Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. K. (K.) ieškinį atsakovui D. M. dėl leidimo išsivežti nepilnametį vaiką į užsienio valstybę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teisme 2021 m. kovo 31 d. teisėjo rezoliucija priimtas ieškovės M. K. ieškinys atsakovui D. M., kuriuo prašoma išduoti teismo leidimą nepilnamečiam vaikui U. M. išvykti nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini) be atsakovo D. M. sutikimo bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Klaipėdos apylinkės teisme 2021 m. gegužės 10 d. gautas atsakovo D. M. priešieškinis, kuriuo prašoma pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-163-730/2021 nustatytą atsakovo D. M. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi U. M. tvarką ir nustatyti atsakovo D. M. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi U. M. tvarką bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo D. M. priešieškinį ir nutarė jį su priedais grąžinti padavusiam asmeniui, taip pat grąžino 75 Eur sumokėtą žyminį mokestį, be to, civilinę bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje 2021 m. birželio 18 d. Teismas nurodė, jog nutartis neskundžiama.

4. Teismas 2020 m. gegužės 12 d. nutartyje konstatavo, jog atsakovo priešieškiniu keliami reikalavimai neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 143 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų – priešieškinio reikalavimu nebus įskaitomas pradinio ieškinio reikalavimas, priešieškinio klausimų išsprendimas nepadarys įtakos pradinio ieškinio patenkinimo ar atmetimo klausimui, be to, priešieškinio priėmimas taip pat paveiktų ieškinio reikalavimo išsprendimo trukmę. Teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.175 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatyta bendravimo tvarka gali būti pakeičiama, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, todėl atsakovas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo gali kreiptis atskiroje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Teismas nurodė, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Todėl sprendžiant atskirojo skundo priėmimo klausimą turi būti taikomas CPK 315 straipsnis. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektas. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: CPK numatytais atvejais; kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Šiuo atveju atsakovas pripažįsta, kad CPK 143 straipsnio 3 dalyje yra tiesiogiai įtvirtintas draudimas atskiruoju skundu skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti priešieškinį, tačiau vis tiek padavė atskirąjį skundą.

III. Atskirojo skundo argumentai

12. Atskirajame skunde teigiama, jog pagal CPK 375 straipsnį CPK XIX skyriuje numatytos bendrųjų ieškinio nagrinėjimo taisyklių išimtys taikomos visoms šeimos byloms, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas, skundžiama 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi atsisakęs priimti atsakovo atskirąjį skundą dėl 2021 m. gegužės 12 d. nutarties, nepagrįstai rėmėsi bendrąja civilinio proceso norma, netaikytina specialiais atvejais, kai specialios proceso normos numato bendrųjų proceso taisyklių išimtis. CPK 377 straipsnio norma, kuria remdamasis atsakovas D. M. pateikė šeimos byloje priešieškinį atsakovei, yra imperatyvi, garantuojanti šeimos bylos proceso šaliai teisę į priešieškinio reikalavimų nagrinėjimą toje pačioje byloje. Tai yra, šiuo konkrečiu atveju priešieškinio priėmimo klausimas yra reglamentuojamas specialiąja proceso norma, o ne bendrąja norma (CPK 143 straipsnis), kuria teismas nepagrįstai rėmėsi. Kadangi 2021 m. gegužės 12 d. teismo nutartis yra nepagrįsta ir be įstatymų numatyto pagrindo užkirto kelią procesui pagal atsakovo pateiktą priešieškinį, atsakovo D. M. nuomone, ji yra skundžiama atskiruoju skundu. Todėl ir Klaipėdos apylinkės teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti atsakovo D. M. 2021 m. gegužės 18 d. atskirąjį skundą, kurį pateikti atsakovas turėjo procesinę teisę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartis, kuria nutarta atsisakyti priimti atsakovo D. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti priešieškinį.

16. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad CPK 377 straipsnio norma, kuria remdamasis atsakovas D. M. pateikė šeimos byloje priešieškinį atsakovei, yra imperatyvi, garantuojanti šeimos bylos proceso šaliai teisę į priešieškinio reikalavimų nagrinėjimą toje pačioje byloje, tai yra, šiuo konkrečiu atveju priešieškinio priėmimo klausimas yra reglamentuojamas specialiąja proceso norma, o ne bendrąja norma (CPK 143 straipsnis), kuria teismas nepagrįstai rėmėsi. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, skundžiama 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi atsisakęs priimti atsakovo atskirąjį skundą dėl 2021 m. gegužės 12 d. nutarties, nepagrįstai rėmėsi bendrąja civilinio proceso norma, netaikytina specialiais atvejais, kai specialios proceso normos numato bendrųjų proceso taisyklių išimtis, todėl 2021 m. gegužės 12 d. teismo nutartis yra nepagrįsta ir be įstatymų numatyto pagrindo užkirto kelią procesui pagal atsakovo pateiktą priešieškinį ir todėl ji yra skundžiama atskiruoju skundu.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

17. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme 2021 m. kovo 31 d. teisėjo rezoliucija priimtas ieškovės M. K. ieškinys atsakovui D. M., kuriuo prašoma išduoti teismo leidimą nepilnamečiam vaikui U. M. išvykti nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini) be atsakovo D. M. sutikimo bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apylinkės teisme 2021 m. gegužės 10 d. gautas atsakovo priešieškinis, kuriuo prašoma pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-163-730/2021 nustatytą atsakovo D. M. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi U. M. tvarką ir nustatyti atsakovo D. M. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi U. M. tvarką bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo D. M. priešieškinį ir nutarė jį su priedais grąžinti padavusiam asmeniui, taip pat grąžino 75 Eur sumokėtą žyminį mokestį. Šioje nutartyje teismas nurodė, jog nutartis neskundžiama. Klaipėdos apylinkės teisme 2021 m. gegužės 18 d. gautas atsakovo D. M. atskirasis skundas, kuriuo atsakovas prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti atsakovo D. M. priešieškinį. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo D. M. atskirąjį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

18. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Jos tinkamą įgyvendinimą užtikrina civilinio proceso teisės principai: teisminės gynybos prieinamumo, teisės į tinkamą teismo procesą, proceso koncentracijos (operatyvumo), teismo pareigos aiškinti ir taikyti įstatymus vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais ir kiti principai. Jie suponuoja sąžiningo civilinio proceso taisykles, leidžiančias teisinį ginčą spręsti minimaliomis laiko ir lėšų sąnaudomis, užtikrina efektyvų teisingumo sistemos funkcionavimą.

19. Šalių procesinės teisės yra lygios (CPK 17 straipsnis). Atsakovas gali gintis nuo iškelto ieškinio naudodamasis įstatymo numatytais gynimosi būdais. Vienas iš jų yra priešinių reikalavimų pareiškimas. Kai atsakovas turi savarankiškų reikalavimų ieškovui, tam tikromis sąlygomis jis gali juos pareikšti jau iškeltoje civilinėje byloje, prašydamas pradinį reikalavimą (ieškinį) ir jo priešinį reikalavimą (priešieškinį) išnagrinėti kartu. Pareikšti priešieškinį galima tik esant teisės kreiptis į teismą prielaidoms ir tinkamo jo įgyvendinimo sąlygoms. CPK 143 straipsnis nustato priešieškinio padavimo sąlygas. Teismas priima priešieškinį, jeigu: 1) priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; 2) patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio; 3) tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus (CPK 143 straipsnio 2 dalis). Teismas atsisako priimti priešieškinį, jeigu nėra šio straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų (CPK 143 straipsnio 2 dalis). Taip sudaromos sąlygos geriau įgyvendinti teisingumo ir operatyvumo principus, kad tarp šalių kuo greičiau būtų atkurta teisinė taika. CPK 143 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles, CPK nustatytas ieškiniui pareikšti, ir kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 338 straipsnį, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Jeigu minėtas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 4 dalis).

20. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK tiesiogiai numatytais atvejais arba tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, o motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). CPK 143 straipsnio, reglamentuojančio priešieškinio institutą, 3 dalyje expressis verbis (tiesiogiai) numatyta, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama. Vadinasi, joks tolimesnis procesas dėl tokios pirmosios instancijos teismo nutarties negalimas. Poziciją, kad nutartis atsisakyti priimti priešieškinį yra neskundžiama apeliacine tvarka, yra suformavęs ir kasacinis teismas savo precedentuose, kuriuose nurodoma, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2009, 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2013).

21. CPK 375 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog CPK XIX skyriuje ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ numatytos bendrųjų ieškinio nagrinėjimo taisyklių išimtys taikomos visoms šeimos byloms, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog, nagrinėdamas šeimos teisinių santykių bylas, teismas tai pat vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytomis procesinėmis teisės normomis. CPK 377 straipsnyje nurodyta, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas turi teisę keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, o atsakovas – pareikšti priešieškinį; bylą nagrinėjantis teismas turi teisę atsisakyti priimti pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau, jeigu nustato, jog jie yra pateikiami siekiant užvilkinti procesą. Nors CPK 377 straipsnyje, nustatančiame, jog iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas turi teisę pareikšti priešieškinį, ir nėra numatyta, jog teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog nuostata dėl nutarties atsisakyti priimti priešieškinį neskundžiamumo yra įtvirtinta bendrojoje normoje (CPK 143 straipsnio 3 dalis), o specialiojoje normoje (CPK 377 straipsnis) nėra nurodyta priešingai (t. y., kad tokia nutartis yra skundžiama), vadovaujantis CPK 375 straipsnio dalyje įtvirtinta taisykle dėl bendrųjų normų taikymo tuo atveju, jeigu specialiosiose normose nenustatytos išimtys, spręstina, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje, kuria buvo atsisakyta priimti patikslintą priešieškinį, visiškai teisingai buvo nurodyta, jog tokia nutartis nėra skundžiama. Kitaip tariant, CPK 377 straipsnis numato atsakovo teisę iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pareikšti priešieškinį, tačiau ši įstatymo norma aiškintina sistemiškai su CPK 143 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama. CPK 377 straipsnyje nėra nurodyta priešingai, todėl darytina išvada, kad atsakovas negalėjo skųsti atskiruoju skundu pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta priimti atsakovo priešieškinį, o jam tai padarius, teismas pagrįstai atskirąjį skundą atsisakė priimti. Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, šioje byloje atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atskirasis skundas nepriimtas ir grąžintas atsakovui, pripažinti nepagrįsta ir neteisėta nėra jokio teisinio pagrindo.

22. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi ir tai, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008, 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009, 2015 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015 ir kt.) išaiškinta teismo precedento taikymo taisyklė ir nurodoma, jog teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Pažymėtina, jog apygardos teismai dėl nutarties atsisakyti priešieškinį šeimos bylose neskundžiamumo laikosi analogiškos praktikos ir kitose išnagrinėtose bylose (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1347-527/2012, 2012 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1445-485/2012, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1638-253/2012).

23. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-163-730/2021, be kita ko, buvo nustatyta atsakovo D. M. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi U. M. tvarka. Šioje nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme 2021 m. kovo 31 d. teisėjo rezoliucija priimtas ieškovės M. K. ieškinys atsakovui D. M., kuriuo prašoma išduoti teismo leidimą nepilnamečiam vaikui U. M. išvykti nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini) be atsakovo D. M. sutikimo. CK 3.175 straipsnyje nurodyta, kad kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos gali vaiko tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai). Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, sutiktina, jog atsakovas gali atskiroje byloje reikšti ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakartotinio nustatymo.

24. Taip pat pažymėtina, jog šeimos bylose, nepaneigiant jų dispozityvaus pobūdžio teismui skirtas aktyvus vaidmuo (CPK 376 straipsnis). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 3K-3-16-706/2016). Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, bendraujant telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teisės aktai neįpareigoja tėvams reikšti priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Taigi pirmosios instancijos teismui apskritai atsisakant spręsti skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimą, šiais argumentais gali būti grindžiamas priimto teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas teikiant apeliacinį skundą. Nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad nutartis atsisakyti priimti priešieškinį užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Todėl dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su nepagrįstu teismo atsisakymu priimti priešieškinį ir išeinančių už atskiruoju skundu nulemtų apeliacijos ribų (CPK 318 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

25. Esant nustatytoms aplinkybėms, manytina, kad pirmosios instancijos teismas būtent skundžiama 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.