Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės butų ūkis“ pareiškimą dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo ir kreditorinio reikalavimo fakto patvirtinimo, suinteresuoti asmenys –Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė palikėjai R. U.. Iš Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. 17-206 ir 2020 m. spalio 7 d. tarp UAB „Ukmergės butų ūkis“ ir AB „Šiaulių bankas“ sudarytos Daugiabučio kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad daugiabučiui namui esančiam (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas kreditas namo atnaujinimui (modernizavimui).Skolos pažyma patvirtina, kad per laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki (duomenys neskelbtini) palikėjai susidarė 548,79 Eur įsiskolinimas. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 13-2232 UAB „Ukmergės butų ūkis“ yra paskirtas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore ir teikė administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Pažymos-skaičiuotės išrašas patvirtina, kad per laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki (duomenys neskelbtini) palikėjai susidarė 615,01 Eur skola. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis R. U. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš testamentų registro išrašo matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos sudarytų testamentų ar palikimo priėmimo ir atsisakymo faktų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo kreditorių reikalavimams pareikšti, turi būti sistemiškai ir individualiai vertinamos byloje nustatytos aplinkybės, leidžiančios pagrįsti ne tiek nežinojimą apie skolininko mirtį, kiek nesidomėjimą skolininku ir skolos išieškojimo procesu. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Taigi, kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams, praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą.

Skolininko pareiga mokėti kas mėnesį įmokas suponuoja būtinybę kreditoriui bent periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiam, valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys iš esmės susijusios su jos nežinojimu apie skolininko mirtį, kadangi ji nėra sudariusi sutarties dėl duomenų gavimo apie administruojamų butų savininkus iš Gyventojų registro su VĮ Registrų centras. Nustatyta, jog palikėja R. U. mirė (duomenys neskelbtini), todėl įstatyme numatytas trijų mėnesių terminas baigėsi (duomenys neskelbtini) (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių tai, kad per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) egzistavo aplinkybės, nepriklausančios nuo pareiškėjos valios ir objektyviai sutrukdžiusios jai laiku pačiai ar per atstovą pareikšti reikalavimą palikėjo įpėdiniams. Iš pareiškėjos nurodomų skolų susidarymo laikotarpių (nuo 2018 m. spalio 1 d. bei nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki palikėjos mirties (duomenys neskelbtini)) matyti, kad pareiškėjos nežinojimas apie skolininkės mirtį buvo nulemtas ne tiek jos žmogiškųjų resursų stoka, kiek pačios pareiškėjos pasyvumo ilgą laiką (5 metų seniausios skolos atveju) apskritai nesiimant jokių veiksmų pažeistoms teisėms ginti. Teismui nepateikti įrodymai, patvirtinantys tai, kad pareiškėja buvo aktyvi ir vykdymo procese, domėjosi skolos išieškojimo eiga.

Teismo nuomone, būtent pareiškėjos veiklos pobūdis lemia jos pareigą domėtis mokesčių nemokėjimo priežastimis. Tai, kad pareiškėja neturi sudariusi sutarties dėl duomenų gavimo apie administruojamų butų savininkų iš Gyventojų registro su VĮ Registrų centras ir negali patikrinti duomenų, yra subjektyvi ir nuo pareiškėjos valios bei atitinkamų sprendimų priklausanti aplinkybė. Juridinis asmuo turėtų taip organizuoti darbą, jam pasitelkti tokius žmogiškuosius ir kitus išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti, administruoti visas skolas, kad nepraleistų įstatymais reglamentuotų procesinių terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti. Byloje pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių svarbias termino praleidimo priežastis, pateisinančias, jog pareiškėja per trijų mėnesių terminą po skolininkės mirties neturėjo galimybės pareikšti kreditorinį reikalavimą galimiems jos įpėdinimas. Pareiškėjai, kaip pelno siekiančiai įmonei, taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai, todėl pareiškėja turi kontroliuoti, kad vartotojai už suteiktas paslaugas atsiskaitytų nustatytais terminais, o neatsiskaitymo atveju imtųsi priemonių skolai atgauti arba prisiimtų riziką dėl skolos neišieškojimo (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1590-577/2018).

Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal pareiškėjos pateiktus duomenis skola už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teiktas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas buvo fiksuojama nuo 2018 m. spalio 1 d., o skola už suteikto kredito daugiabučio namo atnaujinimui buvo fiksuojama nuo 2023 m. balandžio 1 d.. Pareiškėjos nurodyta skolininkė R. U. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. seniausia skola yra už penkerių metų laikotarpį iki palikėjos mirties, mokesčiai už teikiamas paslaugas nebuvo mokami ir pareiškėja nesidomėjo susikaupusia skola.

Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad pareiškėja nenurodė objektyvių ir pripažintinų svarbiomis trijų mėnesių termino, skaičiuotino nuo palikimo atsiradimo dienos, kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimo priežasčių, priešingai, yra pagrindo spręsti, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja svarbios aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti CK 5.63 straipsnio 4 dalį ir atnaujinti praleistą terminą. Neatnaujinus termino, negali būti patvirtinamas kreditorinis reikalavimas mirusiojo įpėdiniams. Dėl šios priežasties pareiškėjos pareiškimas dėl termino atnaujinimo kreditoriniams reikalavimams pareikšti ir kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais,

nutaria:

atmesti uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės butų ūkis“ pareiškimą dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo bei kreditorinio reikalavimo fakto patvirtinimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.