- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- e2S-639-619/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01315-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Salvador
- Atsakovas
- T. V., E. C.
- Ieškovas
- M. S., A. S.
- Trečiasis asmuo
- J. B., V.
- Kategorijos
- 3.3.2.3Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Salvador, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų T. V. ir E. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų M. S., A. S. ieškinį atsakovams T. V., E. C., tretiesiems asmenims J. B., V. (V.) Š., J. J., R. U. (R. U.), Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai M. S. ir A. S. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu atsakovams T. V., E. C. prašė nustatyti žemės sklypo, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB ,,Geovisata“ 2020 m. lapkričio 11 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą: 1) M. S. ir A. S. skirti atskirai naudotis 274 m² ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu B, koordinuota taškais: 13, 14, 15, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25; T. V. ir E. C. skirti atskirai naudotis 274 m² ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu A, koordinuota taškais: 15, 16, 17, 19; 2) M. S., A. S., T. V. ir E. C. skirti bendrai naudotis 915 m² ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu C, koordinuota taškais: 11, 12, 13, 25, 24, 23, 22, 21, 20, 19, 17, 18; 3) įpareigoti atsakovus T. V. ir E. C. per penkias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti 2020 m. vasario 7 d. žemės sklype, kadastro Nr. .(duomenys neskelbtini) pastatytą tvorą, kuri UAB ,,Geovisata“ 2020 m. spalio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo plane pažymėta taškais 9 – 10, nustatant, kad atsakovams per nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo, ieškovai M. S. ir A. S. turi teisę nugriauti tvorą atsakovų T. V. ir E. C. sąskaita.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė įpareigoti atsakovus netrukdyti ieškovams patekti į savo būstą per bendrą įvažiavimo kelią, kuris UAB „Geovisata“ 2020 m. kovo 5 d. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtas indeksu „C“, uždraudžiant atsakovams užrakinti vartus iš žemės sklypo į (duomenys neskelbtini) ir atsakovų 2020 m. vasario 7 d. žemės sklypo viduje įrengtoje tvoroje esančius vartus.
3. Nurodė, kad būsto kredito sutarties sudarymo tikslu žemės sklypo bendraturčiai 2006 m. vasario 20 d. sudarė tuo metu dar neužstatyto ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką, kurioje nebuvo nurodytas nei įvažiavimas į žemės sklypą, nei išskirti patekimai į plane nurodytas atskiras žemės sklypo dalis, nebuvo nurodytos bendro naudojimo teritorijos žemės sklype, neaptartas statinių statybos, bendraturčių pirmenybės teisės atsisakymo ir kitos įprastos tokio pobūdžio sutarčių sąlygos. Žemės sklypo bendrasavininkai 2006-2008 m. sklype kartu pastatė dvibutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2006 m. sausio 26 d. statybos leidimu Nr. 0075 patvirtintą statybos projektą. Šiame gyvenamajame name buvo suformuoti du atskiri butai: vienas iš jų nuosavybės teise priklauso M. S. ir A. S., kitas priklausė R. K. ir R. K. (nuo .(duomenys neskelbtini) atsakovams T. V. ir E. C.). Dvibučio gyvenamojo namo statybos darbų atlikimo metu Žemės sklypo bendrasavininkai de facto pakeitė 2006 m. vasario 20 d. susitarimu nustatytą naudojimo žemės sklypu tvarką: bendromis lėšomis buvo įrengtas vienintelis įvažiavimas į abi žemės sklypo dalis, kuris ėjo iš .(duomenys neskelbtini) atkarpos Nr. (duomenys neskelbtini). Tai buvo ir yra vienintelis įvažiavimas į žemės sklypą. Tokius naudojimo tvarkos pakeitimus, kurių reikalaujama patikslintu ieškiniu, žemės sklypo bendraturčiai užfiksavo raštu 2006 m. liepos 31 d. sudarę tarpusavio susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypo tvarkos. Tokią žemės sklypo naudojimo tvarką objektyviai lemia žemės sklypo užstatymas, t. y. statybos leidimo įgyvendinimas. Jeigu buvę bendraturčiai minėtą susitarimą būtų įforminę notarine tvarka, tuomet nagrinėjamas ginčas niekuomet nebūtų kilęs. Buvę žemės sklypo bendrasavininkai parduodami, atsakovus informavo apie aukščiau paminėtas faktines aplinkybes ir atsakovai šios faktus neabejotinai žinojo bei matė. Jiems tapus žemės sklypo bendraturčiais tokia naudojimo tvarka toliau faktiškai galiojo iki 2020 m. vasario 7 d., kuomet atsakovai pastatė žemės sklypo viduje tvorą ir uždarė ieškovams patekimo kelią prie savo gyvenamojo būsto. Prie ieškovų naudojamos žemės sklypo dalies niekada nebuvo ir nėra jokio kito privažiavimo kelio, todėl dėl atsakovų savavaldžiavimo veiksmų ieškovai jau beveik metus laiko negali naudotis savo nuosavybe.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi tenkino ieškovų prašymą. Taikė laikinąją apsaugos priemonę ir įpareigojo atsakovus T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. C., a. k. (duomenys neskelbtini) netrukdyti ieškovams M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) patekti į savo būstą, esantį .(duomenys neskelbtini). per bendrą įvažiavimo kelią, kuris UAB „Geovisata“ 2020 m. kovo 5 d. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtas indeksu „C“, uždraudžiant atsakovams užrakinti vartus iš žemės sklypo į .(duomenys neskelbtini) ir atsakovų 2020 m. vasario 7 d. žemės sklypo viduje įrengtoje tvoroje esančius vartus.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, taigi ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės siekiama ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, bet prevencinių tikslų – naudotis tam tikra žemės sklypo dalimi iki teismas priims galutinį sprendimą. Teismas atsižvelgdamas į ieškovų nurodytas aplinkybes, pateiktus papildomus įrodymus, jog jie negali patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki tol kol bus priimtas teismo sprendimas, turi būti tekintinas. Teismo vertinimu, šiuo atveju, pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nebus suteikta išimtinai per daug teisių vienai ginčo šaliai prašančiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovai T. V. ir E. C. prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartį ir ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
7. Apeliantų vertinimu, teismas skundžiamoje nutartyje nepagrindžia, kodėl šiame etape ieškovams neleidus vaikščioti per atsakovų naudojamą žemės sklypo dalį, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Savo sprendimą teismas motyvuoja vienintele ieškovų nurodyta aplinkybe – ieškovai negali patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį turtą ir negali juo naudotis. Teismas nevertino, kad ieškovų nurodytos aplinkybės prieštarauja faktinėms aplinkybėms – ieškovai iki šiol kiekvieną dieną patekdavo į savo nuosavybę ir ja naudojosi. Net tuo atveju, jeigu ieškovai negalėtų patekti į jiems priklausančią nuosavybę, teismas neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir suteikti ieškovams laikiną galimybę naudotis atsakovų naudojama žemės sklypo dalimi, kol nėra išspręstas šalių ginčas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Apeliantų vertinimu, nors pareikšto ieškinio dalykas yra platesnis, tačiau 2020 12 29 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės pilna apimtimi patenka į ieškinio dalyką. Teismas netinkamai taikė CK 6.255 str. nuostatas ir formuojamą teismų praktiką. Tik prevencinio pobūdžio ieškinio padavimo atveju (CK 6.255 straipsnis) teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones įvertino tik ieškovo interesus, t.y. aplinkybę, kad jam galimai sunku ir nepatogu patekti į nuosavybę, tačiau teismas nevertino atsakovų interesų, t.y. teismas nevertino, kad neištyrus visų byloje esančių įrodymų, neišnagrinėjus bylos iš esmės, atsakovas negali pilnavertiškai naudotis žemės sklypo dalimi, kuria turi teisę naudotis pagal žemės sklypo naudojimosi tvarką, įregistruotą VĮ Registrų centre registruotą 2006 02 20 notarine tvarka. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ne tik, kad neužtikrina sprendimo vykdymo, tačiau taip pat sukelia papildomas grėsmes atsakovų šeimai, pažeidžia atsakovų teisę į privatumą, saugumą, kai tuo tarpu suteikia neproporcingą pranašumą ieškovams. Atkreipė dėmesį, jog savo esme tapatus ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau buvo teismo atmestas 2020 05 06 Nutartimi.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai prašė jį atmesti.
9. Nurodė, kad atsakovų atskirasis skundas yra grindžiamais tik formaliais argumentais, neturinčiais nieko bendra su aukščiau paminėta situacija ir teisingumo principo turiniu. Ieškovai dėl atsakovų veiksmų negali pagal paskirtį naudoti jiems priklausančio turto, pažeidžiama jų teisė į būstą, tačiau atsakovų vertinimu, teismui tai neturėtų būti svarbios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo nutartį. Prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš tiesų siekiama prevencinių tikslų – naudotis tam tikra žemės sklypo dalimi iki teismas priims galutinį sprendimą. Akivaizdu, kad ieškovai tiek kreipdamiesi į teismą, reikšdami reikalavimą dėl savavališkai pastatytos tvoros nugriovimo siekia tiek naudotis savo nuosavybe, tiek užkirsti kelią būsimai žalai, t. y. išlaidoms, kurias jiems tektų patirti kraustantis į kitą gyvenamąjį būstą. Nors prevenciniam ieškiniui būdingas reikalavimas uždrausti atsakovams trukdyti naudotis ieškovų nuosavybe nesuformuluotas, tačiau reiškiamas reikalavimas nugriauti tvorą, kuri trukdo jiems naudotis ta nuosavybe. Taigi, savo turiniu šis reikalavimas yra toks pat, todėl teismas teisinį pagrindą taikyti tokią laikinąją apsaugos priemonę turėjo.
Šalies argumentai
10. Ieškovų vertinimu, teiginys, kad atsakovai neva negali pilnavertiškai naudotis žemės sklypo dalimi, kuria turi teisę naudotis pagal žemės sklypo naudojimosi tvarką, neatitinka tikrovės. Ieškovų vaikščiojimas per bendrosios nuosavybės žemės sklypą, jų pačių lėšomis įrengtu keliu, kuriuo jie netik vaikščiojo, bet ir važinėjo nuo 2006 m., atsakovams niekaip netrukdo ir objektyviai negali trukdyti. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovams nesukelia jokių realių grėsmių ar nepatogumų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t.y. atsakovai įpareigoti netrukdyti patekti į savo būstą per bendrą įvažiavimo kelią uždraudžiant atsakovams užrakinti vartus.
13. Apeliantai nesutinka su skundžiama nutartimi atskirąjį skundą iš esmės grįsdami tuo, kad ieškovai neįrodė, o pirmosios instancijos teismas nenustatė antrosios būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t.y. grėsmės, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingai varžančios atsakovų teisęs, sukelia papildomas grėsmes atsakovų šeimai, pažeidžia atsakovų teisę į privatumą, saugumą.
14. Kaip pagrįstai nurodo apeliantai, bendrąją prasme laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės.2Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).
15. Nagrinėjamu atveju dėl ieškovų pareikšto ieškinio pagrįstumo nėra ginčo, todėl plačiau dėl šio klausimo nepasisakoma.
16. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovai šiuo atveju ieškiniu prašo nustatyti ieškovams ir atsakovams priklausančio nuosavybės teise žemės klypo naudojimosi tvarką pagal pateiktą planą ir įpareigoti atsakovus nugriauti jų pastatytą tvorą. Ieškovai prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovus netrukdyti ieškovams patekti į savo būstą per bendrą įvažiavimo kelią, kuris parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtas indeksu „C“, uždraudžiant atsakovams užrakinti vartus iš žemės sklypo į .(duomenys neskelbtini) ir atsakovų 2020 m. vasario 7 d. žemės sklypo viduje įrengtoje tvoroje esančius vartus. Ieškovų teigimu, ieškovams neleidžiant naudotis ginčo žemės sklypo dalimi kaip pravažiavimu, ieškovų patekimas į savą būstą ypač apsunkinamas, kadangi norėdami patekti į savo būstą turi eiti aplink žemės sklypą, per tretiesiems asmenims priklausančiame žemės sklype esančią nešienaujamą pievą, ši situacija taip pat apsunkina buitinių atliekų išvežimą, ieškovai negali privažiuoti prie pat namo, negali atsivežti ar išvežti sunkesnių daiktų, automobilis paliekamas gatvėje, o ne name esančiame garaže ir kt.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Taikant ekonomiškumo, teisingumo bei kitus civilinio proceso teisės principus, būtina išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Taigi, taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis turi būti parenkama ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas turi būti nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus byloje pareikšto ieškinio dalyko pobūdį ir aplinkybes, keliančias grėsmę galimai tenkintino ieškinio reikalavimo įvykdymui.
18. Ginčas byloje yra kilęs dėl bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Remiantis ieškovų argumentais, bendromis ieškovų ir ankstesnių žemės sklypo bendrasavininkių lėšomis nuo 2006 m. buvo įrengtas vienintelis įvažiavimas į abi žemės sklypo dalis, kuris ėjo iš (duomenys neskelbtini) atkarpos Nr. VL7402. Šiuo vieninteliu įvažiavimu iki pat 2020 m. vasario mėn. kuomet atsakovai pasistatė tvorą ir apribojo patekimo galimybes, ieškovai naudodavosi norėdami patekti į jiems priklausantį būstą. Dėl tokios naudojimosi tvarkos ieškovai su ankstesniais žemės sklypo bendrasavininkiais buvo sudarę rašytinį 2006 m. liepos 31 d. susitarimą, kuris notariškai nebuvo patvirtintas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje teisiškai nereikšmingi atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog laikinosios apsaugos priemonės nėra objektyviai būtinos, kadangi ieškovai gali patekti į savo būstą kitu keliu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju ginčas yra kilęs dėl žemės sklypo, kuris priklauso tiek ieškovams, tiek atsakovams naudojimosi tvarkos, todėl aplinkybės ar atsakovai gali patekti į namus per aplink ginčo sklypą esančius laukus, ar keliukus, pačios savaime negali paneigti ieškovų teisės nekliudomai naudotis nuosavybe. Kita vertus, pažymėtina, jog tai, kokia ginčo sklypo naudojimosi tvarka priimtiniausia ir proporcingiausia abiems šalims yra ginčo iš esmės nagrinėjimo dalykas. Kadangi taikant laikinąsias apsaugos priemones, ginčas nėra sprendžiamas iš esmės, atskirojo skundo argumentai, jog ieškovai gali patekti į namus kitu keliu, nėra reikšmingi sprendžiant, ar skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta.
19. Vertinant esminį atskirojo skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, tačiau tokia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis neturi būti suabsoliutinama ir neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas plačiąja prasme taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes, laikinai nesureguliavus situacijos, bylos nagrinėjimo metu, šalies ar kitų suinteresuotų asmenų teisių pažeidimai gali visiškai eliminuoti ginčo objektą ir bylos nagrinėjimą padaryti beprasmį (Vilniaus apygardos teismo 2017-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1306-340/2017).
20. Minėta, jog iš esmės ginčo žemės sklypo dalimi, kuria ieškovai siekia naudotis patekimui į savo namą, faktiškai buvo naudojamasi ilgą laiką, net gi kurį laiką po to kai atsakovai įsigijo dalį ginčo žemės sklypo. Taigi, pagal susiklosčiusią faktinę situaciją, ieškovams įrodinėjant, jog nesinaudojant nurodyta žemės sklypo dalimi, jie negali tinkamai įgyvendinti savo konstitucinių teisių į nuosavybę, o atsakovams atitinkamai šį ieškovų teiginį ginčijant, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. Pažymėtina, jog šiuo atveju teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nesiekiama apriboti atsakovų teisės naudotis jiems priklausančia nuosavybės dalimi, tačiau yra prašoma atsakovus susilaikyti nuo veiksmų, kurie riboja ieškovų teisę naudotis jiems priklausančia nuosavybe.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai rėmėsi iki ginčo buvusiu faktiniu proceso dalyvių naudojimusi ginčo asmeninėmis namų valdomis, o skundžiama nutartimi atsakovų atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sudaro sąlygas užtikrinti byloje dalyvaujančių asmenų teisių apsaugą ir ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovai nepagrįstai nurodo, jog dėl skundžiama teismo nutartimi jų atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai patiria didelių nepatogumų. Pažymėtina, jog pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo išlaikyti tiek ekonomiškumo, tiek šalių interesų pusiausvyros principai. Ginčo žemės sklypo dalimi patekimui į savo būstą, ieškovai naudojosi visą laiką iki atsakovai pastatė tvorą. Pažymėtina ir tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrais asmens teisių ribojimais. Įstatymų leidėjas proceso įstatyme yra įtvirtinęs priemones, skirtas žalos, sukeltos taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonės, kompensavimui. Jeigu atsakovai patirs realių ir pagrįstų nuostolių dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, galės kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo (CPK 146 straipsnio 2 dalis).
23. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako kadangi jie neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.
24. Nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.