Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Skomė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas civilinėje byloje Nr. 2-2068-798/2014 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „FF Lizingas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Skomė“ dėl įskaitymų pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „FF Lizingas“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Parex lizingas“), kuriam Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi iškelta bankroto byla, o administratoriumi paskirta UAB ,,Admivita“ (civilinė byla Nr. B2-1680-560/2014), 2009-09-25 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti tinkamais jo kaip nuomininko atsiskaitymus (bendra suma 102 500 Lt) su nuomotoju atsakovu UAB „Skomė“ pagal UAB „Skomė“ ir jo 1997-07-11 sudarytą negyvenamųjų patalpų, esančių Konstitucijos pr. 12, Vilniuje, trečiame aukšte, nuomos sutartį Nr. SPL-1 (toliau – Nuomos sutartis), įvykdytus jo vienašališkais vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymais – pranešimais nuomotojui: 2009-07-17 Nr. 01-545, 2009-08-28 Nr. 01-665 ir 2009-09-22 Nr. 01-760. Ieškovas taip pat prašė priteisti jam iš atsakovo 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, materialinės proceso teisės normos išaiškintos bei pritaikytos tinkamai, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį panaikinti CPK 329 straipsnyje ir 330 straipsnyje numatytais pagrindais.Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai konstatavo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo prejudicinę ir res judicata galią (CPK 182 str. 2 p.), o apeliantas nenurodo jokių kitų konkrečių procesinės teisės normų, kurias, teismas neva netinkamai pritaikė.Deklaratyvaus pobūdžio ir klaidinantys yra apelianto teiginiai, kad jis yra visiškai atsiskaitęs su Ellora 4522899 Ltd. bei įvykdęs savo prievole, nes Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. sprendimu yra atmestas jo ieškinys dėl prievolės pripažinimo įvykdyta, reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, konstatavus, jog nėra pagrindo pripažinti, kad UAB „Skomė“ tinkamai įvykdė prievolę sumokėti Ellora 4522899 Ltd. 526 500 Lt (civilinė byla Nr. 2-2-565/2014). Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama civilinė byla pagal UAB „Skomė“ apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo.Atmestini kaip nepagrįsti apelianto UAB „Skomė“ argumentai, jog priimant skundžiamą sprendimą pažeisti viešosios tvarkos, geros moralės ir CK 1.5. straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Pabrėžtina, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje, yra tik vienas atsakovas – apeliantas UAB „Skomė“, todėl apskritai nesuprantama, apie kokius nesąžiningus atsakovų veiksmus bei ginčijamas sutartis teigiama šiame skunde.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 263 straipsnio nuostatas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes bei turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal apeliacinio skundo faktinį bei teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.); byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų – faktinio bei teisinio pagrindo, tačiau visais atvejais patikrinama, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kuriems esant skundžiamą teismo sprendimą privalu panaikinti arba pakeisti.

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl šią bylą nagrinėja neperžengdama apelianto UAB „Skomė“ skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjant apelianto UAB „Skomė“ skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas suklydo taikydamas CPK 182 straipsnio 2 punkto normą ir spręsdamas dėl pirmiau paminėto teismo sprendimo prejudicinės ir res judicata galios, pirmiausiai dar kartą paminėtinos tiek pirmosios instancijos teismo šioje byloje nustatytos, tiek kitose civilinėse bylose teismų procesiniais sprendimais nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės (CPK 179 str. 3 d., Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys):

1) įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. galutiniu sprendimu paliktas nepakeistas šio teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. preliminarus sprendimas, kuriuo ieškovui Ellora 4522899 Ltd. (ankstesnis pavadinimas Ellora Ltd.) iš atsakovo UAB ,,Skomė“ priteista 300 000 Lt skola bei 13 068,49 Lt palūkanų pagal atsakovo 2008-06-11 visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą dėl bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo (civilinė byla Nr. 2-328-798/2010). Ieškovas tvirtino, jog pagal šį nutarimą jam turėjo būti sumokėta 562 500 Lt, iš kurių 262 500 Lt reikalavimo teisę 2009-07-08 sutartimi perleido naujam kreditoriui UAB „FF lizingas“, taigi atsakovas jam liko skolingas 300 000 Lt. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartimi atmetus atsakovo UAB ,,Skomė“ apeliacinį skundą, šis teismo sprendimas paliktas nepakeistas (civilinė byla Nr. 2A-274/2012), o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartimi nepatenkinus atsakovo UAB „Skomė“ kasacinio skundo, minėti teismų sprendimai buvo palikti nepakeisti (civilinė byla Nr. 3K-3-78/2013).

2) įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu yra atmestas UAB „Skomė“ ieškinys dėl pripažinimo negaliojančia 2009-07-08 reikalavimo teisės perleidimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Skomė“ akcininko Ellora Ltd. bei ieškovo BUAB „FF Lizingas“, kuria ieškovas BUAB „FF Lizingas“ grindžia savo ieškinį nagrinėjamoje byloje (civilinė byla Nr. 2-4381-430/2012), o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartimi yra atmestas ieškovo UAB „Skomė“ apeliacinis skundas ir šis teismo sprendimas paliktas nepakeistas (civilinė byla Nr. 2A-1148-603/2013), – šiais teismų sprendimais yra patvirtinta ieškovo BUAB „FF Lizingas“ reikalavimo teisė į atsakovą dėl 160 000 Lt skolos;

3) įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu yra patenkintas ieškovo UAB „Skomė“ ieškinys atsakovui UAB „FF lizingas“ dėl priteisimo 190 631,47 Lt skolos, 17 955,92 Lt palūkanų pagal minimą šalių nuomos sutartį už laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio mėn. iki 2010-04-01, ir atmestas atsakovo priešieškinis ieškovui dėl nuomos sutarties vykdymo ir nepagrįsto praturtėjimo (civilinė byla Nr. 2-2690-262/2013), o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 13 d. nutartimi yra atmestas atsakovo UAB „FF lizingas“ apeliacinis skundas, ir šis teismo sprendimas paliktas nepakeistas (civilinė byla Nr. 2A-790/2014). Teismai, atmesdami atsakovo UAB „FF lizingas“ argumentus, grindžiamus tuo, kad pagal 2009-07-08 reikalavimo teisės perleidimo sutartį jis iš įmonės Ellora Ltd. perėmė 262 500 Lt reikalavimo teisę į ieškovą iš bendros 562 500 Lt reikalavimo sumos, be kita ko nurodė, kad ieškovas UAB „Skomė“ niekada su tokiu įskaitymu nebuvo sutikęs, be to nėra baigtas nagrinėti tarp šalių kilęs teisminis ginčas dėl šio įskaitymo galiojimo. Tuo remdamiesi, teismai sprendė, kad šioje byloje nėra pagrindo remtis atsakovo nurodomomis aplinkybėmis dėl reikalavimo teisės į ieškovą perėmimo ir įskaitymo;

4) įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu yra patenkintas BUAB „FF Lizingas“ ieškinys atsakovui UAB „Skomė“ dėl priteisimo 160 000 Lt skolos, grindžiamos 2009-07-08 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi (civilinė byla Nr. 2-1393-567/2013), o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 23 d. nutartimi yra atmestas ieškovo UAB „Skomė“ apeliacinis skundas ir šis teismo sprendimas yra paliktas nepakeistas (civilinė byla Nr. 2A-927/2014). Teismai šioje byloje konstatavo, kad atsakovas UAB „Skomė“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių tai, jog jis yra sumokėjęs ieškovui BUAB „FF Lizingas“ 160 000 Lt pagal 2009-07-08 reikalavimo perleidimo sutartį, kurios teisėtumo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

5) įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. sprendimu yra atmestas ieškovo UAB „Skomė“ ieškinys atsakovams Ellora 4522899 Ltd., BUAB „FF lizingas“, UAB „Infoverslas“, Z. V. ir R. V. dėl prievolės pagal UAB „Skomė“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2008-06-11 sprendimą pripažinimo įvykdyta bei reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (civilinė byla Nr. 2-2-565/2014), o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. liepos 23 d. nutartimi yra atmetusi ieškovo UAB „Skomė“ apeliacinį skundą ir šį teismo sprendimą palikusi nepakeistą (civilinė byla Nr. 2A-1146/2014). Sprendžiant dėl prievolės pripažinimo įvykdyta, be kita ko, konstatuota, kad byloje esančių rašytinių įrodymų visetas nesuteikia nei faktinių, nei teisinių prielaidų spręsti, jog atsakovas Ellora 4522899 Ltd. davė ieškovui UAB „Skomė“ nurodymą pervesti įmonei Development Win Limited 562 500 Lt, tai yra sumažinto įstatinio kapitalo dalį, jog ieškovo prievolė atsakovui buvo įvykdyta tinkamai ir / ar UAB „Skomė“ sąžiningai klydo dėl tikrojo kreditoriaus (CPK 178 str., 314 str.). Apeliacinis teismas šioje byloje atmesdamas apelianto argumentus dėl įrodinėjimo taisyklių pažeidimo, taip pat nurodė, kad vadovaujantis įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisykle (CPK 178 str.), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011).

Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau šioje nutartyje nurodytais faktais, nustatytais pirmosios instancijos teismo priimtame skundžiamame sprendime, teismų sprendimuose, priimtuose kitose čia nurodytose bylose, kuriose buvo sprendžiami ginčai, kildinti tiek iš atsakovo UAB „Skomė“ 2008-06-11 visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo dėl bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo, tiek iš čia minimų 2009-07-08 reikalavimo teisės perleidimo sutarties bei 1997-07-11 negyvenamųjų patalpų, esančių Konstitucijos pr. 12, Vilniuje, nuomos sutarties vykdymo / galiojimo, sprendžia, kad, priešingai nei teigia atsakovas UAB „Skomė“, galiojančiais teismų sprendimais yra jau nuspręsta tiek dėl minimos reikalavimo teisės perleidimo sutarties galiojimo bei atsakovo 160 000 Lt dydžio skolos ieškovui BUAB „FF Lizingas“, kildinamos iš šios sutarties, tiek dėl atsakovo atsiskaitymo su Ellora 4522899 Ltd. sumokant sumažinto įstatinio kapitalo dalį, fakto. Taigi teisėjų kolegija, turėdama omenyje vieną iš CPK 18 straipsnyje įtvirtinto įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principo padarinių – teismo sprendimo prejudicinę galią, kai šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai kitose bylose nebegali ginčyti tokiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių (CPK 279 str. 4 d.), tačiau gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, neįrodinėdamas tų faktų (CPK 182 str. 2 p.), – sprendžia, kad ieškovas BUAB „FF Lizingas“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą teisingai nurodo, jog šio argumentai, susiję su teismo klaida aiškinant bei taikant įstatymą dėl teismo sprendimo res judicata galios ir prejudicinės reikšmės, yra atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 str.).

Taigi remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto motyvus, kad teismas, spręsdamas dėl ieškovo teisės pirmiau paminėtu būdu vienašališkai atlikti vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, be pagrindo nesirėmė jo nurodytais faktais, jog dar iki Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo priėmimo įsiteisėjimo (civilinė byla Nr. 2-4381-430/2012) jis, 2011-04-26 tarptautinio mokėjimo nurodymu Nr. 211001 sumokėdamas Development Win Limited“ visą Ellora 4522899 Ltd. priklausančią 162 911,26 EUR (562 500,00 Lt) sumą, buvo visiškai ir tinkamai įvykdęs savo prievolę; kad esant tokioms aplinkybėms teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą (CPK 185 str.). Taip pat atmetami apeliacinio skundo motyvai, kad teismas be pagrindo nesirėmė apelianto nurodyta aplinkybe, kad ieškovas ir reikalavimo teisių jam perleidėjas Ellora 4522899 Ltd. yra tarpusavyje susiję asmenys, taigi šalys, sudarydamos sutartį, buvo nesąžiningos, todėl šis teismo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CPK 185 str.).

Remdamasi bylos medžiaga, pirmiau paminėtais išaiškinimais, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus nustatė nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai išaiškino bei pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias civilinio proceso bei materialiosios teisės normas, tinkamai aiškino bei taikė aktualios teismų praktikos išaiškinimus ir, patenkinęs ieškovo BUAB „FF Lizingas“ ieškininio reikalavimus, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CK 6.1 str., 6.130 str. 1 d., 6.131 str. 1 d., 6.200 str. 1 d., CPK 18 str., 182 str. 2 p.). Todėl apelianto UAB „Skomė“ skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.