- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-18
- Bylos Nr.
- 2VP-23640-930/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17645-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Makelienė
- Suinteresuotas asmuo
- E. J., R. K., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Zita Vizbarienė, Renata Narbutienė
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3Bauda
- 3.1.9.2Teismo nuobaudos skyrimas
dalyvaujant pareiškėjai antstolei V. M., suinteresuotam asmeniui E. J., jos atstovei advokatei Zitai Vizbarienei, suinteresuotam asmeniui R. K., jo atstovei advokatei Renatai Narbutienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės V. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui E. J. dėl baudos už nutarties nevykdymą skyrimo, suinteresuoti asmenys R. K. ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
antstolė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama spręsti klausimą dėl suinteresuoto asmens E. J. nubaudimo už teismo nutarties nevykdymą.
Pareiškime antstolė nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-967-558/2018 buvo nustatyta suinteresuoto asmens R. K. ir nepilnamečio vaiko Kamilės B. K. bendravimo tvarka, kurią suinteresuotas asmuo E. J. 2018-05-22 ir 2018-06-01 pažeidė. 2018-05-22, 11.46 val., R. K. iš E. J. gavo žinutę, kad vaikas į darželį nebus vedamas, todėl nuvyko pasiimti vaiko į jo gyvenamąją vietą, tačiau to padaryti negalėjo. 2018-06-01, 18.00 val., R. K. nuvyko pasiimti vaiką į jo gyvenamąją vietą, tačiau vėl vaiko pasiimti negalėjo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. J. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo baudos neskirti.
Suinteresuoto asmens atsiliepime nurodoma, kad vaikas su tėvu nurodytomis dienomis nebendravo dėl svarbių priežasčių, nes sirgo, vėmė. Šios priežastys buvo nurodytos antstolės padėjėjai. Kadangi suinteresuotas asmuo E. J. yra atsakinga už tinkamą vaiko priežiūrą ir slaugą, ji turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Teismo nutartyje dėl suinteresuoto asmens R. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo nėra numatyta, kad vaiko ligos atveju vaiko tėvas gali bendrauti su vaiku sekantį savaitgalį. Suinteresuotas asmuo R. K. panaudojo smurtą vaiko atžvilgiu, kai gegužės 4 d. paėmė vaiką iš darželio ir gegužės 5 d. (per Motinos dieną) negrąžino jo E. J.. Vaikas buvo grąžintas gegužės 6 d. sužalota koja ir kartojo, kad ją sužalojo Rokas. Teismo medicinos ekspertas 2018-05-08 apžiūrėjęs vaiką nustatė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl ko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Suinteresuotas asmuo E. J. teigia, kad suinteresuotas asmuo R. K. nuolat ją persekioja, kviečia policiją į jos gyvenamąją vietą, dėl policijos grasinimų išpjauti buto duris vaikas yra įbaugintas, jam prasidėjo nervinis tikas, todėl jis užregistruotas konsultacijai pas psichologą. Kai vaikui reikia važiuoti pas suinteresuotą asmenį R. K., vaikas verkia, būna išsigandęs, suinteresuotas asmuo E. J. turi per prievartą atiduoti vaiką tėvui, iš kurio vaikas grįžta liūdnas, sergantis, iššutusia oda. Suinteresuotas asmuo E. J. teismo nutarties nevykdo, nes gina vaiko interesus. Vaiko bendravimui su suinteresuotu asmeniu R. K. reikia pereinamojo laikotarpio.
Suinteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad prieštarauti antstolės prašymui neturi pagrindo.
Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė, nors procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 118 straipsnio 1 dalis) (b. l. 3).
Teismo posėdžio metu pareiškėja antstolė V. M. palaikė pareiškimą patikslino, kad prašo skirti 10 Eur baudą už kiekvieną uždelstą vykdyti teismo nutartį dieną. Papildomai paaiškino, kad nesant galimybės tėvui bendrauti su vaikui tą savaitgalį, kurį jam priklauso, jis turi teisę su vaiku bendrauti sekantį savaitgalį, tačiau suinteresuotas asmuo E. J. nesilaiko teismo nutartimi nustatytos R. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir neįvykus tėvo bei vaiko susitikimams ne dėl R. K. kaltės, jų nekompensuoja. E. J. niekada nesudaro sąlygų tėvo ir vaiko bendravimui užtikrinti. Nuo pareiškimo teismui pateikimo dienos E. J. 15 kartų neleido R. K. bendrauti su vaiku.
Suinteresuotas asmuo R. K. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti ir skirti E. J. maksimalią baudą. Papildomai paaiškino, kad buvo ir daugiau kartų, kai E. J. neleido pasiimti vaiko, tačiau jis nesikreipė į antstolę dėl teismo nutarties nevykdymo. Suinteresuotas asmuo R. K. teigia, kad E. J. išsigalvojo, jog jis naudojo smurtą vaiko atžvilgiu, jokių tai patvirtinančių duomenų nėra, jis baigė pozityvios tėvystės kursus. R. K. nurodo, kad E. J. nuolat praneša apie vaiko ligą likus pusvalandžiui prieš jo atvažiavimą. Ji nueina pas gydytoją penktadienio pavakarę ir pasiima nedarbingumo pažymėjimą savaitgaliui. Jokios kardomosios priemonės R. K. atžvilgiu netaikytos.
Suinteresuoto asmens R. K. atstovė advokatė Renata Narbutienė teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti ir skirti suinteresuotam asmeniui E. J. maksimalią baudą. Papildomai paaiškino, kad nuo 2018-05-06 R. K. su vaiku visiškai nebendrauja. Suinteresuotas asmuo E. J. piktnaudžiauja motinos teisėmis, gydytojai priversti išduoti nedarbingumo pažymėjimus. Eksperto išvada patvirtina, kad prieš vaiką nebuvo smurtaujama.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. J. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą atmesti. Papildomai paaiškino, kad 2018-05-31 jai paskambino auklėtoja ir pranešė, kad vaikas apsinuodijo, todėl buvo apsilankyta pas gydytoją. Dėl neįvyksiančio R. K. ir vaiko susitikimo E. J. įspėjo antstolės padėjėją. Atvykus policijos pareigūnams durų neatidarė, nes vaikas yra tokioje būsenoje, jog bijo beldimo į duris. 2018-05-22 vaiko suinteresuotam asmeniui R. K. nedavė, nes vaikas bijo tėvo. Su vaiku R. K. galės bendrauti tada, kai nebesielgs agresyviai Šiuo metu leistų su vaiku bendrauti tik jai dalyvaujant, viešoje vietoje.
Suinteresuoto asmens E. J. atstovė advokatė Zita Vizbarienė teismo posėdžio metu prašė pareiškimą atmesti nesant duomenų, kad E. J. šiurkščiai pažeidžia teismo nutartį dėl R. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Nutartyje nėra numatytas tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku kompensavimo mechanizmas Vaiko nebendravimą su tėvu nulėmė svarbios aplinkybės. Jas įrodo gastrologo konsultacijos pažyma. Vaikai darželyje apsinuodijo maistu, sirgo 2 savaites. E. J. veiksmuose nėra piktybiško kliudymo tėvui bendrauti su vaiku. 2018-05-22 vaiko nedavė, nes jis sirgo, o 2018-06-01, nedavė todėl, kad R. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iki tol E. J. teismo nutartyje numatytą bendravimo tvarką vykdė. E. J. neleidžia R. K. matytis su vaikui išimtinai dėl vaiko interesų užtikrinimo.
Suinteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama specialiosios teisės normos – CPK 771 straipsnio. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Taigi už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Teismas pažymi, kad pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir motyvuojamas skolininkas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą, dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.
Iš vykdomojoje byloje Nr. 0015/18/00822 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolė V. M. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-08 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-967-558/2018 dėl R. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo (vykdomosios b. l. 45-46). Nutartyje nurodyta, kad R. K. su nepilnamete dukra bendrauja tokia tvarka: 1) kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį, paimdamas dukrą atitinkamo savaitgalio penktadienio 18:00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos arba ugdymo/mokymo įstaigos, kurią lanko vaikas, ir grąžindamas vaiką atitinkamo sekmadienio 20:00 val. į vaiko gyvenamąją vietą; 2) kas antrą savaitę (antradienį), t. y. tą savaitę, kurią nėra numatytas tėvo ir dukros bendravimas savaitgalį, pasiima dukrą iš ugdymo įstaigos ir grąžina ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val.; 3) 2018 metais švenčia Velykų pirmąją dieną, t. y. pasiima dukrą Velykų išvakarėse (šeštadienį) nuo 18 val. ir grąžina į jos gyvenamąją vietą pirmąją Velykų dieną (sekmadienį) iki 20 val.; 4) Motinos dieną šalių dukra praleidžia su motina, o tėvo dieną – su tėvu; 5) paima dukrą ir švenčia su ja gimtadienį tėvams susitarus pirmąją arba antrąją to savaitgalio dieną nepriklausomai nuo bendro savaitgalių grafiko paskirstymo arba darbo dieną – rugpjūčio 7 d., paimdamas dukrą ryte ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; 6) vasaros atostogų metu tėvas su dukra turi teisę bendrauti nepertraukiamai dvi savaites, informuodamas vaiko motiną ne vėliau kaip prieš mėnesį iki numatomų atostogų datos. Pareiškėja antstolė V. M. 2018-05-22 patvarkymu Nr. S1-37496 įpareigojo E. J. vykdyti nutartį (v.b.l. 17). Patvarkymas suinteresuotam asmeniui E. J. buvo išsiųstas elektroniniu paštu (v.b.l. 18, 19). Tačiau 2018-05-23 suinteresuotas asmuo R. K. kreipėsi į pareiškėją antstolę V. M. su pranešimu apie tai, kad 2018-05-22, jam su dukra priklausantį bendrauti antradienį suinteresuotas asmuo E. J. nevedė vaiko į ugdymo įstaigą, dėl ko suinteresuotas asmuo R. K. nuvyko pasiimti vaiko iš vaiko gyvenamosios vietos, tačiau suinteresuotas asmuo tokios galimybės nesudarė, nurodydama, kad suinteresuotas asmuo R. K. negalės paimti vaiko dėl prieš jį naudoto smurto kol prokuratūra ir teismas nenuspręs kitaip (v.b.l. 20-22). 2018-05-24 E. J. pateikė pareiškėjai antstolei V. M. prašymą atidėti teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymą, kol bus išspręstas laikinos bendravimo tvarkos dėl smurto prieš vaiką klausimas ir užbaigtas ikiteisminis tyrimas, pradėtas R. K. atžvilgiu dėl smurto prieš nepilnametę dukrą (vb.l. 24-33). 2018-06-04 elektroniniu paštu R. K. pakartotinai kreipėsi į antstolę, nurodydamas, kad E. J. nevykdo teismo nutarties ir neleidžia jam matytis su vaiku, to priežastimi nurodydama prieš vaiką panaudotą smurtą ir vaiko ligą (v.b.l. 41-43). 2018-06-06 nutartimi teismas atmetė suinteresuoto asmens E. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (v.b.l. 50-52). 2018-06-07 pareiškėja antstolė V. M. priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą, kuriame konstatavo, jog 2018-05-22 suinteresuotas asmuo R. K. negalėjo pasiimti vaiko bendravimui, kadangi suinteresuotas asmuo E. J. atsisakė jam vaiką perduoti (v.b.l. 54). 2018-06-08 pareiškėja antstolė V. M. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą aktą, kuriame konstatuota, kad suinteresuotas asmuo E. J. atsisakė perduoti vaiką bendravimui savaitgalį, nevykdė policijos pareigūnų nurodymų neatidarydama buto durų (v.b.l. 57). Vykdomojoje byloje yra pastarąją aplinkybę patvirtinantis vaizdo įrašas.
Kaip matyti iš antstolės teismui pateiktų 2018-06-07 ir 2018-06-08 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktų, antstolė kreipėsi į teismą nustačiusi, kad 2018-05-22 (antradienis) ir 2018-06-01 (penktadienis), E. J. tinkamai nevykdė 2018-05-22 vykdomajame rašte numatytų įpareigojimų nustatyta tvarka leisti R. K. bendrauti su vaiku. Byloje nėra ginčo dėl to, kad, pagal 2018-03-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-967-558/2018 taikymo nustatytą bendravimo tvarką, pareiškėjos antstolės V. M. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą akte nurodytos dienos – 2018-05-22 ir 2018-06-01 - yra suinteresuoto asmens R. K. bendravimo su jo nepilnamečiu vaiku K. B. K. dienos. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad šiomis dienomis suinteresuotas asmuo E. J. vaiko bendravimui su suinteresuotu asmeniu R. K. neperdavė ir teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdė. Sprendžiant dėl baudos už teismo nutarties nevykdymą skyrimo svarbu nustatyti kas įtakojo pažeidimo atsiradimą - aplinkybes, dėl kurių nebuvo vykdomas teismo procesinis sprendimas.
Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Remiantis nurodytomis nuostatomis, skolininkas turi pareigą įrodyti, jog teismo nutarties negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių.
Suinteresuotas asmuo E. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018-06-01 neperdavė vaiko bendravimui su suinteresuotu asmeniu R. K., nes vaikas sirgo, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Iš į bylą pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymos matyti, kad E. J. laikotarpiu nuo 2018-06-01 iki 2018-06-14 turėjo nedarbingumo pažymėjimą dėl ligonio slaugymo. 2018-06-29 medicinos dokumento išraše užfiksuota, kad K. B. K. birželio mėnesį sirgo, 2018 m. jai diagnozuotas ūminis gastritas, motinai buvo išduotas nedarbingumas laikotarpiui nuo 2018-06-01 iki 2018-06-14. Iš suinteresuoto asmens R. K. į vykdomąją bylą pateikto susirašinėjimo su suinteresuotu asmeniu E. J. trumposiomis žinutėmis matyti, kad 2018-06-01 ji informavo suinteresotą asmenį R. K. apie tai, kad vaikas serga, o ji turi nedarbingumo pažymėjimą slaugai.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad 2018-03-08 teismo nutartimi nustatytą R. K. bendravimo su nepilnamete dukra tvarką suinteresuotas asmuo E. J. pažeidė dėl objektyvių priežasčių - nepilnamečio vaiko ligos. Nors suinteresuotas asmuo R. K. teismo posėdžio metu įrodinėjo, jog suinteresuotas asmuo E. J. nuolat kreipiasi į gydytojus ir gauna nedarbingumo pažymėjimus jo bendravimo su dukra dienomis, tai nėra pagrindas išvadai, kad nedarbingumo pažymėjimai išduodami be pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju nedarbingumo pažymėjimas išduotas net dviejų savaičių laikotarpiui, į bylą pateiktas įrodymas apie nustatytą diagnozę, kas suteikia pakankamą pagrindą daryti išvadą apie vaiko ligą ir tai, kad nedarbingumo pažymėjimas nebuvo išduotas be pagrindo. Vien tai, kad nedarbingumo pažymėjimas gautas tą pačią dieną, kuri priklauso suinteresuotam asmeniui R. K. bendravimui su dukra, nustatytos aplinkybės nepaneigia.
Teismas daro išvadą, kad antstolės prašymas skirti E. J. baudą dėl 2018-03-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-967-558/2018 nevykdymo 2018-06-01 netenkintinas.
Teismo nutarties nevykdymą 2018-05-22 suinteresuotas asmuo E. J. grindžia tuo, jog suinteresuotam asmeniui R. K. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurtavimo nepilnamečio vaiko atžvilgiu 2018 mėn. gegužės pradžioje. Teismo posėdžio metu abu suinteresuoti asmenys patvirtino, kad šiuo metu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, suinteresuotas asmuo E. J. nurodė, kad tokį nutarimą apskundė.
Vykdomosios bylos duomenimis, su skundu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo suinteresuotas asmuo E. J. į prokuratūra kreipėsi 2018-05-10. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuoto asmens R. K. atžvilgiu buvo taikytos kardomosios priemonės, dėl kurių jis, esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui, negalėtų bendrauti su vaiku teismo nutartyje nustatyta tvarka. Ikiteisminis tyrimas pats savaime nėra pagrindas, leidžiantis nesilaikyti teismo nutartimi nustatytos laikinosios tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos. Tai, kad bendravimo dieną – 2018-05-22 - suinteresuotas asmuo pateikė teismui prašymą keisti nustatytą laikiną bendravimo tvarką, taip pat nesudarė galimybės nustatytos bendravimo tvarkos nevykdyti.
CPK 18 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nesant pritaikyto draudimo suinteresuotam asmeniui R. K. bendrauti su dukra teismo nustatyta tvarka, nėra pagrindo daryti išvadą, kad suinteresuotas asmuo teismo procesinio sprendimo nevykdė dėl objektyvių priežasčių. Situacija, kuomet vien kreipimasis į ikiteisminio tyrimo institucijas ar teismą būtų pakankamu pagrindu nevykdyti teismo sprendimo ar nutarties negali būti pateisinama, kadangi sudarytų galimybes teismo procesinio sprendimo siekiančiam nevykdyti asmens piktnaudžiavimui. Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens E. J. prašymas pakeisti 2018-03-08 teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl suinteresuoto asmens R. K. panaudoto smurto vaiko atžvilgiu bendravimo su juo metu, buvo atmestas nustačius, kad suinteresuoto asmens E. J. nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys neįrodo, jog suinteresuotas asmuo R. K. naudojo smurtą prieš vaiką. Į bylą pateiktas ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad „mergaitės padidėjusi emocinė įtampa ir baimingumas prieš susitikimą su tėvu buvo trumpalaikis ir vertinamas kaip išmoktas dėl retesnio bendravimo ir susitikimų su tėvu bei motinos atvirai demonstruojamos neigiamos nuostatos ir elgesio tėvo atžvilgiu“. Iš vykdomojoje byloje esančio suinteresuotų asmenų susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis ir kitų nustatytų aplinkybių matyti, kad suinteresuotas asmuo E. J. savavališkai nusprendė neleisti vaikui bendrauti su tėvu, remiantis dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais teismo posėdžio metu ir bylos duomenimis, po 2018-05-06 ji nei karto neužtikrino suinteresuoto asmens R. K. bendravimo su dukra.
Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą teismas konstatuoja, kad 2018-05-22 suinteresuotas asmuo E. J. nevykdė 2018-03-08 nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesant pakankamo pagrindo, todėl teismas tenkina antstolės V. M. prašymą skirti baudą už teismo nutarties nevykdymą šioje dalyje. Nors CPK 771 straipsnio 5 dalis numato galimybę skirti baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, teismas atsižvelgia į tai, kad pažeidimas nėra tęstinis, t.y. bauda skiriama ne dėl delsimo įvykdyti sprendimą, o dėl konkretaus teismo procesinio sprendimo nevykdymo epizodo. Spręsdamas dėl baudos dydžio teismas įvertina tai, kad suinteresuotas asmuo E. J. augina nepilnametį vaiką, turi užtikrinti jo poreikius, todėl skiria suinteresuotam asmeniui E. J. vienkartinę 100 Eur baudą už teismo nutarties nevykdymą.
Suinteresuotas asmuo R. K. pateikė prašymą dėl 100 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš suinteresuoto asmens E. J., pateikia įrodymus apie nurodytos sumos sumokėjimą už advokato teisinę pagalbą. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui E. J. tenkintas iš dalies, bauda skiriama už vieną iš dviejų antstolės nurodytų teismo nutarties nevykdymo epizodų, todėl suinteresuotam asmeniui R. K. priteistina pusė jo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos – 50 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 771 straipsniais,
nutaria:
antstolės V. M. pareiškimą dėl baudos skolininkei E. J. skyrimo už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-08 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą tenkinti iš dalies.
Skirti skolininkei E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-08 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, išieškotojo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš suinteresuoto asmens E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.