Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo atsakovo G. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui G. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

21. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

22. Apeliantas apeliacinės instancijos teisme į bylą papildomai pateikė naujus įrodymus – duomenis apie suvartotą elektros energiją, jos kainą. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl apelianto pateiktų prašymų

23. Atsakovas pateikė prašymus: sustabdyti šią civilinę bylą, iki pasibaigs apeliacinis procesas Plungės apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-117-944/2023 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00598-2022) ir apylinkės teisme bus išspręstas ieškovo G. V. 2022 m. rugpjūčio 4 d. patikslinto ieškinio priėmimo klausimas Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-117-944/2023 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00598-2022); sustabdyti šią civilinę bylą, iki įsiteisės atitinkamas teismo procesinis sprendimas Plungės apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-117-944/2023 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00598-2022-4), kurioje atsakovas G. V. ginčija 2015 m. birželio 15 d. šalių sudarytą sutartį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. spalio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija PRO, Nr. (duomenys neskelbtini).

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos sustabdymo institutas turi būti taikomas tik išimtinais atvejais, esant pagrįstam įsitikinimui, kad, nesustabdžius bylos, jos tikrai nebūtų įmanoma išnagrinėti. Priešingu atveju nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiką (CPK 7 straipsnio 1 dalis).

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Plungės apylinkės teisme atsakovo nurodomoje civilinėje byloje Nr. 2-117-944/2023 dar nėra iki galo išspręstas ieškovo G. V. patikslinto ieškinio priėmimo klausimas. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-33-538/2023 ieškovo atskirasis skundas patenkintas iš dalies ir nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus iki 2023 m. sausio 26 d.

26. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog civilinėje byloje nėra galimybės nustatyti teisiškai reikšmingų faktų, vertinti surinktų įrodymų ar atlikti kitų būtinų veiksmų, siekiant objektyviai išnagrinėti bylą.

27. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių procesinių kliūčių, trukdančių teismui išnagrinėti civilinę bylą pagal atsakovo pateiktą apeliacinį skundą ir priimti joje sprendimą, todėl atsakovo prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo netenkinamas. Tuo pačiu pažymėtina, kad jei, išnagrinėjus šią bylą paaiškėtų naujos aplinkybės, šalys įgytų teisę į proceso atnaujinimą. O jei dėl šio sprendimo priėmimo, šalys patirtų nuostolių, jos įgytų teisę į nuostolių atlyginimą.

28. Apeliantas taip pat prašo panaikinti „visas rezoliucijas ir neskundžiamas nutartis“, kurios apylinkės teismo buvo priimtos ne parengiamajame posėdyje ir ne nagrinėjimo teisme metu. Apeliacinės instancijos teismas tokį apelianto reikalavimą atmeta, nes tai nėra apeliacijos dalykas. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtomis nutartimis ir rezoliucijomis atsakovas gali tik nurodyti nesutikimo priežastis kaip apeliacinio skundo argumentus, o ne formuluoti tai kaip atskirą apeliacinio skundo reikalavimą.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

29. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2015 m. birželio 15 d. sudarė sutartį Nr. 3 (toliau – Sutartis), pagal kurią šalys susitarė, kad visas išlaidas dėl nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), lauko nuotekų kanalizacijos ir drenažo siurblių, komunikacijų, valdymo spintos ir jos įrangos keitimo, remonto, administravimo, taip pat elektros sąnaudas, kurios apskaitomos kontroliniu elektros skaitikliu, sumontuotu siurblinės valdymo spintoje, šalys apmokės proporcingai priklausomam plotui (pagal projektą) (Sutarties 1 punkto a papunktis). Šalys sutartyje nurodė sutinkančios, kad statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendro ploto dalis „B“ (15,70 procento) priklauso atsakovui (Sutarties 1 punkto b papunktis). 2020 m. rugpjūčio 12 d. atsakovui pateikus kadastrinių matavimų bylą, jam priklausančio bendro ploto dalis buvo perskaičiuota ir sudarė 13,35 procento. Šalys taip pat sutartimi susitarė, kad 1 punkte a papunktyje numatytų išlaidų apskaitą ir administravimą atliks ieškovė, kadangi lauko nuotekų kanalizacijos ir drenažo siurblinė yra prijungta prie ieškovei nuosavybės teise priklausančios elektros paskirstymo spintos (Sutarties 1 punkto c papunktis). Šalys taip pat susitarė, kad „B“ dalies 1 punkto papunktyje numatytas susidariusias išlaidas apmokės atsakovas pagal ieškovės išrašytą sąskaitą faktūrą. Atsakovas sąskaitą įsipareigojo apmokėti per tris dienas nuo jos išrašymo dienos. Sutarties 2 punkte numatyta, kad šalys sutinka, kad sklypo ribos bus atitvertos tvora ir pagal poreikį apsodintos augalais. Sutartyje taip pat yra atsakovo prierašas, kuriame nurodyta, kad prieš atliekant bet kokius remonto darbus G. V. turi būti raštiškai informuotas ir remonto darbų kainos turi būti suderintos. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė atsakovui pateikė 2021 m. spalio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija PRO, Nr. (duomenys neskelbtini) (už laikotarpį 2020 m. rugsėjo 30 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.), kurios suma 648,83 Eur, kurią sudaro 25,07 Eur suma už elektros energiją, 80,10 Eur administravimo išlaidos ir 431,05 Eur suma už siurblinių priežiūros ir remonto darbus. Kartu su šia sąskaita atsakovui taip pat buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias apskaičiuota atsakovui tenkanti mokėjimo dalis, ir jas detalizuojantys 2021 m. balandžio 28 d., 2021 m. liepos 26 d., 2021 m. rugpjūčio 10 d., 2021 m. rugsėjo 16 d. atliktų darbų aktai, kuriuose nurodyta, kokios medžiagos buvo panaudotos siurblinių remontui, kokie darbai atlikti, taip pat nurodytos ir jų kainos.

30. 2021 m. gruodžio 8 d. atsakovui buvo išsiųstas pranešimas (priminimas), kad jis yra skolingas ieškovei 648,83 Eur pagal 2021 m. spalio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija PRO, Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2021 m. gruodžio 13 d. sąskaitos išrašo nustatyta, kad atsakovas ieškovei pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija PRO, Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjo 410,25 Eur, tačiau liko skolingas ieškovei 238,58 Eur, todėl ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo priteisti pagal PVM sąskaitas faktūras susidariusią skolą.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

31. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, skundžiamame sprendime tinkamai konstatavo, kad tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1–6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis).

32. Nagrinėjamu atveju teismas, išnagrinėjęs faktines aplinkybes ir pripažinęs, jog atsakovas turi pareigą kompensuoti dalį su siurblių priežiūra, remontu susijusių išlaidų ir pačių siurblinių išlaikymo elektros tiekimo, administravimo išlaidų, konstatavo, kad ieškovė turi materialinę reikalavimo teisę ir pagrįstai reikalauja, jog atsakovas atlygintų už jo turtui proporcingai siurblinių darbui tenkančią elektrą, siurblinių įrangos keitimą, remontą, administravimo, eksploatavimo išlaidas. Esant šioms aplinkybėms, nustatęs, jog atsakovas prievolės ieškovei tinkamai neįvykdė, teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas ir įrodytas, yra tenkinamas, ieškovei iš atsakovo priteistina likusi nesumokėta 238,58 Eur dydžio skola pagal 2021 m. spalio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija PRO, Nr. (duomenys neskelbtini).

33. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, su priteista skola, apeliantas akcentuoja tai, kad ieškovė jo tinkamai neinformavo nė apie vieną siurblinių gedimą ar kapitalinį remontą – darbų kainos niekada nebuvo derintos su atsakovu. Atsakovas pažymi, kad ieškovė kas mėnesį rinko 60,50 Eur tam, kad nutikus gedimui būtų pinigų remontui, o pateiktame ieškinyje ieškovė nesąžiningai keičia paaiškinimą, kas įeina į administravimo mokestį. Apeliantas nurodo ir tai, kad ieškovė elektros kainą skaičiuoja pagal neaiškų tarifą, slėpdama mokėjimus, atliekamus kas mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

34. Dėl atsakovo tinkamo informavimo pažymėtina, kad ieškovė su atsakovu Sutartimi papildomai buvo sutarę, kad prieš atliekant bet kokius remonto darbus atsakovas turi būti raštiškai informuotas ir remonto darbų kainos turi būti suderintos.

35. Kaip matyti iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo, atsakovas 2021 m. kovo 18 d. elektroniniu paštu buvo informuotas, kad bus atliekami siurblinių įrangos keitimo ir remonto darbai. Tą pačią dieną atsakovas elektroniniu laišku ieškovei taip pat patvirtino, kad jis elektroninį laišką apie tai, kad bus atliekami siurblinių remonto darbai, gavo. Be to, iš atsakovo elektroninio laiško turinio galima spręsti, kad atsakovas ir pats asmeniškai bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, atlikusiais minėtus remonto darbus, aiškinosi siurblinių gedimo priežastis. Taip pat iš šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad pats atsakovas 2021 m. liepos 22 d. informavo ieškovę apie fekalo siurblinės gedimus, kurie buvo šalinami 2021 m. liepos 23 d., 2021 m. liepos 24 d., pakeičiant du sudegusius siurblius naujais siurbliais. Nėra pagrindo abejoti, kad atsakovas apie šiuos siurblinių gedimus žinojo, nes jis pats be ieškovės leidimo, patekęs į ieškovei nuosavybės teise priklausančią teritoriją, juos fiksavo fotonuotraukomis, kurias siuntė ieškovei, be kita ko, byloje esantis vaizdo ir garso įrašas patvirtina, kad jis ieškovės 2021 m. liepos 24 d. buvo informuotas apie drenažo siurblio gedimą.

36. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad ieškovė atsakovui pateikė 2021 m. spalio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija PRO, Nr. (duomenys neskelbtini) (už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.), kurios suma 648,83 Eur, kurią sudaro 25,07 Eur suma už elektros energiją, 80,10 Eur administravimo išlaidos ir 431,05 Eur suma už siurblinių priežiūros ir remonto darbus. Kartu su šia sąskaita atsakovui buvo taip pat pateikta: 2021 m. balandžio 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 26 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias apskaičiuota atsakovui tenkanti mokėjimo dalis, ir jas detalizuojantys 2021 m. balandžio 28 d., 2021 m. liepos 26 d., 2021 m. rugpjūčio 10 d., 2021 m. rugsėjo 16 d. atliktų darbų aktai, kuriuose nurodyta, kokios medžiagos buvo panaudotos siurblinių remontui, kokie darbai atlikti, taip pat nurodytos ir jų kainos.

37. Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra tai, kad atsakovas, gavęs PVM sąskaitas faktūras, darbų atlikimo aktus, jokių pretenzijų ieškovei dėl siurblinių remontui reikalingų medžiagų ir atliktų remonto darbų kainų nereiškė, priešingai, atsakovas, ieškovės paragintas, 2021 m. gruodžio 13 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo didžiąją dalį jam priskirtų išlaidų, t. y. 410,25 Eur, o likusią dalį skolos – 238,58 Eur ginčija, nors skola yra susidariusi dėl tų pačių aplinkybių.

38. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė prieš siurblinių įrangos keitimo ir remonto darbų atlikimą elektroniniu paštu pranešdama atsakovui apie tai, kad bus atliekami tokie darbai, sudarydama sąlygas atsakovui stebėti siurblinių įrangos keitimo ir remonto darbų procesą, pateikdama atsakovui detalius remonto darbų atlikimo aktus, PVM sąskaitas faktūras, tinkamai įvykdė savo pareigą informuoti raštu atsakovą apie ketinamus atlikti remonto darbus ir remonto darbų kainas. Pažymėtina, kad Sutartyje nėra nurodyta, prieš kiek laiko ieškovė apie planuojamus atlikti siurblinių remonto darbus privalo informuoti atsakovą, todėl ta aplinkybė, kad ieškovė atsakovą informavo apie siurblinių įrangos keitimo ir remonto darbus tą pačią dieną, kaip teigia atsakovas, kai darbai buvo atliekami, o ne anksčiau, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė pažeidė Sutarties nuostatas dėl atsakovo informavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas turėjo pakankamai laiko išsiaiškinti siurblinių gedimų priežastis, tiesiogiai stebėti ir dalyvauti jų keitimo, remonto darbų atlikimo procese, be to, kaip matyti iš bylos duomenų, jam buvo pateikta visa reikiama informacija ir dokumentacija dėl siurblinių keitimui, remontui panaudotų medžiagų, atliktų remonto darbų.

39. Pažymėtina, kad atsakovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek teikdamas apeliacinį skundą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog nebuvo būtina atlikti darbų, nurodytų 2021 m. balandžio 28 d., 2021 m. liepos 26 d., 2021 m. rugpjūčio 10 d., 2021 m. rugsėjo 16 d. atliktų darbų aktuose. Taigi apeliantas iš esmės neginčija pačių atliktų darbų būtinumo ir reikalingumo siurblinių veiklai, neginčija ir detalių, medžiagų kainų, neteigia, kad jos nepagrįstai didelės.

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas byloje pagrįstas dokumentais, patvirtinančiais realiai ieškovės patirtas išlaidas, pardavėjų ir paslaugų tiekėjų sąskaitomis už atliktus siurblinių montavimo ir remonto darbus, lauko vamzdynų valymo darbus, medžiagas, panaudotas siurblinių darbams atlikti, ginčo laikotarpiu (2020 m. rugsėjo 30 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.), Sutarties nuostatomis dėl lauko nuotekų kanalizacijos ir drenažo siurblių, komunikacijų, valdymo spintos ir jos įrangos keitimo, remonto, administravimo, elektros sąnaudų, kurios tebėra galiojančios ir nenuginčytos įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu atsakovas nepateikia jokių jo abejones dėl ieškovės įrodymų teisingumo patvirtinančių konkrečių įrodymų, atsisakymą mokėti susidariusią skolą grindžia deklaratyviai teigdamas, kad jo įsiskolinimas ieškovei buvo apskaičiuotas netinkamai.

41. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas ir apie siurblinių remonto darbus, o tai, kad su juo nebuvo derinama darbų kaina, nepaneigia jo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apmokėti jam tenkančią išlaidų, susijusių su siurblinių eksploatavimu (Sutarties 1 punkto a, d papunkčiai), dalį. Tuo labiau, kad atsakovas neginčijo darbų, detalių kainos, nepaneigė, jog atlikti darbai nebuvo būtini efektyviam ir tinkamam siurblinių veikimui, jų eksploatavimui.

42. Kaip minėta, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad jis neprivalo mokėti sumų už darbus, kadangi už darbus turi būti sumokėta iš administravimo mokesčio. Su tokia atsakovo pozicija nėra pagrindo sutikti.

43. Šalys 2015 m. birželio 15 d. Sutarties Nr. 3 1 punkto a papunkčiu susitarė, kad visas išlaidas dėl nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), lauko nuotekų kanalizacijos ir drenažo siurblių, komunikacijų, valdymo spintos ir jos įrangos keitimo nepataisomo gedimo, remonto, administravimo, taip pat elektros sąnaudas, kurios apskaitomos kontroliniu elektros skaitikliu, sumontuotu siurblinės valdymo spintoje, apmokės proporcingai pagal šalims priklausantį bendrąjį plotą (pagal projektą). Taigi, šiuo susitarimu, priešingai, nei teigia atsakovas, šalys susitarė, jog siurblių remonto išlaidos ir administravimui skirtos išlaidos skaičiuojamos atskirai. Šia sutartimi nėra numatyta, kad sutarties šalys reguliariai kaups lėšas, kurios bus saugomos ir skiriamos siurblinėms remontuoti, atnaujinti. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų susitarusios dėl kitokios remonto ir administravimo išlaidų skaičiavimo tvarkos. Sutiktina su ieškovės nurodytais argumentais, kad jai tenka našta nuolat prižiūrėti siurblinę, tikrinti šulinius, rūpintis meistrų, detalių, medžiagų paieška naudingiausiomis sąlygomis, tvarkyti buhalterinę apskaitą, kas mėnesį tikrinti ir mokėti už elektrą ir pan., dėl šių atliekamų darbų ieškovė patiria išlaidų, laiko sąnaudų, kurios turi būti kompensuojamos, – tam yra skirtas administravimo mokestis, kuris yra skirtas ir proporcingai padalijamas visiems abonentams. Tačiau šis mokestis nepadengia siurblinių remonto išlaidų, kurios reikalauja daug didesnių sąnaudų. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo teiginys, kad siurblinių remonto išlaidos turėjo būti įtrauktos į administravimo išlaidoms skirtą sumą, yra nepagrįstas.

44. Atsakovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek teikdamas apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovė netinkamai skaičiuoja mokestį už elektros tiekimą pagal neaiškų mokėjimo tarifą, ieškovė slepia kasmėnesinius mokėjimus. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė teismui pateikė lentelę, iš kurios matyti ieškovės elektros energijos 1 kWh kainos laikotarpiu nuo 2020 m. spalio mėnesio iki 2021 m. rugsėjo mėnesio apskaičiavimo metodika, t. y. elektros kaina apskaičiuota paėmus 12 mėnesių vidurkį (1 kWh – 0,154 Eur be PVM). Pažymėtina, kad PVM sąskaitoje faktūroje, serija PRO, Nr. (duomenys neskelbtini), kurią ginčija atsakovas, apskaičiuota net mažesnė kaina – 0,15 Eur už 1 kWh be PVM. Apeliantas, nesutikdamas su ieškovės nurodyta kaina už suvartotą elektrą ir teigdamas, kad ji yra per didelė, pateikė jo atliktų mokėjimo už elektros energiją nurodymų išrašą su kainomis objekte Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovo pateiktus įrodymus vertina kritiškai, pažymėdamas, kad skirtingiems objektams gali būti taikomi skirtingi tarifų planai su skirtingomis kainomis. Pažymėtina, kad pačios elektros sąnaudos, atsižvelgiant į įvairius faktorius, meteorologines sąlygas, gali kisti. Taigi, nors atsakovas abejoja ieškovės apskaičiuotos skolos už elektrą dydžiu, tačiau pakankamų įrodymų šioms abejonėms pagrįsti į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, daro išvadą, kad atsakovui apskaičiuota suma už sunaudotą elektrą nuotekų ir gruntinio vandens siurblinių darbui per laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. yra apskaičiuota teisingai pagal elektros skaitiklių rodmenis, tinkamai pritaikius tarifą, ir abejoti ieškovės apskaičiavimais teismas neturi pagrindo.

45. Teismas pažymi, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016). Kasacinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą.

46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad atsakovas ieškovei tinkamai ir laiku neįvykdė savo prisiimtų įsipareigojimų pagal 2015 m. birželio 15 d. Sutartį Nr. 3, t. y. Sutartyje nustatytu terminu neatsiskaitė su ieškove pagal 2021 m. spalio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija PRO, Nr. (duomenys neskelbtini) (už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.), už elektros energiją, administravimo išlaidas, už siurblinių priežiūros ir remonto darbus (likusi nesumokėta suma – 238,58 Eur), nors tokią pareigą turėjo pagal šalių laisva valia sudarytą Sutartį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį ir ieškovei iš atsakovo priteisė likusią nesumokėtą 238,58 Eur dydžio skolą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

47. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 3 070 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (20 Eur žyminį mokestį, taip pat ieškovės patirtas 3 050 Eur bylinėjimosi išlaidas už ieškovei advokato suteiktas paslaugas). Apeliantas argumentuoja, kad iš jo priteistas pernelyg didelis išlaidų dydis. Apeliacinės instancijos teismas su apelianto argumentais sutinka.

48. Pagal bendrąją taisyklę, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos, 2015 m. kovo 20 d. redakcija). Ieškinys patenkintas, t. y. sprendimas priimtas ieškovės naudai, todėl ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos formaliai Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių neviršija, tačiau teisėja pažymi, jog teismas negali toleruoti šalių nepagrįsto ir pernelyg didelio išlaidavimo, išlaidų dydis turi būti protingas. Tai, kad ieškovė realiai patyrė visas išlaidas, savaime nereiškia, kad jos bus priteistos. Kaip matyti iš ieškovės patirtų išlaidų detalizacijos, vien už pasirengimą teismo posėdžiams ir mediacijos posėdžiui prašoma priteisti 520 Eur. Teismų praktikoje laikoma, kad pats dalyvavimas teismo posėdyje be pasirengimo dalyvauti teismo posėdyje, susipažinimo su šalių pateiktais dokumentais, jų analizės, strategijos kūrimo nėra įmanomas. Tokie veiksmai pagal savo pobūdį negali būti laikomi savarankiškomis teisinėmis paslaugomis ar analogiškomis Rekomendacijų 8 punkte nustatytoms teisinėms paslaugoms, o yra sudėtinė atstovavimo teisinės paslaugos dalis. Dėl to ieškovė nepagrįstai prašo atskirai priteisti bylinėjimosi išlaidas už nurodytus veiksmus.

49. Įvertinus ieškinio ir ieškovės teiktų kitų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, kilusio ginčo pobūdį, taikytas teisės normas, keltų klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių apimtį, tai, kad byla nėra sudėtinga, nereikalauja specialių žinių, joje nekeliami nauji teismų praktikoje nesuformuluoti klausimai, tai ne pirmas iš esmės analogiško pobūdžio tarp ieškovės ir atsakovo kilęs ginčas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat užtikrinant, kad bylinėjimosi išlaidos netaptų papildomu finansiniu nubaudimu už savo teisių ir interesų gynimą, ieškovei pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų dydis sumažintinas iki pagrįsto ir protingo, t. y. ieškovei iš atsakovo priteistinas 2 300 Eur išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.

Dėl procesinės bylos baigties

50. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, tačiau netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

51. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

52. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, proporcingai ieškovės naudai iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, patirtos realiai ir pripažintinos pagrįstomis. Teisėjos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad iš esmės ginčas yra išspręstas apelianto nenaudai, o patenkinta apeliacinio skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų kaip procesinis reikalavimas yra neatskiriamai susijusi su pagrindiniu materialiuoju teisiniu reikalavimu, laikytina, kad patenkinta apeliacinio skundo dalis sudaro 30 proc. Dėl to iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 70 proc., t. y. 910 Eur, teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

53. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas šalių ginčą išsprendė iš esmės teisingai, aplinkybė, kad sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeista, neturi įtakos sprendžiant dėl už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio paskirstymo, nes apeliacinio skundo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (CPK 80 straipsnio 2 dalis, 321 straipsnio 3 dalis).

54. Atsakovas nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo atsakovui nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

pakeisti Plungės apylinkės teismo 2022 m. rusėjo 19 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo G. V. priteisti 2 300 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Netenkinti apelianto G. V. prašymų dėl civilinės bylos sustabdymo.

Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo G. V. priteisti 910 Eur (devynis šimtus dešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.