Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Vaivai Jankauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. C. ieškinį atsakovui M. A. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Atsakovui procesiniai dokumentai pagal 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje nuostatas ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu neįteikti dėl nurodyto netikslaus adreso. Ieškovei neturint galimybės patikslinti atsakovo gyvenamąją vietą, atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė ieškovės reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė tinkamai įgyvendina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje įtvirtintą tėvų valdžios turinį, gali užtikrinti mažametei dukrai saugias, vaiko poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas. M. C. K. išreiškė norą gyventi su motina. Prašoma priteisti išlaikymo suma yra tinkama mažametei M. C. K. Ieškovė turi sveikatos problemų, šios įsidarbinimo galimybes riboja tai, kad viena augina mažametę dukrą. Atsakovas yra dirbantis, sveikas suaugęs vyras, todėl gali teikti išlaikymą nepilnametei dukrai, kuris užtikrintų tinkamas, saugias, sveikas gyvenimo sąlygas ir užtikrintų vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą M. C. K., gimusią (duomenys neskelbtini). Šalys (duomenys neskelbtini) buvo sudariusios santuoką, kuri nutraukta (duomenys neskelbtini). Nutrūkus santuokai, ieškovė su dukra grįžo gyventi į Lietuvą. Atsakovas nuo 2022 m. sausio mėn. išlaikymo dukrai nebeteikia, su dukra visiškai nebendrauja, mergaitės poreikiais nesidomi. Ieškovė su nepilnamete dukra gyvena nuomojame bute su daliniais patogumais. M. C. K. lanko (duomenys neskelbtini) pirmą klasę, taip pat yra ugdoma neformaliojo švietimo dailės ir šokių būreliuose. Mažametė turi regos sutrikimų ir odontologinių problemų. Ieškovė neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, yra registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo 2021 m. spalio 5 d., turi sveikatos problemų, lankosi pas įvairius specialistus, keliskart metuose ieškovei atliekami tyrimai, skiriamas gydymas. Ieškovės pajamas per mėnesį sudaro socialinė pašalpa ir išmoka vaikui. Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Teismas, spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks vaiko interesus bei poreikius, jo galimybes sveikai augti ir vystytis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė viena augina nepilnametę dukrą, ją prižiūri ir mergaite rūpinasi. Ieškovė su nepilnamete dukra gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), mažametė lanko (duomenys neskelbtini) pirmą klasę, taip pat yra ugdoma neformaliojo švietimo būreliuose. Jas sieja artimas emocinis ryšys. Teikiančios išvadą institucijos atstovė nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su motina neprieštarauja. Nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant į nurodytus motyvus, taip pat į tai, jog ieškovė turi visas galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą, ieškovės reikalavimas dėl nepilnametės dukters M C. K. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove V. C. tenkinamas (CK 3.165 straipsnis, 3.169 straipsnis).

Abu tėvai yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Taip pat abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8 straipsniai, 11–14 straipsniai, 18 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis) bei proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje yra 730 Eur neatskaičius mokesčių (apie 533 Eur atskaičius mokesčius). Pažymėtina, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau iki jam sukaks 23 metai, yra skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktas, 6 straipsnio 1 dalis). Valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje bylose Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

Ieškovė nurodė, jog dukters išlaikymui reikalingos lėšos maistui, aprangai ir avalynei, būstui, mokyklinio ugdymo ir neformaliojo švietimo būrelių priemonėms, higienos priemonėms, vitaminams, vaistams, knygoms, žaislams apmokėti, kitoms nenumatytoms išlaidoms. Mergaitė taip pat turi regos sutrikimų ir odontologinių problemų, todėl reikalingos papildomos lėšos kelionėms pas specialistus bei vaiko sveikatai gerinti. Ieškovės nurodytos sumos nėra pagrįstos į bylą pateiktais objektyviais įrodymais, tačiau tai nepaneigia, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga ne mažesnė suma nei minimalus darbo užmokestis.

Ieškovė kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, gyvenamąjį būstą nuomoja, reikalingos lėšos komunaliniams mokesčiams ir šildymo išlaidoms (malkoms pirkti) padengti. Ji šiuo metu niekur nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento (duomenys neskelbtini) skyriuje. Turi sveikatos problemų. Byloje duomenų apie atsakovo turtinę, šeimyninę padėtį nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas turi kokių nors sveikatos problemų ar jam būtų nustatytas neįgalumas, jis yra darbingo amžiaus vyras, todėl turi visas galimybes dirbti ir užsidirbti bei išlaikyti savo vaiką. Byloje nustatytomis aplinkybėmis atsakovo padėtis tikrai nėra blogesnė, o labiausiai tikėtina yra net geresnė, nei ieškovės. Be to, ieškovei tenka didesnė išlaikymo ir kasdienio rūpinimosi vaiku, priežiūros, auklėjimo našta, nes su ja gyvena nepilnametis vaikas. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 300 kas mėnesį nuo 2022 m. sausio mėn. 1 d. iki vaiko pilnametystės. Ieškovė skirtina lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.

Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkinai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteistinas valstybei 156 Eur žyminis mokestis (75 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir 81 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatę, valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš pažymos, šioje byloje yra 343,61 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, 320 Eur išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, priteistinos iš atsakovo (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdytina (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės M. C. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš M. A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. C. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus Eur) nuo 2022 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys motina V. C.

Priteisti iš atsakovo M. A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybei 156 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis Eur) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) ir 320 Eur (tris šimtus dvidešimt Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.