- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- 2KT-92-943/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17422-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su L. P. pateiktu nušalinimo pareiškimu Vilniaus apygardos teismo teisėjams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-1486-855/2019 nagrinėjimo.
Pareiškėjos įsitikinimu, Vilniaus apygardos teismo pirmininkė gali daryti įtaką šios bylos baigčiai, o nusišalindama nuo bylos nagrinėjimo teismo pirmininkė deklaravo šališkumą šios bylos atžvilgiu. Be to, nuo Vilniaus apygardos teismo pirmininkės, kaip Teisėjų tarybos narės, priklauso teisėjų karjera. Ši civilinė byla Nr. 2A-1486-855/2019 Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama jau trečią kartą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino šio teismo teisėjo A. V. šališkumą ir dėl to grąžino nagrinėti bylą apeliacine tvarka iš naujo. Bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka užsitęsė dėl teismo nesugebėjimo išnagrinėti bylą pagal teisės aktų reikalavimus.
Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.
Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000, konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017).