Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „R.“ prevencinį ieškinį atsakovui A. B., trečiajam asmeniui A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „R.“, sutikslinusi prevencinio ieškinio reikalavimus, prašo uždrausti atsakovui A. B. parduoti/dovanoti/mainyti/perleisti už skolą/įnešti į juridinius asmenis/kitaip perleisti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą: nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); vertybinius popierius – 1303 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, taip pat juo laiduoti, garantuoti, prisiimti įsipareigojimus, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti iki dėl bankroto likviduotos UAB „T.“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Prevenciniame ieškinyje nurodyta, kad atsakovas A. B. buvo UAB „T.“, kuriai šiuo metu iškelta bankroto byla, vienasmenis valdymo organas, direktorius ir daugumos akcininkas, nuosavybės teise valdantis 6000 paprastųjų vardinių nematerialiųjų bendrovės akcijų, kas sudaro 66,66 proc. bendrovės įstatinio kapitalo. Bendrovės mažumos akcininkas yra J. K., kuriam nuosavybės teise priklauso 3000 vnt. bendrovės paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, kas sudaro 33,33 proc. bendrovės įstatinio kapitalo. J. K. įsigijo UAB „T.“ akcijų matydamas bendros veiklos perspektyvų bei įtikintas daugumos akcininko, jog kartu išvystys pelningą bendrovės veiklą, padės bendrovei atsinaujinti, išsispręsti buvusias problemas. UAB „T.“ buvo įsigijusi iš UAB „R.“, kurios vienasmenis valdymo organas, direktorius, yra J. K., prekių ir už jas neatsiskaitė, todėl UAB „T.“ juridiniam asmeniui UAB „R.“ pagal 2019 m. lapkričio 5 d. prekių pirkimo – pardavimo sutartį liko skolinga 392 590,60 Eur ir 22 084,59 Eur delspinigių. Dėl šios skolos Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-68-372/2023. UAB „T.“ subrangos sutarčių pagrindais buvo pasitelkusi ir J. K. priklausantį juridinį asmenį UAB „R. p.“, atlikti statybos rangos darbus, už kuriuos didele apimtimi taip pat neatsiskaitė, todėl bendrovė ieškovei pagal 2020 m. spalio 20 d. rangos darbų sutartį liko skolinga 344 248,87 Eur. Dėl šios skolos priteisimo ieškovė yra pateikusi UAB „T.“ ieškinį, kuris Šiaulių apygardos teismo yra visiškai patenkintas. UAB „T.“ ieškovei taip pat skolinga 128 560,10 Eur pagal 2020 m. rugsėjo 16 d. rangos darbų sutartį. J. K. valdomoms įmonėms reikalaujant atsiskaitymo bei vėliau pareiškus civilinius ieškinius, atsakovas/bendrovė maždaug nuo 2021 liepos mėnesio ėmė nuosekliai nebebendradarbiauti, nutraukė šioms įmonėms bet kokius mokėjimus. Bendrovės akcininkų santykiai galutinai komplikavosi, o formalus bendravimas, kiek tai lietė ginčijamus klausimus, vyko tik raštu. Be paminėtų civilinių bylų, taip pat buvo inicijuotos kitos teisminės bylos – administracinių nusižengimų byla ir civilinė byla dėl juridinio asmens veiklos tyrimo. UAB „T.“ skola su bendrovės mažumos akcininku J. K. susijusiems minėtiems juridiniams asmenims sudaro daugiau nei 880 000 Eur, kas reiškia, kad su bendrovės mažumos akcininku J. K. susiję juridiniai asmenys yra pagrindiniai bendrovės kreditoriai, todėl yra akivaizdu, kad esminė konfrontacija realiai vyksta tarp bendrovės akcininkų per jų valdomus juridinius asmenis. Atsakovas, kaip UAB „T.“ direktorius, matydamas, kad bendrovės mažumos akcininkas deda daug pastangų ginti savo ir savo valdomų įmonių teisėtus interesus, taip pat turėdamas ketinimą ne tik eliminuoti bendrovės mažumos akcininką iš bendros veiklos bet ir „suvesti sąskaitas“, paliekant jo valdomas įmones be reikšmingų pajamų, siekiant maksimaliai išvengti skolinių įsipareigojimų vykdymo ir sukelti bendrovės nemokumą, ėmėsi iniciatyvos realizuoti didelės vertės (318 900 Eur) UAB „T.“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą – komercinės paskirties pastatą ir horizontalaus gręžimo įrangą, perkelti UAB „T.“ turtą/veiklą į kitą juridinį asmenį, t. y. UAB „H.“, ėmė atleidinėti bendrovės darbuotojus. 2022 m. gegužės 4 d. atsakovas pateikė teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „T.“ iškėlimo, imituodamas ketinimus atgaivinti bendrovės veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartimi UAB „T.“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau UAB „R.“ pateikus atskirąjį skundą, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi buvo nuspręsta minėtą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti UAB „T.“ iškelti restruktūrizavimo bylą. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi buvo konstatuota, kad įmonės turimas turtas nėra pakankamas bendrovės finansiniams įsipareigojimams padengti, kad UAB „T.“ yra nemoki. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartimi UAB „T.“ buvo iškelta bankroto byla. Pažymėtina, kad atsakovui, sąmoningai žlugdančiam bendrovę, apie UAB „T.“ nemokumą ir negyvybingumą negalėjo būti nežinoma jau gerokai anksčiau, tačiau atsakovas, siekdamas atitolinti atsiskaitymą su kreditoriais, inicijavo akivaizdžiai fiktyvias ir bendrovės realios padėties neatitinkančias restruktūrizavimo procedūras. Minėta Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi teismas aiškiai ir konkrečiai retrospektyviai konstatavo, kad UAB „T.“ turtas sistemingai mažėja, įsipareigojimai kreditoriams auga, bendrovė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, turi įsiskolinimų darbuotojams, dar 2022 m. rugpjūčio 3 d. bendrovė įtraukta į ilgalaikių Valstybinės mokesčių inspekcijos skolininkų sąrašą. Tai suponuoja atsakovo, sąmoningai privedusio bendrovę prie tokios būklės, nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą savo teisėmis, tyčia imituojant, kad bendrovė yra gyvybinga ir gali atkurti mokumą (tuo tikslu inicijuojant restruktūrizavimo procesus), vietoje to, kad būtų iškart inicijuota bankroto procedūra, todėl darytina išvada, kad atsakovas nesąžiningai naudojosi savo teisėmis laiku neinicijuodamas bankroto proceso, tuo pažeisdamas ieškovės teises. Atsakovas tikslingai nevykdydamas skolinių įsipareigojimų, perkeldamas turtą/veiklą į kitas įmones (kai finansiniai įsipareigojimai liko bendrovėje), atleisdamas visus bendrovės veiklą vykdžiusius darbuotojus, išparduodamas bendrovės veikloje būtiną įrangą, sąmoningai blogai valdė bendrovę, sudarė sandorius, žinodamas, kad tokie sandoriai pažeidžia kreditorių interesus. Iš dalies atsakovo pateiktų sutarčių matyti, jog bendrovės turtas buvo sistemingai perleidinėjamas su bendrove susijusiams juridiniam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei “H.”. Nors atsakovas tvirtino, jog tarp UAB “T.” ir UAB “H.” buvo sudarytų skolų užskaitymo sutarčių, tačiau neabejotina, kad šie sandoriai sudaryti UAB “H.” naudai. Bendrovės veiklai būtiną ir vieną svarbiausių kryptinio gręžimo įrangą atsakovas pardavė už maždaug 70 000 Eur, kai tuo tarpu viešai platintuose skelbimuose šio turto kaina buvo nustatyta 108 900 Eur, už kurią UAB “R. p.” siūlė nupirkti įrangą, tačiau atsakovas, veikdamas bendrovės vardu, nemotyvuotai atsisakė sudaryti tokį sandorį, o dalį šio turto pardavė su atsakovu svainystės ryšiais susjusiam juridiniam asmeniui UAB “H.” (atsakovas pastarosios įmonės akcijas perleido savo uošviui likus dienai iki bendrovės akcijų pardavimo J. K.), taigi, bendrovės turtas buvo parduotas už žymiai mažesnę negus rinkos kaina. Be to, bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, išmokėta bendrovės darbuotojams virš 100 000 Eur neapskaityto darbo užmokesčio. Vertinant ilgalaikį nesąžiningą atsakovo elgesį su ieškove, tiek su ja susijusiais asmenimis, UAB „T.“ mažuoju akcininku ir šio akcininko valdoma UAB „R.“, siekį bet kokiomis priemonėmis iš bendrovės „ištraukti“ kuo daugiau turto, neatsiskaityti su ieškove ir kitais kreditoriais, taip netiesiogiai susidorojant ir su bendrovės mažumos akcininku, bei pastangas išvengti civilinės atsakomybės imituojant netyčia/atsitiktinai kilusius bendrovės sunkumus, yra akivaizdi ir itin reali grėsmė, kad atsakovas artimiausiu metu sieks realizuoti jam, kaip fiziniam asmeniui, priklausantį turtą. Manytina, kad išdėstytos aplinkybės yra daugiau nei pakankamas įrodymas, jog egzistuoja realus pavojus, kad atsakovas yra tiesiogiai suinteresuotas bei ateityje atliks ieškovės teises pažeidžiančius veiksmus, kuriais ieškovei bus padaryta žala, t. y. atsakovas, neužkirtus tam kelio, neabejotinai imsis veiksmų sudaryti jam bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio kilnojamojo/nekilnojamojo turto pasidalijimo sutartį/parduoti/dovanoti/kitaip perleisti/ įkeisti ar kitaip suvaržyti atsakovui priklausantį kilnojamąjį/nekilnojamąjį turtą, įskaitant fiktyviai nutraukti santuoką bendru sutarimu bei sąmoningai sau nenaudingai pasidalinti turtą, nepriklausomai nuo tokių veiksmų eiliškumo ar pobūdžio, siekiant tokį turtą paslėpti/ padaryti jį neprieinamu ieškovei. Ieškovės įsitikinimu, jos reiškiamas prevencinis ieškinys, jame išdėstytos aplinkybės bei jo reikalavimai visiškai atitinka prevencinio ieškinio teikimo bei tenkinimo sąlygas: 1) ieškovė siekia apginti savo, kaip kreditorės teises ir teisėtus interesus; 2) yra reali grėsmė, kad atsakovas atliks neteisėtus veiksmus, kuriais bus ateityje sukelta žala ieškovei, neteisėtų veiksmų atsiradimo pavojus yra didelis, realus ir neabejotinas; 3) atsakovas, siekdamas išvengti savo atsakomybės ir UAB „T.“ kreditorių reikalavimų nukreipimo į atsakovo turtą, sąmoningai atliks teisei prieštaraujančius ir teisines savo pareigas pažeidžiančius veiksmus, t. y. perleis/suvaržys savo turtą, todėl tokie veiksmai sąlygos žalos atsiradimą ieškovei; 4) ieškinio pateikimo metu egzistuoja grėsmė padaryti žalos ieškovei perleidus atsakovui priklausantį turtą.

2023 m. lapkričio 27 d. pateikęs papildomus rašytinius paaiškinimus atsakovas papildomai nurodė, jog ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, kad atsakovas per savo valdomą bendrovę sistemingai vengė atsiskaitymo su ieškovu ir kitais kreditoriais. Tuo tikslu sustabdė bendrovės veiklą, sukėlė bendrovės nemokumą, tikslingai nevykdydamas skolinių įsipareigojimų, perkeldamas turtą/veiklą į kitas įmones (kai finansiniai įsipareigojimai liko bendrovėje), atleisdamas visus bendrovės tiesioginę veiklą vykdžiusius darbuotojus, išparduodamas bendrovės veikloje būtiną įrangą todėl atsakovas sąmoningai blogai valdė/valdo bendrovę, sudarė/sudaro sandorius, žinodamas, kad tokie sandoriai pažeidžia kreditorių interesus, t. y. atsakovas civilinėje byloje Nr. e2-359-569/2022 dėl juridinio asmens veiklos tyrimo yra pateikęs dalį sutarčių, kuriomis bendrovės turtas sistemingai perleidinėtas su bendrove susijusiam juridiniam asmeniui UAB „H.“ (pažymėtina, kad UAB „H.“ vadovas V. B. ilgą laiką kartu buvo ir bendrovės – UAB „T.“ – darbuotojas – projektų vadovas, o tam tikrais laikotarpiais - laikinai ėjo ir direktoriaus pareigas (tai rodo ypatingą tarpusavio pasitikėjimą, ryšį su šiuo asmeniu), todėl nurodyti sandoriai galimai buvo sudaromi pagal tarpusavyje suderintą schemą, turint tikslą bendrovės turtą neatlygintinai arba ne rinkos kainomis perkelti į UAB „H.“). Ieškinyje taip pat nurodoma, kad yra akivaizdu, jog yra ir bus užtektinai motyvų pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu, nustatant atsakovą asmeniu, kurio veikimas/neveikimas sukėlė tyčinį bendrovės bankrotą. Ieškinys teismui pareikštas 2022-10-22, tačiau šiai dienai visi ieškovo teiginiai yra paneigiami įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „R. p.“ prašymo pripažinti BUAB „T.“ bankrotą tyčiniu. Minimoje byloje UAB „R. p.“ kaip ir šioje civilinėje byloje kėlė analogiškus klausimus dėl A. B., kaip UAB „T.“ vadovo tariamai tyčinių veiksmų vedant bendrovę prie bankroto. Šiaulių apygardos teismas padarė išvadą, jog negalima teigti, kad BUAB „T.“ nemokumas kilo dėl to, jog A. B. turėjo tikslą privesti bendrovę prie bankroto ir aktyviais veiksmais to siekė bei kad juridinio asmens vardu jis žinomai sudarė kreditorių teises ir/ar teisėtus interesus pažeidžiančius sandorius. 2023 m. liepos 11 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį, kuria Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenys ir atskirojo skundo argumentus, pritarė pirmosios instancijos teismui, jog šiuo atveju negalima teigti, kad BUAB „T.“ nemokumas kilo dėl to, jog A. B. turėjo tikslą privesti bendrovę prie bankroto ir aktyviais veiksmais to siekė bei kad juridinio asmens vardu jis žinomai sudarė kreditorių teises ir / ar teisėtus interesus pažeidžiančius sandorius. Byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad įprastinės bendrovės veiklos vykdymo metu išaugusios bendrovės skolos kaip nors sietinos su tyčiniu siekiu išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, o ne su verslo nesėkme. Teismas nustatė, „kadangi tiek 2020 metais, tiek ir 2021 metais pareiškėja vykdė savo įprastinę veiklą ir sandorius sudarinėjo sau įprastomis standartinėmis sąlygomis, labiausiai tikėtina, kad bendrovės finansinės situacijos pablogėjimui turėjo įtakos būtent pasaulinė pandemija, kurią sukėlė COVID-19 virusas, ir dėl ko nuo 2020 m. vasario 26 d. Lietuvoje paskelbta ekstremalioji situacija, o nuo kovo 16 d. dviem savaitėms įvestas karantinas, kuris tęsėsi iki birželio 17 d. Šiuo atveju aplinkybė, jog UAB „T.“ viešųjų pirkimų sutarčių įvykdymui pasitelkė subrangovus, tik patvirtina, kad UAB „T.” dėjo visas įmanomas pastangas vykdyti savo įsipareigojimus pagal sudarytas sutartis, uždirbti pajamas (gen. rangos mokesčio forma) ir atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėja (UAB „R. p.“) nei su pareiškimu, nei su atskiruoju skundu nepagrindė ir neįrodė aplinkybių, kad bendrovės turtas buvo parduotas aiškiai už mažesnę negu rinkos kainą ir sudaryti sandoriai buvo bendrovei žalingi, todėl šie deklaratyvūs atsakovės argumentai atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti.“. Nors šioje civilinėje byloje reikalavimas yra pareikštas UAB „R.“, tačiau ieškinyje dėstomos faktinės aplinkybės analogiškos kaip ir UAB „R. p.“ inicijuotame procese dėl BUAB „T.“ tyčinio bankroto. 2023 m. spalio 20 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutartį, kuria UAB „T.“ pripažinta bankrutavusia ir nuspręsta ją likviduoti, pavedant nemokumo administratorei UAB „Revertus“ atlikti UAB „T.“ likvidatoriaus funkcijas. Šios, aukščiau nurodytos teismo nutartys, joje konstatuoti faktai neabejotinai turi prejudicinę galią šioje civilinėje byloje. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas. Visi ieškovo ieškinyje nurodyti argumentai yra paneigti Šiaulių apygardos teismui atmetus Ieškovo reikalavimą pripažinti UAB „T.“ bankrotą tyčiniu, antra vertus, šiai dienai jau yra priimta ir įsiteisėjusi Šiaulių apygardos teismo nutartis dėl UAB „T.“ likvidavimo, todėl akivaizdu, kad ieškinio reikalavimai yra visiškai nepagrįsti ir nebeaktualūs.

Tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. B. pateikė rašytinius paaiškinimus, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog palaiko visus sutuoktinio A. B. pareikštus atsiliepimus ir paaiškinimus.

Ieškovas J. K. ir jo atstovas teismo posėdžio metu palaikė prevenciniame ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir prašė prevencinį ieškinį tenkinti. Prašė remtis patikslintame ieškinyje ir ieškinio dalyko patikslinime nurodytomis aplinkybėmis, kurias jau yra pirminiame bylos nagrinėjime pilnai išdėstęs. Papildomai nurodė, kad jo nurodytos aplinkybės nepasikeitė, atsakovas UAB “T.” turtą perkė į UAB “H.”, kurios akcijas yra perleidęs savo uošviui. Iš UAB „T.“ sudarytų sandorių matyti, kad UAB „T.“, jau būdama nemoki, sudarė pirkimo – pardavimo sutartis, kuriomis perleido bendrovei UAB „H.“ transporto priemones, kitą įrangą, ir vėliau šias transporto priemones vėl nuomojosi iš UAB “H.”. Restruktūrizavimo planas buvo tik priedanga, atsakovas neketino įmonės gaivinti, nes perleido UAB „H.“ kryptinio gręžimo įrangą, kurios pagalba UAB „T.“ vykdė savo pagrindinę veiklą, todėl tokios specialios įrangos, be kurios tiesioginės UAB „T.“ veiklos vykdymas yra reikšmingai apsunkinamas, perleidimas indikuoja ne apie ketinimus UAB „T.“ veiklą atgaivinti ir tęsti, o stabdyti. Atsakovas elgėsi lengvabūdiškai ir neatsakingai, neatvyko priduoti “Šėtos” objekto, kuriame buvo investuotos UAB “R.” medžiagos, o subrangos darbus atliko UAB “R. p.”, dėl ko abi ieškovo J. K. bendrovės patyrė nuostolius. Nežiūrint į tai, kad UAB “T.” bankrotas nebuvo pripažintas tyčiniu, ieškovė ketina reikšti ieškinį atsakovui, kaip bendrovės vadovui dėl jo kaip vadovo nesąžiningo elgesio sudarant turto perleidimo sandorius ir taip pažeidžiant kreditorių interesus. Ieškinio nesuspėjo pareikšti, nes sudėtingta gauti visas sutartis, bankroto administratorė pati neturi visų dokumentų. Šio ieškinio tikslas apsaugoti ieškovės interesus ir teises iki dėl bankroto likviduota UAB „T.“ bus išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Toks terminas pasirinktas todėl, kad UAB „T.“ nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui priėmus nutartį likviduoti UAB „T.“ dėl bankroto ir šiai įsiteisėjus, kol nėra baigtas civilinių bylų, kuriose pateikti ieškovės prevenciniai ieškiniai, nagrinėjimas, ar priimti procesiniai sprendimai nebus įsiteisėję, ar nespėjus parduoti UAB „T.“ turto/nustatyti tikslių ieškovės nuostolių dydžio, objektyviai gali būti nespėta pareikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo atsakovui kituose civiliniuose procesuose, nebebūtų galimybės įgyvendinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo šioje byloje, todėl ieškovė prašo uždrausti atsakovui atlikti ieškinyje nurodytus veiksmus iki dėl bankroto likviduotos UAB „T.“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.

Atsakovo A. B. ir trečiojo asmens A. B. atstovė teismo posėdžio metu prašė prevencinį ieškinį atmesti, prašė remtis atsiliepimuose ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis. Nurodė, jog UAB „R.“ ieškinyje dėstomos faktinės aplinkybės analogiškos kaip ir UAB „R. p.“ inicijuotame procese dėl BUAB „T.“ tyčinio bankroto. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „R. p.“ prašymo pripažinti BUAB „T.“ bankrotą tyčiniu. 2023 m. liepos 11 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis ir atskirojo skundo argumentus, pritarė pirmosios instancijos teismui, jog negalima teigti, kad BUAB „T.“ nemokumas kilo dėl to, jog A. B. turėjo tikslą privesti bendrovę prie bankroto ir aktyviais veiksmais to siekė bei kad juridinio asmens vardu jis žinomai sudarė kreditorių teises ir / ar teisėtus interesus pažeidžiančius sandorius. Byloje nenustatė duomenų, kad įprastinės bendrovės veiklos vykdymo metu išaugusios bendrovės skolos kaip nors sietinos su tyčiniu siekiu išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, o ne su verslo nesėkme. Teismas nustatė, jog bendrovės finansinės situacijos pablogėjimui turėjo įtakos būtent pasaulinė pandemija, kurią sukėlė COVID-19 virusas. 2023 m. spalio 20 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutartį, kuria UAB „T.“ pripažinta bankrutavusia ir nuspręsta ją likviduoti, pavedant nemokumo administratorei UAB „Revertus“ atlikti UAB „T.“ likvidatoriaus funkcijas. Nurodytose teismo nutartyse konstatuoti faktai neabejotinai turi prejudicinę galią šioje civilinėje byloje, todėl pakartotinai jų įrodinėti nebereikia. Visi ieškovo ieškinyje nurodyti argumentai yra paneigti Šiaulių apygardos teismo, atmetus reikalavimą pripažinti UAB „T.“ bankrotą tyčiniu, antra vertus, šiai dienai jau yra priimta ir įsiteisėjusi Šiaulių apygardos teismo nutartis dėl UAB „T.“ likvidavimo, todėl akivaizdu, kad ieškinio reikalavimai yra visiškai nepagrįsti ir nebeaktualūs.

Motyvuojamoji dalis

Prevencinis ieškinys atmestinas.

Byloje dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų ir joje esančių rašytinų įrodymų pagrindu nustatyta, kad atsakovas A. B. nuo 2002 m. spalio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 3 d. buvo UAB „T.“ vadovu ir akcininku. 2021 m. balandžio 23 d. pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį 3 000 vnt. vardinių paprastųjų UAB „T.“ akcijų buvo perleista J. K., o 6 000 vnt. akcijų savininku liko atsakovas A. B.. J. K. yra ieškovės UAB „R.“ ir UAB „R. p.“ vienintelis akcininkas ir direktorius.

2022 m. kovo 23 d. UAB „T.“ direktorius kreipėsi į UAB „R.“ su pranešimu dėl nemokumo proceso iniciavimo, kuriame nurodė, jog UAB „T.“ 2022-03-23 buhalterijos duomenimis, bendrovės skola UAB „R.“ yra 372 879,70 Eur. Prašo suderinti skolos likučius ir atidėti skolos mokėjimą, Tuo atveju, jeigu negaus susitarimo dėl pagalbos išdėstant skolos mokėjimus, bendrovė kreipsis į teismą dėl UAB „T.“ restrūktūrizavimo bylos iškėlimo.

2022 m. birželio 21 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu iš UAB „T.“ priteista ieškovei UAB „R. p.“ 340 449,67 Eur skola, delspinigiai ir bylinėjimosi išlaidos. Skola susidarė įgyvendinant ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Šėtos miestelio vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra“, kuriame MB „R. p.“ atliko rangovo darbus. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad sutartyje numatytų darbų atlikimo terminas buvo praleistas dėl atsakovės UAB „T.“ kaltės. O ieškovė MB „R. p., siekdama užbaigti projekte numatytus darbus, savo iniciatyva ir lėšomis 2021-05-20 sumokėjo UAB "V. s.“ už sukomplektuotos siurblinės įrangos paleidimo – derinimo darbus. Atsakovės UAB „T.“ teiginiai dėl atliktų darbų trūkumų yra nepagrįsti. Šiaulių apygardos teismo sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi paliktas nepakeistas.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. sausio 24 d. nutarimu atsakovas A. B. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje, ir jam, kaip UAB „T.“ vadovui, paskirta 500 Eur bauda už tai, kad jis teisės aktuose nustatytu laiku nepateikė kito UAB „T.“ akcininko J. K. prašomos informacijos bei dokumentų ar atsisakymo tokią informaciją pateikti.

2022 m. balandžio 1 d. J. K. pateikė ieškinį UAB „T.“ ir atsakovui A. B. dėl juridinio asmens (UAB „T.“) veiklos tyrimo. Byla Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi nutraukta kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

2022 m. gegužės 5 d. atsakovas A. B. kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „T.“ iškėlimo, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartimi bendrovei iškelta restruktūrizavimo byla. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi minėta Šiaulių apygardos teismo nutartis panaikinta ir UAB „T.“ atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, konstatuojant, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė UAB „T.“ turi realią galimybę išsaugoti ir plėtoti įmonės ūkinę komercinę veiklą, nurodant, kad bendrovė negyvybinga ir nėra galimybės nustatyti jos veiklos vykdymo perspektyvų.

2019 m. lapkričio 27 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendžiu A. B. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje padarymą (apgaulingas uždarosios akcinės bendrovės „T.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą).

2021 m. spalio 1 d. MB „R. p.“ kreipėsi į atsakovą pranešimu, kuriame nurodė, jog skelbimų portale mato skelbimą, jog parduodamas Horizontalaus gręžimo įranga už bendrą 108 900 Eur sumą. Nurodė, jog MB „R. p.“ yra pasirengęs įsigyti šią įrangą už siūlomą kainą, įskaitant dalį UAB „T.“ skolos, mokėtinos pagal rangos sutartį Nr. 20-28. UAB „Techsis“ atsisakė parduoti įrangą MB „R. p.“.

Ieškovė pateikė UAB „T.“ nemokumo chronologiją, kurioje rodo, jog 2019-11-15 sudaryta prekių pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB „R.“ ir UAB „T.“; 2020-10-20 sudaryta Rangos sutartis tarp UAB „T.“ ir UAB „R. p.“; 2020 m II pusėje UAB „T.“ finansinė padėtis blogėja (duomenys iš nemokumo administratoriaus UAB „Revertus“ ataskaitos); iki 2020 m. UAB „O.“ generuoja daugiau nei 300 000 Eur pajamų; 2021-04-16 UAB „O.“ prijungta prie UAB „H.“; 2021-04-22 A. B. parduoda UAB „H.“ akcijas susijusiems asmenims; 2021-04-23 A. B. parduoda 33,33 proc. UAB „T.“ akcijų J. K.; 2021 m. UAB „H.“ pradeda veiklą ir sugeneruoja daugiau nei 200 000 Eur pajamų; 2021-04 mėn. – 09 mėn. UAB „T.“ su UAB „H.“ sudaro 8 subrangos sutartis pagal UAB „T.“ laimėtus viešųjų pirkimų sutartis, tuo laiku UAB "T." vis dar turi 20-25 darbuotojus; 2021-07 mėn. – 09 mėn. UAB „T.“ parduoda bendrovei UAB „H.“ daugiau nei 35 proc. UAB „T.“ ilgalaikio turto; 2021 m. II pusėje UAB „T.“ tampa nemoki (duomenys iš nemokumo administratoriaus UAB „Revertus“ ataskaitos). Nuo 2021 m. II pusės UAB „T.“ nustoja atsiskaitinėti su kreditoriais UAB „R.“ ir UAB „R. p.“.

Šiaulių apygardos teismas 2022 m. spalio 25 d. nutartimi UAB „T.“ iškėlė bankroto bylą, pripažindamas bendrovę nemokia Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 2 straipsnio 7 dalies prasme.

2023 m. sausio 12 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi patvirtinti UAB „T.“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, iš kurių matyti, jog UAB „R. p.“ kreditorinis reikalavimas 497 646,91 Eur, UAB „R.s“ kreditorinis reikalavimas 21 234,60 Eur, A. B. kreditorinis reikalavimas 20 137,07 Eur.

Iš 2023 m. sausio 5 d. ieškovės pranešimo UAB „Revertus“ matyti, jog prašoma netvirtinti kreditorinio reikalavimo 414 675,19 Eur sumai, nes nepriimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-68-372/2023.

UAB „T.“ iš ieškovės UAB „R.“ pagal 2019 m. lapkričio 5 d. Prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. DI274 buvo įsigijusi prekių, tačiau už jas neatsiskaitė ir liko ieškovei skolinga 392 590,60 Eur bei 22 084,59 Eur delspinigių. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. balandžio 17 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-68-372/2023, kuriuo iš atsakovės UAB „T.“ ieškovei UAB „R.“ priteisė 392 974,11 Eur įsiskolinimą už paimtas prekes bei 25 603,48 Eur delspinigių. Sprendimas įsiteisėjo 2023 m. liepos 4 d.

Pagal BUAB „T.“ finansinės atskaitomybės dokumentus 2020 m. gruodžio 31 d. UAB „T.“ nuostolis buvo 600 534 Eur, 2021 m. gruodžio 31 d. – 51 499 Eur, 2022 m. kovo 31 d. – 11 1690 Eur, 2022 m. spalio mėnesį – 276 630 Eur. 2020 m. UAB „T.“ ilgalaikis turtas sudarė 356 600 Eur, 2021 m. – 315 511 Eur, 2022 m. spalio mėnesį – 130 689 Eur. 2020 m. UAB „T.“ trumpalaikis turtas sudarė 1 371 517 Eur, 2021 m. – 1 353 466 Eur, 2022 m. spalio mėnesį – 869 330 Eur.

Vykstant civilinės bylos dėl juridinio asmens, t. y. UAB „T.“, veiklos tyrimo nagrinėjimui, 2022 m. rugsėjo 20 d. UAB „T.“ pateikė J. K. prašomus dokumentus ir informaciją apie UAB „T.“ nuo 2021 m. sausio 1 d. sudarytus sandorius, t. y.

1) 2020 m. spalio 8 d. UAB „T.“ sudarė su UAB „T. M.“ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20-15, kurios pagrindu buvo parduotas bendrovei priklausantis sunkvežimis su kranu Mercedes Benz Nr. (duomenys neskelbtini) Technika buvo parduota už 11000 Eur be PVM. Technikos likutinė vertė – 8400 Eur, uždirbto pelno – 2600 Eur;

2) 2021 m. rugsėjo 30 d. UAB „T.“ sudarė su UAB „H.“ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 21-15, kurios pagrindu buvo parduota bendrovei priklausanti technika – Mercedes Benz 3331, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Technika buvo parduota už 7000 Eur be PVM, technikos likutinė vertė 4312,50 Eur, uždirbta pelno – 687,50 Eur;

3) 2021 m. rugsėjo 30 d. UAB „T.“ sudarė su UAB „H.“ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 21-16, kurios pagrindu buvo parduota bendrovei priklausanti valdymo gręžimo mašina HDD Rig MT 30x130. Technika buvo parduota už 21000 Eur be PVM, technikos likutinė vertė – 15150 Eur, uždirbta pelno – 5850 Eur;

4) 2021 m. rugsėjo 30 d. UAB „T.“ sudarė su UAB „H.“ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 21-17, kurios pagrindu buvo parduota bendrovei priklausanti priekaba Muller Mitteltal 3 Achaser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Technika buvo parduota už 10000 Eur be PVM, technikos likutinė vertė – 7188 Eur, uždirbta pelno – 2812 Eur;

Iš UAB „H.“; UAB „O.“ LR Juridinių asmenų registro išplėstinių išrašų su istorija bei Ataskaitų apie įmones UAB „H.“ ir UAB „O.“ („Rekvizitai.lt“) matyti, jog UAB „H.“ (kodas 301677531, registracijos adresas (duomenys neskelbtini)), kurioje A. B. buvo vienintelis akcininkas nuo 2021-02-08 iki 2021-04-22. 2021 m. balandžio 22 d. A. B. pardavė V. B. ir S. E. visas 200 vnt. turėtas UAB „H.“ vardines paprastąsias akcijas. 2021 m. balandžio 16 d. prie UAB „H.“ buvo prijungta UAB „O.“, kurios vieninteliu akcininku nuo 2014 m. birželio 10 d. iki 2021 m. balandžio 16 d. buvo atsakovas A. B.. Iki tol UAB „H.“ neturėjo jokio turto, pajamų ar įsipareigojimų (atitinkamai 2021 metais pardavimo pajamos jau siekė netoli 200 000 Eur, o grynasis pelningumas sudarė beveik 17 proc.).

2023 m. vasario 24 d. UAB „T.“ bankroto administratorės UAB „Revertus“ ataskaitoje nurodyta, kad bendrovės dokumentai neleidžia teigti, kad bendrovė buvo tyčia privesta prie bankroto. Iš bankroto administratorės ataskaitos matyti, kad UAB „T.“ su UAB „H.“ buvo sudaręs 9 pirkimo – pardavimo ir 7 subrangos sutartis.

2021-05-27 Trišale reikalavimų įskaitymo sutartimi Nr. 2021/05/27_01 MB „R. p.“ įsiskolinimą UAB „T.“ už paslaugas 32 621,94 Eur užskaitė reikalavimu iš UAB „H.“; Trišale reikalavimų įskaitymo sutartimi Nr. 0402/02, MB „R. p.“ įsiskolinimą už UAB „T.“ 10 196,39 Eur užskaitė reikalavimu iš J. K. – 10 196,39 Eur.

Pateikti SODROS duomenis apie UAB „T.“ darbuotojus rodo, jog laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. UAB „T.“ iš viso buvo priimta 80 darbuotojų; 2021 m. gruodžio 20 d. dirbo 6 darbuotojai; 2022 m. gruodžio 20 d. buvo atleisti paskutiniai du darbuotojai (atsakovas ir jo sutuoktinė).

Pagal 2022-04-07 UAB „T.“ balanso duomenis ir Pelno-nuostolių ataskaitą (2022-03-31 dienai) UAB „T.“ 2022-03-31 bendrovė turėjo turto iš viso už 1 736 061 Eur, bendrovės pelnas buvo 111 690 Eur. 2022 m spalio mėnesio nemokumo administratoriaus finansinės ataskaitos duomenimis bendrovė turėjo turto iš viso už 1 000 019 Eur, bendrovės pelnas -276 630 Eur (t. y. nuostoliai).

Šiaulių apygardos teisme 2023 m. vasario 23 d. buvo pradėta civilinė byla Nr. eB2-275-856/2003 dėl UAB „T.“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir atsakovo A. B. pripažinimo asmeniu, kurio veiksmai sukėlė tyčinį UAB „T.“ bankrotą. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „R. p.“ prašymo pripažinti BUAB „T.“ bankrotą tyčiniu. 2023 m. liepos 11 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

2023 m. spalio 20 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutartį, kuria UAB „T.“ pripažinta bankrutavusia ir nuspręsta ją likviduoti, pavedant nemokumo administratorei UAB „Revertus“ atlikti UAB „T.“ likvidatoriaus funkcijas.

Ieškovė UAB „R.“, pateikdama teismui prevencinį ieškinį ir prašydama teismo uždrausti atsakovui A. B. parduoti/dovanoti/mainyti/perleisti už skolą/įnešti į juridinius asmenis/kitaip perleisti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, taip pat juo laiduoti, garantuoti, prisiimti įsipareigojimus, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti iki dėl bankroto likviduotos UAB „T.“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, įrodinėja, kad vertinant ilgalaikį nesąžiningą atsakovo A. B. elgesį su ieškove UAB “R.” ir kitais kreditoriais, teisme nagrinėjant bylą dėl UAB „T.“, kurios vadovu buvo atsakovas, bankroto pripažinimo tyčiniu, yra akivaizdi ir reali grėsmė, kad atsakovas sieks realizuoti jam, kaip fiziniam asmeniui, priklausantį turtą ir tokiu būdu atliks teisei prieštaraujančius veiksmus, kurie sąlygos žalos atsiradimą ieškovei.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog nežiūrint į tai, jog UAB “T.” bankrotas nebuvo pripažintas tyčiniu, bendrovės vadovo - atsakovo A. B. elgesys su kreditoriais buvo nesąžiningas, perkeliant bendrovės UAB “T.” turtą ir veiklą į susijusią bendrovę UAB “H.” ir taip pažeidžiant kreditorių interesus. Ieškovė ketina reikšti ieškinį atsakovui, kaip bendrovės vadovui dėl jo kaip vadovo nesąžiningo elgesio, sudarant turto perleidimo sandorius ir taip pažeidžiant kreditorių interesus. Atsakovas su prevencinio ieškinio reikalavimais nesutiko, nurodydamas, kad neatliko jokių nesąžiningų ir tyčinių veiksmų, dėl kurių jo vadovaujama UAB „T.“ tapo nemoki ir liko skolinga ieškovei, jis savo veiksmais tik siekė atkurti mokumą ir sumokėti darbo užmokestį darbuotojams. Prašė vadovautis Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi, kuria netenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „R. p.“ prašymas pripažinti BUAB „T.“ bankrotą tyčiniu bei 2023 m. liepos 11 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, ir tų teismų nustatytas aplinkybes laikyti prejudiciniais faktais šioje byloje.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 3 d., UAB „T.“, kurios vadovu nuo 2002 m. spalio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 3 d. buvo atsakovas A. B., iškelta bankroto byla. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „T.“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kurie buvo patikslinti 2023 m. sausio 12 d., 2023 m. kovo 8 d., 2023 m. birželio 7 d., 2023 m. liepos 20 d., 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimis, tarp kurių yra ir ieškovės UAB „R.“ 439 812,19 Eur kreditorinis reikalavimas.

CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos. Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimą arba nebuvimą. Ieškovas, prevenciniu ieškiniu teigdamas esant realų pavojų, turi įrodyti, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jo teisės bus pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis Nr. 3K-3-123/2011; 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-424-421/2018).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškintos prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra šios: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų.

Prevencinio ieškinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė realią grėsmę, kad ateityje atsakovas atliks neteisėtus veiksmus ir padarys ieškovei žalą, įrodinėja teigdama, kad atsakovo A. B. elgesys išparduodant UAB „T.“ veiklai svarbiausią turtą, mėginus parduoti pagrindinį bendrovės nekilnojamąjį turtą, neva dėl gamybinių pertvarkų ir ekonomijos, atleidžiant darbuotojus, ilgą laiką jokia apimtimi neatsiskaitant su ieškove ir kitais kreditoriais, perkėlus UAB „T.“ verslą į susijusį juridinį asmenį, aiškiai rodo atsakovo nesąžiningumą ir tikslingus veiksmus siekiant išvengti skolinių įsipareigojimų vykdymo.

Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Esant išdėstytoms faktinėms aplinkybėms ir jeigu UAB „T. bankrotas būtų buvęs pripažintas tyčiniu, akivaizdu, kad prevenciniame ieškinyje prašomi uždrausti atsakovo veiksmai, kuriais jis perleistų ar kitaip suvaržytų jam priklausantį turtą, ieškovės atžvilgiu būtų neteisėti veiksmai, dėl kurių ieškovei atsirastų žala.

Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-275-856/2003, kurioje pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „R. p.“ prašė pripažinti BUAB „T.“ bankrotą tyčiniu, o A. B. nustatyti asmeniu, kurio veikimas (neveikimas) sukėlė tyčinį BUAB „T.“ bankrotą, prašymo netenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 11 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartį paliko nepakeistą.

CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Šia CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Šio reguliavimo tikslas, inter alia, yra užtikrinti teisinį stabilumą, įgytų teisių apsaugą. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pasisakęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, aiškinamą atsižvelgiant į teisėtumo ir teisinio tikrumo principus, apima reikalavimą, kad tais atvejais, kai teismai jau yra išsprendę ginčą, jų sprendimu neturėtų būti abejojama (EŽTT 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Kehaya ir kiti prieš Bulgariją, peticijos Nr. 47797/99, 68698/01, 61 punktas).

Praktines įvardytos taisyklės taikymo nuostatas yra suformulavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020).

Teismas sutinka su atsakovo ir jo atstovės atstovės argumentais, jog Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-275-856/2023 ir Lietuvos apeliacinis teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartimi nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais šioje civilinėje byloje ir šių aplinkybių papildomai įrodinėti nereikia.

Šiaulių apygardos teismas ir Lietuvos Apeliacinis teismas aptarė visas BUAB “T.” nemokumo atsiradimo salygas ir priežastis bei įvertino pareiškime nurodytus A. B., kaip UAB “T.” vadovo, veiksmus (siekimas išvengti skolinių įsipareigojimų ir sukelti bendrovės nemokumą, UAB “T.” kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, horizontalaus gręžimo įrangos, sutarčių perkėlimas į kitą juridinį asmenį - UAB “H.”, darbuotojų atleidimas), o būtent tapačiomis aplinkybėmis ieškovė grindžia reikalavimus nagrinėjamoje civilinėje byloje bei šiomis aplinkybėmis grindžiama realios žalos atsiradimo grėsmė.

Tiek Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-275-856/2023, tiek Lietuvos Apeliacinis teismas 2023 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-683-553/2023 nenustatė, jog BUAB „T.“ nemokumas kilo dėl to, jog A. B. turėjo tikslą privesti bendrovę prie bankroto ir aktyviais veiksmais to siekė bei kad juridinio asmens vardu jis žinomai sudarė kreditorių teises ir/ar teisėtus interesus pažeidžiančius sandorius. Teismų vertinimu, labiausiai tikėtina, jog nagrinėjamu atveju UAB „T.“ finansinė situacija pradėjo blogėti dėl tos pačios priežasties, kaip ir daugelio ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje veikiančių įmonių – dėl pasaulinės pandemijos, kurią sukėlė COVID-19 virusas, ir dėl ko nuo 2020 m. vasario 26 d. Lietuvoje paskelbta ekstremalioji situacija, o nuo kovo 16 d. dviem savaitėms įvestas karantinas, kuris tęsėsi iki birželio 17 d. Tačiau ir po to, sušvelninus karantino sąlygas, buvo taikomi įvairūs ribojimai ir, kaip nurodo suinteresuotas asmuo A. B., susirgus COVID-19 vienam brigados darbuotojui, visa brigada turėjo karantinuotis ir tokie ribojimai tęsėsi beveik metus laiko. Konstatavo, jog UAB „T.“, tuo metu turinti galiojančias ir vykdytinas rangos darbų sutartis (ginčo dėl to nėra), susidūrė su tam tikrais sunkumais, dėl ko labiausiai tikėtini yra A. B. paaiškinimai, jog rangos darbų vykdymas pradėjo strigti, užsitęsė rangos darbų atlikimo terminai, taip pat bendrovė patyrė daug nenumatytų išlaidų, atsirado įsiskolinimai SODRAI bei kitiems kreditoriams, atsirado ir užsakovų, kurie neatsižvelgė į tai, kad darbai buvo vykdomi karantino sąlygomis ir dėl nesavalaikiai atliktų darbų taikė sutartines netesybas. Minėtos aplinkybės, be kita ko, yra visuotinai žinomos, kadangi statybų sektorius buvo vienas iš labiausiai nukentėjusių nuo pandemijos, be to, pandemijos metu labai stipriai išaugo ir statybinių medžiagų kainos, dėl ko rangovai susidūrė su dar viena problema – pasirašytas rangos darbų sutartis privalėjo vykdyti nepaisant to, jog ženkliai kilo statybinių medžiagų kainos, ką nurodo ir A. B., t. y. jog didžioji dalis bendrovės įsipareigojimų buvo laimėjus viešųjų pirkimų procedūras ir pasirašius su užsakovais rangos darbų sutartis, niekas negalėjo įvertinti, kad pandemijos pasėkoje ženkliai keisis statybinių medžiagų kainos; bendrovėje susidarė situacija, kad nebuvo galimybės darbuotojams išmokėti darbo užmokesčio.

Teismai atkreipė dėmesį, kad UAB „R.“ prašymu civilinėje byloje Nr. 2-68-372/2023 nuo 2021-10-19 UAB „T.“ atžvilgiu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, tikėtina, UAB „T.“ nebeturėjo galimybės pirkti statybinių medžiagų, reikalingų sutarčių vykdymui, bendrovės veikla buvo paralyžiuota, todėl aplinkybė, jog UAB „T.“ viešųjų pirkimų sutarčių įvykdymui pasitelkė subrangovus, leidžia daryti išvadą, jog priešingai nei teigia pareiškėja, UAB „T.” dėjo visas įmanomas pastangas vykdyti savo įsipareigojimus pagal sudarytas sutartis, uždirbti pajamas (gen. rangos mokesčio forma) bei nors iš dalies atsiskaityti su pirmos eilės kreditoriais.

Teismai nustatė, jog UAB „T.“ gana didelę dalį turto sudarė debitorinės skolos: 2020 metais – 523 303 Eur, 2021 metais – net 810 675 Eur. Taigi, labiausiai tikėtina, jog UAB „T.“ pagrindinei turto masei susidedant iš debitorinių skolų bei trumpalaikio turto, esminiai faktoriai, lėmę bendrovės nemokumą, kaip nurodo A. B., buvo: dalies UAB „T.“ klientų neatsiskaitymas sutarta tvarka ir terminais, kas neabejotinai lėmė sumažėjusias UAB „T.“ gaunamas pajamas ir didėjančius įsipareigojimus kreditoriams; dėl COVID-19 pandemijos paskelbtas karantinas ir ribojimai, kas įtakojo sumažėjusias gaunamas realias pajamas, tačiau nesumažino veiklos sąnaudų, įmonė patyrė padidėjusias išlaidas žaliavų, statybinių medžiagų įsigijimui, atlyginimams darbuotojams sumokėti ir kt. Akivaizdu, jog dėl paminėto bendrovė susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu, padidėjusiomis išlaidomis, tačiau tuo pačiu reikėjo išlaikyti darbuotojus, mokėti darbo užmokestį, tęsti veiklą, t. y. UAB „T.“ susidūrė su finansiniais sunkumais ir tie sunkumai nesusiję su vadovo veiksmais ar neveikimu.

Dėl UAB „T.“ turto/veiklos perkėlimo į kitą juridinį asmenį, t. y. UAB „H.“, teismai pažymėjo, jog kaip nurodoma 2023-02-09 pateiktoje BUAB „T.“ nemokumo administratoriaus UAB „Revertus“ veiklos ataskaitoje, bendrovės padėtis ėmė blogėti 2020 m. antroje pusėje, o bendrovė tapo nemokia 2021 metų antrojoje pusėje. Tuo pat laikotarpiu BUAB „T.“ visiškai nustojo atsiskaitinėti su UAB „R.“ ir UAB „R. p.“, o su UAB „H.“ kaip tik ėmė itin aktyviai „bendradarbiauti“, sudarant eilę sandorių. 2021 liepos – rugsėjo mėnesiais BUAB „T.“, atstovaujama A. B., sudarė ne mažiau kaip 9 pirkimo – pardavimo sutartis, kuriomis perleido bendrovei UAB „H.“ transporto priemones, kitą įrangą, ir iš kurių ne mažiau kaip 7 transporto priemones/įrangos vienetus iškart išnuomojo atgal BUAB „T.“. Tačiau byloje nustatyta, kad tokių sandorių UAB „T.“ sudarė gerokai daugiau ir ne tik su UAB „H.“, bet ir su kitomis įmonėmis bei pačia pareiškėja UAB „R. p.“, dalis turto buvo perleista įskaitymo būdu už bendrovės skolas. Byloje nesant duomenų, kad UAB „H.“ būtų perėmusi vykdyti UAB „T.echsis“ sutartinius įsipareigojimus, reikalavimo teises, kitą turtą ar kad UAB „T.“ darbuotojai buvo perkelti į UAB „H.“, t. y. jog UAB „T.“ vadovas būtų siekęs visus skolinius įsipareigojimus palikti šioje įmonėje, o vykdytą veiklą perkelti kitai (susijusiai) bendrovei UAB „H.“, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog bendrovės veikla buvo perkelta į kitą įmonę, tokiu būdu eliminuojant bendrovės kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus iš jos turto.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Kaip minėta, prevencinis ieškinys yra galimas ne tik tada, kai atsakovo veiksmai kelia pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, bet žala dar neatsirado, bet ir tada, kai jau yra padaryta žalos ir yra realus pavojus, kad jos bus dar padaryta. Prevencinio ieškinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Nagrinėjamos bylos atveju teismas, įvertinęs tiek šalių paaiškinimus, tiek byloje esančius rašytinius įrodymus, tiek prejudicinius faktus, nustatytus Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-275-856/2023 ir Lietuvos apeliacinis teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-683-553/2023, sprendžia, kad ieškovė neįrodė, kad egzistuoja reali grėsmė, jog atsakovas gali atlikti neteisėtus veiksmus, kuriais ieškovei, kaip UAB „T.“ kreditorei, bus padaryta žala, nes žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta, todėl ieškinys atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas patyrė patyrė 2313 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 213 Eur sumokėti žyminiai mokesčiai už atskiruosius ir apeliacinį skundus bei atstovavimo išlaidos: 1100 Eur pirmos instancijos teisme ir 1000 Eur apeliacinės instancijos teisme. Atsakovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos (2100 Eur) atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą, todėl 2313 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovui (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Sprendimui įsiteisėjus, 2022 m. lapkričio 22 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi atsakovui A. B. taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 284 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės UAB „R.” prevencinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB “R.”, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas 2313 Eur (du tūkstančius tris šimtus trylika Eur).

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2022 m. lapkričio 22 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiam nekilnojamajam turtui: žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – sandėliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatui – sandėliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – sandėliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – sandėliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems inžineriniams statiniams – kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems adresu (duomenys neskelbtini); vertybiniams popieriams – 1 303 vnt. UAB laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ redakcija, j. a. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), akcijų.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.