- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-24
- Bylos Nr.
- e2-76-971/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05748-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Ieškovas
- G. A.
- Atsakovas
- T. Š.
- Advokatai
- Regimantas Špelveris, Raimondas Mažulis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. A. (G. A.) patikslintą ieškinį atsakovui T. Š. dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo į butą, kompensacijos priteisimo, buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas patikslintu ieškiniu pareiškė alternatyvius reikalavimus: pripažinti, kad buto, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), teisinis režimas – bendroji jungtinė nuosavybė; arba priteisti iš atsakovo 12410 Eur kompensaciją už santuokos metu panaudotas asmenines lėšas bendram turtui įsigyti ir pagerinti; arba pripažinti bendrąja daline ieškovo ir R. A. nuosavybe po ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini); taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir R. A. susipažino 1982 m. ir po dviejų metų bendro gyvenimo – (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros T. A.. Pagal tuo metu buvusią santvarką ir norminius aktus, gyventojas, kuris buvo dirbantis ir gaunantis pajamas, turėjo galimybę „pagal paskyrą“ gauti vieną gyvenamąjį plotą. Tokiu pagrindu, tiek ieškovas, tiek ir R. A. gavo po butą, o konkrečiau: 1981 m. ieškovas gavo 1 kambario butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); 1982 m. R. A. gavo 2 kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šalys, nenorėdamos prarasti turimų dviejų nekilnojamųjų daiktų, gyveno kartu ir neskubėjo savo santykių oficialiai įteisinti, kaip sutuoktinių. Abu gyveno 2 kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gimė ir užaugo jų dukra T. A.. 1992-02-21 R. A. privatizavo butą, esantį (duomenys neskelbtini); 1992-04-21 ieškovas privatizavo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Įteisinę savo turimą nekilnojamąjį turtą ir nebesant jokių apribojimų dėl to, kad šeima gali turėti tik vienas gyvenamąsias patalpas, (duomenys neskelbtini) ieškovas su R. A. sudarė santuoką. 1993-03-23 ieškovas pardavė jam nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Dalis gautų pinigų buvo panaudota buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remontui, taip pat buičiai pagerinti, o kita dalis pinigų buvo panaudota išsiperkant turėtus sodus, t. y.: 1994-11-05 R. A. iš valstybės išsipirko soduose esantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo parduotas 1995-04-12; 1994-11-05 ieškovas iš valstybės išsipirko soduose esantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas su R. A. pragyveno kartu nuo 1982 metų, o nuo 1992 metų – santuokoje, kas sudaro beveik 38 metus. Per šį laikotarpį vienas kitu rūpinosi, puoselėjo šeimyninį gyvenimą, bendrą gerovę, rūpinosi vaikais. R. A. buvo diagnozuota onkologinė liga, todėl 2019 metais sutuoktiniai priėjo prie „temos“ apie palikimus. Pasitarė, kad kiekvienas savo dalį paliks skirtingai: ieškovas paliks turimo sodo dalį judviejų dukrai T. A., o R. A. turimo buto dalį – savo dukros J. Š. iš ankstesnės santuokos sūnui (vaikaičiui) T. Š.. 2019-04-09 ieškovas pateikė savo testamentą patvirtinti Klaipėdos m. 15-ojo biuro notarei A. G., kuriuo „žemės sklypą, kurio registro įrašo Nr. 55/9886, esantį (duomenys neskelbtini), su visais esamais ir būsimais pastatais ir/ar statiniais palieku dukrai T. A.“, notarinio registro Nr. 3890. 2019-06-12 R. A. pateikė savo testamentą patvirtinti Klaipėdos m. 15-ojo biuro notarei A. G., kuriuo „butą, kurio registro įrašo Nr. 50/57768, esantį (duomenys neskelbtini), su visais jame esančiais namų apyvokos daiktais palieku vaikaičiui T. Š.“, notarinio registro Nr. 6303. (duomenys neskelbtini) R. A. mirė. Po ieškovo sutuoktinės mirties, pastarosios dukra J. Š. iš pirmos santuokos bei atsakovas pareiškė ieškovui, kad jam leidžia dar kurį laiką gyventi, bet ateityje gali paprašyti jo išsikraustyti. Ieškovas po patirto papildomo emocinio šoko (dar neatsigavęs po sutuoktinės mirties), pradėjo aiškintis aplinkybes, ką reiškia išsakyti atsakovo žodžiai. Ieškovui buvo paaiškinta, kad yra taip, kad jam butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nepriklauso, kadangi jis buvo įgytas dar iki judviejų su R. A. santuokos. Išsiaiškinus šias aplinkybes, ieškovas ne kartą bandė su atsakovu taikiu būdu išspręsti ½ buto klausimą, tačiau atsakovas šiuo klausimu į jokias kalbas nesileidžia ir nesutinka teisiškai ieškovo vardu perregistruoti ½ buto. Ieškovas pažymėjo, kad, jau būdamas santuokoje su R. A., 1993-03-23 pardavė jam nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Gautus pinigus jis panaudojo išimtinai šeimos gerovei bei interesams, iš kurių du pagrindiniai: atliko buto, adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą (pakeista grindų danga, pertvarkyta virtuvė, iš esmės pertvarkyta vonia su tualetu) bei įsigijo papildomų buities prietaisų (viryklę, televizorių); iš valstybės buvo nupirkti du žemės sklypai soduose. Ieškovas gyvendamas santuokoje visą laiką rūpinosi ne tik šeimos gerove, bet ir rūpinosi gyvenamųjų patalpų būkle. Per visą tą laiką jis ne kartą yra savo darbu ir šeimos lėšomis atlikęs visų patalpų remontus ir net po kelis kartus. Ieškovas nekvestionuoja R. A. testamento valios ir turinio, tačiau nesutinka su tuo, kad R. A. ginčo butas priklausė jai vienai, o pastarojo dalies šiame bute, po 38 metų, iš kurių paskutiniai 28 metai pragyvenus santuokoje, nėra. Ieškovo bendras gyvenimas su R. A. truko ilgą laiką – 38 metus, buvo pastovus ir nuolatinis, iš kurių 28 metai santuokoje, kuriant bendrą turtą, buvo panaudotos ieškovo asmeninės lėšos pardavus butą ir taip pagerintas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas pagrįstai mano, kad esant tokioms aplinkybėms šis butas turi būti pripažintas, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimas/turėtas objektas. Taip pat nurodė, kad, ieškovas įvertinęs riziką, kad jam nepavyks įrodyti buto, adresu (duomenys neskelbtini), esminio pagerinimo, reiškia papildomą reikalavimą – dėl kompensacijos priteisimo už ieškovo panaudotas asmenines lėšas bendram turtui gerinti. Santuokos metu, t. y. 1993-03-23, ieškovas pardavė asmeninės nuosavybės teise turėtą butą už 153540 talonų sumą. Remiantis minimalios algos nustatytu (galiojusiu) kriterijumi 1993 m. (38 Lt), gaunama, kad skaičiuojant dabartiniu galiojančiu minimalios algos (607 Eur) kriterijumi, ieškovas pardavęs butą, atitinkamai gavo 24820 Eur sumą. Ieškovo parduotas butas buvo jo asmeninė nuosavybė, o pardavus šį turtą, gautos lėšos buvo panaudotos ne tik buto pagerinimui (remontui), bet ir įgyjant kitą turtą, t. y. pinigų šaltinis bendrajai jungtinei nuosavybei sukurti. Todėl ieškovas turi teisę į 1/2 turto vertės, kas sudaro 12410 Eur, kompensaciją iš atsakovo. Įvertinęs riziką, kad nesugebės įrodyti buto pagerinimo, ieškovas reiškia ir reikalavimą dėl R. A. vardu įgyto turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, kuri sukurta jungtinės veiklos pagrindais. Ieškovo ir R. A. faktiniai santykiai prasidėjo dar iki gimstant judviejų dukrai – T. A., kuri gimė (duomenys neskelbtini). Santykiai vėliau formalizavosi į santuoką, kuri sudaryta (duomenys neskelbtini). Šiuos santykius iki (duomenys neskelbtini), ieškovas kvalifikuoja, kaip veikimą jungtinės veiklos pagrindais. Ieškovas su R. A. siekdami įsigyti paskirtus butus, bendrai taupė ir vedė bendrą ūkį, o judviejų atskirai įsigyti butai yra ne kas kita, kaip tik bendro gyvenimo rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad partnerių įnašai, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę yra lygūs, atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės taip pat laikomasi lygių dalių principo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bendrosios jungtinės veiklos (partnerystės) metu sukurta bendroji dalinė nuosavybė tarp ieškovo ir R. A. dalintina lygiomis dalimis.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš tiesų ieškovas su R. A. susipažino apytiksliai 1983 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais. R. A. ginčo butas pagal galiojusią tvarką buvo skirtas iki pažinties su ieškovu. Be to, ieškovas ir R. A. kartu apsigyveno ne 1982 metais, o tik tuo metu, kai R. A. pradėjo lauktis T. A. (apytiksliai 1984 m. vasario mėnesį). Testamentą dėl sodo sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), palikimo T. A. tą pačią dieną sudarė ir ieškovas, ir R. A.. Atsakovo žiniomis, ieškovas buvo nuvykęs į notaro biurą sudaryti testamento, tačiau notaro buvo informuotas, jog būtina atvykti su sutuoktine, kadangi tai bendras (santuokos metu įgytas turtas). Vykdant ieškovo ir R. A. susitarimą dėl turto palikimo, 2019-04-09 testamentais tiek ieškovas, tiek R. A. paliko sodo sklypą T. A.. R. A. onkologinė liga diagnozuota (duomenys neskelbtini). Atsakovo žiniomis, ieškovas ir R. A. dažnai konfliktuodavo, o ginčo buto R. A. niekuomet nelaikė bendra nuosavybe, apie ką ji sakydavo ir ieškovui. Be to, atsakovas neprieštaravo, kad ieškovas gyventų ginčo bute. Pažymėjo, kad iš paties ieškovo nurodytų teiginių ir pateiktų dokumentų galima spręsti, jog ieškovas žinojo, kad ginčo butas nėra bendroji jungtinė nuosavybė ir priklauso tik R. A.. Ieškovui vien iš atliktų notarinių veiksmų ir vėliausiai 2019 m. birželio mėnesį turėjo būti žinoma, jog ginčo butas yra asmeninė R. A. nuosavybė, kadangi priešingu atveju ieškovas (kaip ir paliekant sodo sklypą T. A.) būtų turėjęs dalyvauti testamento sudaryme. Tai rodo, jog visiškai nepagrįsta ieškovo pozicija, esą jis tik po R. A. mirties suprato, jog ginčo butas (jo dalis) jam nepriklauso. Ieškovo reikalavimu ne tik prieštaraujama R. A. testamente pareikštai valiai, keičiamas ieškovo ir R. A. susitarimo dėl turto palikimo įpėdiniams turinys, bet pažeidžiami Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo ir sąžiningumo principai. Kadangi R. A. turėjo tiek dukrą su ieškovu (T. A.), tiek ir vaikų ir vaikaičių iš ankstesnės santuokos, visiškai suprantamas jos noras padalinti turtą tokiu būdu, koks ir nustatytas 2019-04-09 ir 2019-06-12 testamentuose, t. y. palikti po vientisą ir normaliomis sąlygomis naudojamą turto vienetą įpėdiniams iš pirmosios ir antrosios santuokos. Ieškovas siekia retroaktyviai spręsti ginčo buto teisinio režimo klausimą, nors ieškovo ir R. A. santuokos metu šio turto teisinis režimas nebuvo keičiamas, šis turtas visuomet buvo ir išliko R. A. asmenine nuosavybe, kurią po savo mirties R. A. nutarė palikti vaikaičiui – atsakovui. Ieškovo teiginiai apie esminį ginčo buto pagerinimą yra nepagrįsti ir nepatvirtinti visiškai jokiais įrodymais. Atsakovo žiniomis, joks esminis ginčo buto pagerinimas nebuvo atliktas, nors ir buvo vykdomas ginčo buto remontas, jis iš esmės ginčo buto nepagerino, negana to, remontas nebuvo atliekamas vien ieškovo darbu. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie esminį buto pagerinimą, turto vertės padidėjimą, nepateikė netgi duomenų apie esamą buto būklę. Pažymėjo ir tai, kad pripažįstant turtą bendrąja jungtine nuosavybe turi būti nustatoma ne sutuoktinių bendro gyvenimo trukmė, o tai, ar buvo padaryti asmeninio vieno sutuoktinio turto pagerinimai ir jei padaryti – koks šių pagerinimų santykis su turto vertės padidėjimu. Tas faktas, kad ieškovas kartu su R. A. gyveno jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame ginčo bute, šio turto vertės nepadidino ir teisių į ginčo butą ieškovui nesukūrė. Neesminiai ginčo buto tvarkymo darbai (kosmetinis remontas) buvo reikalingi šeimos poreikių (tuo pačiu ir paties ieškovo poreikių) tenkinimui ir kadangi šie veiksmai neturėjo įtakos ginčo buto vertės išaugimui, jie nėra pagrindas keisti šio turto teisinį režimą. Reikalaudamas priteisti kompensaciją, ieškovas remiasi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis – tuo, kad ieškovo asmeninėmis lėšomis buvo pagerintas ginčo butas, tačiau, kaip minėta, ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie šios aplinkybės egzistavimą. Ieškovas nepagrindė, kokios sumos buvo panaudotos ginčo buto pagerinimui, be to, atlikti kompensacijos skaičiavimai yra visiškai nepagrįsti. Ieškovo nurodytas nekilnojamojo turto vertės ir minimalios mėnesinės algos siejimas yra visiškai nepagrįstas. Mano, kad ieškovo pareikšti trys reikalavimai yra prieštaringi. Reikalavimas dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe (kilusia iš bendros jungtinės veiklos) ir reikalavimas pripažinti turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra iš esmės skirtingi. Sprendžiant dėl ieškovo ir R. A. indėlių į ieškovo nurodytą bendrąją dalinę nuosavybę, ieškovas (be jam priklausiusio turto pardavimo) jokių duomenų apie kitas gautas ir panaudotas jungtinėje veikloje pajamas ar turtą nepateikė. R. A. pati turėjo pajamas, o laikotarpiu nuo 2002 iki 2007 metų dirbo ir užsienyje, be to, R. A. lėšomis buvo dengiamos kai kurios asmeninės ieškovo prievolės, kilusios iš padaryto teisės pažeidimo. Reikalavimas dėl ginčo buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe gali būti nagrinėjamas tik įvertinus visą ieškovo nurodytos bendros jungtinės veiklos metu sukurtą turtą bei ieškovo ir R. A. indėlius, tačiau apie šias aplinkybes ieškovas nepateikė visiškai jokių duomenų ir įrodymų.
Teismo posėdžio metu ieškovas patikslintą ieškinį palaikė, prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad 1982 m. žiemą susipažino su R. A.. Nuo 1983 m. vasaros pradėjo gyventi kartu. Ji gavo ginčo butą prieš Naujus metus. Bute nieko nebuvo. Jis pirko viryklę, baldus, sekciją, darė remontą už savo pinigus. Ji turėjo dvi dukras. Gimus jų dukrai, jos dukros apsigyveno pas senelius. Jie nesituokė, nes norėjo gauti po atskirą butą. Prasidėjus privatizacijai, privatizavo butus. 1994 m. jis pardavė savo butą ir darė remontą ginčo bute: pakeitė duris, sudėjo naujus langus, įstiklino balkoną, keitė baldus, samdė žmones. Po to 2004 m. vėl darė remontus, dėjo parketą, keitė santechniką, viryklę. Jis pats darė kosmetinį remontą. Didžiuosius remonto darbus darė samdyti žmonės. Jie gavo butus, nes atitiko sąlygas, reikalingas gauti butus. Kai R. A. gavo butą, jie nebuvo pažįstami. Visiems žmonėms buvo išduotos knygelės su investiciniais čekiais, už kuriuos galėjo privatizuoti butus. Buvo atvejis, kai visas turtas buvo areštuotas. Jis neturėjo darbo, todėl priėmė pasiūlymą parvežti iš Vokietijos mašiną ir daiktus. Jį sulaikė ir nuteisė lygtinai už cigarečių gabenimą, areštavo butą. Reikėjo išmokėti apie 50000 Eur. Jis dirbo du darbus, kad sumokėtų baudą. R. A. išvažiavo dirbti į Airiją ir grįžusi sumokėjo skolą. Skolą turėjo mokėti Vokietijos kompetentingai institucijai. Su R. A. gyveno kartu, todėl manė, kad jų turtas bendras. Savo parduotą butą vertina kaip asmeninį turtą.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovas su R. A. susipažino 1982 m. ir pradėjo kartu gyventi nuo 1983-1984 m., ką patvirtina apklausti liudytojai. Atsiradus galimybei, ieškovas ir R. A. nuosavybės teise įgijo jiems paskirtus butus. Privatizavę butus, ieškovas ir R. A. susituokė. Ieškovas ir R. A. siekė finansinės naudos turėti du butus, todėl iki tol nesituokė. Praėjus trumpam laikui, ieškovas savo privatizuotą turtą pardavė. Ieškovas bendro ūkio vedimą įrodinėja liudytojų parodymais. Duomenų apie tai, jog ieškovas su R. A. buvo išsiskyrę, nevedė bendro ūkio, nėra. R. A. buvo išvykusi dirbti į Airiją, tačiau pervesdavo pinigus, kuriuos ieškovas skyrė buto remontui. Laikotarpiu nuo 2002 iki 2004 m. buvo atliekamas didelis buto remontas. Buvo keičiamos grindys, vonia ir t. t. Čekiai, patvirtinantys pirkimą, nebuvo išsaugoti, nuotraukų išsaugoti nepavyko. Butas buvo eksploatuojamas ilgą laiką, todėl remontas buvo reikalingas. Remontas buvo daromas iš bendrai sukauptų lėšų. Pardavęs savo butą, ieškovas skyrė pinigines lėšas ginčo buto remontui. Piniginę kompensaciją paskaičiavo, atsižvelgiant į minimalų atlyginimą. Aplinkybė, kad R. A. padengė didžiąją dalį ieškovui paskirtos baudos, rodo, kad jie laikė save šeima ir jokio turto atskiru nelaikė. Ieškovas nėra garantuotas, kad neliks be gyvenamosios vietos ir turto. R. A. galėjo surašyti tokio pobūdžio testamentą dėl menkų lietuvių kalbos žinių, klaidingai suvokdama, jog atsakovui palieka tik savo buto dalį.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad atsakovas nesutinka su išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis. Kapitalinis remontas bute nebuvo atliktas, buvo atliktas tik kosmetinis remontas. Atsakovas nesiekia išvaryti ieškovo iš ginčo buto, garantijos jam buvo pasiūlytos. Ginčo butas yra asmeninis R. A. turtas. Palikti ginčo butą vaikaičiui buvo R. A. pasirinkimas. Ji paliko sodo sklypą kitai dukrai. Testamentas yra parašytas aiškiai. Ieškinio reikalavimo patenkinimas paneigtų R. A. valią, išreikštą testamentu. Gyvenant bute yra įprasta daryti einamąjį remontą, nes turtas nusidėvi. Duomenų apie tai, jog buvo atliktas esminis buto pagerinimas, nėra. Ginčo butas buvo šeimos turtas, nes šeima jame gyveno, bet tai nereiškia, jog ieškovas įgijo nuosavybės teisę į dalį šio buto. Nėra duomenų apie tai, kad pardavus ieškovo butą pinigai buvo panaudoti ginčo butui. Buitinės technikos įsigijimas buto vertės nepadidino. Be to, buvo įsigyti žemės sklypai. Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių buto esminį pagerinimą. Prašomos priteisti kompensacijos paskaičiavimas negali būti vertinamas kaip teisingas, nes tokiam paskaičiavimui reikalingos specialios žinios, be to, ieškovas turi įrodyti, kad jo asmeninės lėšos tikrai buvo panaudotos. Ieškovui paskirta bauda sumokėta iš bendrų pinigų, butas buvo remontuojamas taip pat iš bendrų pinigų, todėl ieškovui jokia kompensacija nepriklauso. Jokių didelių pajamų ieškovas negavo. R. A. dirbo visą laiką. Byloje net nėra duomenų apie tai, kaip ginčo butas atrodo šiuo metu. Ieškinys yra neįrodytas ir nepagrįstas.
Teismo posėdžio metu liudytoja V. B. paaiškino, kad pažįsta ieškovą ir jo sutuoktinę, nes kartu su jais dirbo. Jai žinoma, kad R. A. parašė testamentą savo anūko naudai. Pirmiausia susipažino su R., nes kartu dirbo. Po to atėjus dirbti ieškovui, susipažino ir su juo. R. jos paprašė, kad juos supažindintų. R. gavo butą. Dalyvavo jos įkurtuvėse su kitais bendradarbiais. Po to R. pradėjo susitikinėti su ieškovu. R. su ieškovu gyveno R. gautame bute. Pirmiau jie susilaukė dukters, po to susituokė. Butą gauti buvo nelengva. Yra lankiusis bute, kuriame gyveno R. su ieškovu. Kai R. gavo butą, jame nieko nebuvo. Švęsdami įkurtuves visi sėdėjo ant grindų. Po to buvo padarytas remontas, įsigyti baldai. Taip pat lankėsi karantino metu prieš R. mirtį. R. niekada nesiskundė ieškovu. Apie testamentą su R. niekada nesikalbėjo. Bute buvo pakeistos durys, grindys.
Teismo posėdžio metu liudytojas B. A. (B. A.) paaiškino, kad yra ieškovo brolis. Atsakovą pažįsta iš matymo. Ieškovas padėjo R. auginti jos dukras, taip pat susilaukė bendros dukros, gyveno R. bute, jį remontavo, pirko baldus. R. su ieškovu gyveno 38 metus. Ieškovas pardavęs savo turėtą butą, pinigus investavo į R. buto remontą. Nesupranta, kodėl butas atiteko R. anūkui, jam tai buvo staigmena. Pas brolį lankydavosi nelabai dažnai, susitikdavo per šventes. Remontą darė palaipsniui. Buvo pakeistos durys, santechnika, grindys, baldai. Apie testamentą nežinojo, tik girdėjo kalbas, kad butą paliks per pusę, puse J., pusę T.. Jo santykiai su R. buvo normalūs. R. niekada nesakydavo, kad čia jos butas, sakydavo „mūsų“.
Teismo posėdžio metu liudytojas V. A. (V. A.) paaiškino, kad yra ieškovo brolis. Atsakovą pažįsta. Apie testamentą sužinojo po R. mirties. Ieškovas su R. gyveno nuo 1983 m. Pradėjus kartu gyventi pirko baldus, taip pat pirko sodą. Sužinojo, kad jie gyveno nesusituokę, nes ieškovas stovėjo eilėje gauti butą. Jų tarpusavio santykiai buvo geri. Pas brolį bute (duomenys neskelbtini) apsilankydavo daugiau nei du kartus per metus. Butas buvo tvarkingas, padarytas remontas, pakeistos grindys, langai, ištapetuotos sienos. Ieškovas buvo gavęs butą, kurį pardavė, po to darė remontą bute, kuriame gyveno. Kad butas yra R. asmeninė nuosavybė, nežinojo. Buvo girdėjęs, jog turtą ieškovas su R. ketina palikti dukroms J. ir T..
Teismo posėdžio metu liudytoja T. A. paaiškino, kad ieškovas yra jos tėvas, o atsakovas – sūnėnas. Prieš pusantrų metų mirė mama. Iki to laiko gyveno kaip šeima. Didžiąją laiko dalį ji gyveno su tėvais. Tik po mamos mirties sužinojo, kad butas priklauso mamai, nors manė, kad šis butas priklauso abiem tėvams. Tėvai buvo kalbėję, kad turtą paliks per pusę jai ir mamos dukrai J.. Niekas nesitikėjo, kad mama paliks butą sūnėnui. Mano, kad mama pasirašydama testamentą nesuvokė visų pasekmių. Kai tėvai susipažino, mama gavo butą. Kadangi tuo metu šeima galėjo turėti tik vieną butą, tėvai nesituokė, susituokė tik tada, kai tėvas gavo butą. Žino, kad kai mama gavo butą, jis buvo tuščias, močiutė iš tėvo pusės davė pinigų remontui ir baldams. Pardavus tėčio butą, pinigai buvo investuoti į buto, (duomenys neskelbtini), remontą. Kai ji mokėsi vienuoliktoje klasėje 2001-2002 m., buvo dar kartą daromas didelis buto remontas, kurį organizavo ji su tėvu. Ji gyveno šiame bute iki jai sukuriant šeimą. Tėvai ir toliau gyveno šiame bute. Butą remontavo iš pinigų, gautų už tėčio buto pardavimą, o antrą remontą darė iš tėvų santaupų ir gaunamų pajamų. Tėvai niekada nebuvo išsiskyrę, tėvas nebuvo išėjęs gyventi atskirai. Iki vestuvių tėvai gyveno kartu, jų biudžetas buvo bendras, mama nedirbo, rūpinosi namais. Tėvo bute niekada negyveno, jį suremontavo, po to nuomojo ir pardavė. Dėl buto pardavimo sprendė abu tėvai. Jos santykiai su mama buvo geri. Nebuvo priežasties, kodėl mama galėjo palikti visą butą sūnėnui. Mama galėjo manyti, jog testamentu sprendžia pusės buto palikimą. Mama lietuvių kalbos gerai nesuprato, teisinių žinių neturėjo, dirbo apskaitininke. J. tėvus aplankydavo retai, tačiau susitikdavo per šventes, visi kartu iki mamos mirties rūpinosi mama. Po testamento paviešinimo jos santykiai su J. pablogėjo. Žino, kad tėtis vežė krovinį į Vokietiją. Paskyrus baudą, butas buvo areštuotas, baudą mokėjo dalimis, po to sumokėjo visą iš santaupų. Mama dirbo Airijoje apie ketverius metus. Abu tėvai turi vaikų iš ankstesnių santuokų. Mama taip pat turėjo sodą, kurį pardavė ir pinigus panaudojo pragyvenimui. Baldai ar namų apyvokos daiktai buvo perkami viso gyvenimo laikotarpiu.
Teismo posėdžio metu liudytoja J. Š. paaiškino, kad ieškovas yra mamos vyras, o atsakovas jos sūnus. Mama paliko savo butą mylimiausiam anūkui. Mama buvo gavusi šį butą 1982 m. Po to mamos gyvenime atsirado ieškovas. Atsikraustė gyventi į naują butą, kuriame buvo baldai, televizorius. Mamai padėjo tėvai. 1992 m. ji susituokė ir išsikraustė. Tais pačiais metais susituokė mama su ieškovu. Mamos ir ieškovo santykiai nebuvo geri. Ieškovas turėjo butą, kurį pardavė ir davė pinigų savo motinai, nežino, ar visą sumą. Mama turėjo sodą, kurį pardavė ir lėšas naudojo pragyvenimui. Ieškovas taip pat turėjo sodą. Apie butą mama sakydavo, kad tai yra jos butas ir ji padarys, kaip norės. Mama sakė, kad sodo dalį nori palikti T. A., o butą – anūkui (atsakovui). Dokumentus (testamentą) mama atidavė saugoti jai. Ieškovas išeidavo iš namų, kai susipykdavo su mama. Sesuo sergančią mamą prižiūrėdavo retai. Ji su mama susitikdavo bent kartą per savaitę, atvažiuodavo į mamos namus. Yra padėjusi mamai atlikti remonto darbus. Buto kapitalinis remontas niekada nebuvo darytas. Ji ir sūnus neliepė ieškovui išsikraustyti. Sūnui paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Nebuvo girdėjusi, jog mama norėtų dalinti butą. Seserimi mama nepasitikėjo. Iki santuokos ieškovas su mama gyveno kaip sugyventiniai. Po santuokos sudarymo jų santykiai nepasikeitė. Mama nesituokė, kol ji turėjo mamos pavardę; kitų priežasčių nežino. Kodėl ieškovas pardavė savo butą, ji nežino. Didysis remontas buvo, kai mama dirbo Airijoje: sudėtas parketas, plastikiniai langai, pakeisi tapetai, durys, baldai, vonia. Remontui mama siuntė pinigus. Mama lietuvių kalbą suprato gerai, su anūkais bendraudavo lietuviškai. Ieškovas Vokietijoje buvo nubaustas už cigarečių kontrabandą. Kadangi mamos butas buvo areštuotas, mama sumokėjo ieškovo baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas ieškinys atmestinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotas R. A. vardu 1992-02-21 Pirkimo - pardavimo sutarties pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 5-3101 pagrindu. Ieškovas su R. A. (iki santuokos Z.) susituokė (duomenys neskelbtini). 2019-06-12 testamentu R. A. butą, kurio registro įrašo Nr. 50/57768, esantį (duomenys neskelbtini), su visais jame esančiais namų apyvokos daiktais paliko vaikaičiui T. Š.. R. A. mirė (duomenys neskelbtini).
Ieškovas reiškia ieškinį su alternatyviais reikalavimais, prašydamas pripažinti, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), teisinis rėžimas – bendroji jungtinė nuosavybė; arba priteisti iš atsakovo 12410 Eur kompensaciją už santuokos metu panaudotas asmenines lėšas bendram turtui įsigyti ir pagerinti; arba butą, adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja daline ieškovo ir R. A. nuosavybe – po ½ buto.
Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinų nuosavybe.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
Ieškovas prašo pripažinti ginčo butą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Iš bylos medžiagos matyti, jog R. A. ginčo butą įgijo iki santuokos su ieškovu sudarymo. Duomenų apie tai, jog butui įsigyti buvo panaudotos piniginės lėšos, kurios būtų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ieškovas nepateikė. R. A. šį butą įsigijo už investicinius čekius 1991-05-28 įstatymo Nr. I-1374 Nr. 5-3101 pagrindu. Ginčo, kad pagal tuo metu galiojusias teisės normas ginčo butas 1982 m. buvo skirtas R. A., byloje nėra.
Kitas įstatyme numatytas asmeninio turto pripažinimo bendrąją jungtine nuosavybe pagrindas yra tai, jog santuokos metu šis turtas iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas, aiškindamas šios normos turinį, nurodė, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad jis iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad turtas iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, jog esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Teismas, nustatydamas esminio turto pagerinimo faktinę aplinkybę, taip pat turi atsižvelgti į tikrąją asmeninio turto prieš pagerinant ir po pagerinimo vertę, įvertinant tai, kad turto vertę gali veikti ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa bei pasiūla rinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-126/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas apie esminį turto pagerinimą, yra nurodęs tokius pavyzdžius, kaip šildomųjų grindų sudėjimas, miesto kanalizacijos įvedimas, kuro katilo įrengimas, kurių vertė sudarė 44 proc. ginčo turto vertės po remonto, be to, pati remonto kaina beveik dvigubai viršijo buto įsigijimo kainą ar statinio rekonstrukcija, po kurios padidėjo gyvenamojo namo bendras plotas, gyvenamasis plotas, pastato tūris, aukštų skaičius, įrengta mansarda, be to, turto vidutinė rinkos vertė po rekonstrukcijos padidėjo daugiau kaip dvigubai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-969/2016). Taip pat pagal formuojamą teismų praktiką, esant ginčui dėl vieno iš sutuoktinių asmeninio turto pagerinimo ir reikalavimo tokį turtą pripažinti bendrąja jungtine šalių nuosavybe reikia nustatyti turto vertę iki pagerinimų atlikimo ir vertės pokytį po turto pagerinimo, be to, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto rinkos vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015).
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas 1993-03-23 pardavė jam nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodo, kad piniginės lėšos, gautos pardavus jam nuosavybės teise priklausiusį butą, buvo panaudotos išimtinai ginčo buto remontui (pakeista grindų danga, pertvarkyta virtuvė, iš esmės pertvarkyta vonia su tualetu) bei įsigijo papildomų buities prietaisų (viryklę, televizorių), taip pat iš valstybės buvo nupirkti du žemės sklypai soduose. Tiek ieškovas, tiek liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino apie ginčo bute atliktus remonto darbus, tačiau tokie remonto darbai negalėtų būti vertinami kaip esminis buto pagerinimas, o labiau vertintini kaip einamieji remonto darbai, atliekami asmenims eksploatuojant butą ir šiam natūraliai dėvintis. Taip pat pažymėtina, kad kilnojamojo turto įsigijimas niekaip nesusijęs su nekilnojamojo turto pagerinimu. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, ir ką patvirtino pats ieškovas, pardavus ieškovui nuosavybės teise priklausiusį butą buvo įsigytas kitas nekilnojamasis turtas: žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog šie žemės sklypai buvo įsigyti išimtinai iš piniginių lėšų, gautų pardavus ieškovui nuosavybės teise priklausiusį butą. Teik ieškovas, tiek R. A. tuo metu dirbo, žemės sklypai įgyti šiems asmenims sudarius santuoką, todėl pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovas taip pat nurodė ir liudytojais apklausti asmenys teismo posėdžio metu patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2004 m. ginčo bute buvo atliekamas remontas, kurio metu buvo klojamas parketas, pakeisti langai ir kt. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog tuo metu dirbo du darbus ir buto remontas buvo atliekamas iš jo gautų pajamų. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo, šalių atstovų bei liudytojų paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, jog R. A. laikotarpiu apytiksliai nuo 2002 m. (ar 2003 m.) iki 2007 m. dirbo Airijoje bei gautas pinigines lėšas siuntė ieškovui. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas buvo nubaustas už cigarečių gabenimą Vokietijoje ir šią skolą galutinai padengė būtent R. A.. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas neteikė teismui visiškai jokių duomenų, patvirtinančių ginčo buto esminį pagerinimą: ne tik, kad neteikė jokių duomenų apie prieš buto remontą ir po buto remonto buvusią buto būklę, tačiau netgi ir nepateikė jokių duomenų apie tai, kaip šis butas atrodė bylos nagrinėjimo metu. Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog ieškovas būtų pasinaudojęs atitinkamo specialisto paslaugomis, siekdamas nustatyti ginčo buto vertę (prieš ir po ieškovo nurodomų pagerinimų). Ieškovas ketino teikti į bylą retrospektyvinį statybinių išlaidų apskaičiavimą (patikslinto ieškinio 17 p.), tačiau bylos nagrinėjimo eigoje šio sumanymo atsisakė, ir į bylą apskritai neteikė jokio atliktų ginčo buto pagerinimų vertės paskaičiavimo, o rėmėsi išimtinai savo ir liudytojų paaiškinimais. Visgi nei liudytojai, nei pats ieškovas taip ir nenurodė nei buvusios ginčo buto vertės iki remontų, nei atliktų darbų (pagerinimų) vertės, nei dabartinės buto vertės. Pažymėtina, kad ieškovo į bylą pateiktos nuotraukos labiau patvirtina aplinkybes apie jo ir R. A. bendrą gyvenimą, dėl ko ginčo byloje nėra, tačiau ne apie ginčo buto būklės esminį pagerinimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tenkinti ieškinio reikalavimą dėl nurodyto buto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinų nuosavybe nėra pagrindo, kadangi ieškovas neįrodė tokio reikalavimo pagrįstumo (Civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 178 straipsnis).
Dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (1964 m. CK 472, 474 straipsniai; 2000 m. CK 6.969, 6.971 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001; 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-236/2003; 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2004; 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2004; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; kt.).
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tais atvejais, kai asmenys gyvena bendrai neįregistravę santuokos, jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis).
Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2013). Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-01-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2004; 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008). Kartu kasacinės instancijos teismas nurodo, kad aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-20 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016). Sprendžiant dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, sukurta bendros jungtinės veiklos metu, turi būti atsižvelgiama į visą šios veiklos metu įgytą turtą, taip pat bendros jungtinės veiklos dalyvių įnašus į nuosavybę, o įvertinus, jog partnerių įnašai nebuvo lygiaverčiai, nuo lygių dalių principo galima nukrypti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-482/2010).
Ieškovas pašo pripažinti ginčo butą bendrąja daline nuosavybe.
Iš bylos medžiagos matyti, jog (duomenys neskelbtini) ieškovas su R. S. susilaukė dukros T. A.. Tiek ieškovas, tiek asmenys, byloje apklausti liudytojais, nuosekliai patvirtino, kad ieškovas su R. A. dar prieš gimstant jų bendrai dukrai apsigyveno ginčo bute, paskirtame R. A. 1982 m. Jų bendrą gyvenimą patvirtina ir į bylą pateiktos nuotraukos. Minėta, kad ieškovas su R. A. susituokė (duomenys neskelbtini). Taigi ieškovas su R. A. ginčo bute iki jų santuokos gyveno ne mažiau kaip aštuonerius metus. Dėl jų gyvenimo kartu ginčo byloje nėra. Tačiau vien tik aplinkybė, kad asmenys gyvena kartu ir veda bendrą ūkį savaime nereiškia, jog vieno asmens įgytas turtas turėtų būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, siekdamas turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, ieškovas turėtų įrodyti savo įnašą į šią nuosavybę. Iš liudytojos V. B. paaiškinimų matyti, kad R. A. pirmiau gavo ginčo butą, o su ieškovu susipažino jau vėliau. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų apie tai, kaip atrodė ginčo butas prieš ieškovui į jį atsikaustant ir po to, kai ieškovas apsigyveno ginčo bute ir gyveno iki santuokos su R. A. sudarymo. Tiek ieškovas, tiek liudytojai V. B., B. A. ir V. A. paaiškino, kad ieškovui pradėjus gyventi su R. A., buvo perkami baldai ginčo butui apstatyti, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad būtent ieškovas investavo savo pinigines lėšas buto apstatymui. Liudytoja J. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai R. A. gavo butą, butas buvo naujas, o jį apstatyti padėjo R. A. tėvai, be to, kai ieškovas atsikraustė gyventi į ginčo butą, butas nebuvo tuščias. Taigi ieškovas savo nuosavybės teisę į ginčo butą grindžia iš esmės vien tik liudytojų parodymais, tačiau taip pat pažymėtina, kad liudytojos J. Š. paaiškinimai skiriasi nuo ieškovo kviestų liudytojų paaiškinimų, todėl vien liudytojų ir paties ieškovo paaiškinimų siekiant įrodyti ieškovo nuosavybės teisę į ginčo butą nepakanka. Be to, net ir ieškovui įrodžius, kad jis pirko baldus ar darė kosmetinį buto remontą, šios aplinkybės savaime nepagrįstų ieškovo dalinės nuosavybės į ginčo butą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas ir jo atstovas ne kartą akcentavo, kad ieškovas ir R. A. neskubėjo tuoktis, nes siekė materialinės naudos – siekė turėti du nekilnojamojo turto vienetus – kiekvienas po jam paskirtą butą. Ieškovas pripažįsta, kad jis su R. A. siekė įgyti ir įgijo du butus: R. A. įgijo ginčo butą, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurį vėliau (1993-03-23) pardavė. Ieškovas neteikė absoliučiai jokių įrodymų, jog ginčo butas buvo įgytas iš jo ir R. A. bendro ūkio gautomis ar juo labiau ieškovo asmeninėmis lėšomis. Pažymėtina, kad iš patikslintame ieškinyje nurodytų aplinkybių, ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu galima daryti išvadą, kad iki santuokos įgytą butą, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas laiko/laikė savo asmenine nuosavybe, o R. A. tokiu pačiu pagrindu (pagal 1991-05-28 Įstatymą Nr. I-1374) įgytą butą jau prašo pripažinti daline nuosavybe, nors, kaip minėta, įrodymų apie bendrų ar savo asmeninių lėšų panaudojimą šio buto įgijimui nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl ginčo buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
Dėl piniginės kompensacijos priteisimo.
Pagal CK 3.98 straipsnio 1 dalį, jeigu prijungus turtą, kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, padidėjo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė, tai sutuoktinis, dėl kurio asmenine nuosavybe esančio turto padidėjo turto vertė, turi teisę gauti kompensaciją iš bendro turto. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, sutuoktinis turi teisę į kompensaciją taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 12410 Eur kompensaciją už santuokos metu panaudotas asmenines lėšas bendram turtui įsigyti ir pagerinti.
Kaip minėta anksčiau, iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas 1993-03-23 pardavė jam nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) už 153540 talonų. 1994-11-05 R. A. iš valstybės išsipirko soduose esantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo parduotas 1995-04-12. 1994-11-05 ieškovas iš valstybės išsipirko soduose esantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini); šį žemės sklypą ieškovas ir R. A. 2019-04-09 testamentais paliko T. A.. Šioje byloje jau yra išspręstas buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės klausimas: teismas sprendžia, kad nėra pagrindo keisti šio turto teisinį režimą ir butas laikytinas asmenine R. A. nuosavybe. Duomenų apie jokį kitą bendrą ieškovo ir R. A. turtą, kuris būtų padidintas panaudojus ieškovo pinigines lėšas byloje nėra. Taip pat pažymėtina, kad dviejų žemės sklypų įsigijimas niekaip nesusijęs su atsakovo teisėmis ir pareigomis.
Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015; kt.). Taigi įstatymas numato, galimybę gauti kompensaciją iš kito sutuoktinio, kai yra pagerinamas kitam sutuoktiniui asmenine nuosavybes teise priklausantis turtas.
Ieškovas nurodė, kad pardavus jam nuosavybės teise priklausiusį butą, už jį gautas pinigines lėšas panaudojo ne tik dviejų žemės sklypų įsigijimui, bet ir ginčo buto remontui ir buičiai pagerinti. Ieškovas, apskaičiuodamas prašomos priteisti kompensacijos dydį, piniginių lėšų, gautų pardavus jam nuosavybės teise priklausiusį butą, sumą apskaičiavo siedamas turto vertę su minimalia mėnesine alga ir nurodė, kad pagal šiuo metu esančius ir buvusius turto pardavimo metu rodiklius, už nekilnojamojo turto pardavimą jis gavo 40 minimalių mėnesinių algų (24820 Eur), tačiau jokių duomenų apie realią parduoto nekilnojamojo turto vertę ieškovas teismui nepateikė, nors patikslintame ieškinyje buvo nurodęs, kad ketina kreiptis į nekilnojamojo turto vertinimo ekspertą ir teikti objektyvius duomenis apie turto vertę (patikslinto ieškinio 20 p.). Taip pat pažymėtina, kad ieškovas tik abstrakčiai nurodė, jog dalis piniginių lėšų, gautų pardavus jam nuosavybės teise priklausiusį butą, buvo panaudotos ginčo buto remontui ir buities pagerinimui, tačiau net nenurodė, kokia dalis šių piniginių lėšų buvo skirta šiam tikslui. Be to, kaip minėta, ieškovas ne tik kad nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ginčo buto vertę ir jos padidėjimą ieškovo gyvenimo ginčo bute laikotarpiu, bet apskritai nepateikė jokių duomenų apie šio buto buvusią ir net esamą būklę. Kaip minėta, byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovas gyveno su R. A. ginčo bute, taigi ir tikėtini buto remonto darbai ar buities pagerinimas vyko ieškovo ir R. A. bendru sutarimu, tačiau ieškovas nepateikė teismui visiškai jokių duomenų apie tai, kokia apimtimi jis prisidėjo prie šio tikslo savo asmeninėmis lėšomis, kaip ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų dėl prašomos priteisti piniginės kompensacijos dydžio pagrįstumo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė nė vieno iš pareikštų alternatyvių reikalavimų pagrįstumo, todėl patikslintas ieškinys kaip nepagrįstas ir neįrodytas, atmestinas visa apimtimi (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atmetus ieškinį, ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos. Atsakovas patyrė iš viso 1400 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atsakovo prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, ir, atsižvelgiant į bylos pobūdį, sudėtingumą, vykusių posėdžių skaičių ir jų trukmę, mažinti šias išlaidas nėra pagrindo. Atmetus ieškinį, atsakovui iš ieškovo priteistina 1400 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovo G. A. (G. A.) patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo G. A. (G. A.) 1400 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui T. Š..
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.