- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-14
- Bylos Nr.
- e2A-2947-467/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01315-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė, Visvaldas Kazakiūnas
- Atsakovas
- T. V., E. C.
- Ieškovas
- M. S., A. S.
- Trečiasis asmuo
- J. B., V.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų T. V. ir E. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. S. ir A. S. ieškinį atsakovams T. V. ir E. C. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys – J. B., V.(V.) Š., J. J., R. U. (R. U.), Vilniaus rajono savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai pareikštu ieškiniu ir jo patikslinimais prašė: 1) pakeisti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. sav., naudojimosi tvarką pagal UAB ,,Geovisata“ 2021 m. liepos 7 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą: M. S. ir A. S. skirti atskirai naudotis 660 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, kuri UAB ,,Geovisata“ 2021 m. liepos 7 d. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta indeksu B ir taškais 12, 6, 3, 7, 14, 25, 12; T. V. ir E. C. skirti atskirai naudotis 660 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, kuri UAB ,,Geovisata“ 2021 m. liepos 7 d. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta indeksu A ir taškais 12, 8, 5, 4, 7, 14, 25, 12; M. S., A. S., T. V. ir E. C. skirti bendrai naudotis 143 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, kuri UAB ,,Geovisata“ 2021 m. liepos 7 d. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta indeksu C ir taškais 1, 2, 6, 8, 1; nustatyti, kad M. S., A. S., T. V. ir E. C. bei jų pasirinkti rangovai turi teisę prieiti prie UAB ,,Geovisata“ 2021 m. liepos 7 d. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtų bendrų inžinerinių tinklų ir įrenginių: artezinio gręžinio, buitinių ir gamybinių nuotekų šalinimo tinklo šulinių, požeminio dujotiekio vamzdžių, buitinių ir gamybinių nuotekų šalinimo vamzdžių, požeminio vandentiekio vamzdžio, požeminio elektros kabelio, kuomet yra būtina atlikti remonto darbus ar kitaip užtikrinti jų tinkamą veikimą; 2) įpareigoti atsakovus T. V. ir E. C. per penkias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti 2020 m. vasario 7 d. žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą tvoros dalį, kuri UAB ,,Geovisata“ 2021 m. liepos 7 d. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta taškais 11-12, nustatant, kad atsakovams per nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo, ieškovai M. S. ir A. S. turi teisę nugriauti tvorą atsakovų T. V. ir E. C. sąskaita; 3) priteisti iš atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad ieškovai kartu su R. K. ir R. K. (buvę žemės sklypo bendraturčiai) 2005 m. gegužės 2 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. sav. (toliau – žemės sklypas), šiame sklype pasistatė dvibutį gyvenamąjį namą. Bendrasavininkiai 2006 m. vasario 20 d. sudarė susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, pagal kurį R. K. ir R. K. bendrai turėjo valdyti ir naudotis 732 kv.m. žemės sklypo dalimi, kuri plane pažymėta indeksu ,,A“, o M. S. ir A. S. turėjo bendrai valdyti ir naudotis žemės sklypo dalimi, kuri plane pažymėta indeksu ,,B“. Bendraturčiai 2006 m. liepos 31 d. taip pat sudarė tarpusavio susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kuriuo susitarė žemės sklypo A ir B dalyse įrengti bendras namo komunikacijas, bendrus vartus ir įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) per A dalį.
3. R. K. ir R. K. 2019 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė jiems priklausiusią žemės sklypo dalį ir gyvenamojo namo dalį atsakovams T. V. ir E. C.. Nederinę ir neinformavę ieškovų bei atitinkamai negavę jų sutikimo atsakovai 2020 vasario 7 d. šalims bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo viduje savavališkai pastatė tvorą, kuria uždarė ieškovams privažiavimą prie jų valdomos žemės sklypo dalies ir joje esančio gyvenamojo būsto.
4. Ieškovų siūlomas naudojimosi tvarkos variantas ne tik užtikrina realias galimybes tiek ieškovams, tiek atsakovams privažiuoti prie savo žemės sklypo dalių ir juose esančių būstų, bet taip pat suteikia galimybę atsakovams savo asmeninio naudojimo dalyje statyti automobilius trijose žemės sklypo vietose bei leidžia šalims išlaikyti esamą žemės sklypo naudojimosi tvarką kitoje namo pusėje (ties taškais 7-14-25, kur asmeninio naudojimo dalys atitvertos seniai pastatyta tvora ir gyvatvore, bendraturčiai savo žemės sklypo dalyse yra susitvarkę gerbūvį, išvedžioję žolės laistymo tinklus.
Šalies argumentai
5. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovai patikslintame ieškinyje neteisingai apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas ir visiškai nepagrįstai teigia, jog priešieškinio padavimas susiaurina bylos nagrinėjimo ribas. Vien tai, kad atsakovai padavė priešieškinį, kuriuo prašo patvirtinti kitą nei ieškovų prašomą ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką, savaime nereiškia, kad nebepalaiko ankstesniuose procesiniuose dokumentuose - atsiliepimuose į ieškinį bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų argumentų. Atsakovai palaiko ankstesnę savo poziciją dėl servitutinio kelio per tretiesiems asmenims priklausantį žemės sklypą egzistavimo. Atsakovų minėtuose procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės patvirtina, kad privažiavimas prie ginčo žemės sklypo yra galimas dviem būdais - iš (duomenys neskelbtini) ir servitutiniu keliu, nustatytu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 11 d. sprendimu „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., detalaus plano patvirtinimo bendrąja tvarka“ patvirtintame detaliajame plane, taip pat UAB „Geoksis“ 2019 m. rugpjūčio 6 d. žemės sklypo plane, kurį yra pasirašę ir ieškovai.
6. Kaip matyti iš ieškovų pateikto UAB „Geovisata“ 2021 m. liepos 7 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano, bendrojo naudojimo teritorijos vieta, pažymėta indeksu „C“, atitinka atsakovų pateiktą variantą pagal matininko V. K. 2021 m. birželio 3 d. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarką, tačiau skiriasi žemės sklypo dalies „C“ plotis. Atsakovai nesutinka, kad šalių asmeninio naudojimosi žemės sklypo dalių sąskaita būtų padidintas bendrojo naudojimo žemės sklypo plotas, kuris yra pakankamas šalių interesų tenkinimui ir pagal matininko V. K. 2021 m. birželio 3 d. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarką.
7. Žemės sklypo ribos turi būti nustatomos pagal kadastrinius matavimus, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis, o ne pagal trečiųjų asmenų įrengtus statinius - tvoras. Vien tai, kad gretimo žemės sklypo savininko pastatyta tvora įeina į ginčo žemės sklypą, nesudaro jokio pagrindo didinti šalių bendrojo naudojimo žemės sklypo plotą („C“), taip nepagrįstai ir neteisėtai dar labiau sumažinant asmeninio naudojimosi žemės sklypo dalis. Visiškai pagrįstai matininkas V. K. 2021 m. birželio 3 d. rengtame plane žemės sklypo ribas nustatė pagal VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje transformuotas ir registruotas ribas. Ieškovai visiškai nepagrįstai ir neteisėtai iš ginčo žemės sklypo „C“ dalies pločio atima 0,35 m - 0,89 m, t. y. tiek, kiek į ginčo žemės sklypą yra įsikišusi gretimo žemės sklypo savininko pastatyta tvora. Atsakovų įrengtus apšvietimo stulpelius bet kada galima perkelti.
8. UAB „Geovisata“ 2021 m. liepos 7 d. žemės sklypo naudojimosi tvarka yra parengta siekiant patenkinti tik ieškovų interesus, pažeidžiant atsakovų interesus bei ignoruojant atsakovų poreikius. Iš teikiamos kadastrinių matavimų bylos matyti, kad atsakovams priklausančio gyvenamojo namo dalis, o būtent garažas (patalpa, pažymėta indeksu G-1), yra išsikišęs į priekį, todėl, padidinus ginčo žemės sklypo bendrojo naudojimo plotą („C“) ir jį atitvėrus, atsakovai nebegalėtų statyti automobilio tam skirtoje vietoje - garaže, nes į jį įvažiuoti būtų tiesiog nebeįmanoma. Matininko V. K. 2021 m. birželio 3 d. parengtoje naudojimosi žemės sklypu tvarkoje numatytas bendrojo naudojimo žemės sklypo dalies „C“ plotis nuo 2 m iki 2,23 m, yra visiškai pakankamas lengvojo automobilio įvažiavimui (pravažiavimui).
9. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų prašoma nugriauti tvora yra pastatyta su ieškovų sutikimu, be to, ji pastatyta nepažeidžiant šiuo metu esančios nustatytos ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarkos, todėl patikslinto ieškinio reikalavimas dėl tvoros nugriovimo laikytinas nepagrįstu.
Šalies argumentai
10. Atsakovai pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė: pakeisti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. sav., naudojimosi tvarką pagal matininko V. K. 2021 m. birželio 3 d. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos (sklypo dalių ribų ir jų plotų) nustatymo planą: ieškovams M. S. ir A. S. priskiriama atskirai naudotis 691 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B, taškais: 3, 4, 5, 10, 9; atsakovams T. V. ir E. C. priskiriama atskirai naudotis 691 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A, taškais: 8, 9, 10, 5, 6, 7, 8; ieškovams M. S. ir A. S. bei atsakovams T. V. ir E. C. priskiriama bendrai naudoti 81 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C, taškais: 1, 2, 3, 8; 2) priteisti iš ieškovų atsakovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
11. Atsakovai nurodė, kad, tarp šalių kilus ginčui dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, atsakovai kreipėsi į matininką V. K., kuris 2021 m. birželio 3 d. parengė naudojimosi žemės sklypu tvarkos (sklypo dalių ribų ir jų plotų) nustatymo planą, atitinkantį tiek ieškovų, tiek atsakovų kaip žemės sklypo bendraturčių interesus, jiems naudojantis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Ieškovų prašoma patvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal UAB „Geovisata“ 2020 m. lapkričio 11 d. parengtą naudojimosi tvarką yra ydinga, neracionali, neefektyvi, neekonomiška, pažeidžianti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes iš 1 463 kv.m. žemės sklypo ploto, net 915 kv.m. ploto dalis priskirtina bendro naudojimo, o šalims priskirtina tik po 274 kv.m. atskirai naudojamos dalies. Pagal ieškovų prašomą patvirtinti naudojimosi tvarką šalims paskirtos atskirai naudotis dalys labai skiriasi nuo joms tenkančių idealiųjų dalių dydžių. Taip pat tokia tvarka neatitinka nei proporcingumo, nei racionalumo, nei protingumo reikalavimų, nes ieškovai visiškai nepagrįstai bendro naudojimo teritorijai prašo priskirti bendros nuosavybės objektų (vandentiekio, kanalizacijos, lietaus nuotekų) užimamą žemės sklypo plotą, taip pat plotą aplink visą namą. Atsakovų prašoma patvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka abiejų šalių interesus, yra proporcinga, racionali ir sukelia kuo mažiau prielaidų konfliktinių situacijų tarp šalių kilimui.
12. Ieškovai atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad šis ginčas prasidėjo dėl to, kad atsakovai 2020 vasario 7 d. šalims bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo viduje savavališkai pastatė tvorą, kuria uždarė ieškovams privažiavimą prie jų valdomos žemės sklypo dalies ir joje esančio gyvenamojo būsto. Atlikę minėtus savavaldžiavimo veiksmus atsakovai nesileido į jokius kompromisus ir derybas. Pirminiu ieškiniu buvo siekiama tik užsitikrinti galimybę privažiuoti prie jų valdomos žemės sklypo dalies ir joje esančio buto.
13. Teikdami priešieškinį, atsakovai de facto pripažįsta, kad 2006 m. vasario 20 d. notariniu susitarimu nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka nebeatitinka esamos žemės sklypo naudojimo situacijos ir tą tvarką reikia keisti. Esant byloje abiejų šalių priešpriešiniams reikalavimams dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo, galima konstatuoti, kad tarp šalių nebėra ginčo dėl būtinybės keisti nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, nebereikia įrodinėti aplinkybės, kad servitutinis kelias per trečiųjų asmenų žemės sklypą neegzistuoja. Byloje liko tik ginčas, kokią naudojimosi tvarką reikia nustatyti.
Atsiliepimas
14. Atsakovų siūlomame naudojimosi tvarkos žemės sklypo plane nėra nurodytos asmeninio naudojimo žemės sklypų teritorijų ribų posūkių taškų koordinatės, nėra pažymėti tose dalyse esantys požeminiai inžineriniai tinklai ir nėra išspręstas asmeninio naudojimo teritorijose esančių bendrų inžinerinių tinklų valdymo bei naudojimo klausimas. Tokia naudojimosi tvarka neužkerta prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti.
15. Priešieškiniu atsakovai pripažįsta, kad bendro naudojimo teritorija yra reikalinga ir jie tokią teritoriją (pažymėtą indeksu C) numato savo teikiamame naudojimo tvarkos plane, tačiau tos teritorijos plotis yra neprotingas ir neracionalus, jis neužtikrina tų tikslų, dėl kurių namų valdos žemės sklype būtina bendro naudojimo teritorija, ir atitinkamai neišsprendžia šios civilinės bylos iškėlimo priežasties (privažiavimo prie ieškovų būsto klausimo).
Atsiliepimas
16. Tretieji asmenys J. B., V. Š., J. J., R. U. atsiliepime nurodė, kad tiek ieškovai, tiek atsakovai savo procesiniuose dokumentuose sutinka, kad turi vienintelį privažiavimo prie savo žemės sklypo kelią iš (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos, šio sklypo- šiaurinėje pusėje. Šis privažiavimo kelias yra suplanuotas projektavimo dokumentuose ir natūroje įrengtas iš (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2015 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. A33(l)-8671-(72) pateikė kelių/gatvių schemą ir nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2015 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T3-285 patvirtino kelių schemą ir pagal šią schemą ginčo šalys prie savo žemės sklypo turi privažiavimo kelią iš vietinio viešojo kelio iš (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, žemės sklypo bendraturčiai turi tinkamą patekimą (privažiavimo kelią) prie savo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir savo naujai pateiktuose procesiniuose dokumentuose jau net neužsimena apie galimybę įrengti alternatyvų kelią per tretiesiems asmenims priklausantį žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, kad patikslintu ieškiniu ir priešieškiniu trečiųjų asmenų interesai neliečiami ir nepažeidžiami, ginčą tarp ieškovų ir atsakovų dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono savivaldybėje, naudojimosi tvarkos nustatymo prašo nagrinėti teismo nuožiūra, vertinant šalių pateiktus planus ir argumentus.
17. Institucija teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad nagrinėjamas ginčas tiesiogiai nėra susijęs su vaikų interesais, nes vaikų prioritetiniai interesai, nepriklausomai nuo bylos baigties, iš esmės nenukentės. Šiuo metu nėra rizikos, kad vaikai liks be gyvenamojo būsto arba be įstatyminių atstovų priežiūros.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
18. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
19. Teismas nustatė, kad ginčo dėl to, jog atsakovai negavę ieškovų sutikimo 2020 vasario 7 d. šalims bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo viduje savavališkai pastatė tvorą, kuria uždarė ieškovams privažiavimą prie jų valdomos žemės sklypo dalies ir joje esančio gyvenamojo būsto, nėra. Taip pat tarp šalių neliko ginčo, jog reikia keisti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką. Ginčas išliko dėl to, koks ieškovų ar atsakovų pateiktas teismui naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas yra tinkamiausias išspręsti tarp šalių kilusį ginčą.
20. Teismo vertinimu, bylos aplinkybės patvirtina, kad, prieš įsigyjant žemės sklypo dalį, atsakovai buvo supažindinti su faktine situacija vietoje bei jiems buvo žinoma apie žemės sklypo bendraturčių susitarimą. Atsakovų nurodytos aplinkybės, jog iki ieškovų žemės sklypo dalies ir pastato galima privažiuoti per trečiųjų asmenų žemės sklypą servitutiniu keliu, yra niekuo nepagrįstos.
21. Teismas sutiko su ieškovų galutinai patikslintame ieškinyje ir ieškovų atstovo baigiamojoje kalboje nurodytais argumentais ir jų neatkartojo dėl kaimyninio sklypo betoninės tvoros kaip faktinės sklypų ribos vertinimo, dėl ginčo šalių realaus privažiavimo prie joms priklausančių žemės dalių bei patekimo į garažą su automobiliu, dėl bendro naudojimo ginčo sklype teritorijos pločio, dėl atsakovų pastatytų sklype apšvietimo stulpelių, dėl ieškovų naudojimosi tvarkoje nurodytos C zonos pločio, kuris turi užtikrinti ieškovų privažiavimą prie jiems priklausančios sklypo dalies, bei nurodytame plane pažymėtų bendro naudojimo inžinerinių tinklų (kurie nėra nurodyti atsakovų naudojimosi žemės sklypu plane) bei galimybės juos eksploatuoti.
22. Teismas konstatavo, kad jokių įrodymų, jog atsakovai pastatė ginčo tvorą turėdami ieškovų sutikimą, atsakovai nepateikė, kaip ir neginčijo, kad tvora priklauso jiems. Todėl darė išvadą, kad be žemės sklypo bendraturčių sutikimo atsakovų atlikta tvoros statyba bendrame žemės sklype pažeidžia ieškovų teisę naudotis savo žemės sklypo dalimis ir jame esančiu gyvenamuoju būstu, o patys statybos darbai atlikti neteisėtai. Teismo nuomone, ieškovų nurodytas tvoros nugriovimo terminas - 5 dienos nuo sprendimo įsiteisėjimo neatitinka protingumo, sąžiningumo kriterijų, todėl nustatė atsakovams 30 dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ginčo tvorai nugriauti, o, to atsakovams neatlikus, tokį patį terminą nustatė ieškovams atlikti šiuos darbus atsakovų sąskaita.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
23. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus; tuo atveju, jei bus sprendžiamas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. sav., naudojimosi tvarkos pakeitimo klausimas – tenkinti priešieškinį ir nustatyti šalims priklausančio žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal matininko V. K. 2021 m. birželio 3 d. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos (sklypo dalių ribų ir jų plotų) nustatymo planą; priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
24. Atsakovai nurodo, kad jie nesutikimą su ieškiniu (patikslintu) grindė tuo, jog nėra pagrindo keisti nustatytos ir VĮ Registrų centre registruotos žemės sklypo naudojimosi tvarkos; tuo atveju, jei vis tik būtų sprendžiamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo klausimas, atsakovai priešieškiniu prašė pakeisti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal matininko V. K. 2021 m. birželio 3 d. parengtą žemės sklypu tvarkos nustatymo planą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp šalių ginčo, jog reikia keisti žemės sklypo naudojimosi tvarką, nebeliko, nes ginčas liko. Teismas nepagrįstai sprendė, kad priešieškinio padavimas susiaurino bylos nagrinėjimo ribas.
25. Atsakovai viso proceso metu laikėsi pozicijos, jog nėra pagrindo keisti nustatytos ir VĮ Registrų centre įregistruotos žemės sklypo naudojimosi tvarkos, nes privažiavimas prie ginčo žemės sklypo yra galimas dviem būdais. Vienu atveju – iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kitu - servitutiniu keliu. Ieškovai 2019 m. rugpjūčio 6 d. savo parašais patvirtino žemės sklypo planą su nustatyta naudojimosi tvarka, jokių prieštaravimų dėl naudojimosi tvarkos nereiškė. Patvirtintame žemės sklypo plane numatytos atskiros žemės sklypo dalys, atitinkamai plane pažymėtos „A“ ir „B“ indeksais, kuriomis ieškovai ir atsakovai turi galimybę naudotis atskirai vienas nuo kito, be kita ko, ir kiekvienas atskirai patekti į savo žemės sklypo dalis 2019 m. rugpjūčio 6 d. parengtame UAB „Geoksis“ žemės sklypo plane pažymėtais keliais, t. y. iš (duomenys neskelbtini) ir per gretimą tretiesiems asmenims priklausantį žemės sklypą, kuriame yra nustatytas kelio servitutas.
26. Jei ieškovai aiškiai būtų išreiškę savo poziciją (nesutikimą) tiek dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, tiek dėl tvoros įrengimo, atsakovai būsto ir žemės sklypo dalies nebūtų pirkę, nes tai visiškai būtų neatitikę jų poreikių. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog, prieš įsigyjant žemės sklypo dalį, atsakovai buvo supažindinti su faktine situacija vietoje bei jiems buvo žinoma apie žemės sklypo bendraturčių 2006 m. liepos 31 d. susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų, o remtis R. K. bei R. K. raštu teismas neturėjo jokio pagrindo, kadangi šie asmenys nebuvo apklausti liudytojais byloje, bendraturčių 2006 m. liepos 31 d. susitarimas nebuvo sudarytas notarine tvarka, taigi, atsakovams nebuvo privalomas.
Žemesnės instancijos teismas
27. Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsakovų argumentų net nevertino ir dėl jų nepasisakė, o tik deklaratyviai sutiko su ieškovų argumentais, net nemotyvuodamos tokio sutikimo pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas vienokias ar kitokias išvadas dėl šalių reikalavimų, net neužsiminė apie atsakovų priešieškiniu prašomą patvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal matininko V. K. 2021 m. birželio 3 d. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos (sklypo dalių ribų ir jų plotų) nustatymo planą bei jo neanalizavo (nevertino). Taigi, sprendimo dalis dėl ginčo esmės yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), todėl turėtų būti pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu.
28. Pirmosios instancijos teismas iš esmės visai nepasisakė dėl to, kad ieškovai nepagrįstai ir neteisėtai iš ginčo žemės sklypo „C“ dalies pločio atima 0,35 m - 0,89 m, t. y. tiek, kiek į ginčo žemės sklypą yra įsikišusi gretimo žemės sklypo savininko pastatyta tvora, kad ginčo žemės sklypo bendro naudojimo dalies nėra jokio pagrindo laikyti nei keliu (gatve), nei kelio servitutu, kad bendro naudojimo žemės sklypo dalies plotas turi būti nustatytas tik toks, koks yra būtinas tam tikrų poreikių patenkinimui, kad ieškovų prašoma patvirtinti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka yra suvaržomos atsakovų teisės naudotis jiems priklausančiu garažu pagal tiesioginę jo paskirtį, kad atsakovų siūlomas bendrojo naudojimo žemės sklypo dalies „C“ plotis nuo 2 m iki 2,23 m, yra visiškai pakankamas lengvojo automobilio įvažiavimui (pravažiavimui).
29. Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovus nugriauti 2020 m. vasario 7 d. žemės sklype pastatytą tvoros dalį, nepagrįstai sprendė, jog atsakovai ginčo tvorą pastatė neturėdami ieškovų sutikimo. Ieškovų prašoma nugriauti tvora yra pastatyta su ieškovų sutikimu, be to, ji pastatyta nepažeidžiant šiuo metu esančios nustatytos ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarkos.
Atsiliepimas
30. Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
31. Ieškovai nurodo, kad teismas sprendimą byloje turėjo priimti pagal paskutiniuose šalių procesiniuose dokumentuose užfiksuotas bylos nagrinėjimo ribas, o paskutiniai dokumentai yra priešieškinys ir patikslintas ieškinys, kuriuose abi šalys pripažįsta naudojimo tvarkos keitimo būtinumą, taip pat būtinybę išskirti bendro naudojimo teritoriją ir nesutaria tik dėl bendro naudojimo teritorijos pločio. Šalys negali suformuluoti alternatyvių reikalavimų, nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad atsakovai negali toje pačioje byloje prašyti teismo nekeisti įregistruotos žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir tuo pačiu patys prašyti ją keisti (pagal jų variantą). Taigi, atsakovai šioje byloje turėjo apsispręsti, arba jie iš principo nesutinka su naudojimosi tvarkos keitimu, arba pripažįsta naudojimosi tvarkos keitimo būtinybę ir teikia savo variantą.
32. Priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, teismas pasisakė ir dėl atsakovų argumentų nepagrįstumo; remdamasis konkrečiais byloje surinktais įrodymais pripažino, kad atsakovų teiginiai tiek apie neva egzistuojantį kitą įvažiavimo kelią į sklypą, tiek apie neva įsigytą žemės sklypo dalį pagal neva įregistruotą žemės sklypo naudojimosi tvarką, yra nepagrįsti. Atsakovai ir vietoje matė, kokį žemės sklypą įsigyja, kaip jis yra užstatytas ir atitinkamai naudojamas, kokie įvažiavimai iki jo egzistuoja, ir jiems buvo pateikti dokumentai, kurių pagrindu toks naudojimas atsirado. Atsakovai teisme negalėjo pasakyti su kokiomis naudojimosi tvarkomis jie buvo ir ar buvo susipažinę prieš sudarydami pirkimo-pardavimo sutartį, o jiems žemės sklypo dalį pardavę K. aiškiai nurodė, kad atsakovai buvo supažinti ir jiems buvo perduotas bendraturčių 2006 m. liepos 31 d. susitarimas.
33. Trečiųjų asmenų žemės sklypui nustatyto kelio servituto teisės pasibaigimui egzistuoja net du savarankiški pagrindai (dėl suėjusios servituto senaties ir dėl išnykusio servituto nustatymo būtinimo). Be to, teismas įsiteisėjusiame sprendime kitoje byloje nurodytais pagrindais jau panaikino servitutinio kelio atkarpą kitame žemės sklype. Toje byloje trečiaisiais asmenimis dalyvavo ir ginčo šalys, nes servitutinis kelias buvo suprojektuotas iki jų žemės sklypo. Taigi, teismų vertinimas servitutinio kelio įrengimo ir naudojimo klausimu jau yra žinomas.
34. Dvibučio namo statybos projektas patvirtina, kad gyvenamojo namo projektavimo metu ginčo žemės sklypas su (duomenys neskelbtini) sklypu ribojosi betonine tvora ir ši tvora buvo vertinama kaip faktinė žemės sklypų riba, pagal kurią bendraturčiai, vadovaudamiesi projektu ir 2006 m. liepos 31 d. susitarimu, įrengė 5 metrų pločio bendro naudojimo teritoriją – kiemą. Pastačius tvorą tarp plane indeksais A ir C pažymėtų žemės dalių, reikiamo minimalaus posūkio spindulio (5,85 m) nebūtų, t. y. atsakovams važiuojant į garažą pagal jų atsiliepime minimą hipotetinę tvorą, į jį įsukti būtų neįmanoma bet kuriuo atveju. Jeigu vidinės tvoros nėra, tuomet į garažą atsakovai galėtų įsukti pagal abu variantus.
Žemesnės instancijos teismas
35. Teismo patvirtinta naudojimosi tvarka ne tik užtikrina realias galimybes tiek ieškovams, tiek atsakovams privažiuoti prie savo žemės sklypo dalių ir juose esančių būstų, bet taip pat suteikia galimybę atsakovams savo asmeninio naudojimo dalyje statyti automobilius net trijose žemės sklypo vietose bei leidžia šalims išlaikyti esamą žemės sklypo naudojimosi tvarką kitoje namo pusėje (ties taškais 7-14-25, kur asmeninio naudojimo dalys atitvertos seniai pastatyta tvora ir gyvatvore, bendraturčiai savo žemės sklypo dalyse yra susitvarkę gerbūvį, išvedžioję žolės laistymo tinklus. Jis užtikrina atsakovams galimybę įvažiuoti į savo garažą netgi tuo atveju, jeigu atsakovai atitvertų A ir C teritorijas.
Atsiliepimas
36. Tretieji asmenys J. B., V. Š., J. J., R. U. atsiliepime prašo atmesti atsakovų apeliacinį skundą bei palikti nepakeistą 2021 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą, priteisti trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
37. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovų naudojimosi tvarkos planas atitinka racionalumo, proporcingumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turi įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai. Teismas teisingai nustatė, kad, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai. Ginčo, ar būtina keisti naudojimosi sklypu tvarką, nebeliko dėl atsakovų pareikšto priešieškinio.
Žemesnės instancijos teismas
38. Atsakovų priešieškiniu prašomas nustatyti ieškovams privažiavimo kelias, kurio plotis tik 2,0 – 2,23 m, neatitinka racionalumo ir patogumo kriterijų ir teismas negalėjo tokio priešieškinio reikalavimo tenkinti. Teismas teisingai tenkino ieškinio reikalavimus, kurie numatė privažiavimo prie garažo kelio plotį 3,5 m. Toks plotis atitinka racionalumo ir patogumo kriterijus, užtikrina ieškovų teisėtus interesus bei neapriboja atsakovų interesų. Atmestini atsakovų argumentai, jog, pastačius tvorą (atitvėrus bendrojo naudojimo plotą „C“), atsakovai neteks galimybės įvažiuoti į jiems priklausantį garažą. Atsakovai turi elgtis apdairiai ir patys neapsunkinti patekimo į savo garažą.
39. Tiek patikslinto ieškinio, tiek priešieškinio pagrindas ir dalykas apėmė tik ginčą tarp bendraturčių dėl žemės sklypo vidaus naudojimosi tvarkos nustatymo. Ginčo dalyku tarp šalių nebuvo privažiavimas prie žemės sklypo. Šis žemės sklypas turi tinkamą, gerą privažiavimą, kuriuo proceso šalys naudojasi nuo pat pradžios iki šiol. Ieškinio ir priešieškinio ribos negalėjo apimti ir neapėmė servituto nustatymo ar kelio įrengimo per trečiųjų asmenų žemės sklypą. Be to, ieškovai ir atsakovai niekada nesinaudojo šiuo servitutiniu keliu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
40. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
41. Byloje nustatyta, kad ieškovai su pradiniu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami pakeisti ieškovams ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimosi tvarką. Atsakovai su ieškovų ieškiniu nesutiko, nurodė, kad keisti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nėra pagrindo. Vėliau atsakovai teismui pateikė priešieškinį, kuriame taip pat prašė pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad byloje nebėra ginčo, jog būtina keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką, kadangi to prašo tiek ieškovai, tiek atsakovai. Apeliaciniame skunde atsakovai su šia pirmosios instancijos teismo išvada jau nesutinka, teigdami, kad ginčas išliko ir kad jie viso proceso metu palaikė savo poziciją, kad keisti naudojimosi žemės sklypu tvarkos nėra pagrindo. Taigi, šiuo atveju, siekiant įvertinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia būtina nustatyti šalių ginčo ribas ir esmę.
42. Atsakovai, kaip tvirtina nagrinėjamos bylos medžiaga ir jos eiga, pasirengimo bylos nagrinėjimui metu iš tikrųjų laikėsi pozicijos, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nustatyta 2006 m. vasario 20 d. notarine tvarka sudarytame bendraturčių susitarime dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal UAB „Geoksis“ 2006 m. sausio 18 d. sudarytą žemės sklypo planą (pagal šį planą yra nustatytos atskiros žemės sklypo dalys, kuriomis naudojasi atskirai kiekvienas savininkas (atitinkamai po 732 ir 731 kv.m.), o bendro naudojimo dalių nėra numatyta). Kadangi kiekviena žemės sklypo dalis turi atskirą privažiavimą, atsakovų teigimu, keisti šios tvarkos nėra pagrindo.
43. Tačiau 2021 m. birželio 21 d. atsakovai teismui pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad šiuo metu yra kilęs ginčas dėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., naudojimosi tvarkos, todėl priešieškinyje, atsižvelgiant į tai, kad ieškovų prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka, atsakovų vertinimu, pažeidžia atsakovų interesus ir neatitinka nei racionalumo, nei patogumo bei faktinio naudojimosi kriterijų, be kita ko, ir teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų, prašė teismo patvirtinti žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal 2021 m. birželio 3 d. matininko V. K. parengtą planą, kuris, pasak atsakovų, užtikrina tiek ieškovų, tiek atsakovų, kaip žemės sklypo bendraturčių, interesus.
44. Taigi, priešieškiniu atsakovai taip pat prašė pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką ir pasiūlė savo variantą. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iš esmės ginčo dėl to, jog yra būtina keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką, nebeliko, o liko ginčas tarp šalių, kurios iš jų pasiūlyta tvarka geriausiai atitinka abiejų šalių interesus, yra racionali ir nustatytina. Vadinasi, pirmosios instancijos teismui pakako ir keleto argumentų konstatuoti, kad naudojimosi žemės sklypo tvarkos pakeitimas yra būtinas ir neišvengiamas duotoje situacijoje.
45. Nepaisant to, apeliaciniame skunde atsakovai teigia, kad jiems vis dėlto nesuprantama, kodėl reikėjo keisti notarine tvarka patvirtintą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Atsakovai akcentuoja, kad prie žemės sklypo dalies, kuria naudojasi ieškovai, yra suprojektuotas servitutinis kelias per tretiesiems asmenims priklausantį žemės sklypą, todėl ieškovams nebūtina naudotis atsakovams priskirta žemės sklypo dalimi, siekiant patekti prie savo gyvenamojo būsto. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovų argumentais nesutinka, kadangi šiuo metu atsakovų minimas servitutinis kelias nėra įrengtas (šalys to neginčija, o pagal projektavimo dokumentus iki ieškovų naudojamos žemės sklypo dalies buvo tik suprojektuotas servitutinis kelias, einantis per trečiųjų asmenų žemės sklypą), t. y. patekti į ieškovams priklausančią žemės sklypo dalį realiai galima tik iš (duomenys neskelbtini) per atsakovams priskirtą žemės sklypo dalį. Taigi, siekdami įrodyti, kad ieškovai gali prie savo sklypo patekti kitais būdais, atsakovai turėjo tai įrodyti, tačiau šiuo atveju byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų.
46. Priešingai, pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. A33(l)-8671-(72), Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2015 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T3-285 patvirtino kelių schemą ir pagal šią schemą ginčo šalys prie savo žemės sklypo turi vienintelį privažiavimo kelią iš vietinio viešojo kelio iš (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-671-341/2020 (kuris įsiteisėjo 2021 m. birželio 2 d.) nuspręsta sumažinti 2003 m. birželio 11 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., detalaus plano patvirtinimo bendrąja tvarka“ Nr.T3-158 ir 2003 m. spalio 6 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu „Dėl J. K., J. J., V. S. ir R. U. privačios žemės sklypo ploto patikslinimo, padalijimo projekto patvirtinimo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo Vilniaus rajone“ Nr.4892-41 nustatytą kelio servitutą R. S. priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: Vilniaus raj. sav., (duomenys neskelbtini), panaikinant servituto dalį, UAB „Geoekspertai“ 2019 m. rugpjūčio 28 d. situacijos schemoje pažymėtą S2 (taškai 29-2-14-16-23-24-25-26-27-28-29), nustatant (paliekant) servitutą, kuris UAB „Geoekspertai“ 2019 m. rugpjūčio 28 d. situacijos schemoje pažymėtas S1 (plotas 108 kv.m.) (taškai 3-4-16-15-14-3). Taigi, dalis servitutinio kelio, kurį mini atsakovai, apskritai yra panaikinta ir ieškovams juo naudotis nebėra net teorinės galimybės.
47. Pažymėtina ir tai, kad būtinybę pakeisti naudojimosi šalių žemės sklypu tvarką pagrindžia ir tarp šalių faktiškai nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu tvarka. Byloje nustatyta, kad ieškovai prie savo būsto nuo pat jo įrengimo momento patekdavo per įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini). Dėl to ieškovai buvo sutarę su buvusiais sklypo bendrasavinkiais, sudarydami 2006 m. liepos 31 d. susitarimą, kuriuo susitarė žemės sklypo A ir B dalyse įrengti bendras namo komunikacijas, bendrus vartus ir įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) per A dalį. Šio susitarimo pagrindu buvo atitinkamai įrengtas žemės sklypas, suformuojant jame vartus ir privažiavimą iki ieškovų gyvenamojo namo dalies.
48. Atsakovai, 2019 m. rugpjūčio 7 d. įsigydami nekilnojamąjį turtą, objektyviai žinojo, kokia yra faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka ir jos laikėsi iki 2020 m. vasario 7 d. Taigi, nors atsakovai teigia, kad jiems nebuvo žinomas 2006 m. liepos 31 d. susitarimo turinys, byloje nėra įrodymų, kad atsakovai, įsigiję nekilnojamąjį turtą, būtų reiškę pretenzijas ieškovams, kad šie važiuoja per atsakovų naudojamą žemės sklypo dalį. Atsakovams taip pat turėjo būti žinoma (vizualiai matoma) aplinkybė, kad ieškovai neturi kito būdo patekti prie jiems priklausančios gyvenamojo namo dalies. Be to, aplinkybę, kad atsakovams buvo žinoma apie bendraturčių 2006 m. liepos 31 d. susitarimą, patvirtina byloje esantis buvusių turto bendrasavininkių rašytinis paaiškinimas, kuris yra pakankamai objektyvus, nors buvę bendraturčiai ir nebuvo byloje apklausiami liudytojais, kadangi atsakovai jį paneigiančių įrodymų nepateikė. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai juo rėmėsi kaip vienu iš CPK nurodytų įrodymų.
49. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nesant kito būdo ieškovams patekti prie savo gyvenamojo būsto, būtina keisti šiuo metu galiojančią naudojimosi žemės sklypu tvarką, nustatant ją pagal šalių faktinį naudojimąsi žemės sklypo dalimis taip, kad nebūtų pažeistos nei vienos iš ginčo šalių teisės ir/ar teisėti interesai.
50. Kaip tvirtina bylos duomenys, šalių buvo pateikti du savarankiški pasiūlymai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, kurie iš esmės skiriasi tik bendram naudojimui priskirtino žemės sklypo dalies plotu ir jo vieta žemės sklypo plane. Ieškovai prašė nustatyti 143 kv.m. ploto bendro naudojimo žemės sklypo dalį ir jos pradžią skaičiuoti nuo faktiškai kaimyniniame sklype įrengtos betoninės tvoros pabaigos, atsakovai - kad ši dalis turėtų būti 81 kv.m. ploto ir turėtų prasidėti nuo kadastriniuose matavimuose nustatytos žemės sklypo ribos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka labiau atitinka abiejų šalių interesus ir ją patvirtino. Atsakovai su tokia teismo išvada nesutinka, be kita ko, nurodydami, kad teismo sprendimas šioje dalyje yra nemotyvuotas, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai teismo sprendimas nėra naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė atitinkamą sprendimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-7-38/2008; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015; 2017 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017; kt.).
52. Taigi, motyvų procesiniame sprendime teisingumas, išsamumas, pakankamumas yra vertinimo kriterijai, todėl, net ir esant pagrindui konstatuoti procesinio dokumento trūkumus šiais aspektais, tai savaime nereiškia absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, nes tokį pagrindą konstatuoti galima tik tuomet, kai procesiniame sprendime iš esmės visiškai nėra motyvų. Šiuo atveju tokios aplinkybės nekonstatuotinos.
53. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime, pasisakydamas dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos tinkamiausio varianto, be kita ko, nurodė, kad bylos aplinkybės patvirtina, jog, prieš įsigyjant žemės sklypo dalį, atsakovai buvo supažindinti su faktine situacija vietoje bei jiems buvo žinoma apie žemės sklypo bendraturčių 2006 m. liepos 31 d. susitarimą. Taip pat teismas nurodė, kad jis sutinka su ieškovų galutinai patikslintame ieškinyje ir ieškovų atstovo baigiamojoje kalboje nurodytais argumentais dėl kaimyninio sklypo betoninės tvoros, kaip faktinės sklypų ribos vertinimo, dėl ginčo šalių realaus privažiavimo prie joms priklausančių žemės dalių bei patekimo į garažą su automobiliu, dėl bendro naudojimo ginčo sklype teritorijos pločio, dėl atsakovų pastatytų sklype apšvietimo stulpelių, dėl ieškovų naudojimosi tvarkoje nurodytos C zonos pločio, kuris turi užtikrinti ieškovų privažiavimą prie jiems priklausančios sklypo dalies bei nurodytame plane pažymėtų bendro naudojimo inžinerinių tinklų (kurie nėra nurodyti atsakovų naudojimosi žemės sklypu plane) bei galimybės juos eksploatuoti. Taigi, šiuo atveju, nors pirmosios instancijos teismas ir detaliai neaptarė kiekvienos iš nurodytų aplinkybių, tačiau negalima konstatuoti, kad teismo sprendimas yra visiškai be motyvų, kitaip tariant, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, nenurodyti konkretūs argumentai, kodėl yra atmetami tam tikri atsakovų teiginiai ir priešieškinio reikalavimai, tačiau nurodytas proceso teisės normų pažeidimas nesudaro pagrindo išvadai, kad dėl to byla buvo išnagrinėta neteisingai, nes skundžiamame sprendime yra atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus.
54. Kaip jau minėta, esminis nesutarimas tarp šalių kilo dėl ploto, kuriuo šalys naudotųsi bendrai, dydžio ir vietos, nes, atsižvelgiant į tai, bendro naudojimo plotas būtų nustatomas asmeninio šalių naudojamo ploto sąskaita, t. y. asmeninio naudojimo šalių plotas atitinkamai mažėtų. Byloje nustatyta, kad ieškovai neturi galimybės patekti prie savo naudojamo žemės sklypo dalies (B dalis), taip pat gyvenamojo namo kitaip, nei per įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini), kuris eina per atsakovų naudojamą žemės sklypo dalį (dalis A). Taigi, bendrai naudojama žemės sklypo dalis nustatytina tikslu, kad ieškovai galėtų patekti į jiems priklausančius statinius. Patekimas šiuo atveju suprantamas kaip priėjimas ir/ar privažiavimas prie ieškovų nuosavybės bei naudojamos žemės sklypo dalies. Taigi, bendrojo naudojimo dalis turėtų būti nustatoma taip, kad užtikrintų galimybę prie ieškovų namo privažiuoti automobiliui. Atsakovai tokiam privažiavimui siūlo nustatyti 2,0-2,23 metrų pločio juostą ir jos matavimą pradėti nuo kadastriniais matavimais nustatytos šalių žemės sklypo ribos. Ieškovai nurodo, kad toks juostos plotis nėra pakankamas pravažiuoti automobiliui, be to, kaimyniniame sklype nuo senų laikų yra pastatyta betoninė tvora, kuri įsikiša į šalių žemės sklypą būtent atsakovų siūlomoje bendro naudojimo teritorijos dalyje, todėl realus bendro naudojimo teritorijos C plotis ties įvažiavimu į žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) yra netgi ne 2, o tik 1,08 metro. Teisėjų kolegija su šiais ieškovų argumentais sutinka ir vertina, kad atsakovų siūlomas bendrojo naudojimo teritorijos C plotis galėtų būti pakankamas juo praeiti, tačiau ne pravažiuoti. Šiuo atveju taip pat sutiktina, kad, nustatant, koks turėtų būti minimalus plotis, užtikrinantis pilnavertišką patekimą prie atsakovų žemės sklypo dalies, svarbu vadovautis teisės aktais, o ne subjektyvia šalių pozicija.
55. Pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ minimalus plotis automobilio važiavimui yra 2,75 metro. Ir nors sutiktina, kad šiuo atveju ginčo žemės sklypo dalis nelaikytina nei keliu, nei kelio servitutu, visgi ji atlieka kelio funkciją, kadangi ja važiuos kelių transporto priemonės. Ieškovai iš esmės sutinka, kad kai kuriose vietose pravažiavimo plotis netgi nesiektų 2,75 m., todėl jų reikalavimai negali būti laikomi pertekliniais. Tuo tarpu atsakovų argumentai, kad ieškovų naudojama transporto priemonė yra siauresnė už 2 metrus, atmestini kaip neįtakojantys sprendžiamo klausimo, kadangi ieškovai transporto priemonę gali pakeisti, be to, turi būti užtikrinta galimybė prie atsakovų žemės sklypo dalies privažiuoti ir specialiajam transportui - medicininei pagalbai, kurjeriams ir pan. t. y. ne vien lengviesiems automobiliams, todėl ieškovų prašomas C dalies plotis nelaikytinas per dideliu ir nepagrįstai varžančiu ieškovų teises.
56. Pasisakant dėl to, nuo kurios vietos turėtų būti skaičiuojamas žemės sklypo C dalies plotas, teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu atkreipti dėmesį į faktinį žemės sklypo naudojimą bei bendraturčių išreikštą susitarimą. Kaip pagrįstai nurodo ieškovai, tarp ieškovų ir buvusių namo bendraturčių – K. 2006 m. liepos 31 d. buvo sudarytas susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kuriuo bendrasavininkiai susitarė žemės sklypo A ir B dalyse įrengti bendrus vartus ir įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) g. per A dalį. Dvibučio namo statybos projektas patvirtina, kad gyvenamojo namo projektavimo metu ginčo žemės sklypas su (duomenys neskelbtini) sklypu ribojosi betonine tvora ir ši tvora buvo vertinama kaip faktinė žemės sklypų riba, pagal kurią bendraturčiai, vadovaudamiesi projektu ir 2006 m. liepos 31 d. susitarimu, įrengė 5 metrų pločio bendro naudojimo teritoriją – kiemą. Taigi, atsakovams įsigijus nekilnojamąjį turtą, jie faktiškai matė, kur yra įrengta bendro naudojimo dalis ir tam pretenzijų nereiškė, todėl yra nepagrįsti atsakovų argumentai, kad bendro naudojimo sklypo dalis turėtų būti skaičiuojama ne nuo faktinės sklypo ribos, bet nuo kadastriniais matavimais patvirtintos žemės sklypo ribos.
57. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju būtent ieškovų pateiktas naudojimosi ginčo sklypu tvarkos nustatymo planas labiau atitinka proporcingumo, racionalumo ir adekvatumo kriterijus. Tuo tarpu atsakovų pateiktas planas neatitinka šių kriterijų, kadangi jis neužtikrina galimybės atsakovams patekti prie jų naudojamos žemės sklypo dalies, taip pat gyvenamojo namo.
58. Kaip neįrodyti atmestini atsakovų argumentai, kad, pritaikius ieškovų siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, bus pažeistos atsakovų teisės, nes jie neteks galimybės naudotis savo garažu. Atsakovai tokiam savo teiginiui pagrįsti remiasi ieškovų rašytiniais paaiškinimais, kuriuose nurodyta, kad, padidinus ginčo žemės sklypo bendrojo naudojimo plotą („C“) ir jį atitvėrus, atsakovai netenka galimybės įvažiuoti į jiems priklausantį garažą, t. y. statyti automobilį tam skirtoje vietoje. Taigi atsakovai teigia, kad naudotis garažu jie nebetektų galimybės, jei būtų pastatyta papildoma vidinė tvora. Tačiau, kaip teisingai nurodo ieškovai, atsakovai ignoruoja kitus tų pačių rašytinių įrodymų teiginius, kuriuose nurodoma, kad, pastačius tvorą tarp tame plane indeksais A ir C pažymėtų žemės dalių, reikiamo minimalaus posūkio spindulio (5,85 m) nebūtų, t. y. atsakovams, važiuojant į garažą pagal jų atsiliepime minimą hipotetinę tvorą, į jį įsukti būtų neįmanoma bet kuriuo atveju (tiek pagal ieškovų, tiek pagal atsakovų pateiktus variantus). Jeigu tos vidinės tvoros nėra, tuomet į garažą atsakovai galėtų įsukti pagal abu variantus. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, patys atsakovai savo veiksmais (vidinės tvoros pastatymu) galėtų apriboti savo galimybes naudotis garažu, tačiau atsakovai neįrodo, kad negalėtų tinkamai naudotis savo turto dalimi ar būtų kitaip pažeisti jų interesai, jei vidinė tvora iš viso nebūtų pastatyta. Atsižvelgiant į tai, ieškovams nepripažįstant, kad atsakovų teisės pritaikius ieškovų siūlomą tvarką būtų pažeistos, o atsakovams to neįrodžius, laikytina, kad ieškovų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka nepažeis atsakovų interesų. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu sprendimu prioritetą teikė ieškovų siūlomai tvarkai.
59. Tokiu būdu iš skundžiamo sprendimo turinio aišku, kokiais argumentais remdamasis teismas tenkino ieškinį ir atmetė atsakovų priešieškinį, ir, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, teismo pozicija apeliantams buvo pakankamai aiški bei suprantama. Akivaizdu, kad tam tikri motyvacijos detalumo trūkumai nesutrukdė atsakovams pasinaudoti apeliacijos teise, o tai suponuoja išvadą, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas teismo sprendimo absoliutus negaliojimo pagrindas – motyvų nebuvimas.
60. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad, atsižvelgiant į tai, kad ieškovų prašoma nugriauti tvora yra pastatyta su ieškovų sutikimu, be to, ji pastatyta nepažeidžiant šiuo metu esančios nustatytos ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarkos, todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas tenkino patikslinto ieškinio reikalavimą bei įpareigojo atsakovus nugriauti ginčo tvoros dalį. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai neįrodė, kad tvora, kurią atsakovai pastatė 2020 m. vasario 7 d. bendrame šalių sklype, buvo pastatyta gavus ieškovų sutikimą.
61. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.72 straipsnio 1 dalyje pateiktą bendrosios nuosavybės teisės sampratą, bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių. Šiuo atveju atsakovai, neturėdami ieškovų sutikimo, bendrosios nuosavybės objekte įrengė tvorą, kuria be kita ko užkirto kelią ieškovams patekti prie jų valdomos nuosavybės dalies. Nors atsakovai nurodė, kad ieškovai apie atsakovų ketinimus užsitverti savo sklypo dalį žinojo ir tam neprieštaravo, tačiau byloje šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų nėra.
62. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad be žemės sklypo bendraturčių sutikimo atsakovų atlikta tvoros statyba bendrame žemės sklype pažeidžia ieškovų teisę naudotis savo žemės sklypo dalimis ir jame esančiu gyvenamuoju būstu, todėl pagrįstai įpareigojo atsakovus per teismo nustatytą terminą tvorą nugriauti.
63. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
64. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011; kt.). Teisėjų kolegija šiuo atveju sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
65. Apeliacinį skundą atmetus, atmetamas ir atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tuo tarpu ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios pagal pateiktus įrodymus sudaro 1 210 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat iš atsakovų trečiojo asmens V. Š. naudai priteistinos 250 EUR advokatų pagalbos išlaidos (CPK 93 ir 98 straipsniai).
66. Taip pat pažymėtina, kad už apeliacinį skundą šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis sudarė ne 150 EUR kaip nurodė atsakovai, o 170 EUR (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai skaičiuodami žyminį mokestį jo neindeksavo CPK 82 straipsnyje nustatyta tvarka, iš atsakovų į valstybės biudžetą taip pat lygiomis dalimis priteistina 20 EUR žyminio mokesčio nepriemoka.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovams M. S. ir A. S. iš atsakovų T. V. ir E. C. lygiomis dalimis 1 210 EUR (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti, t. y. po 605 EUR (šešis šimtus penkis eurus) iš kiekvieno atsakovo.
Priteisti trečiajam asmeniui V. Š. iš atsakovų T. V. ir E. C. lygiomis dalimis 250 EUR (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti, t. y. po 125 EUR (šimtą dvidešimt penkis eurus) iš kiekvieno atsakovo.
Priteisti iš atsakovų T. V. ir E. C. lygiomis dalimis 20 EUR (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio valstybės naudai, t. y. po 10 EUR (dešimt eurų) iš kiekvieno atsakovo.