Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ignas Totilas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria atskirasis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas padavusiam asmeniui civilinėje byloje Nr. 2-20716-1006/2025 pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovei O. J. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo ir naudojimo priėmimo klausimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

16. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės atskirasis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Tokių reikalavimų taikymas yra susijęs ne tik su sklandaus civilinio proceso eiga, tačiau ir su teismo galimybe tinkamai vykdyti įstatymo numatytas pareigas. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys).

18. Be to, teismų praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės pagrindiniai ieškinio turiniui keliami reikalavimai yra du – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-326-854/2024, 29 punktas). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

19. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; ieškinio 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-611/2018, 27 punktas).

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarta teismų praktika kartu sudaro pagrindą spręsti, jog ir pateikiamiems apeliaciniams bei atskiriesiems skundams iš esmės yra taikomas aiškumo dėl pareikšto reikalavimo kriterijus, kadangi tokiu būdu apeliacinį ar atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas turi galimybę įvertinti, kodėl procesinį dokumentą teikiantis asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu bei ko konkrečiai siekia – panaikinti ar pakeisti priimtą procesinį sprendimą, perduoti klausimą spręsti iš naujo.

21. Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. liepos 2 d. (1 t., 33 b. l.) buvo gautas ieškovės A. R. skundas dėl teismo 2025 m. birželio 12 d. nutarties.

22. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. liepos 3 d. nutartyje nurodė, jog pateiktame atskirajame skunde iš esmės nepasisakoma dėl skundžiamos nutarties, nenurodomos priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas teikti atskirąjį skundą; neprašoma atnaujinti praleistą terminą; teismas neturi duomenų ir ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių ieškovės praleistas nutarties apskundimo terminas galėtų būti atnaujintas teismo iniciatyva. Kartu teismas pažymėjo, jog ieškovė nenurodė konkrečių aplinkybių, patvirtinančių nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, taip pat nepateikė įrodymų ir teisinių argumentų, pagrindžiančių šias aplinkybes bei nenurodė, koks yra apeliantės prašymas apeliacinės instancijos teismui.

23. Ši nutartis ieškovei įteikta 2025 m. liepos 17 d. (1 t., 44 b. l.). Nors 2025 m. liepos 3 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti pateiktą atskirąjį skundą nenustačius termino trūkumams pašalinti, tačiau ieškovės teisė teikti apeliaciją apribota nebuvo, ji teikė atskirąjį skundą – 2025 m. liepos 24 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas ieškovė atskirasis skundas („Laiškas – pretenzija“) ( 1 t., 45 b. l.).

24. Iš šio ieškovės pateikto dokumento turinio matyti, kad jame taip pat nėra suformuluotas joks reikalavimas, susijęs su 2025 m. liepos 3 d. nutarties panaikinimu, pakeitimu ar klausimo grąžinimu nagrinėti iš naujo; taip pat nenurodoma, dėl kokių priežasčių ir ar išvis yra nesutinkama su 2025 m. liepos 3 d. nutartimi, kokie nesutikimo argumentai.

25. Aptariamame ieškovės pateiktame dokumente išdėstyti bendro pobūdžio argumentai, susiję su ieškovės turimais „čekiais dėl laiškų siuntimo“ ar teismo siūlymu kreiptis į nemokamą teisinę pagalbą teikiančias institucijas, tačiau nenurodoma jokių konkrečių reikalavimų ar argumentų, susijusių su galimu nutarties, atsisakyti priimti skundą, nepagrįstumu.

26. Kartu ieškovė klausia, kodėl teismas nurodo siuntimo terminą, nors ji skaičiuoti moka ir turi „čekių dėl laiškų siuntimo“, jos „buto savininkas yra AB „Lietuvos geležinkeliai“. Šitas butas yra uždraustas“.

27. Kartu su 2025 m. liepos 24 d. pirmosios instancijos teisme gautu „Laišku– pretenzija“ pateikiami AB „Lietuvos paštas“ siuntų kvitai bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus raštas „Dėl išvados pateikimo“, tačiau tokie duomenys nėra susiję su 2025 m. birželio 11 d. teisme gauto skundo termino praleidimu, taip pat neteiktas prašymas priimti naujus įrodymus.

28. Taigi, pirmosios instancijos teismas 2025 m. liepos 30 d. nutartimi ieškovei nustatė 7 kalendorinių dienų terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, o būtent – pateikti atskirąjį skundą atitinkantį CPK reikalavimus – nurodyti konkrečias aplinkybes, patvirtinančias 2025 m. liepos 3 d. nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, pateikti įrodymus ir teisinius argumentus, pagrindžiančius šias aplinkybes bei nurodyti, koks yra apeliantės prašymas apeliacinės instancijos teismui, nurodyti tinkamą procesinio dokumento pavadinimą. Pastaroji nutartis ieškovei įteikta 2025 m. rugpjūčio 7 d. (1 t., 52 b. l.).

29. Dėl 2025 m. liepos 30 d. nutarties ieškovė 2025 m. rugpjūčio 12 d. paštu išsiuntė pirmosios instancijos teismui procesinį dokumentą pavadintą – „Laiškas – pretenzija“ (1 t., 53 b. l.), kuris pirmosios instancijos teisme registruotas 2025 m. rugpjūčio 19 d. ir iš kurio turinio matyti, kad ieškovė teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartyje nustatytų trūkumų nepašalino – nenurodė konkrečių aplinkybių, patvirtinančių nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, taip pat nepateikė įrodymų ir teisinių argumentų, pagrindžiančių šias aplinkybes bei nenurodė, koks yra apeliantės prašymas apeliacinės instancijos teismui.

30. Aptariamame „Laiške – pretenzijoje“ ieškovė nurodo aplinkybes, susijusias su ankstesniuose procesiniuose dokumentuose minimu iškeldinimu iš buto, VĮ „Registrų centras“ teiktus dokumentus. Tokios faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad 2025 m. liepos 24 d. pirmosios instancijos teisme gautas ieškovės atskirasis skundas („Laiškas – pretenzija“) skundžiama nutartimi visiškai pagrįstai laikytas nepaduotu nepašalinus nustatytų trūkumų ir su priedais grąžintas ieškovei (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

31. Priešingos išvados neleidžia daryti ir ieškovės pateikto atskirojo skundo turinys, kuris neleidžia įvertinti bei nustatyti konkretaus reiškiamo reikalavimo bei argumentų, dėl ko šiuo atveju būtų pagrindas spręsti, kad ieškovė pašalino pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartyje nustatytus trūkumus ar kokias aplinkybes pirmosios instancijos teismas vertino netinkamai (jų išvis neįvertino).

32. Nurodomi teiginiai, jog apylinkės teismas turėjo organizuoti teismo posėdį; teismui buvo siųsta daug dokumentų (vienas iš jų yra Registro išrašas); O. J. neturi teisių „iš buto iš nuosavybės keldinti šeimininkę“; „iš tarnybos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo gavau laišką dėl nuo tarnybos nuo šios pagalbos atsisakymo“ nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį priėmė nepagrįstai ar padarė procesinės teisės pažeidimus.

33. Pastebėtina, jog CPK 115 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimą ir trūkumų ištaisymą, taip pat atskirojo skundo priėmimą numatančios nuostatos (CPK 334 straipsnis) neįtvirtina teismo pareigos rengti teismo posėdį, analizuoti visus ieškovo ar kito dalyvaujančio byloje asmens pateiktus ir su procesinio dokumento priėmimu (ar trūkumų pašalinimu) nesusijusius dokumentus, taip pat neturi teisės kvestionuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priimtų sprendimų dėl šios pagalbos nesuteikimo. Taigi pirmosios instancijos teismo veiksmai priimant skundžiamą 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį sprendžiant klausimą dėl nustatytų procesinio dokumento trūkumų pašalinimo buvo pagrįsti, procesinės teisės normos pažeistos nebuvo.

34. Įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovės tiek atskirojo skundo, tiek ankstesnių jos teiktų procesinių dokumentų turinys nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą trūkumams pašalinti bei vertindamas, jog nurodyti procesinio dokumento trūkumai nėra pašalinti, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes bei ieškovės teikiamų dokumentų turinį ar netinkamai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias procesinio dokumento trūkumų nustatymą, šalinimą bei teisines pasekmes nepašalinus nurodytų trūkumų per nustatytą terminą.

35. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti ją remiantis ieškovės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.