) negrąžino, kadangi, jo žiniomis, atsakovė smurtavo prieš sūnų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Nors apeliaciniame skunde pažymima, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas neišsiaiškinus esminių aplinkybių bei neapklausus Tauragės apskrities Vaikų teisių tarnybos darbuotojos J. K., kuri ir inicijavo ikiteisminį tyrimą, tačiau kaip matyti iš byloje esančio 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-72908-19 (toliau – ir Nutarimas), ikiteisminis tyrimas, priešingai, nei nurodo apeliantas, buvo inicijuotas ne J. K., o ieškovo K. L. (Tarnyba K. L. skundą perdavė Šilalės rajono policijos komisariatui, kuris šią informaciją persiuntė Klaipėdos vyriausiajam policijos komisariatui). Taip pat iš minėto Nutarimo matyti, kad priešingai, nei nurodo ieškovas, išvada, jog nenustatyta nusikalstama veika, padaryta apklausus ne tik atsakovę. Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo gauta informacija iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus, taip pat apklaustas ir ieškovas, perklausyta garso medžiaga bei peržiūrėtos trumposios žinutės. Taigi atsakovo argumentai, jog sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą priimtas tik atsižvelgus į atsakovės paaiškinimus, nepagrįsti. Taip pat kolegija pažymi, jog be atsakovo paaiškinimų byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie atsakovės smurtinį elgesį su šalių vaiku.

29. Apibendrinant tai, kas nurodyta bei atsižvelgiant į tai, kad šalių vaikas yra tik ketverių metų amžiaus, todėl jam yra svarbus stabilus gyvenimo ritmas, nustatyta bendravimo tvarka, nors ir pareikalaus papildomų tėvo pastangų siekiant ją įgyvendinti, tačiau šie pasunkinimai nelaikytini iš esmės suvaržančiais tėvo bendravimo su vaiku galimybes. Šiuo atveju ieškovui siūlytina imtis atitinkamų veiksmų savo elgesiui pakeisti tam, kad galėtų maksimaliai bendrauti su nepilnamečiu vaiku, kas iš tiesų labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Taigi nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, jog nagrinėjamu atveju teismo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, priešingai nei siūloma ieškovo, užtikrina geriausius vaiko interesus, todėl nėra pagrindo jos keisti.

30. Apeliantas taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Jo teigimu, nepagrįstai nepaskirstytos bylinėjimosi išlaidos, dėl kurių priteisimo Tarnyba prašymą pateikė išnagrinėjus bylą iš esmės. Apelianto manymu, šiuo atveju pakanka aplinkybės, jog prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas pateiktas laiku, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, kadangi išnagrinėjus bylą iš esmės Tarnyba pateikė tik bylinėjimosi išlaidų sumos patikslinimą. Kolegija su šia skundo nuostata sutinka iš dalies.

31. CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo šio Kodekso 277 straipsnyje nustatyta tvarka.

32. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju ieškovą atstovavusi Tarnyba 2021 m. sausio 11 d. pateikė duomenis, jog už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą yra patirtos 931,52 Eur išlaidos pagal 2021 m. sausio 11 d. pažymą Nr. (12.34Mr)PT-166. Klaipėdos apylinkės teismas bylos nagrinėjimą iš esmės baigė 2021 m. sausio 12 d.; procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2021 m. vasario 1 d. 2021 m. sausio 22 d. Tarnyba teismui pateikė duomenis, jog ieškovui suteiktų valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 1121,92 Eur.

33. Taigi byloje susiklostė tokia situaciją, jog iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teisme pabaigos teismui buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, jog ieškovui suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 931,52 Eur, dėl kurios paskirstymo ir buvo sprendžiama sprendimo priėmimo metu. Patikslinta pažyma dėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų teismui pateikta jam esam sprendimų priėmimo kambaryje.

34. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog bylinėjimosi išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, gali būti priteisiamos, jei prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 96 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis). Taip pat šiuo atveju aktuali ir CPK nuostata, įtvirtinanti, jog teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje, o teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį jokie prašymai, nauji duomenys, įrodymai ir kt. negali būti teikiami bei vertinami, nes jau yra baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 251 straipsnis, 259 straipsnio 1 dalis). Tačiau šiuo atveju būtina įvertinti teisinį reguliavimą, aktualų nagrinėjamam klausimui.

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tiek dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei, tiek dėl asmens patirtų išlaidų už advokato, teikusio antrinę teisinę pagalbą, atlyginimo turi būti sprendžiama toje pačioje byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, prašymą atlyginti jas pateikus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tačiau šios CPK nuostatos nėra suderintos su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo normomis, pagal kurias patirtų išlaidų dydis nustatomas tik advokatui baigus teikti antrinę teisinę pagalbą, tai reiškia, kad, pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, atitinkamai suinteresuotas asmuo neturi galimybės patirtų išlaidų įrodymus ir prašymą jas atlyginti pateikti nepasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės. Toks teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą, priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).

36. Taigi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui CPK 98 straipsnis, o kartu ir jame numatytas prašymo priteisti advokato pagalbos išlaidas pateikimo terminas, netaikomas. Kaip jau minėta, pagal CPK 99 straipsnį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimas sprendžiamas teismui gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys gauti iki bylos nagrinėjimo pabaigos, ar jau priėmus byloje galutinį procesinį sprendimą.

37. Šiuo atveju nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius duomenis apie advokato V. S., atstovavusio ieškovą, suteiktas paslaugas gavo 2021 m. sausio 19 d., t. y. jau išnagrinėjus bylą iš esmės. Taigi iš šių aplinkybių akivaizdu, jog Tarnyba neturėjo realios galimybės pažymos dėl patikslintos bylinėjimosi išlaidų sumos pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Ši aplinkybė, vadovaujantis anksčiau nurodytu teisiniu reguliavimu bei kasacinio teismo išaiškinimu, sudarytų pagrindą teismui savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą, kuriuo būtų išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus (CPK 7 straipsnis) bei teisingumo ir protingumo principus (CK 1.5 straipsnis), klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsižvelgiant į patikslintą Tarnybos pažymą, spręstinas apeliacinės instancijos teisme.

38. Nustatyta, kad jog už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą patirtos 1121,92 Eur išlaidos pagal 2021 m. sausio 21 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.34Mr)PT-448). Atsakovė turėjo 435,60 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

39. Nors apeliaciniu skundu ieškovas nurodo, jog įvertinus, kad nepagrįstai nevertinta patikslinta Tarnybos pažyma dėl bylinėjimosi išlaidų, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, sudaro pagrindą panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovei, tačiau kolegija pastebi, jog CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

40. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išspęsti materialieji šalių reikalavimai, todėl atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytą patenkintų ir atmestų ieškovo ir atsakovės reikalavimų proporciją, laikytina, kad byloje yra patenkinta 10 proc. ieškovo ir 50 proc. atsakovės reikalavimų.

41. Taigi atsižvelgiant į šią proporciją, laikytina teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovei iš ieškovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 217,80 Eur (435,60 Eur x 50 proc. / 100 proc.).

42. Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų proporciją, iš atsakovės valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 112,19 Eur (1121,92 Eur x 10 proc. / 100 proc.).

43. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje byloje patenkinta labai maža ieškinio reikalavimų dalis, todėl nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų valstybei, nėra pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog patenkinta tik 10 procentų ieškinio reikalavimų, nesudaro pagrindo paneigti valstybės teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės.

44. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį keisti ar naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

47. Ieškovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su materialiniais reikalavimais, atmetus jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

48. Atsakovė už susipažinimą su apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 484 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios yra pagrįstos PVM sąskaita faktūra bei mokėjimo pavedimo kopija.

49. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, iš ieškovo atsakovei priteistina 484 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės L. T. valstybei 112,19 Eur (vieną šimtą dvylika eurų 19 ct) išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant šią sumą į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Iš ieškovo K. L. atsakovei L. T. priteisti 484,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimti keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.