- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-29
- Bylos Nr.
- e2A-1713-661/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03115-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Alvydas Barkauskas (pran.), Andrius Ignotas
- Ieškovas
- MB „Tomerna“
- Atsakovas
- U. Š. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Vaclovo Pauliko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo MB „Tomerna“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo MB „Tomerna“ ieškinį atsakovei U. Š. K. dėl pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo bei atsakovės U. Š. K. priešieškinį ieškovui MB „Tomerna“ dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – A. Š..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas MB „Tomerna“ prašė pripažinti negaliojančia 2018 m. spalio 5 d. transporto priemonės Lexus RX450H, v/n (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį kaip sudarytą dėl apgaulės, taikyti restituciją – ieškovui iš atsakovės priteisti 17 800 Eur sumą bei įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovei minėtą transporto priemonę, priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 17 800 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta apgaulės būdu, nuslepiant tikrąją transporto priemonės ridą. Dėl šios priežasties ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš su atsakove sudarytos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties, nes įgijo transporto priemonę už žymiai didesnę kainą, nei ji buvo realiai verta, t. y. net už 17 800 Eur sumą, kurios esant suklastotai transporto priemonės ridai, negalės parduoti už tokią pačią kainą, už kurią pirko iš atsakovės. Pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad transporto priemonės rida sutarties sudarymo metu yra 96 000 km, tokia transporto priemonės rida atsispindėjo ir automobilio odometre. Tačiau po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ieškovas pastebėjo, kad automobilio rida buvo suklastota.
Atsiliepimas
3. Atsakovė U. Š. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, ir priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė nurodė, kad pardavė ieškovui automobilį tik nuodugniai patikrinusi perkamą automobilį oficialiame Lexus servise, atskleidusi visus žinomus trūkumus, visus žinomus galimus netikslumus ir parodžiusi bet kokias abejones dėl automobilio būklės galinčias kelti žinomas aplinkybes. Už įsigytą automobilį ieškovas liko nesumokėjęs 2 000 Eur. Bandydamas išvengti šios piniginės prievolės vykdymo ieškovas kaltina atsakovę padarius sunkias nusikalstamas veikas, tvirtindamas, kad atsakovė suklastojo automobilio ridą. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius nei klastojimo fakto, nei jokios atsakovės kaltės. Atsakovė automobilį įsigijo Lietuvoje 2017 m. spalio 2 d.; pirkimo metu automobilio odometras rodė apie 63 000 ridą. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, jo remontuoti nereikėjo. Norint registruoti automobilį Lietuvoje buvo būtina atlikti techninę ekspertizę. Techninės ekspertizės ir techninės apžiūros metu automobilio odometras rodė skaičių maždaug 63 350. Važiuodamas į VĮ „Regitra“ atsakovės brolis A. Š. pastebėjo, jog techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) buvo nurodyta 101 965 km rida, kuri skyrėsi nuo ridos, kurią rodė odometras – 63 358, todėl jis tą pačią dieną užsuko į kitą servisą. Techninės apžiūros skyriuje jam paaiškino, kad skydelyje nėra nurodoma kokiais matavimo vienetais žymimi odometro duomenys, todėl galėjo įsivelti ir techninės apžiūros specialisto klaida, tačiau nurodė, jog sumažinti sistemoje ridos negali, ir techninės apžiūros rezultatų kortelėje įrašė 102 024 km ridą, nors odometras rodė – 63 395. Ieškovas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų nustatyta kokiais matais fiksuojama automobilio rida, o tik darė prielaidas, kad ji fiksuojama kilometrais. 2018 m. rugpjūčio 9 d. atsakovė įdėjo automobilio skelbimą į skelbimų portalą „Autoplius“, automobilio kainą nurodė 19 800 Eur. Sutarus abejoms pusėms tinkamą kainą, ieškovas išreiškė norą patikrinti automobilį oficialiam Lexus atstovybės servise. Prieš prasidedant patikrai ieškovui buvo perduoti automobilio dokumentai – techninės apžiūros rezultatų kortelė, automobilio registracijos liudijimas. Po apžiūros pateiktoje sąskaitoje faktūroje taip pat buvo nurodytas ir automobilio kilometražas – 95 939. Pildant automobilio pirkimo – pardavimo sutartį dar kartą pirkėjui buvo paminėtas skirtumas skydelio odometro rodmenų ir techninės apžiūros rezultatų kortelėje, nes buvo neaišku, kokią ridą rašyti į pirkimo – pardavimo sutartį. Pirkėjas nurodė, kad reikia rašyti tokius skaičius, kokius rodys odometras. Ieškovas pasiūlė sumokėti grynais, tačiau jam trūko 2 000 Eur sumos, kurią žadėjo perduoti vėliau. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties, kadangi po sandorio sudarymo automobilį eksploatavo itin intensyviai, kas parodo, jog sandoris atitiko tikrąją valią.
Šalies argumentai
5. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame prašė priteisti jai iš ieškovo 2 000 Eur skolą, 184,38 Eur kompensacines palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė, kad prieš pasirašant sutartį ieškovas nurodė, jog už automobilį mokės bankiniu pavedimu, tačiau vėliau pakeitė nuomonę ir pasiūlė sumokėti grynais pinigais. Nuvykus iki ieškovo vadovo namų, jis atnešė ne visą sutartą sumą, o tik 15 800 Eur. Ieškovas iki šiol už automobilį atsakovei liko nesumokėjęs 2 000 Eur. 2020 m. birželio 25 d. ir 2020 m. birželio 29 d. ieškovui buvo išsiųstos pretenzijos dėl neapmokėtos sumos, tačiau į jas jis nereagavo.
Atsiliepimas
7. Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, su juo nesutinka. Atsakovė iki šiol nėra reiškusi ir jokių reikalavimų dėl likusios dalies – 2 000 Eur – sumokėjimo, kaip kad neteisingai nurodo priešieškinyje. Atsakovė perdavė automobilį Lexus ieškovui sutarties pasirašymo dieną, o ieškovas jį priėmė ir sumokėjo visą sutartą kainą už automobilį – 17 800 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinys atmestas, o priešieškinys patenkintas visiškai. Teismas nusprendė priteisti iš ieškovo mažosios bendrijos ,,Tomerna“ 2 000 Eur skolą, 184,38 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (2 184,38 Eur) nuo civilinės bylos pagal priešieškinį iškėlimo dienos (2020 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 864 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Teismas nurodė, kad:
9.1. Ginčijamoje 2018 m. spalio 5 d. pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilio rida – 96 000 km. Abi šalys neginčija, kad toks skaičius (96 000) sandorio sudarymo metu buvo nurodytas ir automobilio odometre. Kaip matyti iš techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos), joje nurodyta, kad transporto priemonės rida 102 024 km; transporto priemonės apžiūra atlikta 2017 m. liepos 12 d. Tokį neatitikimą atsakovė ir trečiasis asmuo aiškina tuo, kad odometre rida nurodyta galimai myliomis. Pagal ieškovo prašymą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo parduodant ginčo automobilį 2019 m. spalio 17 d. prokuroro nutarimu buvo nutrauktas, nustačius, kad tiriamu atveju nėra jokių duomenų, kad atsakovė ar trečiasis asmuo klastojo automobilio odometro rodmenis.
9.2. Atsakovė ir trečiasis asmuo neneigė, kad jiems buvo žinomas šis ridos neatitikimas, kuris, jų nuomone, egzistuoja dėl to, kad odometre greičiausiai rida nurodyta myliomis, o ne kilometrais, tačiau apie šį ridos neatitikimą, trečiojo asmens teigimu, ieškovo vadovas prieš sudarant pirkimo pardavimo sutartį buvo informuotas. Ieškovo vadovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sudarant pirkimo pardavimo sutartį nematė techninės apžiūros rezultatų kortelės, kurioje rida nurodyta 102 024 km. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovo vadovo argumentas, kad techninės apžiūros kortelė jam nebuvo perduota, kad jis jos nematė prieš sudarant ginčijamą pirkimo pardavimo sutartį atmestinas kaip neįtikimas, kadangi transporto priemonės dokumentai paprastai perduodami pirkėjui kartu su transporto priemone, juo labiau, kad šią techninės apžiūros kortelę kartu su ieškiniu pateikė pats ieškovas.
Šalies argumentai
9.3. Ieškovas taip pat neįrodė aplinkybės, kad jo nurodomas transporto priemonės ridos skirtumas būtų turėjęs esminės reikšmės sandorio sudarymui. Kaip nurodė teismo posėdžio metu ieškovo vadovas, ginčo transporto priemonę iki šiol naudoja bendrijos (ieškovo) veikloje, automobilis yra tinkamas naudoti, ieškinys reiškiamas vien dėl paties fakto, kad pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta mažesnė rida kilometrais, nei tokia egzistavo sandorio sudarymo metu.
Žemesnės instancijos teismas
10. Dėl priešieškinio reikalavimų, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovo argumentas, kad 2018 m. spalio 5 d. atsakovė perdavė ieškovui automobilį, o ieškovas jį priėmė, savaime nereiškia prezumpcijos, kad ieškovas visiškai atsiskaitė už parduotą transporto priemonę. Ieškovas jokių įrodymų – nei tiesioginių, nei netiesioginių – apie tai, kad būtų visiškai atsiskaitęs su atsakove, neteikė, nors tokia pareiga pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę tenka būtent jam. Vien tik ieškovo vadovo paaiškinimai, kad pagal sutartį visiškai atsiskaityta, kurių nepatvirtina jokie kiti, nors ir netiesioginiai, įrodymai, nėra pakankamas įrodymas atsiskaitymo faktui patvirtinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti. Apeliantas nurodė, kad:
11.1. Teismas neįvertino visapusiškai šių įrodymų: pirkimo – pardavimo sutarties su nurodytais odometro parodymais kilometrais; transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelėje nurodytų duomenų apie transporto priemonės odometro parodymus kilometrais; UAB „Mototoja“ sąskaitos, kurioje nurodytas automobilio kilometražas, o ne rida myliomis; antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame nurodyti odometro parodymai kilometrais; aplinkybių, nurodytų 2019 m. spalio 17 d prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad buvo atliktas bandomasis važiavimas ir nustatyta, kad odometro parodymai yra kilometrais; transporto priemonės prietaisų skydelio nuotraukos, kurią atsakovė sutiko prijungti prie bylos ir dėl kurios įrodomosios vertės abejonių nekilo, kurioje transporto priemonės spidometras yra kilometrais per valandą. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad transporto priemonė registruota Lietuvoje ir turi atitikti nustatytiems atitikties reikalavimams, pagal kuriuos transporto priemonės iš ne ES šalių spidometre privalo būti parodymai kilometrais.
11.2. Atsakovės parduoto automobilio odometro parodymai pagal bylos duomenis yra kilometrais. Tai reiškia, kad ne kas kita, o tai atsakovė ar kiti asmenys jos nurodymu pakeitė odometro parodymus, kurie transporto priemonės apžiūros, atliktos 2017 m. liepos 12 d., metu buvo 102 024 km, o 2018 m. spalio 5 d., pardavimo ieškovui metu - 96 000 km. Taikant atsakovės veiksmams protingumo standartą, tokio pakeitimo tikslas galėjo būti tik vienas – apgauti pirkėją. Atsakovės paaiškinimai, kad ji informavo pirkėją apie ridos neatitikimus, šiam tikslui prieštarauja, todėl labiau tikėtinas ieškovo vadovo paaiškinimas, kad jis nebuvo apie tai informuotas. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.
11.3. Automobilio ridos atsukimas yra užslėptas trūkumas, pardavėjui tenka pareiga įrodyti, jog jis nėra atsakingas už minėtą trūkumą, tačiau atsakovė to neįrodė, priešingai, ji žinodama apie suklastotą ar neteisingą automobilio ridą, nuslėpė šį faktą nuo ieškovo ir nenurodė šio neatitikimo pirkimo-pardavimo sutartyje.
11.4. Apeliantas dėl 2000 Eur skolos nurodė, jog svarbiu netiesioginiu įrodymu apie atsiskaitymą už perkamą transporto priemonę yra tai, kad nei trečiasis asmuo, nei pati atsakovė, kuri buvo tiesiogiai suinteresuota gauti 2000 Eur, kuri taip pat patvirtino, kad jai tai yra reikšminga suma, iki pateikiant priešieškinį neteikė ieškovui jokio reikalavimo dėl likusios nesumokėtos sumos, kas netiesiogiai patvirtina, kad jokio įsiskolinimo nebuvo ir visa sutarties kaina buvo sumokėta.
Atsiliepimas
12. Atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė ir trečiasis asmuo iš esmės laikėsi tokios pačios pozicijos, kaip ir savo atsiliepime į ieškinį bei priešieškinyje. Be to, atsakovė nurodė šias aplinkybes:
12.1. Bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, kad sandorio sutartis buvo pildoma ant VĮ „Regitra“ rekomendacinės formos, joje nėra galimybės pasirinkti „km“ ar „mil“, tiesiog į rekomenduojamą formą buvo įrašytas odometro rodomas skaitmuo ir tas jau buvo aptarta visuose procesiniuose dokumentuose bei bylos nagrinėjimo metu, teismas į tai atsižvelgė.
12.2. Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu teisingai buvo pastebėta, jog ridos neatitikimą nulėmė skirtingi ridos matavimo vienetai odometre ir techninės apžiūros kortelėje. Pats apeliantas pateikė originalią techninės apžiūros kortelę kurioje matosi ridos nesutapimas, todėl klaidinga teigti, jog teismas neatsižvelgė į techninės apžiūros rezultatų kortelę.
12.3. UAB „Mototoja“ patikros metu tik įrašė odometro skaičius bei kitus automobilio duomenis į savo sąskaitą, joje nebuvo nurodyti matavimo vienetai. Lexus atstovybės servise netikrino matavimo vienetų, kaip bando klaidinti teismą apeliantas (Lexus atstovybės ataskaita yra byloje).
12.4. Antstolis pats raštu patvirtino, kad nebuvo atidus apžiūros metu ir savo protokole klaidingai nurodė, jog rida matuojama kilometrais, nors ten nėra jokių matavimo vienetų ir jis nesigilino kokiais matais buvo matuojama rida (antstolio paaiškinimas yra byloje). Apeliantas klaidina teismą, jog antstolis nustatė, kad mašinos rida matuojama kilometrais, nors pats antstolis paneigė tokias išvadas.
12.5. Ieškinyje pateikta subjektyvi pareigūno nuomonė neturi jokio prioriteto kitų įrodymų atžvilgiu. Toks nuomonės išsakymas dėl matavimo vienetų nepagrindžiamas jokiais tyrimais ir nėra leistinumo principą atitinkantis.
12.6. Atsakovė prašė prie bylos pridėti naujus įrodymus - Motorinių transporto priemonių, priekabų ir šių transporto priemonių sudedamųjų dalių tipo patvirtinimo ir atitikties įvertinimo tvarkos aprašą ir jo 3 priedą. Šiuo atveju nauji įrodymai teikiami, atsiradus naujai faktinei ginčo situacijai. Minėtas įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau, nes apeliantas tik pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė šias taisykles grįsdamas savo prielaidas dėl ridos klastojimo. Atstovaujamas profesionalaus teisininko ir turėdamas žinoti, jog minėtas aprašas negaliojo sandorio metu, apeliantas vis tiek stengėsi suklaidinti teismą pateikdamas negaliojančią šio aprašo redakciją paskutinę akimirką ir nesuteikdamas galimybės įsigilinti į patį dokumentą bei jo galiojimo pradžią.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Dėl naujų įrodymų pateikimo
14. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
15. Nagrinėjamu atveju, atsakovės teikiamas įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau, nes apeliantas tik pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė šias taisykles grįsdamas savo prielaidas dėl ridos klastojimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra kliūčių naujiems įrodymams priimti ir įvertinti kartu su kita bylos medžiaga.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
16. Ieškovas prašo pripažinti negaliojančia 2018-10-05 sudarytą transporto priemonės Lexus RX450H, v/n (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį nuo šios sutarties sudarymo momento kaip sudarytą apgaulės įtakoje (CK 1.91 str. 5 d.). Ieškovas ieškinį grindžia tuo, jog jis iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš su atsakove sudarytos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, nes įsigijo transporto priemonę už ženkliai didesnę kainą, nei ji buvo realiai verta, t. y. net už 17800 Eur (septyniolika tūkstančių, aštuonis šimtus eurų) sumą kurios, esant suklastotai transporto priemonės ridai, negalės parduoti už tokią pačią kainą, už kurią pirko iš atsakovės.
17. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
18. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos taip pat vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).
19. Nagrinėjamu atveju atsakovė ir trečiasis asmuo neneigia, kad jiems buvo žinomas ginčo automobilio ridos neatitikimas, kuris, jų nuomone, egzistuoja dėl to, kad odometre greičiausiai rida nurodyta myliomis, o ne kilometrais, tačiau apie šį ridos neatitikimą, trečiojo asmens paaiškinimais, apeliantas prieš sudarant pirkimo pardavimo sutartį buvo informuotas. Kolegijos nuomone, atsakovė (pardavėja) apeliantui atskleidė visą informaciją apie parduodamą automobilį.
20. Nagrinėjamu atveju, apeliantas įrodinėjo esminę aplinkybę, dėl kurios jis buvo suklaidintas sandorio sudarymo metu – automobilio ridą.
21. Sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės pagrindas įtvirtintas CK 1.91 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį (CK 1.91 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 1.91 straipsnio 5 dalimi, apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių. Taigi, dėl apgaulės sudarytas sandoris yra nuginčijamas (CK 1.78 straipsnio 2 dalis), o jo nuginčijimo pagrindas – vienos iš sandorį sudariusių šalių valios trūkumas.
22. Kasacinio teismo praktikoje sandorio nuginčijimo dėl apgaulės instituto įstatymo nuostatų aiškinimas ir taikymas yra nuosekliai išplėtotas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai rėmėsi išplėtota kasacinio teismo praktika.
23. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką formuojantis šalies valiai. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).
24. Remiantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžiant, ar sudarytas sandoris turi valios trūkumų dėl apgaulės panaudojimo, reikia tirti sandorio šalių valios formavimosi procesą. Tuo tikslu turi būti vertinamas abiejų sandorio šalių elgesys tiek iki sandorio sudarymo, tiek ir sandorio sudarymo bei vykdymo metu.
25. Ginčijamoje 2018 m. spalio 5 d. pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilio rida – 96 000 km. Abi šalys neginčijo, kad toks skaičius (96 000) sandorio sudarymo metu buvo nurodytas ir automobilio odometre. Kaip matyti iš techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos), joje nurodyta, kad transporto priemonės rida 102 024 km; transporto priemonės apžiūra atlikta 2017 m. liepos 12 d. Tokį neatitikimą atsakovė ir trečiasis asmuo byloje nuosekliai aiškino tuo, kad odometre rida nurodyta galimai myliomis.
26. Ieškovo vadovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sudarant pirkimo pardavimo sutartį nematė techninės apžiūros rezultatų kortelės, kurioje rida nurodyta 102 024 km. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovo vadovo argumentas, kad techninės apžiūros kortelė jam nebuvo perduota ir kad jis jos nematė prieš sudarant ginčijamą pirkimo pardavimo sutartį, atmestinas kaip neįtikimas, kadangi transporto priemonės dokumentai paprastai perduodami pirkėjui kartu su transporto priemone, juo labiau, kad šią techninės apžiūros kortelę kartu su ieškiniu pateikė pats apeliantas.
27. Be to, kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, apeliantas, prieš įsigydamas minėtą transporto priemonę, vežė ją patikrinti į Lexus atstovybės servisą, byloje nėra ginčo, kad automobilio dokumentai buvo perduoti minėto serviso darbuotojams, todėl pagrįstai atmestas apelianto argumentas, kad iki sudarant sandorį nuo jo atsakovė ar jos vardu veikęs trečiasis asmuo slėpė automobilio ridos neatitikimus. Vien tai, kad 2018 m. spalio 5 d. automobilio pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta mažesnė rida nei 2017 m. liepos 12 d. ginčo automobilio techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje), savaime nereiškia, kad apeliantas buvo apgautas dėl ginčo automobilio ridos, kadangi pagal bylos duomenis labiau tikėtina, kad tokį ridos neatitikimą nulėmė skirtingi ridos matavimo vienetai odometre ir techninės apžiūros kortelėje, o nuo apelianto šie neatitikimai nebuvo nuslėpti (CPK 185 straipsnis).
28. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantas neįrodė, kad atsakovė ar trečiasis asmuo jį apgavo dėl transporto priemonės ridos. Taip pat apeliantas neįrodė ir aplinkybės, kad jo nurodomas transporto priemonės ridos skirtumas būtų turėjęs esminės reikšmės sandorio sudarymui. Kaip teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė apeliantas, ginčo transporto priemonę iki šiol naudoja bendrijos (ieškovo) veikloje, automobilis yra tinkamas naudoti, ieškinys reiškiamas vien dėl paties fakto, kad pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta mažesnė rida kilometrais, nei tokia egzistavo sandorio sudarymo metu.
29. Atitinkamai kolegija įvertina ir priešieškiniu priteistą skolą apeliantui. 2018 m. spalio 5 d. pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad transporto priemonės kaina – 17 800 Eur. Pirkimo pardavimo sutartyje kainos sumokėjimo terminas nebuvo nustatytas. Pareikštu priešieškiniu atsakovė prašė priteisti iš apelianto 2 000 Eur sumą, įrodinėdama, kad apeliantas nevisiškai atsiskaitė pagal pirkimo pardavimo sutartį – liko nesumokėjęs 2 000 Eur. Apeliantas įrodinėjo priešingai, jog jis visiškai yra atsiskaitęs su atsakove.
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2021 m. vasario 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021, konstatavo, kad CK6.314 straipsnyje įtvirtintos dispozityviosios teisės normos, kurios leidžia pirkimo–pardavimo sutarties šalims dėl kainos sumokėjimo termino susitarti savo nuožiūra, o tokio susitarimo nesant įtvirtina nuostatą, jog kaina turi būti sumokėta tada, kai pardavėjas įvykdo savo pareigą perduoti daiktus arba disponavimo daiktais dokumentus, aiškintinos kaip nustatančios šalių tarpusavio prievoles, bet nereiškiančios prezumpcijos, jog šios prievolės šalių yra įvykdytos. Sutarties sudarymas ir jos įvykdymas yra dvi skirtingos faktinės aplinkybės, kurios turi būti įrodinėjamos atskirai, ir vien tik aplinkybė, kad pirkėjas turėjo prievolę pardavėjui, savaime nereiškia, kad pirkėjas šią prievolę įvykdė, todėl, kilus ginčui dėl prievolės sumokėti perkamo daikto kainą įvykdymo, būtent pirkėjas ir turi šią aplinkybę įrodyti. Tai, kad pardavėjas perdavė daiktą pirkėjui, patvirtina, jog jis įvykdė savo sutartinę prievolę, tačiau tai savaime nereiškia, jog pirkėjas yra įvykdęs savo pareigą sumokėti už perkamą daiktą (kasacinio teismo nutarties 34-35 punktai).
31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad būtų visiškai atsiskaitęs su atsakove. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį ir tenkino priešieškinį.
Dėl bylos baigties
32. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir su jomis susijusią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
33. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
34. Atmetus apeliacinį skundą spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93, 98 str.). Kadangi apeliacinis skundas buvo atmestas, o atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.