- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-15
- Bylos Nr.
- e2S-770-777/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00784-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- G. V.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvūs partneriai“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. V. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvūs partneriai“ ieškinį atsakovui G. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Plungės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvūs partneriai“ ieškinį atsakovui G. V., kuriuo ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 238,58 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė atsiliepimą, juo su ieškinio reikalavimais nesutinka.
Šalies argumentai
2. Atsakovas pateikė priešieškinį, juo prašo pripažinti negaliojančia ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvūs partneriai“ 2021 m. spalio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija PRO, Nr. 00000460, negaliojančia nuo pat jos sudaryto dienos – nuo 2021 m. spalio 4 d. ir įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui 410,25 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
3. Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartimi atsisakyta priimti priešieškinį dėl 2021 m. spalio 4 d. PVM sąskaitos faktūros, serija PRO, Nr. 0000460, pripažinimo negaliojančia ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvūs partneriai“ įpareigojimo atlikti veiksmus. Nurodė, kad ieškovės reikalavimai kildinami iš sutarties, o ne iš PVM sąskaitos faktūros, todėl atsakovo suformuluotas reikalavimas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, taip pat nurodė, kad priešieškinio priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, byloje yra įvykę du parengiamieji posėdžiai.
Šalies argumentai
4. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nutarties, prašydamas panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartį ir atsakovo priešieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnį, 42 straipsnį, 137 straipsnį, 143 straipsnį ir 334 straipsnį, be teisinių pagrindų suvaržė atsakovo teises civiliniame procese, priešieškinio priėmimo klausimą išsprendė formaliai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Plungės apylinkės teismas 2022 m. liepos 5 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą dėl 2022 m. liepos 1 d. nutarties.
6. Esminiai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
6.1. Nurodė, kad CPK 143 straipsnio, reglamentuojančio priešieškinio institutą, 3 dalyje expressis verbis (tiesiogiai) numatyta, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama. Vadinasi, joks tolesnis procesas dėl tokios pirmosios instancijos teismo nutarties negalimas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas atskirąjį skundą padavė dėl nutarties, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl nutarė atskirąjį skundą atsisakyti priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti atsakovo atskirąjį skundą dėl apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nutarties, ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti atsakovo priešieškinį, priimti nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
8. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
8.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas suvaržė atsakovo teises, priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė CPK 5 straipsnį, 42 straipsnį, 137 straipsnį, 143 straipsnį ir 334 straipsnį. Teigia, kad teismas priešieškinį atsisakė priimti pagal CPK 137straipsnio taisykles, todėl tokio pobūdžio teismo nutartis yra skundžiama apeliacine tvarka, o šiuo atveju teismas priimta nutartimi užkirto kelią bylos eigai.
8.2. Nurodo, kad teismas 2022 m. liepos 5 d. nutartyje netaikė ir neaiškino CPK 137 straipsnio reglamentavimo, todėl skundžiama nutartimi neatskleidė apeliacijos esmės, kai būtent remiantis minėta įstatymo nuostata atsisakyta priimti priešieškinį. Pažymi, kad šiuo atveju teismas taip pat netinkamai sprendė dėl priešieškinio reikalavimų ydingumo, kadangi ginčas dėl PVM sąskaitos faktūros pripažinimo negaliojančia gali būti nagrinėjamas teisme.
8.3. Nurodo, kad priešieškinis pareikštas laiku, tačiau teismas spręsdamas priešieškinio priėmimo klausimą netaikė trūkumų šalinimo instituto. Mano, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priešieškinio priėmimo klausimą vertino formaliai, dėl to buvo pažeistos atsakovo teisės, kurios yra garantuojamos CPK 5 straipsnyje, 42 straipsnyje, 135 straipsnyje, 137 straipsnyje, 143 straipsnyje ir 334 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto atskirąjį skundą, kaip paduotą, dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto priešieškinį, priėmimo.
11. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Jos tinkamą įgyvendinimą užtikrina civilinio proceso teisės principai: teisminės gynybos prieinamumo, teisės į tinkamą teismo procesą, proceso koncentracijos (operatyvumo), teismo pareigos aiškinti ir taikyti įstatymus vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais ir kiti principai. Jie suponuoja sąžiningo civilinio proceso taisykles, leidžiančias teisinį ginčą spręsti minimaliomis laiko ir lėšų sąnaudomis, užtikrina efektyvų teisingumo sistemos funkcionavimą.
12. Šalių procesinės teisės yra lygios (CPK 17 straipsnis). Atsakovas gali gintis nuo iškelto ieškinio naudodamasis įstatymo numatytais gynimosi būdais. Vienas iš jų yra priešinių reikalavimų pareiškimas. Kai atsakovas turi savarankiškų reikalavimų ieškovui, tam tikromis sąlygomis jis gali juos pareikšti jau iškeltoje civilinėje byloje, prašydamas pradinį reikalavimą (ieškinį) ir jo priešinį reikalavimą (priešieškinį) išnagrinėti kartu. Pareikšti priešieškinį galima tik esant teisės kreiptis į teismą prielaidoms ir tinkamo jo įgyvendinimo sąlygoms. CPK 143 straipsnis nustato priešieškinio padavimo sąlygas. Teismas priima priešieškinį, jeigu: 1) priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; 2) patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio; 3) tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus (CPK 143 straipsnio 2 dalis). Teismas atsisako priimti priešieškinį, jeigu nėra šio straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų (CPK 143 straipsnio 2 dalis). Taip sudaromos sąlygos geriau įgyvendinti teisingumo ir operatyvumo principus, kad tarp šalių kuo greičiau būtų atkurta teisinė taika. CPK 143 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles, CPK nustatytas ieškiniui pareikšti, ir kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 338 straipsnį, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Jeigu minėtas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 4 dalis).
13. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK tiesiogiai numatytais atvejais arba tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, o motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). CPK 143 straipsnio, reglamentuojančio priešieškinio institutą, 3 dalyje expressis verbis (tiesiogiai) numatyta, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama. Vadinasi, joks tolesnis procesas dėl tokios pirmosios instancijos teismo nutarties negalimas. Poziciją, kad nutartis atsisakyti priimti priešieškinį yra neskundžiama apeliacine tvarka, yra suformavęs ir kasacinis teismas savo precedentuose, kuriuose nurodoma, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2013).
14. Nors, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, CPK 143 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles, šio kodekso nustatytas ieškiniui pareikšti, tačiau ši įstatymo norma aiškintina tik kartu ir sistemiškai su CPK 143 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu yra neskundžiama. Taigi šiuo atveju galima daryti išvadą, jog pareikštas priešieškinis turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus ieškinio priėmimui, tačiau atsisakymas pareikštą priešieškinį priimti nagrinėti teisme neužkerta kelio tolesniam bylos nagrinėjimui, o ir be to, kaip minėta, nutarties atsisakyti priimti priešieškinį neskundžiamumo taisyklė yra tiesiogiai įtvirtinta bendrojoje teisės normoje (CPK 143 straipsnio 3 dalis).
15. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad poziciją, jog nutartis atsisakyti priimti priešieškinį yra neskundžiama apeliacine tvarka, yra suformavęs ir kasacinis teismas savo precedentuose, kuriuose nurodoma, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama (nutarties 13 punktas), o ir be to, apygardos teismai dėl nutarties atsisakyti priimti priešieškinį neskundžiamumo laikosi analogiškos praktikos (horizontalusis precedentas) ir kitose išnagrinėtose bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-663-524/2021, Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1628-555/2020). Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti priešieškinį, pažeidė proceso teisės normas.
16. Kita vertus, nesutiktina ir su apelianto argumentais, jog priimta nutartis užkerta kelią ir tolesnei bylos eigai, kadangi priimta nutartimi nėra apribojama galimybė toliau vykti teismo procesui, proceso dalyviams toliau dalyvauti teisminiame bylos procese. Taigi nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog priimta nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai, kaip sudarančiais teisę teikti atskirąjį skundą ir CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog, atsisakius priimti pareikštą priešieškinį, apeliantas manydamas, jog jo teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl 2021 m. spalio 4 d. PVM sąskaitos faktūros, serija PRO, Nr. 0000460, pripažinimo negaliojančia ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvūs partneriai“ įpareigojimo atlikti veiksmus.
17. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika paneigia procesinę galimybę apskųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti priešieškinį, kaip pagrįstai tą konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, todėl, atsižvelgiant į tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o Plungės apylinkės teismo 2022 m . liepos 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.