- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-29
- Bylos Nr.
- 1A-219-1058/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48588-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Paulius Veršekys, Giedrė Telksnienė, Eglė Venckienė
- Advokatai
- Džigintas Žebelys
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja), Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio,
asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, R. Ž. ir jo gynėjui advokatui Džigintui Žebeliui (dalyvavimas užtikrintas vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemonėmis),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jolitos Okuškienės (toliau ir – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo patvirtintas E. Ž., kaip laiduotojo, rašytinis prašymas dėl R. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir R. Ž., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 40 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir perduotas pagal laidavimą sūnui E. Ž., baudžiamąją bylą R. Ž. atžvilgiu nutraukiant.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2 dalimi (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1929, įsigaliojusio 2019 m. balandžio 1 d., redakcija), R. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), jos terminą nustatant 1 metams 10 mėnesių, o vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 13 d., t. y. nutarimo paskirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – priėmimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, R. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 000 EUR, kaip konfiskuotino keleivinio automobilio „Toyota Land Cruiser“ vertę atitinkančios pinigų sumos dalies, konfiskavimas.
Nuspręsta nustatyti 1 metų laidavimo terminą be užstato.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento, t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuspręsta baigti taikyti.
Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su nuosprendžio kopija perduoti VĮ „Regitra“, keleivinį automobiliį „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo savininkui R. Ž..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. Ž. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl to, kad būdamas neblaivus, vairavo kelių transporto priemonę, kai jam, kaip vairuojančiam asmeniui, buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent, 2024 m. gruodžio 13 d., apie 13.01 val., dienos metu, R. Ž., (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) mieste, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, po to, kai jis (R. Ž.), sekamas nežymėtu tarnybiniu automobiliu „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš paskos važiavusio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato viršininko, užsuko į savo namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kiemą, pagal iškvietimą atvykusiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnams, alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0430, atlikus R. Ž. blaivumo testą, buvo nustatyta, kad 12.47 val. atlikto pirmo pūtimo metu jo iškvėptame ore yra 2,33 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 13.02 val. atlikto antro pūtimo metu iškvėptame ore yra 2,25 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais R. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė J. Okuškienė prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendį pakeisti: 1) vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. Ž. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) – terminą nustatyti 2 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo datos, t. y. nuo 2024 m. gruodžio 13 d.; 2) vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2-3 dalimis, pakeisti R. Ž. pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 72 straipsnio 2 dalį, 72 straipsnio 5 dalį paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – formą, t. y. konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą pakeisti į visais atvejais privalomą kaltininkui priklausančio turto konfiskavimą ir valstybės naudai iš R. Ž. konfiskuoti BK uždraustos veikos priemonę – R. Ž. nuosavybės teise priklausantį, 13 440 EUR su PVM vertės, automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); 3) laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo sprendimo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
2.1. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas, atleidęs R. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės, skyrė jam itin švelnias baudžiamojo poveikio priemones, o vieną jų skyrė pažeisdamas baudžiamojo įstatymo nuostatas, t. y. nepagrįstai buvo taikyta BK 72 straipsnio 5 dalis, nes šiuo atveju egzistavo visos sąlygos konfiskuoti automobilį, o ne jo vertę atitinkančios pinigų sumos dalį. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslo, nurodoma, kad priešingai pirmosios instancijos teismo vertinimui, automobilio konfiskavimas būtų proporcingas padarytam nusikaltimui, todėl nesutinkama, jog automobilio konfiskavimas šiuo atveju netikslingas. Nagrinėjamu atveju yra neginčijamai nustatyta, kad R. Ž. automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jam priklausantį nuosavybės teise, tiesiogiai panaudojo darydamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, o automobilis, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius, todėl jo konfiskavimas yra galimas. Iš BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų turinio matyti, kad ši norma taikytina tik nustačius tam teisinį pagrindą – tada, kai yra aiškiai nustatyta, kad konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nurodytas R. Ž. automobilis nėra paslėptas, nepriklauso tretiesiems asmenims, taip pat nenustatyta jokių priežasčių, dėl kurių šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga.
2.2. Akcentuojama, kad nors pirmosios instancijos teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas itin ribotų R. Ž. ir jo šeimos teises, tačiau atsižvelgiant į aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus, jos netaikymas būtų galimas tik nustačius akivaizdžiai išskirtines aplinkybes, kurios leistų spręsti, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga poveikio priemonė, tuo tarpu nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Aplinkybės, kad R. Ž. kaip (duomenys neskelbtini) treneris, aukšto meistriškumo sportininkams treniruotes veda ne tik (duomenys neskelbtini) mieste, bet ir važiuoja į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestus, o nusikalstamos veikos padarymo priemonė yra jo šeimos turtas, kuriuo, be jo, naudojasi ir kiti jo šeimos nariai (laiduotojas E. Ž. automobilį, kaip didesnio pravažumo transporto priemonę, naudoja, užsiimdamas savanoriška individualia veikla, t. y. (duomenys neskelbtini)), nėra laikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimo paskyrimą. Prokurorės vertinimu, asmeniniai R. Ž. ar jo šeimos narių poreikiai, patogumai negali būti iškeliami aukščiau padaryto nusikaltimo pavojingumo.
2.3. Nurodoma, kad R. Ž. ir iki inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo žinojo, jog automobilis yra reikalingas jam ir jo šeimai, tačiau, akivaizdu, kad šios aplinkybės nebuvo pakankamos, jog sulaikytų jį nuo pavojingo nusikaltimo padarymo. R. Ž. turėjo suprasti, kad už nusikalstamą veikimą gresiančios pasekmės neišvengiamai gali apsunkinti ne tik jo, bet ir kitų asmenų situaciją, tačiau nusikalstamo elgesio neatsisakė. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog šioje baudžiamojoje byloje nėra tikslinga skirti turto konfiskavimą, nes automobilis „Toyota Land Cruiser“ yra reikalingas R. Ž. šeimos poreikiams tenkinti, nutylėjo R. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodytą aplinkybę, jog jo šeima turi dar vieną šeimos automobilį, kuris priklauso jo žmonai. Nepaisant to, šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas nurodė tik kaip argumentą, kodėl nusprendė išieškoti dalį automobilio vertės, t. y. R. Ž. šeima iki šio laiko tebemoka įmokas bankams už suteiktus kreditus gyvenamojo namo statybai ir kitam šeimos turimam automobiliui lizingo būdu įsigyti. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad byloje nebuvo gauta jokių medicininių dokumentų, kad R. Ž. turėtų rimtų sveikatos problemų, negalių, dėl ko jam yra būtinas automobilis, kuris jam padėtų užtikrinti jo poreikius. Prokurorės nurodymu, tokios nustatytos aplinkybės, pirmosios instancijos teismo buvo vertintos vienpusiškai, iš esmės suteikiant prioritetą kaltininko interesams ir jo asmenybę teigiamai apibūdinančioms aplinkybėms, tačiau neskiriant reikiamo dėmesio nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms.
2.4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo veikos pavojingumą nurodančias aplinkybes, tai, jog R. Ž. buvo nustatytas neblaivumas (2,25 promilės), kuris ženkliai viršija minimalią BK 281¹ straipsnyje nustatytą ribą. R. Ž., vairuodamas jam priklausantį automobilį, dalyvavo eisme ir, kaip nurodė liudytojas A. L., jo vairuojamas automobilis pradėjo vinguriuoti per kelio eismo juostas, žiedinėje sankryžoje įvažiavo ne į tą juostą, o atlikdamas manevrus nerodė jokio posūkio signalo. Liudytojas taip pat nurodė, kad vairuotojui išlipus iš automobilio nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis sunkiai stovėjo ant kojų, svirduliavo. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog R. Ž. atvyko prie (duomenys neskelbtini) mokyklos apie 13 val., kai tuo metu prie mokyklos būna daug vaikų ir, ne gana to, būdamas neblaivus automobiliu vežė savo nepilnametį sūnų. Atsižvelgiant į tai, nurodoma, kad nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo paskirti nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertės išieškojimą, ir yra neabejotina, kad teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas bei nepagrįstai nekonfiskavo R. Ž. priklausančios nusikalstamos veikos padarymo priemonės.
2.5. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas yra aiškiai neproporcingas bei neadekvatus padarytai nusikalstamai veikai, neatitinka teisingumo bei protingumo principų. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl šios priemonės taikymo, nurodoma, kad R. Ž. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės arba taikyti šią priemonę beveik minimalios trukmės. R. Ž. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas – jo iškvėptame ore nustatyta 2,25 promilės etilo alkoholio. Be to, pagal liudytojo A. L. parodymus, jo tarnybinio pranešimo duomenis, R. Ž. vairavo ne tik būdamas neblaivus, tačiau ir iš esmės pavojingai, dienos metu, 13 val., judrioje miesto gatvėje ir toje dalyje, kurioje yra mokykla. Taigi spręsti, kad R. Ž. laikytinas itin pavyzdingu ir drausmingu vairuotoju, nėra pagrindo.
2.6. Akcentuojama, kad R. Ž., sėsdamas už vairo apsvaigęs nuo alkoholio, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, jog teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Tai rodo jo neatsakingumą, kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymo klausimą. Prokurorės nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog siūlomas 2 metų 6 mėnesių baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra neproporcingas – trumpesnio draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones termino nustatymas pažeistų padarytos nusikalstamos veikos ir skirtos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo, teisingumo principus bei skatintų nebaudžiamumo jausmą. Tuo tarpu asmeninės R. Ž. gyvenimo aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta, šeima, sutuoktine, kuri neturi teisės vairuoti, ir būtinybe turėti vairuotojo pažymėjimą asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui negali būti vertinamos kaip prioritetinės, nulemiančios jo intereso greičiau atgauti teisę vairuoti prioritetą prieš viešąjį interesą. Be to, R. Ž. nurodomos aplinkybės neatgrasė jo nuo nusikalstamos veikos darymo – jis žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga šeimos poreikiams tenkinti, dar daugiau – vežioti sūnų po užklasines veiklas, tačiau, būdamas neblaivus, vis tiek sėdo prie vairo.
2.7. Apeliaciniame skunde taip pat vertinama tai, kad R. Ž. savo neatsakingu ir nusikalstamu veikimu, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko akivaizdžiai buvo susilpnėjusi jo reakcija į aplinką, atliekami veiksmai ir koordinacija, kėlė didelį pavojų savo bei eismo saugumui, kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių padarinių, todėl yra būtina R. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 2 metų 6 mėnesių taikymo terminą. Be kita ko, atsižvelgtina ir į tai, kad nagrinėjamu atveju R. Ž. iš esmės nepatyrė jokių griežtesnių suvaržymų – jis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o jam nustatytas laidavimo terminas lygus minimaliam vienerių metų terminui pagal BK 40 straipsnio 4 dalį, kuris R. Ž. paskirtas be užstato.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. Ž. prašo atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyrius prokurorės J. Okuškienės apeliacinį skundą.
3.1. Cituojant pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nurodoma, kad pateiktos išvados yra logiškos ir pagrįstos. Nusikaltimas buvo padarytas ne iš savanaudiškų tikslų, R. Ž. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu atleistas pagal laidavimą, todėl jo atžvilgiu galėjo būti ir netaikomas turto konfiskavimas. Žinoma, būtina sąlyga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tačiau iš teismų praktikos matoma, jog nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. R. Ž. teigimu, nagrinėjamu atveju jis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl nėra nuteistas. Tuo tarpu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuteisimo atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi – iš BK 67 straipsnio 2 dalyje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties matoma, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai.
3.2. Akcentuojama, kad R. Ž. yra ypatingai teigiamai charakterizuojamas darbdavio, t. y. (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. A. V. nurodo, jog R. Ž. yra veiklus, pareigingas, sąžiningai ir visur rodantis sektiną teigiamą asmeninį pavyzdį, be to, mato, kad R. Ž. labai suklydo, tačiau vis vien nurodo jį kaip atsakingą, stiprią asmenybę, kuri smerkia savo aptariamą poelgį, jo nepateisina. R. Ž. teigimu, darbdavys mato jo patiriamus išgyvenimus, sutinka, jog jis pasielgė neapgalvotai ir šį pažeidimą laiko atsitiktiniu, ir pažymi, kad atliekant pavestus darbus R. Ž. yra privalu turėti teisę vairuoti. (duomenys neskelbtini) prezidentas savo pateiktoje charakteristikoje rašo, kad R. Ž. reikšmingai prisideda prie didelės dalies projektų, kuriuos federacija įgyvendina, turi autoritetą tarp kitų federacijos narių, bei patvirtina, jog per daugelį metų trunkantį intensyvų bendravimą jam neteko pastebėti dalykų, kurie leistų suabejoti jo nepriekaištinga reputacija. Taip pat, UAB „B.“ pateiktoje charakteristikoje nurodo, kad R. Ž. visada demonstruoja atsakomybę ir savarankiškumą įvairiose situacijose, sugeba rasti bendrą kalbą su įvairiais žmonėmis, besiskiriančiais savo išsilavinimu, pažiūromis, gali būti sektinas pavyzdys jaunai, besiformuojančiai kartai, be to, labai gailisi dėl padaryto pažeidimo ir yra suvokęs jo rimtumą ir pasekmes.
Šalies argumentai
3.3. R. Ž. teigimu, jis užsiima labdara, teikia paramą žmonėms iš savo asmeninių lėšų. Didžiąją gyvenimo dalį yra paskyręs sportui, pelnęs eilę apdovanojimų, medalių, pagyrimo raštų, taip pat ir jo auklėtiniai yra pasiekę žymių pasiekimų sporte. Nurodoma, kad jis veda sveiką gyvenimo būdą, aktyviai sportuoja, kiek leidžia jo amžius, turi 3 vaikus – gero auklėjimo dėka jie gerai mokosi, intensyviai sportuoja, yra pelnę daug apdovanojimų ir teigiamų įvertinimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teigiama, kad jos leidžia daryti išvadą, jog R. Ž. yra daug dirbantis, socialiai integravęsis bei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, jo asmenybė atspindi tik teigiamus piliečio bruožus. Be kita ko, alkoholio vartojimas nėra jo kasdieninio gyvenimo būdo išraiška, jis nėra teistas, o nagrinėjamu atveju yra padarytas nesunkus, nesmurtinio pobūdžio nusikaltimas, dėl kurio jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi.
3.4. Nurodoma, kad transporto priemonės konfiskavimas pagal byloje nustatytas aplinkybes ir R. Ž. teigiamai charakterizuojančią medžiagą, yra neproporcinga jo padarytam teisės pažeidimui – tokios pozicijos ir laikomasi apeliacinės instancijos teismų praktikoje. R. Ž. teigimu, tokios brangios transporto priemonės ar jos vertės konfiskavimas (šio automobilio rinkos kaina yra apie 13 440 EUR), jį sužlugdytų finansiškai ir morališkai, neatitiktų proporcingumo principų įgyvendinimo. Akcentuojama, kad kartu su sutuoktine turi didelių finansinių įsipareigojimų (apie 200 000 EUR paskolų, kas mėnesį atliekamos apie 1 100 EUR periodinės įmokos), todėl kito ekonominės klasės automobilio tikrai negalėtų nusipirkti. Cituojant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus dėl proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo, nurodoma, kad turto ar jo vertės konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju nepagrįstai apsunkintų R. Ž. teisinę padėtį, kai tuo tarpu jau dabartinė situacija veda į neviltį, emocinę depresiją, bejėgiškumą, yra praradęs pasitikėjimą savimi. Atsižvelgiant į nurodytą, akcentuojama Panevėžio apygardos teisme nagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1A-135-768/2020, taip pat Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-323-312/2021.
3.5. Nesutinkama su prokurorės skundo argumentu, kad R. Ž. nurodomos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti paskirtos poveikio priemonės švelninimą. R. Ž. teigimu, pirmosios instancijos teismui netaikant konfiskacijos instituto (ar taikant dalinį konfiskavimą) nėra būtinumo nustatyti byloje kažkokias ekstraordinarias aplinkybes – užtenka vidiniu įsitikinimu vertinant byloje nustatytas aplinkybes konstatuoti, kad konkrečioje situacijoje, kuri nagrinėju atveju ir egzistuoja, taikant konfiskacijos institutą būtų pažeistas proporcingumo principo įgyvendinimas. Nors prokurorė nurodo, kad akcentuojamos aplinkybės buvo žinomos iki nusikalstamos veikos padarymo, bet nebuvo pakankamos sulaikyti R. Ž. nuo pavojingo nusikaltimo padarymo, tačiau, R. Ž. teigimu, visose atsiliepime paminėtose bylose kaltinamieji prieš nusikaltimų padarymus taip pat žinojo apie dėstomus savo motyvus dėl konfiskacijos instituto netaikymo ir tai nekliudė teismams netaikyti konfiskacijos instituto. Taigi, konfiskavimo instituto taikymas R. Ž. atžvilgiu, konfiskuojant transporto priemonės dalies vertę, net 13 440 EUR, nėra proporcinga ir teisinga priemonė baudžiamajam (auklėjamajam) tikslui pasiekti.
Atsiliepimas
3.6. Atsiliepimu taip pat nesutinkama su prokurorės vertinimu dėl R. Ž. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo 2 metams 6 mėnesiams naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Pažymima, kad R. Ž. nusikaltimą padarė vairuodamas transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl jam gali būti skiriama aptariama baudžiamojo poveikio priemonė. Visgi, vertinant, ar yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus. R. Ž. teigimu, šis prokurorės apeliacinio skundo argumentas netenkintinas dėl jau aukščiau išdėstytų motyvų, taip pat dėl to, jog yra lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. Ž. neteistas, neįrašytas į narkologo įskaitą, teigiamai charakterizuojamas, pilnai supranta savo veiksmais padarytas negrįžtamas pasekmes ir dėl to labai gailisi, ir gailėsis visą likusį gyvenimą. Atkreipiamas dėmesys, kad teismams nagrinėjant kitos viešosios teisės šakos pažeidimų bylas, jei pažeidėjas gailisi, pripažįsta kaltę yra kitos aplinkybės (gailisi, teisė vairuoti reikalinga darbo funkcijoms atlikti, sunki pažeidėjo sveikata ir pan.), teismai dažnu atveju skiria minimalų teisės atėmimo terminą. Atsižvelgiant į tai, manoma, kad nagrinėjamu atveju baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį padės įgyvendinti uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones minimaliam laiko tarpui.
3.7. Pažymima, kad R. Ž. yra drausmingas vairuotojas – transporto priemones intensyviai vairuoja jau apie 30 metų ir niekada jam nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, taip pat niekada nėra padaręs jokio nusižengimo alkoholio poveikyje. Iš tiesų, per paskutinius 5 metus yra registruoti keli nusižengimai, bet visos baudos sumokėtos laiku, be to, beveik visus šiuos pažeidimus padarydavo R. Ž. sutuoktinė, kuri kartais naudodavosi automobiliu – gavęs pranešimą iš policijos apie KET pažeidimą, jis nedelsdamas sumokėdavo, o tuomet turėdavo auklėjamuosius pokalbius su žmona, bet ne visada jie būdavo veiksmingi. Atitinkamai gailimasi, kad dėl aplaidaus nerūpestingumo nuobaudas prisiimdavo sau, nors pačių nusižengimų nebuvo padaręs. Nepaisant to, nurodoma, kad R. Ž. sutuoktinė šiuo metu neturi teisės vairuoti, o poreikį turėti teisę vairuoti patvirtina tai, jog turi rūpintis ir prižiūrėti (duomenys neskelbtini) metų sūnų – jis lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją, kuri yra nutolusi gyvenamosios vietos maždaug 3 km atstumu, turi daug užklasinės veiklos, lanko (duomenys neskelbtini) sporto centrą ir muzikos mokyklą. Be to, ir darbo funkcijų atlikimui R. Ž. yra privalu turėti teisę vairuoti, nes beveik kiekvieną dieną turi vykti po skirtingus Lietuvos miestus, o baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad po šio pažeidimo padarymo būtų nesilaikęs KET reikalavimų ar daręs kitus teisės pažeidimus.
3.8. R. Ž. teigimu, pagal jo atžvilgiu nustatytas aplinkybes yra aktualios Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-197-851/2018, kurioje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones skirtas 1 metams, taip pat Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-413-626/2018 – joje buvo uždrausta kaltininkui vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, nors buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Vis tik, prokurorė nagrinėjamu atveju nevertina, kad R. Ž. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Nors pažymima, kad pirmosios instancijos teismų sprendimai negali būti precedentais, bet, akcentuojant eilę paskutiniu metu priimtų nuosprendžių, nurodoma, jog juose yra laikomasi praktikos, kai specialioji teisė atimama minimaliam laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, visiškai nesutinkama su prokurorės nuomone, kad pirmosios instancijos teismui taikyti sankcijoje numatytą mažesnį uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą nei yra nustatytas vidurkis, reiškia būtinumą nustatyti ekstraordinarias aplinkybes – R. Ž. teigimu, galimybė taikyti trumpesnį terminą yra siejama su teisiškai reikšmingų aplinkybių vertinimu.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė tenkinti apeliacinį skundą pažymėdama, kad automobilis, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius, o uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 10 mėnesių – yra neproporcingas. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. Ž. prašė atmesti apeliacinį skundą, pabrėždamas, jog alkoholio vartojimas nėra jo kasdienis gyvenimo būdas, supranta savo veiksmų pasekmes, dėl kurių nuoširdžiai gailisi ir gailėsis visą gyvenimą. Gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, nes pagal R. Ž. aktyvią socialinę ir darbinę veiklas, teigiamas charakteristikas, tai, kad jis anksčiau nebuvo nė karto baustas už šiurkščius KET pažeidimus, juo labiau padarytus alkoholio poveikyje, transporto priemonės dalinis vertės išieškojimas yra proporcingas, teisingas ir protingas, o apeliaciniu skundu prašomas nustatyti draudimo naudotis specialia teise terminas būtų per griežtas ir dėl to R. Ž. kiltų per didelė našta už tai, jog padarė nusikalstamą veiką – dar labiau griežtinti jo padėtį nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės J. Okuškienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė J. Okuškienė apeliaciniu skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, R. Ž. kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka dalyje dėl paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas nustatė per trumpą draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – terminą ir netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas bei nepagrįstai nekonfiskavo R. Ž. priklausančios nusikalstamos veikos padarymo priemonės. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl BK 68 straipsnio nuostatų taikymo
6. Skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžiu R. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 metams 10 mėnesiams. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo R. Ž. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – terminą nustatyti 2 metams 6 mėnesiams. Prokurorės teigimu, R. Ž. iš esmės nepatyrė jokių griežtesnių suvaržymų, nes yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o jam nustatytas laidavimo terminas lygus minimaliam.
7. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Uždraudimo naudotis specialia teise termino nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis, priskiriama teismo prerogatyvai. Nustatant uždraudimo naudotis specialia teise terminą, atsižvelgtina į visumą aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-50-303/2020). Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, itin svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam.
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. Ž. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Apeliaciniame skunde neginčijamas šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas bei pagrįstumas, tačiau nesutinkama su jos taikymo trukme. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas R. Ž. šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą 1 metams 10 mėnesių, atsižvelgė į tai, kad pastarasis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ženkliai viršijo ribą, kuriai esant kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, t. y. jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,25 promilių etilo alkoholio koncentracija. Neabejotina, jog tokio apsvaigimo nuo alkoholio laipsnio vairuotojo reakcija yra vangesnė, orientacija apsunkinta, todėl saugiai valdyti padidinto pavojaus šaltinį bei tinkamai įvertinti situacijas kelyje yra sudėtinga. Kita vertus, nustatant uždraudimo naudotis specialia teise terminą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad R. Ž. yra dirbantis ir turi legalų pragyvenimo šaltinį (1 t., b. l. 53-59), anksčiau neteistas (1 t., b. l. 62–63), nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už transporto priemonės vairavimą neprisisegus saugos diržo, kai jie yra įrengti (1 t., b. l. 60–61), t. y. padarytas pažeidimas nors ir susijęs su KET, tačiau menkesnio pavojingumo, po nusikalstamos veikos padarymo, jokių duomenų apie naujus KET pažeidimus negauta. Atitinkamai atsižvelgtina ir į kitas aplinkybes – R. Ž. padarytas nusikaltimas nėra sunkus (BK 11 straipsnio 3 dalis), jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, savo kaltę jis visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. Ž. yra išskirtinai teigiamai charakterizuojamas, jo paties bei laiduotojo E. Ž. teigimu, pasimokė iš savo veiksmų, toliau laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių reikšmingų aplinkybių visuma leidžia manyti, kad R. Ž. nebūdinga nesilaikyti visuotinai priimtinų bendro elgesio taisyklių ir pažeidinėti teisės aktų reikalavimus, jo padaryta nusikalstama veika vertinama labiau kaip neapgalvotas ir spontaniškas sprendimas, todėl nėra pagrindo jo asmenybę charakterizuoti neigiamai. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo R. Ž. nustatytas 1 metų 10 mėnesių uždraudimo naudotis specialia teise terminas patenka į BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyto intervalo ribas, yra pakankamai individualizuotas, teisingas ir proporcingas padaryto nusikaltimo pavojingumui ir R. Ž. asmenybei, todėl nevertintinas kaip aiškiai per švelnus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, įvertino R. Ž. padarytą nusikalstamą veiką ir jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, BK 68 straipsnio taikymo klaidų nepadarė, todėl pagrindo šioje dalyje tenkinti prokurorės skundą nėra. Pastebėtina, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. Ž. taip pat buvo paskirta baudžiamojo ir kita poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje, o BK 40 straipsnio 7-8 dalys numato teisines pasekmes tuo atveju, jei laidavimo metu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo padarytų naują nusikalstamą veiką. Apygardos teismas pritaria skundžiamo nuosprendžio išvadai, kad paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių visuma ir kitos galimos teisinės pasekmės neabejotinai sukels R. Ž. neigiamus suvaržymus ir nepatogumus, kurie yra pakankami užkirsti kelią pakartotiniam nusikalstamos veikos padarymui ateityje. Griežtinti BK 68 straipsnyje numatytą R. Ž. skirtą baudžiamojo poveikio priemonę prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
9. Apeliaciniame skunde akcentuojama jog asmeninės R. Ž. gyvenimo aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta, šeima, sutuoktine, kuri neturi teisės vairuoti, ir būtinybe turėti vairuotojo pažymėjimą asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, negali būti vertinamos kaip prioritetinės, nulemiančios jo intereso greičiau atgauti teisę vairuoti prioritetą prieš viešąjį interesą. Visgi, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas uždraudimo naudotis specialia teise terminą, aptariamomis aplinkybėmis nesivadovavo, todėl aptariamas apeliacinio skundo argumentas neturi teisinės reikšmės.
10. Vadovaudamasis BK 68 straipsnio 3 dalimi, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis teismas turi nurodyti, kokia konkrečiai teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenurodė transporto priemonių, kuriomis draudžiama naudotis, rūšies, t. y. kelių, oro ar vandens transporto priemonės (BK 68 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į R. Ž. padaryto nusikaltimo pobūdį, patikslina, kad uždraudimas naudotis specialia teise apsiriboja teise vairuoti kelių transporto priemones. Tai sudaro pagrindą nuosprendį pakeisti dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.
Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo
11. Skundžiamu nuosprendžiu R. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 000 EUR – konfiskuotino keleivinio automobilio „Toyota Land Cruiser“ vertę atitinkančios pinigų sumos dalies, konfiskavimas. Apeliaciniu skundu prokurorė nurodo, jog šiuo atveju egzistavo visos sąlygos konfiskuoti automobilį, o ne jo vertę atitinkančios pinigų sumos dalį, todėl buvo pažeistos baudžiamojo įstatymo nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat skundžiamo nuosprendžio argumentus, pritaria prokurorei, jog baudžiamasis įstatymas šiuo atveju pritaikytas netinkamai (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
12. Nusprendęs asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti turto konfiskavimą, teismas turi vadovautis taisyklėmis, įtvirtintomis BK 72 straipsnyje. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius ir kuri pagal šio straipsnio 3 dalį, kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas, privalo būti konfiskuojama nepriklausomai nuo teismo nuožiūros. Kartu pažymėtina, kad kitaip nei nusikalstamos veikos rezultato atveju, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, vertinamas tokio konfiskavimo proporcingumas. Šiame kontekste pažymėta, kad konstatuodami, jog konkrečiu atveju turto konfiskavimas būtų netikslingas, teismai savo sprendimus turi motyvuoti, nurodydami konkrečias aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo imperatyvios, BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos taisyklės, ypač kai konfiskuotinas turtas priklauso kaltininkui ir nėra objektyviai egzistuojančių kliūčių jį konfiskuoti.
13. Nagrinėjamu atveju, vertindamas BK 75 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslingumą, pirmosios instancijos teismas iš esmės pakartotinai atsižvelgė į aplinkybes, kurios leido taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tačiau pastarosios teismų praktikoje nelaikytinos savaime leidžiančiomis nukrypti nuo BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos imperatyvios taisyklės, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. balandžio 27 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021).
14. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad R. Ž. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (vairavo jam priklausančią transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,25 promilių neblaivumas), panaudodamas automobilį „Toyota Land Cruiser“, todėl minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas R. Ž. vardu, automobilio valdytoju nurodyta sutuoktinė Ž. R. (1 t., b. l. 37). Taigi faktinis šios transporto priemonės savininkas ir vienas iš naudotojų yra R. Ž., todėl šiuo atveju egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas konfiskuoti šią transporto priemonę.
15. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog automobiliu naudojasi ne tik pats R. Ž. darbo reikalais, bet ir jo šeimos nariai (sūnus ir sutuoktinė), tačiau šios aplinkybės negali būti laikomos išimtinėmis taikant dalinį turto konfiskavimą. Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaltinamojo asmenybė, taip pat jo ar šeimos narių interesai, negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019). Atkreiptinas dėmesys, kad paties R. Ž. teigimu, jo sutuoktinė šiuo metu neturi teisės vairuoti kelių transporto priemonę, tad teisėjų kolegija kvestionuoja sutuoktinės poreikį naudoti konfiskuotiną automobilį. Atitinkamai pažymėtina ir tai, jog aplinkybės, kad R. Ž. veda (duomenys neskelbtini) treniruotes ne tik (duomenys neskelbtini) mieste, bet važiuoja ir į (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) miestus, o (duomenys neskelbtini) metų sūnaus lankoma mokykla yra nutolusi maždaug 3-4 km atstumu nuo gyvenamosios vietos, jis turi daug užklasinės veiklos, savaime nepaneigia automobilio konfiskavimo netikslingumo ir neproporcingumo. Šios tiek pirmosios instancijos teismo, tiek R. Ž. akcentuotos aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo bei R. Ž. buvo žinomos, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesulaikė – pasirinkęs neteisėtai veikti, jis privalo prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius.
16. Sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo būtina įvertinti ne tik atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmenybę apibūdinančius duomenis, bet ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-676/2019). Šiuo atveju teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad R. Ž. iškvėptame ore buvo nustatyta 2,25 promilės etilo alkoholio koncentracija, kuri žymiai viršija baudžiamosios atsakomybės taikymui būtiną apsvaigimo nuo alkoholio ribą (1,51 promilės). Situacija, kai stipriai apgirtęs asmuo vairuoja transporto priemonę, rodo didelį jo neatsakingumą, todėl net ir tuo atveju, kai toks vairuotojas atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, minėta aplinkybė, sprendžiant vairuotos transporto priemonės konfiskavimo klausimą, neturi būti sumenkinama. Nagrinėjamu atveju R. Ž. veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims, jis rizikavo savo ir aplinkinių sveikata bei gyvybe, buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms. Būdamas neblaivus, R. Ž. atvyko prie (duomenys neskelbtini) progimnazijos apie 13 val., kai tuo metu prie mokyklos būna daug vaikų, būdamas tokios būsenos automobiliu vežė savo nepilnametį sūnų ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nebuvo sužaloti žmonės. Važiuodamas paskui R. Ž. liudytojas A. L. matė, kad šis pradėjo vinguriuoti per kelio eismo juostas, žiedinėje sankryžoje įvažiavo ne į tą juostą, atlikdamas manevrus nerodė jokio posūkio signalo. Akivaizdu, kad toks R. Ž. vairavimas aplinkiniams kėlė pavojų ir susirūpinimą, be to, tokie jo veiksmai rodo lengvabūdišką bei neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią tvarką, į savo paties bei kitų asmenų saugumą, galimų kilti neigiamų pasekmių ignoravimą, t. y. buvo labai pavojingi.
17. Pirmosios instancijos teismas, nekonfiskuodamas transporto priemonės, išskirtinai sureikšmino R. Ž. turtinę padėtį, t. y. kad jo šeima iki šiol tebemoka įmokas bankams už suteiktus kreditus gyvenamojo namo statybai ir kitam šeimos turimam automobiliui lizingo būdu įsigyti. Pastebėtina, kad asmens turtinė padėtis, kaip ir kitos R. Ž. charakterizuojančios aplinkybės, sudarė pagrindą taikyti jam BK 40 straipsnio nuostatas atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jam taip pat nebuvo paskirta kita finansinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Sudarydamas kredito sutartis su bankais dėl paskolų gavimo, asmuo turi įvertinti visas galimas rizikas, susijusias su kredito grąžinimu bei savo finansinėmis galimybėmis. R. Ž. yra darbingo amžiaus, nenustatyta, kad jis turėtų sveikatos problemų, jo šeimos nariai (žmona ir vyresnysis sūnus) taip pat yra darbingi, todėl akivaizdu, jog turi galimybes įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad iš R. Ž. konfiskuojant automobilį, nebūtų įmanoma užtikrinti būtiniausių jo ir jo šeimos poreikių ir jis patirtų akivaizdžiai neproporcingas, neigiamas materialines pasekmes.
18. R. Ž. atsiliepime į prokurorės apeliacinį skundą, kaip precedentus, prašydamas nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio, cituoja Panevėžio apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-135-768/2020 ir Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-323-312/2021 priimtus sprendimus. Vis tik, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-135-768/2020 buvo konstatuota, jog transporto priemonės konfiskavimas paskirtas pagrįstai, o baudžiamojoje byloje Nr. 1A-323-312/2021 padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas buvo mažesnis, asmeniui nustatytas girtumo laipsnis neženkliai viršijo baudžiamosios atsakomybės ribą. Taigi aptariamose bylose nustatytos situacijos nėra tapačios nagrinėjamai baudžiamajai bylai.
19. Šiuo atveju automobilis „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl yra konfiskuotinas turtas. Nenustatyta, kad automobilis būtų paslėptas, suvartotas ar priklausytų tretiesiems asmenims, jis nuosavybės teise priklauso kaltininkui R. Ž., todėl gali būti konfiskuojamas natūra. Automobilį paliekant kaltininko dispozicijoje, nebuvo atsižvelgta į turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus – atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, tokiu būdu nusprendus taikyti nedidelės dalies turto vertės konfiskavimą, baudžiamojo poveikio priemone iš esmės pritaikyta kaip turtinio pobūdžio sankcija.
20. Atsižvelgdama į nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais bei siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui, R. Ž. priklausanti transporto priemonė – automobilis „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotina BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkto, BK 72 straipsnio 2, 3 dalių pagrindais.
21. Skundžiamu nuosprendžiu buvo nuspręsta, jam įsiteisėjus, automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti teisėtam savininkui – R. Ž.. Vis tik, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimu R. Ž. jau buvo leista atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t, b. l. 29–30). Jam paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant naudotis, disponuoti ir kitaip valdyti, paskiriant turto saugotoją R. Ž.. Taigi, R. Ž. aptariamas automobilis dar ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai dar kartą sprendė klausimą dėl jo grąžinimo savininkui. Apeliacinės instancijos teismui priėmus naują sprendimą dalyje dėl paskirtos, BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikinama ir automobilis „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikinai saugomas pas R. Ž., nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas valstybės nuosavybėn. Be kita ko, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu paskyrus aptariamą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui, šis klausimas bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme nebuvo aptartas, todėl teisėjų kolegija ištaiso šią klaidą ir sprendžia, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra paliekamas iki teismo sprendimo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais, 336 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
iš dalies tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jolitos Okuškienės apeliacinį skundą.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendį:
Panaikinti nuosprendžio dalis dėl automobilio „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios sumos dalies (6 000 EUR) išieškojimo iš R. Ž. ir dėl šio automobilio, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinimo jo savininkui R. Ž.. Šioje dalyje priimti naują sprendimą – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti R. Ž. priklausantį automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo sprendimo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžio motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis, nustatant, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, R. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, apsiriboja teise vairuoti kelių transporto priemones.
Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.