Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei K. Š. (nuotoliniu būdu),

administracinėn atsakomybėn traukiamai J. S. ir jos įgaliotam atstovui advokato padėjėjui M. V. (nuotoliu būdu),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. S., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S., būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, žinodama apie šios bendrovės finansinę padėtį, o būtent – apie tai, kad ši bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, nuo 2024 m. lapkričio 2 d. iki 2025 m. balandžio 30 d., vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreditoriais: 2024 m. lapkričio 2 d. J. S. išsėmė 490 Eur; 2024 m. lapkričio 12 d. buvo atliktas 1 845 Eur mokėjimas J. S.; 2024 m. lapkričio 15 d. atliktas 1 750 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) lizingą; 2024 m. lapkričio 15 d. atliktas 1 150 Eur pervedimas J. S.; 2024 m. lapkričio 21 d. atliktas 1 756 Eur pervedimas J. S.; 2024 m. lapkričio 25 d. atliktas 320 Eur pervedimas J. S.; 2024 m. lapkričio 27 d. atliktas 1 226 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. lapkričio 27 d. atliktas 1 660 Eur pervedimas J. S.; 2024 m. gruodžio 4 d. atliktas 3 050 Eur pervedimas J. S.; 2024 m. gruodžio 23 d. atliktas 1 227 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. gruodžio 23 d. atliktas 650 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. gruodžio 30 d. atliktas 1 980 Eur pervedimas J. S., ir neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeisdama kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos (toliau – ir VMI) teises.

Šiais veiksmais J. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama J. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos verslas nėra labai ilgai veikiantis ir kadangi jis pati yra pakankamai (duomenys neskelbtini) amžiaus, neturi pakankamai patirties, todėl įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais, ji bandė išsaugoti darbo vietas, mokėti darbuotojams atlyginimus, įsigyti transporto priemones, kad galėtų toliau vykdyti veiklą. Ši bendrovė veikia ir šiai dienai. Yra mokamos skolos, kurios yra susidariusios. Situacija gerėja, tačiau reikia laiko, kad ta situacija taptų stabili. VMI buvo atlikusi bendrovės patikrinimą. Iš esmės daug pažeidimų nebuvo nustatyta, tik tai, kad buvo pažeistas kreditorių eiliškumas. Ji skolas mokėjo visiems lygiomis dalimis tiek VMI, tiek kitiems kreditoriams. Tai, kad pervedimai buvo nurodyti jos vardu, tai ji tiesiog iš savo sąskaitos mokėdavo atlyginimus darbuotojams. Jis tiesiog pervesdavo pinigus į savo sąskaitą ir tada mokėdavo atlyginimus darbuotojams. Ji už tas pervestas lėšas mokėjo Sodrai, VMI, taip pat pirko transporto priemones, kurios priklauso įmonei. Todėl visas tas pinigines lėšas, kurias pervedė sau, ji naudojo bendrovės reikmėms. Jeigu ji nebūtų sumokėjusi darbo užmokesčio, tikėtina ji nebūtų stabilizavusi bendrovės veiklos, kadangi šiai dienai įmonė turi tris vilkikus ir vieną puspriekabe, su kuria galima puikiai dirbti ir stabilizuoti įmonėje susidariusią situaciją. Jeigu ji nebūtų nupirkusi tų vilkikų, būtų praradusi daug pajamų, daug darbuotojų. Anksčiau ji už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus administracinėn atsakomybėn nebuvo patraukta, taip pat nebuvo bausta.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos J. S. įgaliotas atstovas advokato padėjėjas M. V. paaiškino, kad VMI atliko operatyvų MB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. balandžio 30 d., kuris apima ir tą laikotarpį, pateiktą VMI pareiškime. Buvo nustatyta, kad galimai J. S. padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, tačiau kaip ir nurodo mokesčių administratorius šioje pažymoje, J. S. atžvilgiu protokolas nebuvo surašytas, kadangi MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2024 m. balandžio 4 d. iki 2025 m. spalio 3 d. yra naujas mokesčių mokėtojas. MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovė buvo ir yra J. S., įkurta (duomenys neskelbtini), veiklą pradėjo vykdyti tą patį mėnesį, iš esmės mėnesio pabaigoje. Įsiskolinimas susidarė tų pačių metų eigoje, tačiau pagal galimybes, juridinis asmuo, kuriam vadovavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, stengėsi mažinti susidariusį įsiskolinimą. Visos piniginės lėšos, kurios buvo pervedamos tiesiogiai vadovui, buvo panaudotos įmonės veikloje, siekiant užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, kas yra labai svarbu. Dalis tų piniginių lėšų buvo skiriama darbo užmokesčio sumokėjimui bei lizinguojama transporto priemonių įsigijimui, kurios yra būtinos įmonės veiklos tęstinumui, pajamų uždirbimui ir tuo pačiu sugeneravimui, kad būtų galima susimokėti visus mokesčius. Asmuo neneigia, kad turi įsiskolinimų, tačiau darytina pagrįsta išvada, kad šiuo atveju jos veiksmuose nėra vieno iš būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių. Tai akivaizdu, kad nebuvo tyčia siekiama nemokėti mokesčių, buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, tačiau, kadangi nebuvo vykdomos mėnesinės įmokos, kadangi tam nebuvo finansinių resursų, sutartis buvo nutraukta, o šiai dienai yra pasiektas susitarimas su antstoliu, kuriam buvo perduotas priverstinis mokesčių išieškojimas. Kiekvieną mėnesį yra stabiliai mokami mokesčiai ir ta mokestinė nepriemoka yra mažinama ir tikimasi ją išmokėti galų gale. MB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu buvo atliktas operatyvus patikrinimas, kurio metu buvo patikrinta kas kaip ir kur, ir už ką buvo atlikti mokėjimai. Patikrinimo pažymoje, mokesčių administratorius nurodė, kad J. S. atveju neturėtų būti taikoma administracinė atsakomybė, kadangi veiklą įmonė vykdo pirmuosius metus ir iki pat spalio 3 d. buvo laikoma nauju mokesčiu mokėtoju, todėl mokesčių administratoriaus pozicija buvo tokia, kad nereikia bausti J. S., tačiau akivaizdu, kad ši pozicija pasikeitė. Aptardamas J. S. sau darytos mokėjimų pavedimus, jos įgaliotas atstovas nurodė, kad tiesiog buvo pasirinktas toks būdas, nes toks įsiskolinimas apskaitoje buvo užfiksuotas ir pačiai vadovei kaip tokiai pagal civilinių paslaugų sutartį. Tiesiog, buhalteriškai siekiant pagerinti įmonės padėtį, buvo nuspręsta sumažinti tokį įsipareigojimą vadovei ir vadovė tuo pačiu tuos pinigus naudojo atsiskaitant su darbuotojais ir lizingo įmonėmis.

Teismo posėdžio metu VMI atstovė K. Š. paaiškino, kad su antstoliu buvo sudarytas susitarimas dėl mokėjimo VMI. Žiūrint šios dienos mokesčių apskaitos balansą, nepriemoka nėra visiškai sumažėjusi, plius minus tokia pat šiai dienai kaip ir pareiškimo dieną, tai yra virš 17 000 Eur. Iš antstolio paskutinis mokėjimas yra rugsėjo 30 d. išieškota suma. Nors nurodoma, kad išimtinai mokėjimai buvo padaryti įmonės veiklai palaikyti, bet priešinga nuomonę sudaro mokėjimų pervedimai įmonės vadovei J. S.. Tai, kad protokolas nebuvo surašytas, patikrinimo metu darbuotojai vertino, kad tai yra pirmų metų įmonė, tačiau tai neatleidžia nuo atsakomybės teikti laiku deklaracijas ir mokėti mokesčius.

Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ juridinių asmenų registre buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Nuo tos pačios dienos bendrijai vadovauja J. S.. MB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. 2025 m. rugsėjo 23 d. bendrijos skolą valstybės biudžetui sudarė 17 771,16 Eur sumą. Skolą valstybės biudžetui sudarė mokestis už aplinkos teršimą (803 Eur mokestis ir 39,44 Eur delspinigiai), gyventojų pajamų mokestis (6 851,75 Eur mokestis ir 239,36 Eur delspinigiai), pridėtinės vertės mokestis (pridėtinės vertės mokestis 9 265,95 Eur ir 571,66 Eur delspinigiai). Bendrijos mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2024 m. lapkričio 26 d. bendrijai atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. 2025 m. birželio 9 d. buvo pradėtas bendrijos operatyvus patikrinimas, kuris buvo baigtas 2025 m. liepos 17 d. Patikrinimo metu nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti mokesčių nepriemoką. Buvo gauti bendrijos AS „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai, iš kurių matyti, kad banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. lapkričio 1 d. likutis buvo 501,61 Eur, įplaukos sudarė 27 780,54 Eur, o išlaidos 28 300,51 Eur. Sąskaitos likutis 2025 m. balandžio 30 d. – 18,44 Eur. Išanalizavus bendrijos banko sąskaitų išrašus, nustatyta, kad bendrija vykdė mokėjimus, didžiausi mokėjimai buvo: 2024 m. lapkričio 2 d. J. S. išsėmė 490 Eur; 2024 m. lapkričio 12 d. buvo atliktas 1 845 Eur mokėjimas J. S.; 2024 m. lapkričio 15 d. atliktas 1 750 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) lizingą; 2024 m. lapkričio 15 d. atliktas 1 150 Eur pervedimas J. S.; 2024 m. lapkričio 21 d. atliktas 1 756 Eur pervedimas J. S.; 2024 m. lapkričio 25 d. atliktas 320 Eur pervedimas J. S.; 2024 m. lapkričio 27 d. atliktas 1 226 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. lapkričio 27 d. atliktas 1 660 Eur pervedimas J. S.; 2024 m. gruodžio 4 d. atliktas 3 050 Eur pervedimas J. S.; 2024 m. gruodžio 23 d. atliktas 1 227 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. gruodžio 23 d. atliktas 650 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. gruodžio 30 d. atliktas 1 980 Eur pervedimas J. S.. VMI teigimu, visos šios aplinkybės patvirtina, kad J. S. turėjo visas galimybes ženkliai sumažinti arba visiškai padengti mokestinę nepriemoką, tačiau to nepadarė.

Iš duomenų bazės apie aktualius mokesčių mokėtojo duomenis matyti, kad J. S. MB „(duomenys neskelbtini)“ vadove yra nuo (duomenys neskelbtini).

Iš VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 2 d. iki 2025 m. rugsėjo 23 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės nepriemokos dydis variavo nuo 5 721,38 Eur (179,71 Eur gyventojų pajamų mokestis (177,27 Eur (mokestis) + 2,44 Eur (delspinigiai) + 5 541,67 Eur pridėtinės vertės mokestis (5 426,05 Eur (mokestis) + 115,62 Eur (delspinigiai)) iki 17 771,16 Eur (842,44 Eur mokestis už aplinkos teršimą (803 Eur (mokestis) + 39,44 Eur (delspinigiai) + 7 091,11 Eur gyventojų pajamų mokestis (6 851,75 Eur (mokestis) + 239,36 Eur (delspinigiai) + 9 837,61 Eur pridėtinės vertės mokestis (9 265,95 Eur (mokestis) + 571,66 Eur (delspinigiai).

Iš AS „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio iki 2025 m. gegužės mėnesių MB „(duomenys neskelbtini)“ atliko mokėjimus, be kita ko, 2024 m. lapkričio 2 d. J. S. išsėmė 490 Eur; 2024 m. lapkričio 12 d. buvo atliktas 1 845 Eur mokėjimas J. S.; 2024 m. lapkričio 15 d. atliktas 1 750 Eur mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini)“ už (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) lizingą; 2024 m. lapkričio 15 d. atliktas 1 150 Eur pervedimas J. S.; 2024 m. lapkričio 21 d. atliktas 1 756 Eur pervedimas J. S.; 2024 m. lapkričio 25 d. atliktas 320 Eur pervedimas J. S.; 2024 m. lapkričio 27 d. atliktas 1 226 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. lapkričio 27 d. atliktas 1 660 Eur pervedimas J. S.; 2024 m. gruodžio 4 d. atliktas 3 050 Eur pervedimas J. S.; 2024 m. gruodžio 23 d. atliktas 1 227 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. gruodžio 23 d. atliktas 650 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. gruodžio 30 d. atliktas 1 980 Eur pervedimas J. S..

VMI 2025 m. liepos 17 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje užfiksuota, kad buvo atliktas MB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad bendrija nėra deklaravusi išmokų, susijusių su darbo užmokesčiu, todėl pripažinta, kad pateikus neteisingas pajamų mokesčio deklaracijas, pažeisti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai, už ką yra numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Nustatyta ir tai, kad bendrijos PVM deklaracijos yra teikiamos laiku. Laikotarpyje nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. bendrija deklaravo 170 996 Eur pardavimų, 105 962 Eur pirkimų. Pardavimų - pirkimų santykis 1,614. Laikotarpyje nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. balandžio 30 d. bendrija deklaravo 75 972 Eur pardavimų, 59 914 Eur pirkimų. Pardavimų - pirkimų santykis 1,268. Patikrintas bendrijos metinių pelno mokesčio deklaracijų (forma (duomenys neskelbtini) teikimas, nustatyta, kad deklaracijos teikiamos. MB „(duomenys neskelbtini)“ dirba pelningai – už 2024 metus bendrija deklaravo 26 385 Eur veiklos pelno. Tikrinimo metu bendrija patikslino metines pajamų mokesčių deklaracijas ir papildomai buvo deklaruota 4 523,07 Eur mokėtino gyventojų pajamų mokesčio. Patikrinimo, įvertinus bendrijos 2025 m. birželio 18 d. turimas gyventojų pajamų mokesčio 678,82 Eur, pridėtinės vertės mokesčio 8 538,29 Eur ir aplinkos taršos mokesčio 829,18 Eur nepriemokas, įskaitant delspinigius, nustatyta, kad jų dalis susidarė nuo 2024 metų liepos mėnesio, ir tai, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ teikia pirmenybę atsiskaitymams su kitais kreditoriais, o susidariusių mokestinių nepriemokų nedengia. 2025 m. vasario 3 d. dieną VMI buvo priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Bendrijos vadovė J. S., žinodama apie bendrijos padėtį, t. y. tai, kad bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimas patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Bendrijos vadovė J. S. pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą, už tai numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Už nustatytus pažeidimus pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį bendrijos vadovei J. S. administracinio nusižengimo protokolas nesurašytas, kadangi MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2024 m. balandžio 4 d. iki 2025 m. spalio 3 d. yra naujas mokesčių mokėtojas, jam galioja deklaracija dėl pirmų verslo metų. Operatyvaus patikrinimo metu MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos rekomendacijos laikytis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo reikalavimų, CK reikalavimų ir patikslinti reikalingas tikslinti deklaracijas.

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Aptariamo nusižengimo sudėtis yra formalioji, jos objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš straipsnio dispozicijoje išvardytų pažeidimų padarymą. Pažymėtina, jog atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais, be kita ko, pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, pažeidžiant kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-3-697/2018, 2AT-12-628/2019).

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 7 dalis numato, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. Bendrovės vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas, taip pat ir organizuoti bendrovės veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), organizuoti bendrovės veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir parengti bendrovės metinį pranešimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas), teikti bendrovės dokumentus ir duomenis juridinių asmenų registro tvarkytojui (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktas), atsako už apskaitos organizavimą ir teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą apskaitą tvarkančiam asmeniui (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad J. S. atitinka jai inkriminuoto administracinio nusižengimo subjekto požymius nekilo. Tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame VMI pareiškime, tiek jo prieduose akivaizdžiai matyti, kad J. S. MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovauja nuo (duomenys neskelbtini). Be kita ko, šios aplinkybės bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo ir pati J. S., patvirtinusi, kad iš tikrųjų įsiteigė pirmiau paminėtą mažąją bendriją ir jai vadovauja dar pakankamai trumpą laiką. Svarbu ir tai, jog šioje administracinio nusižengimo byloje nekilo ginčas ir dėl to, kad bylai aktualiu laikotarpiu MB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo mokestinę nepriemoką VMI ir susidūrė su finansiniais sunkumais. Analogiškai pirmiau paminėtai aplinkybei, šios aplinkybės bylos nagrinėjimo teisme metu J. S. neginčijo, ją taip pat įrodo ir VMI mokesčių informacinės sistemos išrašai, iš kurių matyti, MB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 2 d. iki 2025 m. rugsėjo 23 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės nepriemokos dydis variavo nuo 5 721,38 Eur iki 17 771,16 Eur. Galiausiai, nagrinėjamu atveju nekilo ginčas ir dėl to, kad bylai aktualiu laiku – nuo 2024 m. lapkričio 2 d. iki 2025 m. balandžio 30 d. MB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama pakankami lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, vykdė atsiskaitymus ne su VMI, o su kitais kreditoriais. Šios aplinkybės MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo, patvirtinusi, kad iš tikrųjų jos įsteigta bendrija susidūrė su finansiniais sunkumais, o ši, siekdama užtikrinti bendrijos netraukiamą funkcionalumą, taip pat užkirsti kelią jos nemokumui, atsiskaitinėjo pirmiausia su tiekėjais, o tik po to su valstybe. Atsiskaitymo su kitais, nei VMI, subjektais aplinkybę taip pat įrodo ir MB „(duomenys neskelbtini)“ AS „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio mėnesio pradžios iki 2025 m. balandžio mėnesio pabaigos, buvo atliekami atsiskaitymais su įvairiais fiziniais ir juridiniais asmenimis, iš kurių didžiausi buvo - 2024 m. lapkričio 2 d. J. S. išsėmė 490 Eur; 2024 m. lapkričio 12 d. buvo atliktas 1 845 Eur mokėjimas J. S.; 2024 m. lapkričio 15 d. atliktas 1 750 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) lizingą; 2024 m. lapkričio 15 d. atliktas 1 150 Eur pervedimas J. S.; 2024 m. lapkričio 21 d. atliktas 1 756 Eur pervedimas J. S.; 2024 m. lapkričio 25 d. atliktas 320 Eur pervedimas J. S.; 2024 m. lapkričio 27 d. atliktas 1 226 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. lapkričio 27 d. atliktas 1 660 Eur pervedimas J. S.; 2024 m. gruodžio 4 d. atliktas 3 050 Eur pervedimas J. S.; 2024 m. gruodžio 23 d. atliktas 1 227 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. gruodžio 23 d. atliktas 650 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. gruodžio 30 d. atliktas 1 980 Eur pervedimas J. S.. Pažymėtina ir tai, jog minėtas atsiskaitymo su kitais kreditoriais faktas buvo užfiksuotas ir VMI 2025 m. liepos 17 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje.

Taigi, iš pirmiau teismo aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių matyti, kad J. S., būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, nepaisydama šios bendrovės turimų įsiskolinimų valstybei ir ribotų galimybių atsiskaityti su visais bendrovės kreditoriais, bylai aktualiu laiku atsiskaitė ne su VMI, o su kitais subjektais ir tokiu būdu pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą atsiskaitymų eiliškumą.

Bylos nagrinėjimo teisme metu tiek J. S., tiek jos įgaliotas atstovas teigė, kad pastaroji, pasirinkdama atsiskaitymo su kitais nei VMI kreditoriais elgesio variantą, iš esmės jai inkriminuoto administracinio nusižengimo nepadarė, kadangi tokiu būdu ji siekė užtikrinti vadovaujamos bendrovės funkcionalumą, taip pat užkirsti kelią bendrovės nemokumui. Kas tik patvirtina, kad J. S. veiksmuose nebuvo vieno iš ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinojo požymio – tyčios.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl asmens veiksmų priskirtinumo ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėčiai, neturi reikšmės asmens siekiai ir tikslai, dėl kurių buvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas. Taip pat šios aplinkybės asmens atsakomybės pagal pirmiau paminėtą teisės normą nešalina. Akivaizdu, kad bendrovės vadovas, žinodamas apie vadovaujamo juridinio asmens sunkią finansinę padėtį, taip pat apie tai, kad turimų finansinių lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turėdamas galimybę sumažinti juridinio asmens nepriemoką valstybei bei pasirinkdamas atsiskaitymą su kitais kreditoriais, nei valstybė, tą daro sąmoningai. Kas nagrinėjamu atveju ir buvo nustatyta. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-140-806/2024, eAN2-395-885/2025).

Pirmiau paminėtos teismų praktikos kontekste įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn patrauktos J. S. paaiškinimus, taip pat rašytinę bylos medžiagą, pripažintina, kad ši žinojo, kad nepakaks lėšų atsiskaityti su visais MB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais, sąmoningai pasirinko atsiskaityti ne su valstybe, o su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis, - todėl jai inkriminuotą ir teismo įrodytą pripažintą administracinį nusižengimą padarė veikdama tyčia, o jos kaltė yra įrodyta visiškai.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis šia norma, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018).

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiama J. S. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, į šio nusižengimo padarymo aplinkybes – įmonė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu. Tiek bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta J. S., tiek rašytinė bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad pastaroji MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujama pakankamai trumpą laiko tarpą – ši bendrija buvo įsteigta tik 2024 m. balandžio mėnesį ir nuo jos įsteigimo bendrijai vadovauja J. S.. Pažymėtina, jog J. S. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, o anksčiau patirties su juridinių asmenų vadovo veiklą neturėjo. Minėtos aplinkybės kontekste yra itin svarbu atkreipti dėmesį į MB „(duomenys neskelbtini)“ VMI 2025 m. liepos 17 d. atlikto operatyvaus patikrinimo rezultatus. Šio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad J. S. vadovaujama mažoji bendrija pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, taip pat ir netinkamai teikė pajamų mokesčio deklaracijas, tačiau įvertinus tą faktą, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ yra naujas mokesčių mokėtojas, konstatuota, kad jam galioja deklaracija dėl pirmų verslo metų, ko pasėkoje administracinių nusižengimų protokolai nebuvo surašyti. 2011 m. rugsėjo 14 d. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, VMI, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pasirašė Deklaraciją dėl pirmųjų verslo metų, kuria įsipareigojo pirmaisiais ūkio subjekto veiklos metais netaikyti šiam subjektui poveikio priemonių, o identifikavus pažeidimus, visų pirmą nustatyti tinkamą terminą pažeidimams ištaisyti, kuris gali būti pratęstas, taip pat skirti išteklių konsultuoti ir teikti metodinę pagalbą pirmuosius metus veiklą vykdantiems ūkio subjektams. Paminėto susitarimo kontekste įvertinus J. S. šioje byloje aptartus veiksmus, taip pat tą faktą, kad pastaroji iš esmės tik pakankamai neseniai pradėjo vadovauti juridiniam asmeniui - atitinka Deklaracijoje nurodyto ūkio subjekto kriterijus, pripažintina, jog nagrinėjamu atveju J. S. dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo skirti administracinę nuobaudą būtų neproporcinga. Be kita ko, šią teismo išvadą pagrindžia ir tai, kad dar atlikto operatyvaus patikrinimo metu bendrija ištaisė netinkamai pateiktų deklaracijų trūkumus, vėliau sudarė susitarimą su antstoliu dėl turimų įsipareigojimų periodinio vykdymo, kas patvirtina, kad J. S. yra suinteresuota tinkamai vykdyti, jai kaip bendrijos vadovei tenkančias pareigas. Galiausiai, aptariant kitus J. S. charakterizuojančius duomenis, pažymėtina, jog ji anksčiau neteista, dirbanti, bausta administracine tvarka, tačiau už administracinius nusižengimus, nesusijusius su šioje byloje aptariamu (Kelių eismo taisyklių pažeidimai), dauguma baudų apmokėta.

Teismas, įvertinęs tiek J. S. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, tiek jos asmenybę, konstatuoja, kad tiek piniginė baudos, tiek bet kokios kitos administracinės nuobaudos taikymas, nagrinėjamu atveju, pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, taip pat teisingumo ir proporcingumo principus, todėl egzistuoja objektyvus pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinėn atsakomybėn patrauktai J. S. administracinės nuobaudos neskirti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, jai administracinės nuobaudos neskirti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.