Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, dirbantis pas ūkininką A. G. pagalbiniu darbininku, baustas administracine tvarka, teistas, paskutiniai teistumai: 1) 2021 m. kovo 1 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė - bauda 50 MGL (2500 Eur), baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise teisė vairuoti kelių transporto priemones 3 metams; 2) 2022 m. balandžio 28 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, nuosprendžiu paskirta galutinė 50 parų arešto bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. kovo 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 50 parų areštas ir 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 2022 m. gegužės 20 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą (uždraudimas naudotis specialia teise – teisė vairuoti kelių transporto priemones) Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrių. 2022 m. liepos 20 d. paleistas iš Kalėjimų departamento prie LR TM Kauno tardymo izoliatoriaus atlikus arešto bausmę. Teistumas užsienyje: 1. 2015 m. rugpjūčio 9 d. Didžiojoje Britanijoje dėl vairavimo neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, laisvės atėmimas 126 d., sankcijos ir (arba) priemonės, vykdymas atidėtas 2 m., vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymas 36 mėn.; 2. 2015 m. gruodžio 10 d. Didžiojoje Britanijoje dėl vairavimo neturint vairuotojo pažymėjimo arba kai atimta teisė vairuoti, eismo taisyklių pažeidimai, nusikaltimai valstybei, viešajai tvarkai teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus, laisvės atėmimas 84 d. (nuo 2016 m. balandžio 27 d.), vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymas 407 d. (nuo 2016 m. balandžio 27 d.),

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. U. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2023 m. gegužės 15 d. apie 14.00 val., Mažeikių r., kelyje Pikeliai - Židikai 12,8 km, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, bei grįžęs namo adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį, t. y. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2023 m. gegužės 15 d. 17.55 val., alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARYE-0397 (patikrinimo Nr. 1834967), nustatytas 2.71 ‰ (promilių) neblaivumas.

Be to, jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: 2022 m. balandžio 28 d., Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu Nr. 1-55-1139/2022, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones 4 metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2022 gegužės 19 d., bet jis 2023 m. gegužės 15 d., apie 14.00 val., Mažeikių r., kelyje Pikeliai - Židikai 12,8 km, vairavo transporto priemonę - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, pasišalino iš įvykio vietos, bei grįžęs namo adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2023 m. gegužės 15 d. 17.55 val., alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARYE-0397 (patikrinimo Nr. 1834967), nustatytas 2.71 ‰ (promilių) neblaivumas, ir tokiu būdu piktybiškai, tyčia vengė atlikti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Motyvuojamoji dalis

- 2022 m. balandžio 28 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu, kuriame nurodyta, kad A. U. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė. Pripažintas A. U. kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. kovo 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 50 (penkiasdešimties) parų arešto ir 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, A. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruoto J. R. vardu, konfiskavimas (b. l. 89-102);

- 2023 m. gegužės 24 d. gautu raštu iš Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus, kuriame užfiksuota, kad A. U., gim. (duomenys neskelbtini)., į Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus registrą įrašytas 2022 m. gegužės 20 d., vykdant 2022 m. balandžio 28 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, paskirta 50 parų arešto bausmė ir bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverių) metų laikotarpiui, termino pabaiga 2026 m. liepos 8 d. A. U. 2022 m. birželio 10 d. pasirašytinai supažindintas su jam teismo skirta baudžiamojo poveikio priemone, teisine atsakomybe už vengimą vykdyti, raštu išsiunčiant susipažinimo pažymą į Kauno tardymo izoliatorių, kur asmuo atvyko atlikti arešto bausmę (b. l. 36-43);

Dėl veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šioje byloje besąlygiškai nustatyta, jog A. U. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2023 m. gegužės 15 d. apie 14.00 val., Mažeikių r., kelyje Pikeliai - Židikai 12,8 km, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, bei grįžęs namo adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį, t. y. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2023 m. gegužės 15 d. 17.55 val., jam nustatytas 2.71 ‰ (promilių) neblaivumas. Paminėtina, jog A. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino vairavęs transporto priemonę, sukėlęs eismo įvykį bei iš jo pasišalino, ir po įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus. A. U. sutiko su nustatyto neblaivumo parodymais (b. l. 62). Po eismo įvykio policijos pareigūnai A. U. 2023 m. gegužės 15 d. 17.35 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatė 2.82 promilių neblaivumą, o po 20 minučių, t. y. 2023 m. gegužės 15 d. 17.55 val. A. U. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas mažesnis, t. y. 2.71 promilės neblaivumas (b. l. 63). Aplinkybę, jog A. U. vairavo transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, iš kurio pasišalino, bei iki įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus, byloje patvirtina pats kaltinamasis, asmens blaivumo testo rezultatai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, todėl jis baustinas už šios neteisėtos veikos padarymą.

Dėl veikos, numatytos BK 243 straipsnyje

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012; Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380-2014; Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-815-491/2014; Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-136-332/201; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).

Šioje byloje besąlygiškai nustatyta, jog A. U. būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimu naudotis specialiąja teise, suteikiančia vairuoti kelių transporto priemones keturiems metams (b. l. 47), 2023 m. gegužės 15 d. apie 14.00 val., Mažeikių r., kelyje Pikeliai - Židikai 12,8 km, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Paminėtina, jog minėtą veiką A. U. padarė ypatingai piktybiškai, t. y. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės bei neturėdamas neatidėliotino poreikio, visiškai be priežasties, taip pat žinodamas ir suvokdamas, jog jis neturi teisės vairuoti transporto priemones bei jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė draudžianti vairuoti transporto priemones. Tai rodo ypatingą jo piktybiškumą nesilaikyti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise, suteikiančia vairuoti kelių transporto priemones, todėl jis baustinas už neteisėtos veikos padarymą.

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, buvimą kaltinamojo A. U. veikoje, kadangi jis vengė atlikti jam teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones keturiems metams ir 2023 m. gegužės 15 d. apie 14.00 val., Mažeikių r., kelyje Pikeliai - Židikai 12,8 km, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, bei grįžęs namo adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį, t. y. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir 2023 m. gegužės 15 d. 17.55 val. jam nustatytas 2.71 ‰ (promilių) neblaivumas, todėl jo nusikalstamos veikos pagal BK 243 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuotos teisingai.

Dėl bausmės A. U. skyrimo

BK 243 straipsnio sankcija numato, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių - bauda arba areštas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje (BK 12 straipsnis), veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimai baigti. Kaltinamasis anksčiau teistas, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs bausmės, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą (b. l. 75-83, 85-88, 89-102), kas pagal BK 27 straipsnio nuostatas vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o toks asmuo laikomas recidyvistu, ne kartą baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų nuobaudų sumokėjimą nėra, nusikalstamos veikos darymo laikotarpiu turėjo galiojantį baustumą (b. l. 68-73). Visos šios aptartos aplinkybės duoda pagrindo teigti, kad A. U. nedaro tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nenori paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, toliau linkęs nesilaikyti teisės normų, nusikalsti, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nors ankstesniais nuosprendžiais buvo paskirtos švelnesnės bausmės, t. y. bauda, arešto bausmė, tačiau švelnesnės bausmės paskyrimas nedavė jo pasitaisymo rezultato. Kaltinamasis nusikalstamos veikos metu nedirbo (b. l. 58-59), tačiau buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 57), šiuo metu dirbantis (b. l. 145), turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, nevedęs (b. l. 53), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (b. l. 67).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 243 straipsnio ir 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis - areštas ir laisvės atėmimas, neatidedant bausmės vykdymo (BK 75 straipsnio 8 dalis).

Kaltinamasis vengė atlikti teismo nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, šios dvi padarytos nusikalstamos veikos, tai kaltinamojo sumanymo vieninga tąsa, be nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jis negalėtų padaryti baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, teismas tai vertina kaip idealią dviejų nusikalstamų veikų sutaptį, todėl paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei baudžiamoji byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam paskirta ir subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2022 m. balandžio 28 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta baudos bausme, jas visiškai sudedant, prie nauju nuosprendžiu paskirtos subendrintos ir sumažintos bausmės pridedant visą paskirtą neatliktą baudos bausmę.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo laisvės atėmimo bausmės pradėjimo vykdyti dienos įsiteisėjus nuosprendžiui.

Dėl paskirtos subendrintos baudos bausmės jau yra vykdomas priverstinis išieškojimas, todėl nuosprendis dėl baudos priverstinio išieškojimo pakartotinai vykdyti neteiktinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kaltinamasis A. U. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, sukėlė eismo įvykį, iš kurio pasišalino, ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Nustatant specialios teisės atėmimo terminą A. U., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą vairuoja kelių transporto priemonę būdamas neblaivus (už analogiškos veikos padarymą anksčiau yra teistas net du kartus Lietuvoje bei du kartus Didžiojoje Britanijoje), transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės jos vairuoti, todėl šiuo atveju jam nustatomas maksimalus baudžiamajame įstatyme numatytos specialios teisės atėmimo terminas – septyneri metai (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Draudimo naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones, terminas skaičiuotinas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, realiai atliekant paskirtą bausmę taikomas visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai - kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. būtent šią transporto priemonę vairuojant buvo sukeltas eismo įvykis, iš kurio A. U. pasišalino, bei iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus, dėl ko jam buvo nustatytas didesnis nei 1.51 promilių neblaivumas, todėl transporto priemonė - automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme.

Baigiamųjų kalbų metu prokuroras teismo prašė paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios sumos, o būtent 1030 Eur, konfiskavimą, nes automobilis „(duomenys neskelbtini)“ eismo įvykio metu nepataisomai sugadintas, todėl neproporcinga skirti baudžiamojo poveikio priemonės automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo. Nesutiktina su prokuroro prašoma taikyti baudžiamojo poveikio priemone, o būtent automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios sumos, konfiskavimo, nes tai neatitinka BK 72 straipsnio nuostatų bei suformuotos teismų praktikos.

Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalis nustato, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, todėl teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti natūra, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tais atvejais, kai nusprendžiama konfiskuoti turto vertę dėl konfiskavimo natūra netikslingumo, turi būti įsitikinta, kad toks sprendimas atitinka turto konfiskavimo tikslus, ir turi būti pateikti įtikinami tokio sprendimo motyvai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-91-303/2021, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022, 2K-30-788/2023). Kasacinės instancijos teismas taip pat yra nurodęs, kad nepritaria tokioms praktikoms, kai turto vertė konfiskuojama vien tik todėl, kad dėl ilgai trunkančio ikiteisminio tyrimo tokio turto natūra nepavyko išsaugoti ar jis nuvertėjo, kad teisėsaugos institucijos nesudarė sąlygų konfiskuoti turtą natūra, nors tokių galimybių turėjo, ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-788/2023)

Pagal bylos duomenis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė pačiam kaltinamajam A. U. (b. l. 14-15) ir buvo jo panaudotas darant nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje. Konstatuotina, kad šių nusikalstamų veikų priemonės grąžinimas kaltinamajam ir sprendimas išieškoti iš kaltinamojo jos vertę vien dėl to, kad tokį (sugadintą) automobilį bus sudėtinga realizuoti, neatitinka nei turto konfiskavimo teisinės paskirties, nei BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytų sąlygų. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintose Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse nustatyta transporto priemonių ir kito konfiskuoto turto, kuris negali būti panaudotas pagal paskirtį ir yra pripažintas nerealizuotinu, pripažinimo atliekomis tvarka. Taigi teismo vertinimas, kad nėra galimybių realizuoti konfiskuotiną turtą, nėra kliūtis tokį turtą konfiskuoti natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-788/2023).

Atsižvelgiant į pateiktus argumentus bei siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, tai yra daugiau kaip 1.5 promilės, arba vengimas neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1.51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas turto konfiskavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, kaltinamajam A. U. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. U., konfiskavimas (BK 72 straipsnio 3 dalis).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 22 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 126-128).

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonės užvedimo raktelis, kurie perduoti saugojimui (b. l. 32), nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu konfiskuotini ir perduotini automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, teismas,

nusprendžia:

A. U. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

A. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. U. paskirti subendrintą - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. U. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2022 m. balandžio 28 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta baudos bausme, jas visiškai sudedant ir A. U. skirti galutinę subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 50 (penkiasdešimt) MGL (2500,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

A. U. bausmės pradžią skaičiuoti nuo laisvės atėmimo bausmės pradėjimo vykdyti dienos, įsiteisėjus šiam nuosprendžiui.

Dėl A. U. paskirtos subendrintos baudos bausmės jau yra vykdomas priverstinis išieškojimas, todėl nuosprendžio dėl baudos priverstinio išieškojimo pakartotinai vykdyti neteikti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti A. U. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 7 (septynerius) metus;

- konfiskuoti iš A. U. nusikalstamos veikos padarymo priemonę - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti A. U. 2023 m. gegužės 22 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonės užvedimo raktelius, perduoti už konfiskavimo vykdymą atsakingai institucijai (pareigūnui).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.