Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirba, nevedęs, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) teistas:

1. 2011 m. lapkričio 14 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – galutinė bausmė laisvės apribojimas 6 mėnesiams.

2. 2011 m. gegužės 26 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

A. T., 2022 m. gegužės 2 d. apie 18.30 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) keleivių atvykimo terminalo salėje, (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, dėl chuliganiškų paskatų mušdamas nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo Z. M. sveikatą, kai be aiškios priežasties, matant (duomenys neskelbtini) personalui ir keleiviams, rankomis sudavė ne mažiau kaip du smūgius Z. M. į veidą ir koją dėl ko po įvykio teismo medicinos ekspertai ant nukentėjusiojo kūno užfiksavo sužalojimus, dešinio blauzdikaulio bei šeivikaulio lūžį ir dešinio blauzdikaulio išnirimą, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir taip sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. T. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino dėl nurodytos veikos ir parodė, įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini). Z. M. nepažįsta. Įvykio eigos neatsimena, nes buvo neblaivus, buvo praradęs sąmonę, atsibudo tik policijoje atliekant kratą. Ieškinį pripažįsta, tačiau mano, kad 15 000 eurų labai didelė suma.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Nukentėjusysis Z. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra pensininkas ir 2022 m. gegužės 2 d. vakare apie 17.30 val. atvežė savo pažįstamą iš (duomenys neskelbtini) A. N.. A. turėjo skristi į (duomenys neskelbtini) dirbti. Jis nelabai orientavosi (duomenys neskelbtini), todėl nusprendė skristi su savo būsimu bendradarbiu, jaunu vyruku E., kurio jokių duomenų nežino. Atvykus į (duomenys neskelbtini), jis A. parodė, kur priduoti bagažą ir pan. A. pridavus bagažą, stovėjo bendroje salėje ir jau turėjo atsisveikinti. Dar stovint salėje, pastebėjo sėdintį tarp žmonių vyrą, kuris rusiškai šūkavo ir dar kažką. Jis pagalvojo, kad vyras apsirūkęs arba neblaivus ir, kad jis galbūt (duomenys neskelbtini) Bet į jį nekreipė dėmesio. Tas vyras sėdėjo maždaug už 20 metrų nuo jų stovimos vietos. Jis stovėjo skersai, bet į tą šūkaujantį vyrą nežiūrėjo ir nekreipė dėmesio, o A. su E. stovėjo nugaromis į to vyro pusę, šiek tiek toliau dar nuo jų stovėjo E. tėvas. Jiems bestovint ir dar apie kažką bekalbant, staiga vyras priėjo prie jų ir pradėjo smūgiuoti. Viskas įvyko labai staigiai. Jis tik pastebėjo, kad E. su A. prasiskyrė į šonus ir pastebėjo, kad minėtas vyras artėja link jo, todėl ištiesė rankas ir norėjo sustabdyti vyrą, bet jis jam trenkė į koją ir du smūgius į veidą, į nosį ir į smilkinį. Po smūgio į koją jis net nesureagavo kaip parėjo jam smūgiai į veidą ir tada parkrito. Iš nosies jam pasipylė kraujai. Tada jis norėjo atsistoti, bet suprato, kad negali, koja visiškai kabėjo. Tada matė, kad E. ar jo tėvas su tuo vyru susigrūmė. Jis norėjo padėti, šokti ant to vyro, bet nesugebėjo atsistoti, iškarto griuvo atgal. Jis net nesuprato, kad jam koja lūžo. Paskui pamatė, kad tas vyras lyg ir ketina bėgti, bet jį kažkas salėje pagavo, galbūt apsauga ar pan. Jis nesuprato, iš kur pas tą vyrą agresija. Jis nežino kiek ir kokių smūgių patyrė E. ir A., bet matė, kad po šio įvykio A. turėjo puodelį rankoje, todėl mano, kad jis konflikte su tuo vyru nedalyvavo. Minėtas vyras jam įvykio metu išnarino ir sulaužė koją, jo negali operuoti, nes prarado daug kraujo ir jis labai prastas, taip pat gydytojai sakė, kad yra daugybiniai lūžiai ir operacija nebus paprasta. Taip pat buvo sugadinti jo drabužiai, jie visi sutepti jo krauju tekėjusio iš nosies. Nori pažymėti, kad šiuo metu jam yra užstatytas kairėje akyje mėlynė ir jaučia skausmą kairės pusės smilkinyje. Vyras sutrikdė jo planus, jis negalėjo grįžti namo į (duomenys neskelbtini) ir dabar yra priverstas gulėti ligoninėje. Jis gauna mažą pensiją, todėl dirba papildomai, taksuoja, todėl dėl gulėjimo ligoninėje praranda pajamas. Gydytojai sakė, kad laisvai negalės judėti ir koja gis 2-4 mėn. Dėl civilinio ieškinio pateikimo nuspręs bylos eigoje (1 t., b. l. 43-48).

Liudytojas R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 2 d., dienos metu, tikslaus laiko nepamena, vežė sūnų E. G. į (duomenys neskelbtini), jis turėjo skristi į (duomenys neskelbtini). Atvykę abu su sūnumi nuėjo į (duomenys neskelbtini) pastatą. Ten susitiko su dviem vyrais, vienas iš jų kartu su jo sūnumi turėjo skristi į (duomenys neskelbtini). Vienas jų buvo vyresnis, jo manymu, apie 65 metų amžiaus, o kitas vyras, kuris turėjo skristi su jo sūnumi, šiek tiek jaunesnio amžiaus, mano, galėjo būti apie 54 metų amžiaus. Jaunesnio amžiaus vyras, jei gerai pamena tamsių plaukų, galbūt šiek tiek banguoti, o vyresnio vyro plaukai pražilę. Jokių kitų detalių apibūdinant tuos du vyrus negali nurodyti, nes nepamena. Būdamas laukimo salėje atkreipė dėmesį į vyrą, kuris taip pat buvo laukimo salėje, jis sėdėjo salės kampe ir kalbėjo kažką rusų kalba. Jo atstumas nuo jų buvo apie 15 metrų. Ką jis ten kalbėjo jis nesuprato per daug nesiklausė. Jie buvo ką tik pridavę bagažą ir stoviniavo salės viduryje. Staiga pamatė, kad vyras, kuris kažką kalbėjo rusiškai pradėjo greitai eiti link jų. Eidamas dar vis kalbėjo rusiškai. Pagalvojo, kad jis tiesiog kažkur eis pro šalį, tačiau jis pripuolęs trenkė į veido sritį kartu su juo buvusiam vyresniam vyrui. Vyras nuo smūgio perkrito, pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Parkritęs vyras atsikėlė, o smurtautojas vėl puolė prie vyresniojo vyriškio. Jiedu susikabino rankomis, matė, kad susipynė abiejų kojos ir jie abu perkrito ant žemės. Jo sūnus puolė skirti parkritusių vyrų. Netrukus subėgo daugiau žmonių buvusių laukimo salėje prie susikibusių vyrų ir juos padėjo išskirti. Šis įvykis jam buvo labai nemalonus, galima sakyti sukrėtė. Jo sūnus šiuo metu yra grįžęs iš (duomenys neskelbtini), apsistojęs pas jį namuose (1 t., b. l. 121-124).

Liudytojas E. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 2 d., tikslaus laiko nepamena, tačiau galėjo būti apie 18 val., atvyko su tėčiu R. G. į (duomenys neskelbtini). Jis jį atvežė, kadangi jis turėjo skristi į (duomenys neskelbtini). Lėktuvo reisas, kiek pamena, buvo 20.05 val. Prie oro uosto susitiko su kitais dviem vyras, vienas iš jų A. N., su juo kartu turėjo skristi į (duomenys neskelbtini), todėl jį pažįsta. Kito vyro, kuris buvo kartu su A., nepažinojo, tik suprato, kad jis atvežė A. į (duomenys neskelbtini). Tas vyras, kurio nepažinojo, buvo žilų plaukų apie 60 metų amžiaus. Visi keturi nuėjo į oro uosto pastatą, priduoti bagažo ir prisiregistruoti skrydžiui. Pridavę bagažą, jie visi buvo laukimo salėje, sustoję žiūrėjo į ekraną, kur buvo surašyti skrydžių laikai, tarpusavyje kalėjo apie tai, kada atsidarys vartai ir panašiai. Staiga užgirdo netoliese kažką rusiškai kalbant. Pasisukęs pamatė, kad ant kėdžių netoliese sėdi vyras ir žiūrėdamas į jų kompaniją kažką jiems sako rusų kalba. Jo balsas vis garsėjo, pradėjo sakyti jiems (necenzūrinis žodis), sakė dar kažką, tačiau jis nebepamena. Jis nesuprato, kas vyksta ir kodėl jis žiūrėdamas į juos vartoja necenzūrinius žodžius ir juos įžeidinėja. Jie tarpusavyje susižvalgė, tačiau nieko nei anam vyrui, nei vienas kitam nieko nesakė. Staiga pamatė, kad jų atžvilgiu rėkaujantis vyras atsistojo nuo kėdės ir greitu žingsniu pradėjo eiti link jų. Ar eidamas jis ką nors kalbėjo, nepamena. Priėjęs, jis staiga trenkė A. atvežusiam vyrui į veidą. Pamatė labai daug kraujo. Kraujas bėgo iš vyriškio veido, kurios tiksliai vietos, nežino. Jis pasikėlė nuo žemės. Kaip viskas nuosekliai toliau vyko negali nurodyti, nes viskas vyko labai greitai, buvo sumaištis. Tik pamena, kad jis kažkuriuo momentu puolė ginti mušamą vyriškį, kadangi jį vis puolė tas mušeika. Kiek smūgių buvo suduota nukentėjusiajam, jis nežino. Gindamas taip pat gavo smūgį į kairės pusės žandikaulį, tačiau į medikus nesikreipė, nes sužalojimų nepatyrė. Netrukus prie jų pribėgo daugiau (duomenys neskelbtini) salėje buvusių asmenų, kurie padėjo apginti A. atvežusį vyrą. Dėl šio įvykio jis buvo sukrėstas, pasijuto nesaugus būdamas viešoje vietoje. Jis labai susinervino, buvo išsigandęs ir išsitempęs net ir skrydžio metu. Kodėl tas žmogus užpuolė A. atvežusį vyrą, jis nežino, nes jokių provokuojančių žodžių ar veiksmų nei vienas iš jų jam nerodė. Tas vyras pradėjęs juos įžeidinėti jam pasirodė neadekvatus, lyg ir apsvaigęs, nes matė jo akis, kuomet jis ėjo link jų. Jos buvo paklaikusios, bukas žvilgsnis. Jis pats įvykio metu nenukentėjo, tik patyrė stresą (1 t., b. l. 127-130).

Liudytojas A. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 2 d., vakaro metu Z. M. jį vežė į (duomenys neskelbtini), nes skrydis galėjo būti apie 20-21 valandą, nes turėjo išskristi (duomenys neskelbtini) darbo reikalais. Atvykus į (duomenys neskelbtini), Z. jį palydėjo į vidų, viduje susitiko kolegą E., kurio pavardės nežino, kuris yra jaunas apie 20 metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) buvo trise, žadėjo atvažiuoti ir ketvirtas vyriškis, kurio duomenų nežino, nes jis neatvažiavo. Jiems trims tai yra jam, draugui Z. ir kolegai E. laukiant, oro uoste kol parodys kokie jų skrydžio vartai, Z. jau nusprendus eiti atgal į automobilį, kuomet laukimo salėje sėdėjęs jam nepažįstamas vyriškis pakilo nuo suoliuko, vyriškis buvo apie 35-40 metų amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, apie 175 cm ūgio, trumpai kirptų plaukų, jis atsistojęs pradėjo iškart šaukti ant Z., šaukė rusų kalba „už Rusiją“ ir po tų žodžių iškart dviem rankomis suėmė Z. už krūtinės ir tuomet viena ranka, tiksliai kuria nepamena, sudavė kelis kartus, kiek tiksliai nepamena Z. į veido sritį, tuomet tiek jis tiek kolega E. bandė jį išskirti, bet jiems sunkiai sekėsi, kiek pamena ir E. sulaukė smūgio iš nepažįstamo vyriškio, vėliau atbėgo apsauga ir vyriškį sutramdė, dėl ko nepažįstamas vyriškis užsipuolė jo draugą Z. nežino, nes jie trys jam nieko nesakė, į jį nežiūrėjo, o jis tiesiog staigiai pakilo nuo sėdėjimo vietos ir užsipuolė Z., tokie nepažįstamo vyriškio veiksmai jam sukėlė pasipiktinimą, nes tokie žmogaus veiksmai viešoje vietoje yra netoleruojami (1 t., b. l. 139-143) Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2022 m. gegužės 2 d. 20.401 val. T. A. nustatyta – 1,96 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 29).

Iš 2022 m. birželio 17 d. specialisto išvados Nr. G 1158/2022 (02) matyti, kad 1. Z. M. nustatyta, dešinio blauzdikaulio bei šeivikaulio lūžis, dešinio blauzdikaulio išnirimas. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu sužalojimas laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. 2. Sužalojimas padarytas buku daiktu, dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio (1 t., b. l. 110-112).

Iš 2022 m. rugsėjo 30 d. specialisto išvados Nr. pG 2140/2022 (02) matyti, kad 1. Z. M. nustatyta, dešinio blauzdikaulio bei šeivikaulio lūžis, dešinio blauzdikaulio išnirimas. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, 12 punktu (Kai medicinos dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo ar susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo ar susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicinos dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę) bei 13 punktu (Vertinant kūno sužalojimo ar susargdinimo bei sveikatos sutrikdymo masto įvertinimo neturi įtakoti: 13.1. ankstesnių ligų paūmėjimas; 13.2. medicinos pagalbos teikimo trūkumai; 13.3. rekonstrukcinės-plastinės operacijos sužalojimas laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 116-118).

Iš 2022 m. gegužės 4 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas oro uosto kamerų įrašas. Atidarius vaizdo įrašą VSS Serveris_K11 (10.1.70.199.4505)_20220502_183100_185100_ID_0000 matoma patalpa-salė su sėdimomis vietomis, salės dalį vaizdo užstoja kolonos ir televizorius pritvirtintas prie kolonos. Tolimoje salės dalyje (ekrano viršuje) matomas funikulierius (važiuojantys laiptai-kilimas į 2 a. viršų ir apačią). Ties vaizdo įrašo 1 min. 50 sek. matoma kaip iš 2 a. funikulieriumi nusileidžia 4 vyrai ir sustoja netoli išėjimo durų, tuomet nueina link sėdimų vietų, du vyrai praeina pro sėdimas vietas, apsisuka ir eina atgal. Matoma, kad vyrai ėjimo metu bendrauja, rankų gestais rodo į viršų, galimai nurodo ėjimo kryptį. Visi keturi vyrai (vyras su šviesiais plaukais, vyras Nr. 1, vyras su kuprine ir vyras su puodeliu rankoje) apsisukę eina tolyn nuo sėdimų vietų. Vyrams einant, matoma kaip šviesių plaukų vyras atsisuka veidu atgal, o ant sėdimų vietų sėdintis vyras pamoja ranka ateiti. Šviesių plaukų vyras nekreipia dėmesio ir toliau nueina. Vyrai atsistoja už kolonos, tiksli stovėjimo vieta ir veiksmai nesimato. Matoma, kad sėdintis vyras (toliau - įtariamasis) neramus muistosi ir pakilęs nuo sėdimos vietos ir maskatuodamas rankomis nueina už kolonos (kameros nematoma vieta). Toliau matoma kaip iš už kolonos pasimato vyras Nr. 1 (judesiai lyg pastumto žmogaus). Iš už kolonos pasimato įtariamasis susikibęs su šviesių plaukų vyru, vyrai abu parkrinta ant grindinio. Vyras nr. 1 atlieka spyrimo judesį ir parkritusiam įtariamajam galimai įspiria į nugaros sritį. Toliau matoma kaip vyras šviesiais plaukais bando laikyti kaltinamąjį, yra į jį įsikabinęs, o vyras Nr. 1 bando atitraukti, galimai pakelti įtariamąjį, bet vėliau apsikabina įtariamąjį aplink nugarą ir ant jo galimai neišlaikęs krinta. Matoma kaip vyras su puodeliu rankoje, viena ranka bando skirti įtariamąjį ir vyrą su šviesiais plaukais. Toliau matoma kaip vyras iš salės už rankos grindiniu nutempia tolyn nuo įtariamojo vyrą Nr. 1. ir toliau įtariamąjį atskiria ir nutempia tolyn nuo vyro su šviesiais plaukais. Toliau matoma kaip įtariamasis atsistojęs pajuda link vyro Nr. 1 ir bando jam trenkti su rankos kumščiu, tuomet vyras Nr. 1 ranka smūgiuoja įtariamajam link veido srities ir koja (kojos keliu) spiria-trenkia įtariamajam link pilvo. Po šių veiksmų minėtas vyras iš salės atsistoja tarp įtariamojo ir vyro Nr. 1, ištiesęs rankas tarp asmenų palaiko atstumą. Tuomet įtariamasis apsisuka ir nueina į savo sėdėtą vietą ir joje atsisėda ir rankomis mosuoja lyg kviestų ateiti pas jį. (duomenys neskelbtini) ateina ties 5 min. 30 sek. (1 t., b. l. 86-88).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinamasis A. T. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte pasitvirtino.

Pagal 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-417/2008, Nr. 2K-314/2012, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-258-693/2019 ir kt.).

Chuliganiškos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, Nr. 2K-78/2013, Nr. 2K-258-693/2019 ir kt.).Kaltinamojo kaltė neabejotinai įrodyta

Kaltinamasis kaltę dėl nukentėjusiojo Z. M. pripažįsta ir tvirtina, jog jis įvykio gerai nepamena dėl įvykio metu buvusio girtumo, tačiau jo kaltę patvirtina ne tik jo prisipažinimas, bet ir nukentėjusiojo parodymai, kuriuos patvirtina liudytojų parodymai bei specialisto išvada, kad Z. M. nustatyta, dešinio blauzdikaulio bei šeivikaulio lūžis, dešinio blauzdikaulio išnirimas. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, 12 punktu (Kai medicinos dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo ar susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo ar susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicinos dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę) bei 13 punktu (Vertinant kūno sužalojimo ar susargdinimo bei sveikatos sutrikdymo masto įvertinimo neturi įtakoti: 13.1. ankstesnių ligų paūmėjimas; 13.2. medicinos pagalbos teikimo trūkumai; 13.3. rekonstrukcinės-plastinės operacijos sužalojimas laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Vaizdo įrašai alkotesterio parodymai bei kita ištirta baudžiamosios bylos medžiaga. Teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. T. padarė vieną apysunkią nusikalstamą veiką, veikdamas tiesiogine tyčia, veika baigta, sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo A. T. už nusikalstamą veiką lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino nusikaltęs ir gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktais).

Kaltinamasis A. T. teistas (2 t., b. l. 18-27), baustas administracine tvarka (2 t. b. l. 16). Sodros duomenimis nedirbantis (2 t., b. l. 10). Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 11). Psichiatrijos gydymo įstaigoje neregistruotas (2 t. b. l. 113), priklausomybės ligų centre neregistruotas 2 t., b. l. 14).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei įvertinus kaltinamąjį A. T. charakterizuojančias aplinkybes, nesant aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, konstatuotina, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą bausmę – laisvės atėmimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšiu. Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015).

Šioje baudžiamojoje byloje įvertinta A. T. asmenybė, teismas mano, kad dar yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie veikų padarymo aplinkybes, kad jis prisipažino kaltas ir nuoširdžiai gailisi, suprato savo neapgalvotų veiksmų pasekmes, pagrįstai manytina, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad A. T. realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padarytų itin teigiamos įtakos jo ankstesniam elgesiui. Taigi, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, į probacijos instituto galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai A. T. atžvilgiu gali būti pasiekti jam suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje, todėl jam taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimus, tai bus pakankamai efektyvu, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas bei asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimui.

Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

V. Civilinių ieškinių nagrinėjimas

Šioje baudžiamojoje byloje Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 3 572,67 eurų nukentėjusiojo Z. M. gydymo išlaidų atlyginimo. Šiame civiliniame ieškinyje, nurodoma, kad Z. M. dėl patirtų sužalojimų nuo 2022 m. gegužės 2 d., iki 2022 m. gegužės 10 d. LSMU ligoninėje Kauno klinikose suteiktas medicinos paslaugas bei skubios medicinos pagalbos paslaugas, gydymą dėl šlaunies žaizdos. Už nukentėjusiojo gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų sumokėjo 3 572,67 eurų sumą (1 t., b. l. 68-72).

Civilinio ieškovo Kauno teritorinių ligonių kasų civilinis ieškinys tenkintinas ir priteistina iš kaltinamojo A. T. – 3 572,67 eurų turtinė žala, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Šie nuostoliai atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų (tokia negautų pajamų, kaip turtinės žalos rūšies, samprata atskleidžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 4 d. nutartyje Nr. 2K-12/2005).

Pareikštas nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo Z. M. civilinis ieškinys 3 684,97 eurų turtinei žalai atlyginti bei 12 000, 00 eurų neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 57-60), kurią prašo priteisti iš kaltinamojo A. T..

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Kaltinamasis sutiko su pareikštu ieškiniu, tačiau mano, kad neturtinės žalos dydis per didelis.

Civilinio ieškovo, nukentėjusiojo Z. M. prašomos priteisti turtinės žalos dydis yra pagrįstas rašytiniais įrodymais. Įvertinus nukentėjusiojo Z. M. nurodytų aplinkybių, nekyla abejonės, jog nukentėjusysis įvykio metu patyrė šoką, išgąstį. Sutiktina su teiginiais, jog nukentėjusiajam padaryti lemiami patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas, jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumas. Kaltinamojo tyčiniais, pakankamai intensyviais, netikėtais smurtiniais veiksmais žala buvo padaryta sveikatai. Buvo sutrikdyta sveikata, dėl padaryto sužalojimo turėjo kreiptis į medikus. Taigi, dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė didelį išgąstį dėl savo paties saugumo, patyrė didelį stresą, kurio nebūtų patyręs, jeigu prieš jį nebūtų atlikti neteisėti veiksmai. Iki šiol jaučia didelį diskomfortą, negatyvias emocijas, išgyvenimus, kai reikia prisiminti įvykio aplinkybes. Dėl kaltinamojo smurtinių ir amoralaus pobūdžio veiksmų, kai buvau užpultas dienos metu, viešoje vietoje bei, kad aš nukentėjo nuo tyčinio, agresyvaus kaltinamojo A. T. užpuolimo sukėlė didžiulę riziką sveikatai, nes svarbios ir reikšmingos aplinkybės, tokioje situacijoje tyčia padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006). Visos šios aplinkybės neabejotinai rodo, kad patirta neturtinė žala išties yra didelė ir neigiami padariniai yra pakankamai ilgalaikiai. Padarytą neturtinę žalą vertina 12 000 eurų suma. Kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajam sukėlė baimę, jog ateityje tokie veiksmai jų atžvilgiu gali pasikartoti. Vis dėlto, vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta nukentėjusiajam dėl kaltinamojo veiksmų kilę ilgalaikiai padariniai, tačiau nėra sunkūs.

Teismas daro išvadą, jog iš A. T. nukentėjusiajam Z. M. turtinės žalos dydis 3 684,97 eurų mažintinas pusiau, mažinant patirtas išlaidas už vaistų pirkimą ir advokato teisinę pagalbą iki 1842,48 eurų, kadangi turtinės žalos atlyginimo civilinis ieškinys nepagrįstas įrodymais, nepateikti vaistų pirkimo čekiai bei nėra nukentėjusiojo atstovo pateikti įrodymai dėl teisinių paslaugų apmokėjimo advokatui. Advokatas teisiamajame posėdyje nedalyvavo, taip pat pažymėtina, kad už nukentėjusiojo gydymą pareikštas civilinis ieškinys Kauno teritorinių ligonių kasų.

Z. M. civiliniame ieškinyje prašė priteisti 12 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš A. T.. Neturtinę žalą jis grindė tuo, kad dėl A. T. tyčinių veiksmų jis jautė didelį skausmą, patyrė dvasinį sukrėtimą, didelius išgyvenimus, nepatogumus, susijusius su gydymosi procesu ir bylos nagrinėjimu, patyrė nepatogumus, jautėsi ir jaučiasi pažemintas.

Spręsdama neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydama nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, į tai, kad A. T. tyčiniais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam Z. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata – nustatyta dešinio blauzdikaulio bei šeivikaulio lūžis, dešinio blauzdikaulio išnirimas, padarytas sužalojimas laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Teismui nekyla abejonių, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, taip pat patyrė neigiamų emocijų, išgyvenimų, nepatogumų. Taip pat vertintina ir tai, kad nukentėjusysis patyrė papildomų išgyvenimų ir nepatogumų, Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dėl padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo patirtos neturtinės žalos motyvai yra įrodyti, tačiau žalos dydis, nurodytas patikslintame civiliniame ieškinyje, aiškiai neatitinka faktinių aplinkybių ir sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijų.

Atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų dvasinių išgyvenimų pobūdį, nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, į nusikalstamos veikos pasekmes, pažeistų vertybių svarbą, į A. T. galimybes atlyginti žalą ir kitų pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, taip pat vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, prieina prie išvados, jog nukentėjusiojo Z. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, pripažįstant, jog yra pagrįstas 3 000 eurų sumai, kuri priteistina iš A. T. nukentėjusiajam Z. M., kadangi ši žala padaryta neteisėtais A. T. veiksmais.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam A. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas, asmens pasas (Nr. (duomenys neskelbtini)), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinės plokštelės, esanti baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 84, 89), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Kaltinamojo asmens pasas Nr. 24907756, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas kaltinamajam A. T..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nuteisti jį – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu A. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti – 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje;

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 7 punktu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, jei tai susiję su darbu ar mokymusi;

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktu įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajam A. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą, asmens pasą (Nr. (duomenys neskelbtini)), įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo Z. M. pareikštą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, tenkinti iš dalies priteisiant iš kaltinamojo A. T. nukentėjusiojo Z. M. naudai 3 000,00 eurų (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo Z. M. pareikštą civilinį ieškinį 1 842,48 eurų turtinei žalai atlyginti, tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo A. T. priteisti nukentėjusiojo Z. M. – 1 842,48 eurų (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt du eurus 48 centus) civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. T. 3 572,67 (tris tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt du eurus, 67 euro centus) Kauno teritorinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmokės kodas 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktines plokšteles, esančias baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Kaltinamojo asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam A. T..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.