- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-11
- Bylos Nr.
- e2-12958-994/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- V. S., I. S., N. L.
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Milda Volkovienė, Jolanta Voroneckienė
atsakovams V. S. (V. S.), I. S. (I. S.), N. L., jų atstovei advokatei Jolantai Voroneckienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovams V. S. (V. S.), I. S. (I. S.) ir N. L. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo, trečiasis asmuo – (duomenys neskelbtini) D. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po I. S. mirties (duomenys neskelbtini) per 3 (tris) mėnesius palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą mirusiojo duktė J. G.. 2) panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išduotą (duomenys neskelbtini) D. A. dėl įpėdinės K. S., teisių į palikėjo I. S., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą. 3) Panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išduotą (duomenys neskelbtini) D. A. dėl įpėdinių I. S. ir N. L. teisių į palikėjos K. S., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą. 4) Panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išduotą (duomenys neskelbtini) D. o A. dėl įpėdinio V. S. teisių į palikėjos K. S., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą. 5) Panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išduotą (duomenys neskelbtini) D. A. dėl įpėdinės J. G., teisių į palikėjos K. S., mirusios (duomenys neskelbtini., turtą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad yra I. S., mirusio (duomenys neskelbtini), ir K. S., mirusios (duomenys neskelbtini), duktė. Atsakovai yra mano (duomenys neskelbtini). Mūsų šeimos gyvenimo aplinkybės susiklostė taip, kad atsakovai kiekvienas pasuko savo keliais, nutoldami nuo tėvų: broliai jauni išsikraustė iš šeimos namų - buto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) N. L. dar vaikystėje buvo atiduota auginti (duomenys neskelbtini) - K. S. (duomenys neskelbtini) J. M.. Tuo tarpu ieškovė su tėvais bute (duomenys neskelbtini) pragyveno nuo pat namo pastatymo (duomenys neskelbtini) ir buto šiame name paskyrimo mano tėvui iki pat tiek tėvo, tiek motinos mirties. Čia užaugo jos vaikai, čia prižiūrėjo ir rūpinosi tėvais jų senatvėje. Abu tėvai paskutiniais gyvenimo metais turėjo nemažai sveikatos problemų, todėl jiems buvo reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba kasdieniame gyvenime. Broliai ir sesuo nuo tėvų priežiūros buvo nusišalinę. Butą (duomenys neskelbtini) dar esant gyviems tėvams laikė savu. Prižiūrėjo šį turtą, mokėjo visus mokesčius už butą. Ieškovės gyvenamoji vieta šiame bute yra deklaruota nuo (duomenys neskelbtini). Tėvai dažnai sakydavo, kad tai yra jos butas ir po jų mirties tik ji viena galės čia toliau gyventi. Deja, nesuprasdami teisinės tokio sandorio reikšmės, tėvai nesudarė testamentų dėl jiems priklausančio turto likimo po jų mirties. Kito turto, išskyrus ginčo butą, tėvas I. S. neturėjo. Todėl po jo mirties nei ji, nei pergyvenusi sutuoktinė - motina K. S. nemanė, kad yra svarbu kreiptis į notarą dėl oficialaus palikimo priėmimo. Tuo metu šią paveldėjimo teritoriją tvarkiusios notarės O. A. biure paaiškino, kad dėl palikimo gali kreiptis tik visi įpėdiniai kartu, t. y. turi ateiti ne tik ieškovė ir mama, bet ir atsakovai - kiti velionio I. S. vaikai. Po tokio paaiškinimo daugiau į notarės biurą negrįžo. Apie poreikį rašyti pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarės biuro darbuotojai nepaaiškino. Tai, kad mama vėliau dar kartą lankėsi notarės biure ir 2003 m. lapkričio 4 d. visgi parašė pareiškimą dėl palikimo priėmimo, sužinojo tik tvarkydama paveldėjimo dokumentus į po motinos K. S. mirties likusį turtą. Mama apie šį kreipimąsi į notarų biurą niekada nepasakojo, bet mano, kad ji ir pati gerai nesuprato tokio pareiškimo esmės, o pasielgė taip, kaip jai pasiūlė notarė, galimai susisiekusi su ja pagal tuometinius įstatymus paskutinę pareiškimo pateikimo termino dieną. Po pareiškimo parašymo mama K. S. daugiau į notarę nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą K. S. vardu buvo išduotas tik (duomenys neskelbtini), po motinos mirties, kuomet notaras tvarkė palikimo priėmimą po pačios K. S. mirties. Tai patvirtina, kad mama K. S. savo kreipimosi į notarę su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesureikšmino ir neturėjo valios vienintelė priimti palikimą po jos sutuoktinio I. S. mirties. Buto, kuris sudaro paveldimą turtą, savo vardu mama neperregistravo, kaip ir nesudarė naujų sutarčių su paslaugų tiekėjais dėl mokėjimų už butui teikiamas komunalines paslaugas. Visi mokėjimai ir toliau buvo atliekami I. S. vardu. Tai patvirtina pridedamos išlikę mokėjimų už butą knygelės. Po tėvo I. S. mirties (duomenys neskelbtini) ieškovė ir toliau liko gyventi bute (duomenys neskelbtini) bei toliau šį butą valdė kaip savo nuosavybę. Kadangi tėvai visuomet sakydavo, kad šis butas ateityje bus tik ieškovės vienos turtas, po (duomenys neskelbtini) buvo įsitikinusi, kad ginčo butas yra ieškovės ir motinos K. S. nuosavybė. Mokesčius už butą mokėjo ieškovė, nes mama jau buvo silpnos sveikatos, jos pajamų vos užtekdavo kasdienių poreikių patenkinimui. Deja, nuo 2003 m. praėjo jau 20 metų, todėl nepavyko rasti mokėjimo už butą knygelių už laikotarpį nuo 2003 m. gegužės mėn. iki 2003 m. rugpjūčio mėn., tačiau pateikia teismui vėlesnių laikotarpių mokėjimo knygelių kopijas, kurios patvirtina, kad už butą skolų niekada nebuvo, visi mokesčiai visada buvo sumokėti ir tai buvo daroma ieškovės lėšomis. Dėl pernelyg ilgo laikotarpio, praėjusio po tėvo I. S. mirties, duomenų apie mokėjimus už butą 2003 metų antroje pusėje nebėra išsaugoję didžioji dalis komunalines paslaugas teikusių įmonės (pateikia šių įmonių atsakymus), tačiau pagal išlikusius duomenis iš elektros energijos bei šilumos energijos tiekėjų matyti, kad po I. S. mirties mokėjimai už butą nenutrūko, butas buvo prižiūrimas ir išlaikomas, kaip ir anksčiau, ir tą darė ieškovė su motina K. S.. Mokėjimus už butą atlikdavo viena savo lėšomis pagal tuo laikotarpiu įprastą praktiką - grynaisiais pinigais. Po tėvo I. S. mirties taip pat priėmė asmeninį jo turtą, likusį bute adresu (duomenys neskelbtini), t. y. nuotraukų albumus, knygas, indus, patalynę, buitinę techniką. Visus šiuos daiktus valdė, naudojo ir disponavo jais kaip savais. Atsakovai V. S., I. S. ir N. L. nereiškė pretenzijų į turtą, likusį po tėvo mirties, nepadavė pareiškimų notarui dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad atsakovams I. S. ir N. L. pagal vidinį susitarimą mūsų šeimoje atiteko kitas turtas - žemės sklypai (duomenys neskelbtini). I. S. žemės sklypą 2005 metais padovanojo pati motina K. S., N. L. buvo palikta ir 2018 metais paveldėjimo pagrindu atiteko K. S. seseriai priklausiusi žemės sklypo dalis, nes būtent K. S. sesuo J. M. atsakovę užaugino kaip savą vaiką ir visas jos turtas po mirties atiteko N. L.. Būtent J. M. buvo atsakovei kaip faktinė motina, todėl, matyt, mama manė esant teisingu tokį turto pasidalinimą šeimoje, kad jaunesnioji duktė į savo biologinių tėvų turtą nepretenduoja. Ieškovė į minėtus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) pretenzijų nereiškė, nes suprato, kad jai priklauso dalis buto (duomenys neskelbtini), o po motinos K. S. mirties turėtų atitekti ir visas butas, tuo tarpu kitas šeimos turtas turi būti dalinamas tarp atsakovų. Maniau, kad jokių veiksmų nesiėmė ir motina K. S. po tėvo mirties. Notaro biure negavusi tinkamos teisinės konsultacijos, manė, kad neturi kitos išeities, kaip tik sutikti su (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimu mano vardu į turtą, likusį po motinos K. S. mirties, kuriame buvo nurodyta, kad po motinos mirties paveldi tik 1/4 dalį ginčo buto. Tikėjosi, kad pavyks kitu būdu susitarti su broliais ir seserimi dėl tolimesnio šio buto valdymo ir atsakovai nepretenduos į ginčo butą. Tačiau netrukus po nuosavybės teisės dalių įregistravimo atsakovai pradėjo reikšti pretenzijas į buto dalis. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal atsakovų V. S., I. S. ir N. L. ieškinį dėl naudojimosi butu (duomenys neskelbtini) tvarkos nustatymo. Atsakovų siūloma naudojimosi butu tvarka yra tokia, kad tolesnis gyvenimas bute taptų nebeįmanomas ir būtų priversta kartu su atsakovais pardavinėti ginčo butą, kas ir yra pagrindinis atsakovų siekis - materialinės naudos iš paveldėto turto gavimas, paliekant ieškovę be gyvenamosios patalpos. Pagal Civilinio kodekso 5.13 str. palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Kadangi atsakovai, kiti mirusiojo I. S. pirmos eilės įpėdiniai, po tėvo mirties neišreiškė valios priimti palikimą, mirusiojo I. S. turtas turėtų būti dalinamas tarp ieškovės ir motinos - velionio sutuoktinės K. S. pagal CK 5.13 str. įtvirtintą proporciją: 1/4 dalis I. S. turto - mano motinai K. S., 3/4 dalys - ieškovei, palikimą priėmusiai dukrai J. G.. Teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, notaras turės išduoti naujus paveldėjimo teisės liudijimus dėl turto, likusio po I. S. ir K. S. mirčių, ir iš naujo apskaičiuoti įpėdiniams tenkančias paveldimo turto dalis. Pažymėtina, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą pas notarą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Ginčijami paveldėjimo teisės liudijimai buvo išduoti ieškovei, neįgyvendinus teisės priimti palikimą po tėvo I. S. mirties, pateikiant pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str.), tačiau palikimą po tėvo mirties priėmė kitu įstatymo nustatytu būdu - pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. J. G., nepateikus notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, mano, mirusiojo dukters, nuosavybės teisės nebuvo išviešintos Nekilnojamo turto registre, dėl ko notaras, tvarkęs paveldėjimo bylą po motinos K. S. mirties, vadovaudamasis archyviniais notaro biuro duomenimis (išlikusiu (duomenys neskelbtini) K. S. pareiškimu) išdavė ginčijamus paveldėjimo teisės liudijimus. Tačiau nustačius, kad J. G., priėmė palikimą po tėvo I. S. mirties, yra pagrindas naikinti K. S. vardu po sutuoktinio I. S. mirties bei J. G., I. S., V. S. ir N. L. vardu po motinos K. S. mirties išduotus paveldėjimo teisės liudijimus, ko pasėkoje įpėdiniai, kreipsis į notarą dėl naujų paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo, apibrėžiant teisingas paveldimo turto dalis kiekvienam iš įpėdinių.
Atsiliepimas
2. Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Ieškovės pateikto ieškinio turinys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė ieškinį grindžia savo bendro pobūdžio pamąstymais ir norais, tokiomis aplinkybėmis, kaip „butą (duomenys neskelbtini) dar esant gyviems tėvams laikiau savu.” Klaidina teismą nurodydama, neva šeimoje buvo susitarimas, kad tėvams nuosavybės teise priklausęs butas (duomenys neskelbtini), atiteks ieškovei, kad tokia buvo tėvų valia. Tokio susitarimo šeimoje niekada nebuvo. Jei tėvai būtų norėję buto nuosavybės teises perleisti ieškovei, jie taip ir būtų padarę. Tačiau šeimoje priešingai nei teigia ieškovė, visada buvo sakoma, jog butas po tėvų mirties atiteks visiems jų vaikams. Ieškovė ieškinyje teigia, neva ji prižiūrėjo šį turtą, mokėjo visus mokesčius už butą. Ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų, jog būtent ieškovė iš savo piniginių lėšų būtų mokėjusi buto komunalinius ar kitus mokesčius, ar kokiu nors kitu būdu prižiūrėjusi turtą. Be to, iš (duomenys neskelbtini) D. A. pateiktos paveldėjimo bylos matyti, kad įsiskolinimai už butą buvo. Vilniaus energija raštuose notarui nurodyta, kad įsiskolinimas už suteiktas paslaugas 2014-11-30 yra 7 513,33 Lt, 2015-05-22 - 2 159,23 Eur. Šios aplinkybės akivaizdžiai parodo, jog ieškovė niekada nepriėmė savo tėvo palikimo pradėjus faktiškai jį valdyti ir nesirūpino turtu kaip savininkė, nes ieškinyje nurodytos aplinkybės apie visų mokesčių mokėjimą ir įsiskolinimų nebuvimą yra akivaizdžiai neatitinkančios faktinės situacijos. Pažymėtina, kad pateiktos mokėjimo už butą ir dujas knygelės pagrindžia tik aplinkybę, jog buvo mokėta už butą, o mokėtojas buvo I. S.. Tačiau jokiu būdu nepagrindžia, kad ieškovė atliko atitinkamus mokėjimus iš jai nuosavybės teise priklausančių piniginių lėšų, kurių ieškovė kaip pati teigia neturi, jos finansinė padėtis sunki. Be to, ieškovė ieškinyje nurodo prieštaringas aplinkybes, bandydama pagrįsti, neva ji priėmė savo tėvo I. S. palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti. Iš nurodytų ieškinyje aplinkybių akivaizdu, kad ieškovė su savo mama neturėjo artimo ryšio, ieškovės mama savarankiškai lankėsi notaro biure išreikšdama savo tikrąją valią dėl palikimo po vyro mirties priėmimo. Būtent toks susitarimas ir buvo šeimoje, kad po tėvo mirties visą jo palikimą priima mama, o po jos mirties visą palikimą priima visi tėvų vaikai. Notaro pateiktoje paveldėjimo byloje yra netgi parengtas dokumentas, kad ieškovė J. G. atsisako palikimo po savo tėvo mirties. Ir nors šis dokumentas nėra pasirašytas, tačiau jis labai akivaizdžiai parodo tikrąją ieškovės tėvų valią ir šeimoje buvusį susitarimą, kad visą butą po ieškovės tėvo mirties paveldi mama. Ieškovės teiginius, neva tėvo palikimą ji priėmė pradėjus faktiškai valdyti turtą paneigia aplinkybė, kad pati ieškovė vyko pas notarą kartu su mama dėl palikimo po tėvo mirties priėmimo klausimų sprendimo, užsakinėjo dokumento, patvirtinančio pagal įstatymą priklausančios paveldėti turto dalies atsisakymą parengimą, nes būtent toks šeimoje ir buvo susitarimas, kad visi vaikai nepretenduos/atsisakys savo teisių į palikimo, likusio po tėvo mirties priėmimą, kad visą turtą paveldėtų mama. Taigi ieškovė pati sau ieškinyje prieštarauja, akivaizdžiai piktnaudžiaudama teise ir ieškinį bandydama pagrįsti melagingomis aplinkybėmis. Ieškovė dėl savo konfliktiško būdo ir įsivaizdavimo, neva tėvų butas turėtų priklausyti išimtinai jai, dabar siekia bet kokiu būdu trukdyti atsakovams naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiomis buto dalimis. Pati ieškovė po savo motinos J. S. mirties kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo ir priėmė po savo motinos mirties palikimą teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. aiškiai išreiškė savo valią ir sutiko su ta aplinkybe, kad tėvų butą V. S., I. S., N. L. ir ieškovė J. G. paveldi lygiomis dalimis, t. y. po ¼ dalį buto. Be to, pati ieškovė J. S. 2022-04-15 užsakinėjo pas notarą paslaugą, siekiant K. S. po vyro mirties paveldėtą turtą įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Tas ir buvo padaryta. Taigi pati ieškovė atliko eilę veiksmų, kurie aiškiai parodo, kad ieškovė puikiai suvokė ką daro ir kokią buto dalį paveldi. Taigi akivaizdu, jog ieškovė aiškiai suprato kokį turtą paveldėjo ir su tuo sutiko. O šį ieškinį pareiškė tik po to, kai atsakovai, ieškovei trukdant atsakovams patekti į jiems nuosavybės teise priklausančią buto dalį pareiškė ieškinį teisme dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo (Vilniaus miesto apylinkės teismas, civ. byla Nr. (duomenys neskelbtini)) Pažymėtina, kad priešingai, nei teigia ieškovė, atsakovai prašė teismo nustatyti tokią naudojimosi butu tvarką, kuomet ieškovei naudotis yra paliekamas vienas izoliuotas kambarys, o atsakovai bendrai naudojasi kitais dviem izoliuotais kambariais. Todėl ieškovė turėtų visas galimybes ir toliau gyventi bute, jai priklausančioje buto dalyje. Faktas, kad ieškovė bute gyveno nuo vaikystės nesuteikia jai jokių išskirtinių teisių į šį turtą ir savaime butas netampa jos nuosavybe. Kaip ir neturi jokios teisinės reikšmės, kad motina kitą turtą (žemės sklypą) padovanojo atsakovui I. S., o N. L. paveldėjo kito žmogaus turtą tai dar kartą patvirtina, kad jei mama norėtų palikti palikimą ieškovei, ji galėjo tą padaryti, tačiau bendras susitarimas buvo, kad visi vaikai paveldėtų butą lygiomis dalimis. Ieškovė laisva valia priėmė palikimą kartu su atsakovais po mamos K. S. mirties. Ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas pilna apimtimi.
3. 2023-11-10 teismo posėdžio metu liudytoja E. G., buto, (duomenys neskelbtini), gyventoja paaiškino, kad bute gyvena nuo (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) tapo savininke. Kiek pamena J. visada su tėvais gyveno. Tėvas buvo ligotas, tai jį matydavo retai. Dažnai su J. ir jos mama kaimyniškai pabendraudavo. Yra mačiusi sesę, brolius, bet galvojo, kad tik vieną brolį turi, o sesė kaip dukterėčia. Jeigu kildavo koks namo reikalų tvarkymas, į J. kreipdavosi, nes mama buvo senyvo amžiaus. Kartu bute gyveno ir J. vaikai, kol nesukūrė savo šeimų. Po J. tėvo mirties niekas kaimynystėje nepasikeitė.
4. 2023-11-10 teismo posėdžio metu liudytoja R. T. paaiškino, kad yra buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsikraustė į butą nuo (duomenys neskelbtini) ir tada jau J. su tėvais, savo vaikais gyveno. Jų vaikai buvo bendraamžiai, tad žaisdavo kieme kartu. Šiuo metu gyvena J. su (duomenys neskelbtini). Sesuo bute negyveno, bet ją matydavo kartais. Brolių nematydavo. Nekalbėdavo apie paveldėjimo klausimus su J. Ji matė J. sūnaus sutvarkytą naujai virtuvę bute, kuo J. labai džiaugėsi. Jeigu reikdavo kokio parašo už butą, J. pasirašydavo.
5. 2023-12-01 teismo posėdžio metu ieškovė J. G. paaiškino, kad nuo (duomenys neskelbtini) gyveno bute su tėvai, viena. Vyresnysis brolis jaunas vedė ir išsikraustė. Po tėvo mirties ji su mama ir broliu V. buvo nuėję pas notarą dėl paveldėjimo, bet notaras nieko nesutvarkė, nes reikėjo visų vaikų. Notaras pasakė, kad atiteks mamai viskas. Daugiau pas notarą nėjo, nežinojo, kad mama paskui priėmė palikimą, ji nepasakojo jai. Po tėčio mirties ji mokėjo mokesčius už butą, nes (duomenys neskelbtini) dirbo, turėjo lėšų. Bute gyveno ji, mama, vyras ir du vaikai. Ji butą laikė bendru turtu su mama. Brolis V. 2003 metais bute negyveno. Kai vyko pas notarą po mamos mirties (duomenys neskelbtini), notaras konsultacijų neteikė, nors ji sakė notaro darbuotojams, kad nesutinka su lygiomis dalimis paveldėti butą, nes visą gyvenimą bute gyveno, rūpinosi, tvarkė jį, broliai ir sesuo nepadėjo. Tėvai apie testamentą niekada nekalbėjo. Tėtis sakydavo, kad butas liks man, gal anūkams. Darė vyras ir sūnus virtuvėje remontą, gerokai po tėčio mirties, nes samdytas meistras nebuvo tinkamas.
6. 2023-12-01 teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinį, jame išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad J. kad ir buvo su mama ir broliu pas notarą po tėčio mirties, bet jokio palikimo atsisakymo ji nepasirašė ir apie notaro paruoštą raštą nežinojo. Niekas ieškovės nekonsultavo ir po mamos mirties, kaip jai elgtis, priimant palikimą.
7. 2023-12-01 atsakovas I. S. paaiškino, kad nuo (duomenys neskelbtini) išsikraustė iš tėvų namų, nors dirbo nuo 15 metų ir šeimai padėjo. Nebuvo jokių pokalbių dėl palikimo. Neprašė pagalbos tėvai iš jo. Žinojo tėčio valią, kad butas po jo mirties atiteks mamai, o paskui visiems vaikams po lygiai. Mama davė pinigus buto langų pakeitimui taip pat duodavo pinigus komunaliniams mokesčiams mokėti. Tėvai padovanojo jam žemę prieš (duomenys neskelbtini), kad jis pagelbėdavo tėvams.
8. 2023-12-01 atsakovė N. L. paaiškino, kad ją augino kiti tėvai, bet pas biologinius tėvus atvažiuodavo. Tėčio valia buvo palikti butą mamai. Buvo įsitikinę, kad butas mamos. Mama, kiek jai žinoma, duodavo dalį pinigų buto mokesčiams, ji langus bute keitė, išskyrus balkono. Mama sakė, kad ir remontams bute davė lėšų. Mama nepasitikėjo J. ir broliui V. buto dokumentus buvo atidavusi. Buvo visko šeimoje – ir gero, ir blogo. Mama sakė, kad nepaliks J. buto.
9. 2023-12-01 atsakovas V. S. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) nebegyveno bute su tėvais, gyveno pas žmoną, nors jis registruotas šiame tėvų bute ir dažnai pagyvendavo kurį laiką, pabėgęs nuo žmonos. Vyko po tėčio mirties pas notarą ir norėjo savo dalį mamai perrašyti, bet nepavyko. Atveždavo tėvams produktų. Nežino apie atsisakymo raštą, ruoštą notaro. Mama sakė, kad ji duodavo viskam pinigų – remontui, mokesčiams.
10. 2023-12-01 teismo posėdžio metu atsakovų atstovė papildomai paaiškino, kad ieškinys yra tik ieškovės įsivaizdavimas. Pati J. pasakė, kad apie testamentą kalbos nebuvo. Palikimo ji po tėvo mirties nepriėmė nuvykus pas notarą. Nėra įrodymų, kad J. viena mokėjo už butą po tėvo mirties. Nėra faktinio valdymo svarių duomenų byloje. Atsakovai teigia, kad mama už butą, remontą mokėjo. J. noras, vykstant pas notarą buvo – atsisakyti palikimo mamos naudai. Po mamos mirties irgi nesikonsultavusi su niekuo, priėmė palikimą ir suprato, kad butas atitenka lygiomis dalimis visiems vaikams. Tokiu būdu buvo išreikšta jos aiški valia.
11. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) D. A. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuotas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas visiškai.
12. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė I. S., kurio paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedai, atsiliepimo į ieškinį priedai). Po I. S., t. y. ieškovės ir atsakovų tėvo, mirties (duomenys neskelbtini), jo įstatyminė įpėdinė – sutuoktinė K. S. priėmė palikimą, pateikusi (duomenys neskelbtini) O. A. 2003-11-04 pareiškimą apie palikimo priėmimą, kuriame nurodė, jog po I. S. mirties liko paveldimas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškimo apie palikimo priėmimą pagrindu buvo užvesta paveldėjimo byla, tačiau nuosavybės teisė liudijimas įstatyminei įpėdinei K. S. į ½ dalį buto, kurio kita ½ dalis priklausė jai asmeninės nuosavybės teise (butas buvo įgytas santuokoje), išduotas tik 2022-06-22 (duomenys neskelbtini) D. A. (ieškinio priedas), t. y. tvarkant paveldėjimo teisės reikalus jau po K. S. (ieškovės ir atsakovų motinos) mirties – (duomenys neskelbtini). Mirus ieškovės ir atsakovų motinai K. S., dėl palikimo priėmimo kreipėsi tiek ieškovė, tiek atsakovai, kuriems (duomenys neskelbtini) D. A. yra išduoti 2022-07-20, 2022-08-04, 2022-09-08 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai (ieškinio priedai), kuriais remiantis konstatuota, kad kiekvienam įpėdiniui priklauso po ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini).
13. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti, kad ne tik jos mama K. S. priėmė palikimą po sutuoktinio (ieškovės tėvo) I. S. mirties, kreipdamasi pas notarą su pareiškimu, bet ir ieškovė priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
14. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai).
15. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
16. Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą arba pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą turėtų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento (kaip jis apibrėžtas CK 5.3 straipsnyje).
17. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
18. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).
19. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nei ieškovė, nei atsakovai per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo po savo tėvo I. S. mirties palikimo nei priėmė, nei atsisakė, teikdami rašytinius pareiškimus notarui ir tokiu būdu išreikšdami savo valią. Kaip paaiškino ieškovė ir atsakovas V. S. teismo posėdžio metu, jie kartu su mama, trise, vyko pas notarą tvarkyti paveldėjimo reikalų po tėčio mirties, bet kadangi neatvyko visi vaikai, notaras jokių veiksmų neatliko. Antro karto, vykstant pas notarą, nebebuvo ir priežasčių nė vienas iš bylos dalyvių paaiškinti negalėjo, kaip ir negalėjo paaiškinti, kodėl kitas brolis ir sesuo nežinojo apie paveldėjimo reikalų tvarkymą pas notarą po tėvo mirties. Tai, kad byloje atsakovai pateikė notarės parengtą 2003-11-04 pareiškimą, kuriame įtvirtintas J. G. ir V. S. atsisakymo nuo palikimo po tėvo mirties (atsiliepimo į ieškinį priedai), bet toks pareiškimas nepasirašytas ir kaip paaiškino atsakovas V. S. apie tokį nieko nežinojo, nesuponuoja vertinimo dėl aiškiai išreikštos palikėjo vaikų valios palikti turto dalį mamai K. S., ką teismo posėdžio metu atsakovai vieningai teigė. Žinojimą tėvo valios dėl turto atitekimo sutuoktinei atsakovai galėjo aiškiai, tvirtai paliudyti teismo posėdžio metu, tačiau aiškių žinių apie patį paveldėjimo reikalų tvarkymą mamos naudai nė vienas iš atsakovų neturėjo ir pagrįsti buvus visų vaikų aiškiai valiai veikti mamos naudai (atsisakyti palikimo atvykus pas notarą) teismo posėdžio metu negalėjo, kaip ir negalėjo papasakoti, kas toliau vyko po nepavykusio trijų įpėdinių vizito pas notarą po tėvo mirties (2003-05-05). Tad remiantis įrodymų ir bylos dalyvių paaiškinimų visuma, teismas negali vertinti buvus akivaizdų ir byloje įrodytą ieškovės, kaip įpėdinės po tėvo mirties, veikimą mamos naudai, atsisakant savo dalies po palikėjo (tėvo) mirties.
20. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų - Gyventojų registro tarnybos pažymos duomenų matyti, kad J. G. savo gyvenamąją vietą ginčo bute deklaravo nuo (duomenys neskelbtini), ką patvirtino ir liudytojai bei pati ieškovė, jog liko gyventi viena su tėvais nuo (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas). Tokie pat duomenys yra užfiksuoti ir (duomenys neskelbtini) 2003-10-21 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (atsiliepimo į ieškinį priedas). Nors savo gyvenamąją vietą bute yra deklaravęs ir atsakovas V. S., tačiau jo paaiškinimais, jis po santuokos sudarymo gyvena žmonos bute, o pas tėvus apsigyvendavo tik retkarčiais, įvykus barniams su žmona. Šie rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina, kad ieškovė paveldėjimo objekte (po I. S. mirties) - esančiame bute apsigyveno dar gerokai iki jo mirties ((duomenys neskelbtini)) ir jame liko gyventi. Ginčo dėl ieškovės, jos sutuoktinio ir kurį laiką ieškovės vaikų nuolatinį, nepertraukiamą gyvenimą bute, adresu (duomenys neskelbtini), byloje nekilo.
21. Kasacinio teismo praktikoje laikomas nuostatos, kad vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (butas), faktiškas jo valdymas ir reiškia tolesnį gyvenimą tame name, kuriame įpėdinis gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013). Rašytiniai įrodymai taip pat ir liudytojų bei atsakovų neprieštaringi paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė bute, adresu (duomenys neskelbtini), apsigyveno dar gerokai iki tėvo mirties, jame ir toliau gyveno kartu su mama, tėvu bei liko jame gyventi ir po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) iki pat šiol.
22. Ieškovė nurodė bei byloje apklausti liudytojai kaimynai E. G., R. T. patvirtino, kad J. G. laikė ir laiko buto šeimininke, nes kilus bet kokiems namo bendraturčių klausimams visada kreipdavosi į J., bet ne į jos mamą. Bet koks klausimų sprendimas būdavo patvirtinamas J., bet ne jos mamos parašu. Liudytojos nežinojo šeimos susitarimų dėl paveldėjimo klausimų, tačiau R. T. patvirtino, kad J. jai asmeniškai parodė jos sūnaus atliktą remontą virtuvėje po tėvo mirties, kuriuo labai džiaugėsi.
23. Vertinant ieškovės byloje įrodinėtas aplinkybes, kad ieškovė aktyviai veikė kaip buto savininkė, mokėdama mokesčius, išlaikant butą, jį remontuojant, teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių vienareikšmiai pagrįsti, kad būtent ieškovės asmeninėmis lėšomis buvo išlaikomas, prižiūrimas butas (jo dalis), daromas remontas. Kita vertus, atlikus mokesčių už butą mokėjimus grynaisiais pinigais, per tarpininkus AB „Lietuvos paštas“ ir kt., dar prieš daugelį metų bei vedus tikėtinai bendrą ūkį tarp artimų šeimos narių yra neįmanoma pateikti objektyvius įrodymus apie konkrečių asmenų, konkrečių sumų prisidėjimą išlaikant būstą, kai butu naudojosi dvi atskiros šeimos, t. y. ieškovės ir jos tėvų (mamos). Dar daugiau, UAB „Vilniaus energija“ 2023-08-24 raštas (2023-09-13 DOK – 144039) neabejotinai patvirtina, kad ieškovė asmeniškai buvo pasirašiusi vekselį, kaip garantą įsiskolinimui už butą padengti. Tad prievolinių pareigų vykdymas išlaikant butą, prisiimant įsipareigojimus ir veikiant kaip buto savininkei byloje atsakovų nepaneigtas. Visų atsakovų tapatus tvirtinimas, kad prie buto išlaikymo ir remonto darbų prisidėdavo ir/ar tik mama taip pat nėra pagrįstas objektyviais įrodymais, ko reikalaujama byloje iš ieškovės. Vien žodiniai taip pat rašytiniais įrodymais nepagrįsti suinteresuotų asmenų paaiškinimai apie mamos piniginį indėlį išlaikant butą, rūpinantis jo gerove nepaneigia ieškovės veikimo kaip buto dalies savininkės taip pat mokant mokesčius, rūpinantis buto gerbūviu, remontu ir pan.
24. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-695/2018, 29 punktas).
25. Vertinant atsakovų poziciją byloje, kad šio ieškinio pateikimas yra tik įsivaizdavimas, kad ieškovė faktiniu valdymu priėmė palikimą po tėvo mirties, teismas pažymi, kad akivaizdu, jog šios šeimos atstovams, įvertinus jų paaiškinimus teismo posėdžio metu, trūko teisinių žinių, buvo akivaizdus brolių, seserų pasyvumas, tvarkant turto paveldėjimo klausimą po jų tėvo mirties. Kita vertus, ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji visąlaik galvojo, kad butas po tėčio mirties priklausys abiem – mamai ir jai, kadangi nuo pat mažų dienų jame gyveno ir tiek butu, tiek tėvais, gyvenant su jais, nepertraukiamai rūpinosi. Be to, ir tėvas kalbėdavo apie buto atitekimą jai, anūkams. Kad ieškovė ir priėmė palikimą po mamos mirties lygiomis dalimis su kitais vaikais, teismo vertinimu, tai nesuponuoja išvados dėl jos aiškios valios nepretenduoti į turto dalį po tėčio mirties, toliau tuo turtu-butu rūpinantis, mokant mokesčius, tvarkant jį, prižiūrint. Tiek iš pačios ieškovės nerišlios kalbos teismo procese bei veikimo vienai, priimant palikimą po mamos mirties, neturint kvalifikuoto teisininko, galima suprasti, kad tokio veikimo pasekmės nebuvo aiškios. Teismas, nustatant faktą, šiuo konkrečiu atveju atsižvelgia taip pat ir į ieškovės teisinių žinių stoką, patirtį, į ieškovės teisės pažeidimo sužinojimo galimybę, neturint kvalifikuoto teisininko, o notarui neteikiant konsultacijų, taip pat ir atsakovų veiksmų įtaką ieškovės subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui.
26. Vienas iš paveldėjimo santykių teisinio reglamentavimo ypatumų yra tas, kad palikimo priėmimas veikia retroaktyviai – palikimą priėmęs įpėdinis laikomas jo savininku nuo palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) dienos; nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą.
27. Įvertinęs byloje surinktus rašytinius duomenis, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus teismas daro išvadą, kad ieškovė yra palikėjo I. S. pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą, po jo mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmusi palikimą, pradėdama faktiškai palikimą valdyti (Civilinio kodekso 5.51 straipsnis, 5.50 straipsnis). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas ieškovei sukels teisines pasekmes, todėl jos reikalavimas laikomas pagrįstu ir tenkinamas - nustatoma, kad po I. S. mirties jo palikimą priėmė ir ieškovė, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 177, 178 straipsniai).
Dėl paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo
28. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) D. A. išdavė K. S. paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjo I. S. turtą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) D. A. išdavė V. S. paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjos K. S. turtą – ¼ buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) D. A. išdavė I. S. ir N. L. paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjos K. S. turtą – ¼ buto, (duomenys neskelbtini), dalis (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) D. A. išdavė ieškovei J. G. paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjos K. S. turtą – ¼ buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)).
29. Kaip minėta, vienas iš paveldėjimo santykių teisinio reglamentavimo ypatumų yra tas, kad palikimo priėmimas veikia retroaktyviai – palikimą priėmęs įpėdinis laikomas jo savininku nuo palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) dienos; palikimas laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo iki jo priėmimo nėra bešeimininkis turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą, turi teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo – formalizuoti savo turimas teises, kad galėtų jomis disponuoti (CK 5.66 str.). Vis dėlto pažymėtina, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei jų apimties. Ieškovė, turėdama teisę paveldėti tėvo I. S. palikimo dalį, priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti, ir tapo atitinkamos turto dalies savininkas, todėl ginčas kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl teisių į turtą.
30. Teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė J. G. priėmė savo tėvo I. S. palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti yra pakankamas pagrindas panaikinti aukščiau paminėtus notaro išduotus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus vien dėl to, kad įsiteisėjus šiam teismo sprendimui I. S. turto paveldėtoja bus nebe vien sutuoktinė K. S., bet ir ieškovė J. G., todėl notaras turės išduoti naujus paveldėjimo teisės liudijimus dėl paveldėtino turto dalių po I. S. ir K. S. mirčių, iš naujo įvertinant įpėdiniams tenkančias paveldimo turto dalis (CK 5.13 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis.).
32. Ieškovė šioje byloje turėjo 100,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų bei 850,00 Eur advokatės išlaidų (2023-11-09 DOK -176922). Teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų, pagrįstos jų apmokėjimą patvirtinančiais įrodymais. Todėl ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama 950,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 316,66 Eur.
33. Ieškovė teismo 2023-06-05 nutartimi buvo atleista nuo 395,00 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, kuris, ieškinį patenkinus, priteistinas valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 131,66 Eur (CPK 96 str. 1 d.).
34. Ieškinį tenkinus, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina valstybei 53,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išduotą (duomenys neskelbtini) D. A. dėl įpėdinės K. S. teisių į palikėjo I. S., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą.
Panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išduotą (duomenys neskelbtini) D. A. dėl įpėdinių I. S. ir N. L. teisių į palikėjos K. S., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą.
Panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išduotą (duomenys neskelbtini) D. A. dėl įpėdinio V. S. teisių į palikėjos K. S., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą.
Panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išduotą (duomenys neskelbtini) D. A. dėl įpėdinės J. G., teisių į palikėjos K. S., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą.
Priteisti iš atsakovų V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis ieškovės J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 950,00 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 316,66 Eur (tris šimtus šešiolika eurų 66 ct).
Priteisti valstybei iš V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, 53,12 Eur (penkiasdešimt tris eurus 12 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 17,71 Eur. Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5662.
Priteisti valstybei iš V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, 395,00 Eur (tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, t. y. iš kiekvieno po 131,66 Eur. Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.