Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-11-20 · Civilinė byla Nr. 2A-637-267/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2012-11-20Šiaulių apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-02-22Šiaulių apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-20
Bylos Nr.
2A-637-267/2012
Teisminio proceso Nr.
2-41-3-00460-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Burbulienė, Laisvė Aleknavičienė, Vytautas Kursevičius
Atsakovas
P. G.
Ieškovas
UAB „Joniškio agrochemija“
Kategorijos
  • 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Danutė BurbulienėCivilinė byla Nr. 2A-637-267/2012Teisėja Raimonda AndrulienėTeisminio proceso Nr. 2-41-3-00460-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 36.1.; 121.21.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 20 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja),

Laisvės Aleknavičienės ir Vytauto Kursevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012‑05‑24 galutinio sprendimo pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Joniškio agrochemija“ ieškinį atsakovui ūkininkui P. G. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Joniškio agrochemija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo ūkininko P. G. 55199,05 Lt skolos, 14044,11 Lt delspinigių, ir bylinėjimosi išlaidas – 1039,00 Lt žyminį mokestį ir 726,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2010-08-05 preliminariu sprendimu ieškovė ieškinį tenkino visiškai.

Atsakovas P. G. pirmosios instancijos teismui pateikė prieštaravimus, kuriuose prašė 2010-08-05 preliminarų sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo ieškovui 38795,89 Lt skolos, 1396,65 Lt delspinigių bei išdėstyti sprendimo vykdymą 1 metų laikotarpiui. Nurodė, kad ieškinio reikalavimas nepagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais, kadangi nepateiktos pirkimo-pardavimo sutartys, o tarp šalių teisiniai santykiai susiklostė ne pagal atsiskaitymų grafikus, ieškovo vadinamus sutartimis, o pagal 3 pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias atsakovo skola ieškovui yra 38795,89 Lt, o ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli ir neatitinka teismingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl turi būti sumažinti nuo ieškovo skaičiuojamų 0,2 procento iki 0,02 procento. Nurodė, kad atsakovo materialinė padėtis yra sunki, todėl prašė sprendimo vykdymą išdėstyti 1 metų laikotarpiui.

Šalies argumentai

Ieškovė su prieštaravimais nesutiko, prašė ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo 55199,05 Lt skolos, 14044,11 Lt delspinigių, 6 procento metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas: 1039,00 Lt žyminio mokesčio, 1452,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad iš Joniškio rajono apylinkės teismo 2011-09-14 sprendimo už akių ir Šiaulių apygardos teismo 2012‑05-21 nutarties matyti, jog atsakovo ieškinys dėl sutarčių sąlygų pakeitimo buvo atmestas, tarp ginčo šalių pasirašytų pirkimo-pardavimo ir atsiskaitymo sutarčių sąlygos, iš kurių kildinamas ieškininis reikalavimas, yra galiojančios ir atsakovo turi būti vykdomos. Taip pat nesutiko su atsakovo prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis.

II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas 2010-08-05 preliminarų sprendimą pakeitė – priteisė iš atsakovo ūkininko P. G. ieškovei UAB „Joniškio agrochemija” 55199,05 Lt skolą, 14044,11 Lt delspinigius, 6 procentų metines palūkanas už priteistą 69243,16 Lt sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2010-08-03 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat priteisė iš atsakovo ūkininko P. G. ieškovei UAB „Joniškio agrochemija“ 1039,00 Lt žyminio mokesčio bei 1452,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš atsakovo valstybės naudai priteisė 82,80 Lt teismo patirtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas galutiniu sprendimu netenkino atsakovo ūkininko P. G. prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.

Teismas atsakovo prieštaravimus sumokėti 55199,05 Lt skolą ir 14044,11 Lt delspinigius, nes, atsakovo teigimu, ieškovei jis yra skolingas tik 38795,89 Lt pagal pasirašytas 3 pirkimo-pardavimo sutartis, o atsiskaitymų sutartys yra tik mokėjimo grafikai, ieškovo paskaičiuoti delspinigiai yra neprotingai dideli, laikė nepagrįstais. Nurodė, kad tarp šalių sudarytos pirkimo-pardavimo ir atsiskaitymų sutartys buvo pasirašytos abiejų šalių laisva valia, o įsiteisėjusiu Joniškio rajono apylinkės teismo 2011-09-14 sprendimu už akių teismas P. G. ieškinį dėl sutarčių sąlygų pakeitimo atmetė ir konstatavo, jog tik dėl paties ūkininko P. G. kaltės, dėl jo nerūpestingumo, nepareigingumo ir nesąžiningumo, jis pats sau suvaržė sutarčių vykdymą, atsakovui buvo suteiktos lanksčios atsiskaitymo sąlygos – atsiskaitymo terminai buvo atidėti 6 mėnesių laikotarpiui, o tarp ieškovės ir atsakovo buvo pasirašytos penkios atsiskaitymų sutartys dėl atsakovo nesugebėjimo tinkamai ir laiku įvykdyti pagrindinėmis pirkimo-pardavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų.

Teismas taip pat atmetė atsakovo argumentus dėl ieškovės prašomo delspinigių dydžio, kadangi abi šalys yra verslo subjektai, o ieškovė iš atsakovo prašo priteisti žymiai mažesnius nei tarp šalių pasirašytose sutartyse nurodyti delspinigius, t. y. 0,2 procento nuo skolos už prekes sumos (38795,89 Lt) ir delspinigiai yra paskaičiuoti už 181 dieną. Nurodė, kad tokių delspinigių atsiradimą lėmė paties atsakovo nerūpestingi, nepareigingi ir nesąžiningi veiksmai, kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas vengė įvykdyti savo sutartines prievoles ieškovės naudai sutartyse nustatytu laiku ir terminais. Atsižvelgdamas į tai, kad savo veiksmais atsakovas pažeidė sutarčių vykdymo principus ir CK nustatytus reikalavimus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, kadangi atsakovas iki šiol skolos neapmokėjo, preliminarų sprendimą teismas šioje dalyje paliko nepakeistą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal CK 6.37 str. ir 6.210 str. 1 d. atsakovas privalo mokėti ieškovei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2010-08-03 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl, esant ieškovės prašymui, jos priteistinos, pakeičiant preliminarų sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje dėl spausdinimo klaidos šis reikalavimas nebuvo nurodytas. Kadangi sprendimo priėmimo dieną duomenų apie atsakovo materialinę padėtį į bylą negauta, teismas neturėjo galimybės įvertinti atsakovo turtinės padėties, o ieškovės atstovė nesutiko dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, įgyvendindamas abiejų šalių lygiateisiškumo principą, atsakovo prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo teismas netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Atsakovas P. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-05-24 galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-29-459/2012 dalyje dėl atsakovo ūkininko P. G. prašymo sumažinti aiškiai per didelius palūkanų ir delspinigių dydžius iki 0,02 procentų per dieną netenkinimo ir grąžinti bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliantas nurodo, kad jeigu atsakovas minėtų sutarčių sudarymo metu būtų žinojęs, kad šalį ištiks ekonominė-finansinė krizė, sutarčių nebūtų sudaręs arba būtų sudaręs visiškai kitokiomis sąlygomis. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad 0,2 procento delspinigiai, kurie sudaro 73 procentus metinių palūkanų yra laikomi aiškiai per didelėmis netesybomis. Didesni delspinigiai gali būti priteisiami tik tuo atveju, jeigu ieškovas pateikia teismui įrodymus, patvirtinančius, jog dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo jis patyrė didesnių nuostolių nei 0,02 procentų delspinigių už kiekvieną prievolės neįvykdymo dieną. Tokių įrodymų ieškovė UAB „Joniškio agrochemija“ nepateikė ir neįrodinėjo, kad patyrė nuostolius, kurie didesni už 0,02 procentų delspinigių už kiekvieną prievolės neįvykdymo dieną. Tokius įrodymus turėjo teikti ieškovė, o jų nepateikus, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti patenkinti atsakovo prašymą sumažinti delspinigių dydį iki 0,02 procentų.

2. Pažymėjo, kad palūkanas vienasmeniškai paskaičiavo ir atsiskaitymo sutartyse nurodė UAB „Joniškio agrochemija“, nesąžiningai pasinaudodama tuo, kad atsakovas dėl šalį ištikusios krizės turi ekonominių sunkumų, yra ekonomiškai silpnas, nepatyręs ir neinformuotas teisiniais klausimais. Mano, kad ieškovė nustatė aiškiai dvigubas baudines palūkanas, kurios atsiskaitymų sutartyse buvo skaičiuojamos nuo tos sumos, kurią atitinkamos atsiskaitymo sutarties pasirašymo dieną sudarė skola už atsakovo įsigytas trąšas ir prieš tai paskaičiuotos palūkanos. Taip buvo skaičiuojama, kol skola su palūkanomis pasiekė 55199,05 Lt, nors iš tikrųjų skola už parduotas trąšas be visų palūkanų sudaro 38795,89 Lt.

3. Teismo nusistatymas prieš atsakovą, t. y. kad atsakovas elgėsi neatsargiai ir nepareigingai, todėl pats kaltas dėl tokių delspinigių atsiradimo, negali būti teisiniu pagrindu teisingam ir teisėtam teismo sprendimui priimti. Pagal sutartis atsakovas ieškovei yra skolingas 38795,89 Lt skolos, pagal atsiskaitymų atidėjimo sutartis atsakovas yra skolingas 16403,16 Lt (55199,05 Lt - 38795,89 Lt) aiškiai nepagrįstai per didelių palūkanų bei dėl praleistų prievolių įvykdymo terminų 14044,11 Lt aiškiai per didelių delspinigių.

4. Nurodo, kad teismas dėl atsakovo prašymo, sumažinti ieškovės reikalaujamas priteisti per dideles ir paskaičiuotas pagal neaiškią formulę palūkanas, nenagrinėjo ir palūkanų dydžio pagrįstumo nemotyvavo. Netesybos pagal prekių pirkimo-pardavimo sutartis yra beveik lygios pačios skolos dydžiui, todėl Šiaulių rajono apylinkės teismo motyvai atsisakant tenkinti atsakovo prašymą sumažinti netesybas iki protingo ir teisingo dydžio yra akivaizdžiai neteisėti ir nepagrįsti.

5. Taip pat nurodo, kad dėl ilgalaikio bylinėjimosi, ūkininko ūkio turto arešto taikymo, dėl ko negalima gauti papildomų finansinių šaltinių iš trečiųjų šalių, ir kitų bendrų finansinių sunkumų, žyminio mokesčio sumokėti apeliantas negali, todėl mano, kad jo sumokėjimas atidėtinas iki sprendimo priėmimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Joniškio agrochemija“ nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Taip pat nurodė, kad atsakovas Joniškio rajono apylinkės teisme inicijavo kitą civilinę bylą (C. b. Nr. 2-181-645/2011), kuria skundė sutarčių Nr. JA-2006 12 20/A16, JA-2007 07 03/A37, JA-2007 11 14/A43, JA-2008 05 28/A10 ir JA-2008 11 11/A15 sąlygas dėl delspinigių dydžio, palūkanų dydžio bei atsiskaitymo tvarkos. Šioje civilinėje byloje Joniškio rajono apylinkės teismas, išanalizavęs ūkininko P. G. elgesį, visas faktines aplinkybes, sprendimu už akių P. G. ieškinį dėl sutarčių sąlygų pakeitimo atmetė. Būtent todėl, kad jau yra priimtas sprendimas dėl apelianto prašomų delspinigių bei palūkanų dydžio sumažinimo ir jis yra įsiteisėjęs, Šiaulių rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ne tik neprivalėjo, bet ir negalėjo sumažinti atsakovui priteistinų delspinigių dydžio iki jo prašomų 0,02 procentų dydžio, nes dėl šio reikalavimo (kaip ir dėl palūkanų dydžio) yra priimtas ir įsiteisėjęs jau minėtas Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-181-645/2011, turintis res judicata galią. Mano, kad vienintelis apelianto tikslas yra ne pasiekti, kad būtų sumažinti delspinigiai, bet atitolinti sprendimo įsiteisėjimą šioje byloje, todėl apeliacinio skundo tenkinimas būtų ne tik nepagrįstas, neprotingas, tačiau iš esmės pažeistų ieškovės UAB „Joniškio agrochemija“ interesus. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad prašydamas sumažinti priteistinus šalių sutartus delspinigius šioje civilinėje byloje, apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo galutiniu sprendimu dėl to, kad, pasak atsakovo, teismas nevertino ieškovės nustatytų delspinigių ir palūkanų dydžio, jų nesumažino.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 259 straipsnio 1 dalį teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą. Teismo sprendimas – tai Lietuvos Respublikos vardu teisminės valdžios priimtas motyvuotas individualaus pobūdžio privalomasis teisės taikymo aktas, kuriuo, aiškinant ir taikant teisės normas konkretiems šalių santykiams, iš esmės ir galutinai išsprendžiamas ginčas dėl teisės: nustatomi, pakeičiami ar nutraukiami materialieji teisiniai šalių santykiai. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys bei kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, t. y. nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą ateityje (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio mėn. 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2012). Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas dėl 2005-05-10, 2006-04-03 bei 2007-03-22 tarp atsakovo ir ieškovės sudarytų sutarčių sąlygų dėl sutartų delspinigių ir 2006-12-20, 2007-07-03, 2007-11-14, 2008-05-28, 2008-11-11 sutarčių sąlygų dėl sutartų palūkanų pakeitimo yra priimtas Joniškio rajono apylinkės teismo 2011-09-14, šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir jame nustatytos aplinkybės ir teisiniai argumentai nebegali būti ginčijami, t. y. 2011-09-14 Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimas už akių šioje byloje turi res judicata galią. Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismas nebevertina atsakovo apeliacinio skundo motyvų dėl minėtomis sutartimis sutartų delspinigių ir palūkanų dydžio.

Vis dėlto, pagal CK 6.258 str. 3 d. teismui suteikta teisė mažinti šalių sutartas netesybas, jei jos neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Ieškovė ir atsakovas pagrindinėse pirkimo-pardavimo sutartyse numatė, kad jei pirkėjas vėluos sumokėti sutartyje numatytą prekių kainą, bus skaičiuojami delspinigiai, t. y. sutarė dėl prievolės užtikrinimo, nustatant pinigų sumą už praleistą prievolės įvykdymo terminą. Pagal šias sutartis ieškovė pagrįstai paskaičiavo 14044,11 Lt delspinigių (nuo 38795,89 Lt sumos už pirktas prekes), tai patvirtina ieškovės pateikta delspinigių skaičiavimo lentelė (51 b. l.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra pažymėta, kad netesybų, kaip civilinės atsakomybės, sumažinimą reglamentuoja CK 6.251 straipsnis, kuriame nustatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, kai teismas nukrypsta nuo visiško nuostolių atlyginimo principo: atsakomybės prigimtis, šalių turtinė padėtis, tarpusavio santykiai, ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių padarinių. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Š. v. H. A. P. , bylos Nr. 3K-3-145/2012). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senasis dvaras“ v. UAB „Veroeva“, bylos Nr. 3K-3-138/2011).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju sutarties šalys yra verslo subjektai, todėl nei vienai jų netaikytinas silpnesnės šalies kriterijus. Atsakovas, sudarydamas ir pasirašydamas anksčiau nurodytas sutartis, sutiko su jų sąlygomis, tuo pačiu ir su sutartyse numatytu delspinigių dydžiu, ir žinojo, kad pažeidus sutartį, bus skaičiuojami joje nustatyto dydžio delspinigiai. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad ieškovė prašo žymiai mažesnių delspinigių, nei nurodyta pagrindinėse sutartyse. Atsakovas, laisva valia prisiimdamas sutartines prievoles, kaip verslu užsiimantis asmuo (ūkininkas), turėjo visas galimybes tinkamai įvertinti prisiimamų įsipareigojimų turinį bei apimtį, realią galimybę juos įvykdyti bei įvertinti jų nesilaikymo pasekmes. Jau minėta, kad atsakovas kreipėsi dėl sutarčių sąlygų dėl delspinigių ir palūkanų dydžių pakeitimo į teismą, tačiau 2011-09-14 Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu už akių atsakovo P. G. ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas (122–123 b. l.). Vertinant ieškovės prašomų delspinigių dydžio pagrįstumą taip pat svarbu paminėti, kad tarp ieškovės ir atsakovo pirma pagrindinė sutartis buvo sudaryta dar 2005‑05‑10, o atsakovas sutartimis prisiimtų prievolių nevykdo jau nuo 2006 metų, ieškovei atsakovas 2009 metais sumokėjo tik 7000 Lt iš pagrindinėmis pirkimo-pardavimo ir atsiskaitymų sutartimis susidariusios 62199,05 Lt skolos. Apelianto argumentas, kad 0,02 procento dydžio delspinigiai yra laikomi atitinkančiais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei sutarties šalių interesų pusiausvyrą yra nepagrįstas, nes , kaip jau minėta, netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008). Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos. Atsižvelgdamas į byloje nagrinėjamos konkrečios prievolės pobūdį, skolos dydį, prievolės praleidimo terminą, sutarties laisvės principą bei tai, kad abi šalys yra verslo subjektai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo priteistų netesybų, nes jos laikytinos atitinkančiomis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str.) bei šalių interesų pusiausvyrą.

Nors teismas nevertina atsiskaitymo sutartimis nustatytų palūkanų pagrįstumo, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas yra neteisus, teigdamas, jog ieškovė paskaičiavo dvigubas palūkanas. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2006-12-20, 2007-07-03, 2007-11-14, 2008-05-28, 2008-11-11 atskiromis atsiskaitymų sutartimis, kuriomis atidėti iš pagrindinių sutarčių atsiradusios skolos mokėjimai, ieškovė ir atsakovas susitarė dėl palūkanų, kurios atsakovui paskaičiuotos už naudojimąsi ieškovės pinigais ir įskaitytos į bendrą atsakovo skolą (atsiskaitymų sutarčių 1.3. p., 56–60 b. l.). Įstatymas numato, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama atsiskaityti. Nors atsakovas nurodo kad ieškovė palūkanas apskaičiavo vienašališkai, atsakovas dėl tokių palūkanų sutiko, pasirašė atsiskaitymų sutartis, kurios jam buvo naudingos dėl vis atidedamo skolos sumokėjimo termino, todėl atsiskaitymo sutartimis sutartos palūkanos visiškai atitinka šalių valią.

Sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas yra nukrypimas nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimą išdėstyti ar atidėti galima tik išimtiniais atvejais, t. y. konstatavus, jog skolininko turtinė padėtis ypač bloga arba yra kitokių ypatingai svarbių aplinkybių, dėl kurių sprendimą įvykdyti labai sunku. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas P. G. nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių atsakovo sunkią materialinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dėl kurių sprendimo įvykdymas atsakovui būtų labai sunkus, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 284 str. 1 d. nuostatas ir pagrįstai nusprendė atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo netenkinti.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jiems pritaria ir, remdamasi bylos medžiaga bei CPK 320 str. 1 d. nuostata, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nustačiusi, kad nėra CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacinį skundą atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Danutė BurbulienėTeisėjosLaisvė AleknavičienėVytautas Kursevičius