Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys – R. K., E. J., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas (toliau – ir teismas) 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-93-558/2019 (toliau – Sprendimas), pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei E. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo, ieškinį tenkino iš dalies ir, be kita ko, pakeitė bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, atitinkamai:

1.1. vaiko motina kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaitės penktadienį paima vaiką iš vaikų darželio ar kitos vaiko ugdymo (mokymosi) įstaigos 17 val. ir pirmadienį atveda vaiką į vaikų darželį ar kitą vaiko ugdymo (mokymosi) įstaigą. Tuo atveju jeigu pagal sudarytą bendravimo su vaiku grafiką bendravimo savaitgalio metu vaikas serga, yra atitinkama tai patvirtinanti gydymo įstaigos pažyma, vaiko motina turi teisę bendrauti su vaiku kitą, po to einantį savaitgalį pagal tokią pačią vaiko paėmimo ir grąžinimo į ugdymo įstaigą tvarką (Sprendimo bendravimo tvarkos 1 punktas);

1.2. Vaiko motina turi teisę kiekvienos savaitės bėgyje bendrauti su dukra po vieną darbo dieną, paimdama vaiką iš ugdymo įstaigos vakare ir nuvesdama į ugdymo įstaigą kitos dienos ryte. Konkreti diena, kada vaiko motina paims dukrą iš ugdymo įstaigos, turi būti suderinta su vaiko tėvu ne vėliau kaip likus 2 (dviem) dienoms iki numatyto bendravimo laiko (Sprendimo bendravimo tvarkos 2 punktas);

1.3. Abu tėvai bendru susitarimu nustato, kokius būrelius turi lankyti dukra K. B. K., kokią vaikų darželio, mokymosi įstaigą turi lankyti jų dukra, pirmiausia atsižvelgiant į vaiko interesus (Sprendimo bendravimo tvarkos 3 punktas);

1.4. Vaiko motina turi teisę praleisti 2 (dvi) savaites savo atostogų laiko su dukra K. B. K.. Konkreti atostogų praleidimo data turi būti suderinta su vaiko tėvu likus ne vėliau kaip 1 (vienam) mėnesiui iki numatomos vaiko paėmimo atostogoms datos (Sprendimo bendravimo tvarkos 4 punktas);

1.5. Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmąjį sekmadienį) vaiko motina praleidžia su dukra, paimdama dukrą iš tėvo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindama vakare 19 val. (Sprendimo bendravimo tvarkos 5 punktas);

1.6. Vaiko gimimo diena (rugpjūčio 7 d.) poriniais metais yra švenčiama su vaiko motina, kuri dukrą paima iš vaiko tėvo gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžina tos pačios dienos 19 val. (Sprendimo bendravimo tvarkos 6 punktas);

1.7. Kalėdų šventes poriniais metais dukra švenčia su motina, neporiniais metais – su tėvu. Velykų šventes neporiniais metais dukra švenčia su motina, poriniais – su tėvu. Vaiko paėmimo šventėms tvarka derinama tarp vaiko tėvų atsižvelgiant į vaiko interesus (Sprendimo bendravimo tvarkos 7 punktas);

1.8. Vaikui susirgus vaiko tėvas privalo nedelsiant informuoti vaiko motiną apie vaiko ligą, suteikti galimybę vaiko motinai aplankyti dukrą vaiko gyvenamojoje vietoje, įsipareigoja netrukdyti vaiko motinai bendrauti su dukra ryšio priemonėmis (Sprendimo bendravimo tvarkos 8 punktas).

2. Teisme gautas antstolio pareiškimas dėl įpareigojimo nevykdymo, kuriuo prašoma: 1) spręsti ar R. K. tinkamai vykdo Sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką; 2) skirti R. K. baudą E. J. naudai už teismo sprendimo nevykdymą. Prašymas grindžiamas tuo, kad R. K., nepritardamas (motyvuodamas paskelbtu karantinu ir susitarimu bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis) ir nederindamas (neatsako į sms žinutes dėl siūlomos susitikimo dienos) su E. J. jos siūlomus susitikimus su dukra 2020 m. gegužės 18 ir 26 dienomis, tokiais savo veiksmais nevykdė Sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos – nesuteikė teisės E. J. savaitės bėgyje bendrauti su dukra po vieną darbo dieną (Sprendimo bendravimo tvarkos 2 punktas). Nurodo, kad 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 207 paskelbtas karantinas, tiesioginis kontaktas griežtai apribotas. R. K. ir E. J. sutarė, kad karantino metu bendravimas su vaiku vyks nuotolinio ryšio priemonėmis, o už nepanaudotas dienas bus atlyginta per 2020 m., pridedant po vieną dieną prie savaitgalių pagal nustatytą bendravimo tvarką. 2020 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 475, nuo 2020 m. gegužės 18 d. karantino sąlygos sušvelnintos, leista vykdyti ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą bei neformalųjį vaikų švietimą. Taigi tiesioginis kontaktas jau nėra griežtai ribojamas. Leidus vaikams grįžti į ikimokyklines įstaigas, neturėtų būti apribota galimybė vaikui tiesiogiai susitikti su mama, motyvuojant besitęsiančiu karantinu. Karantino režimo laikotarpis savaime nėra pagrindas apriboti vaiko teisę bendrauti ir matytis su vienu iš tėvų. Suinteresuoti asmenys nepateikė įrodymų, kad vaikas planuojamų susitikimų dienomis sirgo. Be to, vaiko motina ne kartą buvo nurodžiusi, kad ji nors ir bendrauja su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis, tačiau tokiam bendravimui pastoviai trukdoma.

3. Antstolio pareiškimas priimtas, paskirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2020 m. liepos 2 d., 8.30 val., apie tai informuojant proceso dalyvius, nustatant suinteresuotiems asmenims ir išvadą byloje teikiančiai institucijai terminą iki 2020 m. liepos 1 d. (įskaitytinai) atsiliepimams/ išvadai pateikti.

6. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad R. K. ir E. J. šeima Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų žinoma. 2018 m. rugsėjo 12 d. ir 2019 m. liepos 17 d. nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai K. B. K. atžvilgiu. 2018 m. rugsėjo 17 d. ir 2019 m. gegužės 7 d. nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis. Nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. šeimai taikoma atvejo vadyba. Nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. R. K. ir K. B. K. teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Paskutinis atvejo vadybos posėdis įvyko 2020 m. balandžio 1 d., kurio metu R. K. buvo įpareigotas sudaryti sąlygas bendrauti dukrai su motina elektroninėmis vaizdo ryšio priemonėmis paskelbto karantino režimo (dėl COVID-19) laikotarpiu, o taip pat, pasibaigus karantino režimui, – kompensuoti dienas, kurias E. J. fiziškai nesimatė su dukra vasaros laikotarpiu ar kitu tarpusavyje suderintu laikotarpiu. Tarnybos vertinimu, karantino režimo laikotarpis savaime nėra pagrindas apriboti motinos teisę bendrauti ir matytis su vaiku. Todėl svarbu vaikų atstovams pagal įstatymą, įvertinti ir susitarti, kaip būtų užtikrinama ši vaiko teisė karantino režimo laikotarpiu. 2020 m. balandžio 1 d. atvejo vadybos posėdžio metu R. K. ir E. J. susitarė dėl motinos bendravimo su vaiku tvarkos karantino režimo laikotarpiu. Tačiau nuo 2020 m. gegužės 18 d. karantino sąlygos sušvelnintos, vaiko motina išreiškė norą susitikti su mergaite, bandė derinti su R. K. susitikimo su dukra laiką, tačiau, tėvas į motinos žinutes neatsakė. Tarnybos nuomone, pasikeitus aplinkybėms (sušvelninus karantino sąlygas ir motinai pareiškus norą toliau bendrauti su dukra pagal teismo nustatytą tvarką), mergaitės tėvas turėjo dėti pastangas, kad vaiko teisė į tiesioginį bendravimą su mama būtų įgyvendinta. Tarnybos vertinimu, tuo atveju, jei K. B. K. tėvas nevykdo teismo sprendimu patvirtintos motinos bendravimo su vaiku tvarkos ir toks nevykdymas nėra nulemtas objektyvių, nuo tėvo valios nepriklausančių aplinkybių, ir (ar) būtinas vaiko saugumui ir (ar) sveikatai ginčo momentu užtikrinti ir (ar) apsaugoti, galima daryti pagrįstą išvadą, jog nesilaikydamas teismo patvirtintos motinos bendravimo su vaiku tvarkos, R. K. pažeidžia nepilnametės teisę į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą, jos teisę bendrauti su abiem tėvais ir tokie tėvo veiksmai/ neveikimas, prieštarauja K. B. K. interesams. Teismui tenkinus antstolio pareiškimą skirti baudą R. K., nustatant baudos dydį prašo atsižvelgti į tai, kad baudą tėvas turės sumokėti iš šeimos lėšų ir tai gali turėti įtakos nepilnamečio vaiko kasdienių poreikių tenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

8. Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama specialiosios teisės normos – CPK 771 straipsnio. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Taigi už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012), skolininkas motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą, dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.

9. CPK 771 straipsnyje nustatyti sprendimo neįvykdymo padariniai skiriasi, priklausomai nuo to, ar veiksmus, kuriuos įpareigotas atlikti ar nutraukti atsakovas, gali atlikti ar nutraukti tik jis pats, ar tai gali padaryti ir kiti asmenys. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytos pasekmės šioje teisės normoje nustatyta tvarka turi būti taikomos tik tais atvejais, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai tik pats skolininkas arba juos atliekant kitiems asmenims, iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 25 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013).

10. Nagrinėjamu atveju vykdomuoju dokumentu skolininką įpareigojančių atlikti veiksmų pobūdis neleidžia atlikti šiuos veiksmus kitam asmeniui (šiuo atveju E. J.), nes vykdomuoju dokumentu nustatyti skolininko veiksmai yra išimtinai asmeninio pobūdžio, t. y. susiję su tėvų asmeninio pobūdžio pareigų nepilnamečiam vaikui vykdymu.

11. Teismas, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle, pagal kurią teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-416/2007).

12. Iš elektroninėje vykdomojoje byloje Nr. 0008/20/00529 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo Sprendimu patvirtintą suinteresuoto asmens E. J. bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Sprendimu, be kita ko, nustatyta, kad vaiko motina turi teisę kiekvienos savaitės bėgyje bendrauti su dukra po vieną darbo dieną, paimdama vaiką iš ugdymo įstaigos vakare ir nuvesdama į ugdymo įstaigą kitos dienos ryte. Konkreti diena, kada vaiko motina paims dukrą iš ugdymo įstaigos, turi būti suderinta su vaiko tėvu ne vėliau kaip likus 2 (dviem) dienoms iki numatyto bendravimo laiko (Sprendimo bendravimo tvarkos 2 punktas); vaikui susirgus vaiko tėvas privalo nedelsiant informuoti vaiko motiną apie vaiko ligą, suteikti galimybę vaiko motinai aplankyti dukrą vaiko gyvenamojoje vietoje, įsipareigoja netrukdyti vaiko motinai bendrauti su dukra ryšio priemonėmis (Sprendimo bendravimo tvarkos 8 punktas).

13. Elektroninė vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad 2020 m. gegužės 18 ir 26 dienomis R. K. pažeidė Sprendimo dalį, kuria nustatyta E. J. bendravimo su dukra tvarka (Sprendimo bendravimo tvarkos 2 punktas). Nustatyta, kad E. J. 2020 m. gegužės 26 d. susitikimo dieną, derino su R. K. likus dviem dienoms. R. K. susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis metu susitikimo dienos nederino. Išieškotoja taip pat bandė su R. K. derinti susitikimą su vaiku 2020 m. gegužės 18 d., tačiau susitikimas neįvyko. Vykdymo procese R. K. el. paštu antstolių kontorą informavo, kad karantinas nėra pasibaigęs, E. J. leidžiama bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis.

14. Nagrinėjamu atveju sutiktina su antstolio Irmanto Gaidelio ir išvadą teikiančios institucijos argumentais, kad dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino buvo ribojamas žmonių bendravimas, tačiau 2020 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 475, nuo 2020 m. gegužės 18 d. karantino sąlygos sušvelnintos, leista vykdyti ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą bei neformalųjį vaikų švietimą. Be to, karantino režimas nėra pagrindas apriboti vaiko teisę bendrauti ir matytis su skyriumi gyvenančiu tėvu. Bylos duomenis (iš pateikto susirašinėjimo) dėl 2020 m. gegužės 26 d. motinos bendravimo su dukra E. J. R. K. informavo 2020 m. gegužės 24 d. sms žinute. R. K. dėl E. J. susitikimo su vaiku nieko neatrašė, nurodė E. J. atsiųsti užpildytą formą dėl nepanaudotų dienų. E. J. pakartotinai parašė dėl susitikimo su vaiku 2020 m. gegužės 25 ir 26 dienomis, tačiau negavusi iš R. K. atsakymo dėl susitikimo dienos, nurodė, kad atvyks prie namų 2020 m. gegužės 26 d. 16 val. E. J. susirašinėjimas su R. K. toliau vyko 2020 m. gegužės 26 d. nuo 16.10 val., nurodant, kad ji yra atvažiavusi prie R. K. namų, jam skambina, bet jis neatsiliepia. R. K. atrašo, kad susitikimas pagal nutartį (Sprendimą) yra 17 val., o ne 16 val. Žinutėse taip pat nurodė, kad visą laiką buvo namie, girdėjo tik trumpą skambutį. Nesutiktina su R. K. argumentu, kad remiantis Sprendimu 2020 m. gegužės 26 d. vaiko motina turėjo pasiimti dukrą 17 val. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko motina turi teisę kiekvienos savaitės bėgyje bendrauti su dukra po vieną darbo dieną, paimdama vaiką iš ugdymo įstaigos vakare ir nuvesdama į ugdymo įstaigą kitos dienos ryte. Konkreti diena, kada vaiko motina paims dukrą iš ugdymo įstaigos, turi būti suderinta su vaiko tėvu ne vėliau kaip likus 2 (dviem) dienoms iki numatyto bendravimo laiko (Sprendimo bendravimo tvarkos 2 punktas), nenurodant konkrečios valandos. Konkreti valanda (17 val.) yra nustatyta Sprendimo 1 punkte, pagal kurį vaiko motina kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaitės penktadienį paima vaiką iš vaikų darželio ar kitos vaiko ugdymo (mokymosi) įstaigos 17 val. ir pirmadienį atveda vaiką į vaikų darželį ar kitą vaiko ugdymo (mokymosi) įstaigą. Tuo atveju jeigu pagal sudarytą bendravimo su vaiku grafiką bendravimo savaitgalio metu vaikas serga, yra atitinkama tai patvirtinanti gydymo įstaigos pažyma, vaiko motina turi teisę bendrauti su vaiku kitą, po to einantį savaitgalį pagal tokią pačią vaiko paėmimo ir grąžinimo į ugdymo įstaigą tvarką.

15. Bylos duomenimis, R. K. pažeidė Sprendimo bendravimo tvarkos 8 punktą, pagal kurį vaikui susirgus vaiko tėvas privalo nedelsiant informuoti vaiko motiną apie vaiko ligą, suteikti galimybę vaiko motinai aplankyti dukrą vaiko gyvenamojoje vietoje, įsipareigoja netrukdyti vaiko motinai bendrauti su dukra ryšio priemonėmis.

16. Teismas neturi pagrindo nesutikti su Tarnybos argumentais, kad karantino režimo laikotarpis savaime nėra pagrindas apriboti motinos teisę bendrauti ir matytis su vaiku. Todėl svarbu vaikų atstovams pagal įstatymą, įvertinti ir susitarti, kaip būtų užtikrinama ši vaikų teisė karantino režimo laikotarpiu. 2020 m. balandžio 1 d. atvejo vadybos posėdžio metu R. K. ir E. J. susitarė dėl motinos bendravimo su vaiku tvarkos karantino režimo laikotarpiu. Tačiau nuo 2020 m. gegužės 18 d. karantino sąlygos buvo sušvelnintos, vaiko motina išreiškė norą susitikti su mergaite, bandė derinti su R. K. susitikimo su dukra laiką. Tačiau, remiantis antstolio pareiškimu, tėvas į motinos žinutes neatsakė. Pasikeitus aplinkybėms (sušvelninus karantino sąlygas ir motinai pareiškus norą toliau bendrauti su dukra pagal teismo nustatytą tvarką), mergaitės tėvas turėjo dėti pastangas, kad vaiko teisė į tiesioginį bendravimą su mama būtų įgyvendinta.

17. Teismas siūlo nepilnametės tėvams suprasti, kad abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, o ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Abi šalys turi veikti lanksčiai, ieškodami kompromisų, stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui, nes vaikas turi prigimtinę teisę turėti abu tėvus. Bylos duomenys patvirtina, kad nepilnametės tėvai vaiko teises ir geriausius interesus pažeidžia jau nuo 2018 m. (žr. šios nutarties 6 punktą). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos nustatyta, kad teisme ne kartą vyko procesai dėl baudos už nutarties nevykdymą skyrimo (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-23640-930/2018; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-2406-897/2019).

18. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu vienu iš tėvų būtų maksimaliai įgyvendinta. Tik abiejų tėvų pastangomis gali būti tinkamai užtikrinti nepilnamečių vaikų interesai bei atkurtas normalus vaikų ir tėvo bendravimas, todėl tam būtinas abiejų tėvų bendradarbiavimas ir kooperavimasis. Vaikų interesus atitinka galimybė nevaržomai bendrauti su abiem tėvais, nebent būtų nustatyta, kad dėl ypatingų aplinkybių bendravimas su vienu iš tėvų būtų ribojamas nepilnamečių vaikų interesais.

19. Teismas daro išvadą, kad skolininkas R. K. teismo procesinio sprendimo nevykdė savo subjektyvių vertinimų pagrindu ir tokiu būdu prisiėmė riziką dėl galimos atsakomybės už tokius veiksmus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Sprendimo nevykdymas yra nulemtas dėl objektyvių, nuo tėvo valios nepriklausančių aplinkybių ir būtinas vaiko saugumui ir (ar) sveikatai ginčo momentu užtikrinti ir (ar) apsaugoti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skirtingai nuo nepaprastosios padėties režimo, kurio metu būtų taikomi fizinių asmenų teisių ir laisvių apribojimai, karantino metu nenustoja galioti teismų sprendimai dėl bendravimo su vaikais, tėvų teisės nėra varžomos. Tinkamas teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas.

20. Teismo vertinimu, situacija, kuomet kartu su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų galėtų vien savo subjektyvių vertinimų pagrindu nevykdyti teismo procesinių sprendimų dėl kito tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, sudarytų galimybes piktnaudžiavimui, todėl negali būti pateisinama. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014), todėl vieno iš tėvų subjektyvūs vertinimai, negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas savavališkai riboti teismo nustatytą vaiko bendravimą, kadangi vaiko interesas bendrauti su tėvu yra taip pat prioritetiškai saugotinas.

21. Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis). Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną (peticijos Nr. 32250/08).

22. Jeigu yra neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo nustatytos formos aktą ir teismas, nustatęs, jog skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną (CPK 771 straipsnio 1, 6 dalys).

23. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad yra pagrindas skirti suinteresuotam asmeniui R. K. baudą už teismo Sprendimo nevykdymą išieškotojos E. J. naudai.

24. Nors CPK 145 straipsnio 9 dalis ir 771 straipsnio 5 dalis nustato galimybę skirti baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, teismas atsižvelgia į tai, kad bauda skiriama ne dėl delsimo įvykdyti sprendimą, o dėl konkrečių teismo procesinio sprendimo nevykdymo epizodų, todėl skiria suinteresuotam asmeniui R. K. vienkartinę baudą. Spręsdamas dėl baudos dydžio teismas įvertina tai, kad bauda už teismo sprendimo nevykdymą suinteresuotam asmeniui R. K. skiriama pirmą kartą, į tai, kad jis augina nepilnametį vaiką, todėl didesnės baudos skyrimas gali neigiamai atsiliepti jo poreikių tenkinimui. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas skiria suinteresuotam asmeniui R. K. 150 Eur baudą už teismo Sprendimo nevykdymą, išieškotojos E. J. naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

25. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

26. Suinteresuotas asmuo neprašė iš skolininko priteisti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

27. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje neviršija 5 Eur, todėl jos iš atsakovės nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 771 straipsniais,

nutaria:

patenkinti antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo.

Paskirti skolininkui R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150 (vieno šimto penkiasdešimt) Eur baudą išieškotojos E. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-93-558/2019 nevykdymą.

Išaiškinti skolininkui R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) kad baudos paskyrimas neatleidžia skolininko nuo pareigos vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-93-558/2019.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.