Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-02-04 · Civilinė byla Nr. 2S-320-881/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-04
Bylos Nr.
2S-320-881/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16909-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Pareiškėjas
L. S.
Suinteresuotas asmuo
A. R., V. R., L. Č., R. V.
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-320-881/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16909-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 129.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-23644-933/2013 pagal pareiškėjos L. S. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys – A. R., V. R., L. Č. ir R. V., kuria pareiškėjos skundas atmestas.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja L. S. 2013-05-13 skundu dėl antstolio I. G. veiksmų prašė panaikinti antstolio 2013-04-26 Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. 15 8 2013 04 26 00673/08-4 vykdomosiose bylose Nr. 0008/08/00673, 0008/08/00674, 0008/08/00895, 0008/08/00896. Skunde nurodė, jog Sprendimų vykdymo instrukcija (SVI) įpareigoja antstolį išieškotojo apmokėtas ir iš skolininko išieškotas vykdymo išlaidas grąžinti išieškotojui (42 p.). Išieškotojai apskritai neapmokėjo vykdymo išlaidų, taip pat nėra išieškotojų ir antstolio susitarimo, jog apmokėjimas už vykdymo veiksmų atlikimą buvo atidėtas ar išieškotojai buvo atleisti nuo vykdymo išlaidų sumokėjimo. Nė vienas išieškotojas nepateikė antstoliui motyvuoto prašymo atidėti vykdymo išlaidų apmokėjimą. Nurodė, kad dėl išieškotojų prašymų, kurie yra visiškai be motyvų, atidėti vykdymo išlaidų apmokėjimą antstolio patvarkymų nėra. Antstolis neįvykdė tiek CPK, tiek SVI reikalavimų. Klausimas dėl vykdymo veiksmų atlikimo išieškotojams iš anksto neapmokėjus vykdymo išlaidų apskritai nebuvo sprendžiamas. Antstolis nevykdė imperatyvių teisės aktų reikalavimų (CPK 613 str. nuostatos). Taip jis parodė, kad, nors ir neturi teisės, vykdymo išlaidas jis apmokėjo pats asmeniškai iš savo lėšų, t. y. vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti metu jis jau nusprendė, kad vykdymo išlaidų antstolis neišieškos, nes išieškotojų nebuvo apmokėtos vykdymo išlaidos ir todėl nėra ko iš skolininko išieškoti ir grąžinti išieškotojams. Antstolis neturi teisės reikalauti to, ko iš karto nereikalavo. Antstolis, neįvykdęs imperatyvių teisės aktų reikalavimų, privalo pats asmeniškai už tai ir atsakyti. Šiuo konkrečiu atveju vykdymo išlaidos yra jo nuostoliai, dėl kurių jis pats apsisprendė ir kurių nusipelnė tokiu darbu. Be to, antstolis neteisėtai nenurodė pagrindo, kuriuo vadovaudamasis jis „Šią sumą paskirstė taip“. Antstolio I. G. 2013-04-26 Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme Nr. 15 8 2013 04 26 00673/08-4 vykdomosiose bylose Nr. 0008/08/00673, 0008/08/00674, 0008/08/00895, 0008/08/00896 ir jame nurodytame 2012-06-20 Vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. 4 8 2012 06 20 673 skiriasi išieškotojai, kuriems išieškoma skola: patvarkyme – 4, Vykdymo išlaidų apskaičiavime – 2 išieškotojai. Vykdymo išlaidos apskaičiuojamos ir vykdymo veiksmai atliekami konkrečioje vykdomojoje byloje. Tik taip galima tiksliai apskaičiuoti vykdymo išlaidas bei patikrinti jų apskaičiavimo teisingumą. Taip pat nurodė, kad vykdomosiose bylose Nr. 0008/08/00673, Nr. 0008/08/00674, Nr. 0008/08/00895 ir Nr. 0008/08/00896 nėra antstolio patvarkymo dėl vykdomųjų bylų sujungimo „į vieną“. Jose nėra ir įrodymų dėl išieškotojų valios. Tik išieškotojas turi teisę pateikti antstoliui vykdomąjį raštą vykdyti bei atsiimti ir perduoti kitam antstoliui vykdyti ar prisijungti prie išieškojimo iš to paties skolininko kitose bylose. Nėra įrodymų, kad antstolis tokį patvarkymą priėmė ir įteikė proceso dalyviams. Išieškotojas ir skolininkas skirtingose vykdomosiose bylose gali elgtis skirtingai. Vykdomųjų bylų ydingas tvarkymas užkerta kelią (sudaro didžiules kliūtis) nurodytų susitarimų realizavimui, vykdymo eigos kontrolei. Visos vykdomosios bylos – skirtingos vykdomosios bylos, kurios yra pradėtos dėl skirtingų išieškotojų ir turi būti kiekviena vykdoma atskirai. Taip pat antstolis nepateikė ir tikslesnių duomenų (pvz., nuo kada iki kada bei kt.) apie tai, kad „Išieškota: 3 732,11 Lt“. Pakeisti įrašą vykdomajame dokumente apie nurodytą išieškotojo gyvenamąją ar buveinės vietą antstolis gali tik esant rašytiniam išieškotojo prašymui (CPK 614 str. 3 d.). Klausimas, ar šiuo atveju yra rašytiniai išieškotojų prašymai pakeisti įrašą vykdomajame dokumente apie nurodytą išieškotojų gyvenamąją ar buveinės vietą.

Antstolis I. G. 2013-05-20 patvarkymu Nr. 50 8 2013 05 20 673 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Patvarkyme nurodė, jog būtinųjų vykdymo išlaidų apmokėjimo ir vykdymo veiksmų pradėjimo be minėtų išlaidų sumokėjimo, bylų sujungimo į vieną, vykdymo veiksmų atlikimo kiekvienoje byloje atskirai, bylų sujungimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimo, ydingo bylų tvarkymo, išieškotojų teisių (išieškotojų neiškvietimo į kontorą ir kt.) klausimai išspręsti: Vilniaus apygardos teismo 2011-09-23 nutartimi (civilinė byla Nr. 2SA-199-823/2011), Vilniaus apygardos teismo 2013-01-30 nutartimi (civilinė byla Nr. 2SA-102-275/2013), 2013-04-03 Vilniaus apygardos teismo nutartimi (civilinė byla Nr. 2SA-31-262/2013). L. S. skundai dėl iš esmės analogiškų ir keletą kartų iškeltų aukščiau minėtų klausimų atmesti. 2013-04-26 antstolio priimtas išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas atitinka galiojančios SVI pateiktą formą (SVI 15 priedas), patvarkyme nurodyta visa reikalinga informacija, o piniginės lėšos paskirstytos CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka. Vykdymo išlaidų apskaičiavimas atliktas 2012-06-20, skolininkei pasirašytinai įteiktas 2012-06-24. Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo 2013-01-30 priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis (civilinė byla Nr. 2SA-102-27/2013). 2012-07-25 pareiškėjai buvo pasirašytinai įteikti patvarkymai dėl atskaitymų iš darbo užmokesčio ir VSDFV Vilniaus skyriaus I-jo pensijų filialo mokamų nuolatinių išmokų, todėl pareiškėja informuota apie daromus atskaitymus tiek iš jos darbo užmokesčio, tiek iš gaunamų išmokų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 20 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.

Šalies argumentai

Teismas konstatavo, kad pareiškėja L. S. skunde nurodė, jog išieškotojai apskritai neapmokėjo vykdymo išlaidų. Taip pat nėra ir išieškotojų bei antstolio susitarimo, jog apmokėjimas už vykdymo veiksmų atlikimą buvo atidėtas ar išieškotojai buvo atleisti nuo vykdymo išlaidų sumokėjimo. Pabrėžė, kad klausimas dėl vykdymo veiksmų atlikimo išieškotojams iš anksto neapmokėjus vykdymo išlaidų apskritai nebuvo sprendžiamas. Pareiškėja taip pat nurodė, jog vykdymo išlaidos apskaičiuojamos konkrečioje vykdomojoje byloje. Taip pat pažymėjo, jog nei vienoje iš vykdomųjų bylų nėra antstolio patvarkymo dėl vykdomųjų bylų sujungimo į vieną. Tik išieškotojas turi teisę vykdomąjį raštą antstoliui pateikti vykdyti bei atsiimti ir perduoti kitam antstoliui vykdyti ar prisijungti prie išieškojimo iš to paties skolininko kitose bylose. Taip pat nurodė, jog vykdomųjų bylų ydingas tvarkymas užkerta kelią vykdymo eigos kontrolei.

Žemesnės instancijos teismas

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų (CPK 179 str. 3 d.) bei vykdomosios bylos Nr. 0008/08/00673 medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjos skundai dėl iš esmės analogiškų klausimų jau buvo atmesti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3881-852/2011, kuri Vilniaus apygardos teismo 2011-09-23 nutartimi Nr. 2SA-199-823/2011 palikta nepakeista, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-13213-809/2012, kuri Vilniaus apygardos teismo 2013-01-30 nutartimi Nr. 2SA-102-275/2013 palikta nepakeista, bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-15080-728/2012, kuri Vilniaus apygardos teismo 2013-04-03 nutartimi Nr. 2SA-31-262/2013 palikta nepakeista. Apeliacinės instancijos teismas minėtose nutartyse patvirtino pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes, taigi dėl paminėtų pareiškėjos skunde dėstomų aplinkybių jau yra pasisakyta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Vertindamas paminėtas aplinkybes, teismas neturi teisinio pagrindo pareiškėjos prašomą patvarkymą panaikinti, o antstolio I. G. veiksmus pripažinti neteisėtais. Be to, pareiškėja nenurodė naujų argumentų, kurie sudarytų pagrindą nesivadovauti jau teismo pateiktais išaiškinimais dėl tų pačių aplinkybių. Nurodytose teismų procesiniuose sprendimuose yra pasisakyta dėl keliamų argumentų apie vykdymo išlaidų neapmokėjimą, apie jų skaičiavimą iš karto keliose bylose, apie vykdomųjų bylų sujungimo bei kitus aukščiau nurodytus klausimus.

Teismas nurodė, kad antstolio 2013-04-26 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. 15 8 2013 04 26 00673/08-4 atitinka SVI 15 priede pateiktą formą, patvarkyme nurodyta visa reikalinga informacija (pagal SVI esančią formą). CPK 753 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu išieškotos iš skolininko sumos neužtenka vykdymo ir su juo susijusioms išlaidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti, išieškota suma paskirstoma šia eilės tvarka: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidoms, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomoms išlaidoms, patiriamoms atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) kitoms su vykdymu susijusioms išlaidoms (CPK 753 str. 1 d. 1-3 p.). Kaip matyti iš išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo, jame lėšos paskirstytos CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka. Be to, pati pareiškėja nenurodo, kodėl antstolio skundžiamu patvarkymu atliktas lėšų paskirstymas yra neteisingas, kodėl jis ydingas. 2012-06-20 vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. 4 8 2012 06 20 673 pareiškėjai įteiktas pasirašytinai 2012-06-24. Teismo vertinimu, pareiškėjos teiginiai, jog antstolis nenurodė pagrindo, kuriuo vadovaudamasis paskirstė iš skolininkės išieškotą sumą, atmestinas, kaip nepagrįstas. Teismas taip pat pažymėjo, kad dėl paminėtų aplinkybių buvo spręsta ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-13213-809/2012, kuri yra įsiteisėjusi, nes Vilniaus apygardos teismo 2013-01-30 nutartimi Nr. 2SA-102-275/2013 palikta nepakeista. Pareiškėjos teiginiai dėl išieškotojų skaičiaus taip pat yra neteisingi. Teismas pažymėjo, kad skundžiamame 2013-04-26 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme Nr. 15 8 2013 04 26 00673/08/4 vykdomosiose bylose Nr. 0008/08/00673, 0008/08/00674, 0008/08/00895, 0008/08/00896 nurodyti išieškotojai pagal visas vykdomąsias bylas. Tai siejama su vykdomųjų bylų sujungimu bei procesinių sprendimų (patvarkymų) priėmimu iš karto visose bylose. Aukščiau paminėtuose teismų procesiniuose sprendimuose jau konstatuota, kad tokie veiksmai nepažeidžia įstatymo, taip pat teismas neturi pagrindo teigti, kad tai pažeistų pareiškėjos teises.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0008/08/00673 duomenų teismas taip pat nustatė, jog patvarkymai Nr. 6 8 2012 07 16 673/08-4-A bei Nr. 6 8 2012 07 16 673/08-4-B dėl skolos išieškojimo, pakeičiantys 2012-06-20 patvarkymą Nr. 6 8 2012 06 20 673/08-4, adresuoti VSDFV Vilniaus skyriui ir VSDFV Vilniaus sk. I-ajam pensijų sk., kuriuose nurodyta išieškoma suma – 217 273,60 Lt, bei pareikalauta iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA) ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, skolininkei L. S. įteikti pasirašytinai 2012-07-25. Teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiais, jog jai nėra pateikta informacija apie išieškotą sumą, todėl jie yra atmestini kaip nepagrįsti.

Kitos pareiškėjos dėstomos aplinkybės (pvz. dėl išieškotojų gyvenamosios vietos pakeitimo ir pan.), anot teismo, neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl antstolio veiksmų (ne)teisėtumo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėja L. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį ir antstolio I. G. 2013-04-26 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. 15 8 2013 04 26 00673/08-4 vykdomosiose bylose Nr. 0008/08/00673, 0008/08/00674. 0008/08/00895, 0008/08/00896, įpareigoti antstolį I. G. sutvarkyti visas nurodytas vykdomąsias bylas taip, kad jos atitiktų teisės aktų reikalavimus, įpareigoti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją patikrinti ir patvirtinti arba panaikinti ar įpareigoti antstolį tinkamai surašyti CPK VI dalyje nurodytus antstolio surašytus vykdymo proceso dokumentus, vykdymo veiksmus sustabdyti rašytinio proceso tvarka, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad jos skundas dėl antstolio veiksmų iš esmės liko neišnagrinėtas. Pareiškėjos teigimu, teismas privalėjo inicijuoti bylų sujungimą. Teismas, turėdamas informacijos, kad teismui yra pateiktas dar vienas skundas, kuris yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjama byla (skundas paduotas dėl antstolio 2013 m. gegužės 20 d. patvarkymo atsisakyti tenkinti pareiškėjos 2013 m. gegužės 13 d. skundą), privalėjo atidėti bylos nagrinėjimą, iki bus išspręstas jo priėmimo teisme klausimas. Tuo tarpu antstolis nenutarė skundo kartu su vykdomąja byla persiųsti apylinkės teismui ir tuo pažeidė CPK 510 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Skundžiamoje nutartyje teismas nukreipia į vykdomosios bylos dokumentus, tačiau nenurodo, kurios vykdomosios bylos lapai tai yra. Teismas taip pat tik pamini civilinių bylų numerius, kas nieko neįrodo – teiginių pagrindimui teismas privalėjo pacituoti šiose bylose priimtus dokumentus, nes tik taip būtų įmanoma nustatyti, kad klausimai tikrai buvo sprendžiami, ir koks sprendimas dėl jų priimtas. Ginčijamame antstolio 2013 m. balandžio 26 d. patvarkyme ir jame nurodytame 2012 m. birželio 20 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime skiriasi išieškotojai: patvarkyme nurodyti 4 ieškotojai, o vykdymo išlaidų apskaičiavime – 2 išieškotojai. Teismo teiginys, kad tai siejama su vykdomųjų bylų sujungimu bei procesinių sprendimų (patvarkymų) priėmimu iš karto visose bylose, yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes vykdomosios bylos nėra sujungtos – dėl bylų sujungimo nėra antstolio patvarkymo. Antstolis patvarkyme neteisėtai nenurodė pagrindo, kuriuo vadovaudamasis jis paskirstė išieškotą sumą, todėl teismo teiginys, kad šie pareiškėjos teiginiai atmestini kaip nepagrįsti, yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas. CPK 613 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Nė vienoje vykdomojoje byloje nėra antstolio patvarkymo dėl vykdomųjų bylų sujungimo ir jokių įrodymų dėl išieškotojų valios. Visos keturios vykdomosios bylos yra visiškai skirtingos, pradėtos dėl skirtingų išieškotojų ir turi būti vykdomos atskirai. Taip pat antstolis ginčijamame patvarkyme nepateikė ir tikslesnių duomenų (nuo kada iki kada ir t. t.) apie tai, kad išieškota 3 732,11 Lt. Be to, pakeisti įrašą vykdomajame dokumente apie nurodytą išieškotojo gyvenamąją ar buveinės vietą antstolis gali tik esant rašytiniam išieškotojo prašymui, kurio nėra. Nagrinėjamu atveju išieškotojai neapmokėjo vykdymo išlaidų, nėra ir antstolio patvarkymų dėl išieškotojų prašymų atidėti vykdymo išlaidų apmokėjimą, todėl antstolis neturi jokios teisės vykdymo išlaidas išieškoti iš skolininkės. Siekdamas suklaidinti asmenis, antstolis ginčijame patvarkyme nurodė nebeegzistuojantį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą. Taigi akivaizdu, kad yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Pareiškėja neturėjo galimybės pasinaudoti CPK 736 straipsnio 3 dalies suteikta teise. Be to, antstolis neįvykdė ir CPK 614 straipsnio 1, 2 dalių, taip pat CPK 654 straipsnio reikalavimų. Teismas visais atvejais privalo patikrinti ir įvertinti tai, kaip antstolis vykdo imperatyvių teisės normų reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą antstolis I. G. ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad įstatymuose įtvirtintas draudimas kištis į teismų veiklą, todėl pareiškėjos teiginiai, kad teismas privalėjo sujungti bylas dėl to paties skundo ir nagrinėti vienoje byloje, atidėti bylos nagrinėjimą ir t. t., antstolio nenagrinėtini. Pareiškėjos teiginiai, kad teismas nutartyje turi ne tik paminėti civilinių bylų numerius, bet ir pacituoti juose priimtus dokumentus bei nurodyti iš kurios konkrečiai vykdomosios bylos, neturi jokios įtakos teismo priimtos nutarties teisiniam rezultatui. Būtinųjų vykdymo išlaidų apmokėjimo ir vykdymo veiksmų pradėjimo be minėtų išlaidų sumokėjimo, bylų sujungimo į vieną, vykdymo veiksmų atlikimo kiekvienoje byloje atskirai, vykdymo išlaidų apskaičiavimo, ydingo bylų tvarkymo, išieškotojų teisių (jų neiškvietimo į kontorą ir kt.) klausimai išspręsti kitose civilinėse bylose, o pareiškėjos skundai dėl iš esmės analogiškų ir beveik kas kartą iškeltų paminėtų klausimų atmesti. Pareiškėja nepateikia naujų argumentų, kodėl ginčijamas patvarkymas turėtų būti pripažintas neteisėtas ir panaikintas. Pareiškėjos prašymas sutvarkyti vykdomąsias bylas taip, kad jos atitiktų įstatymų keliamus reikalavimus, nepagrįstas – pareiškėja nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kodėl minimos bylos neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų. Be to, pareiškėjos minimas „ydingas bylų tvarkymas“ minėtas ankstesniuose skunduose.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas apeliantės skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl apeliantės argumentų, susijusių su vykdymo išlaidų (ne)apmokėjimu, jų skaičiavimu iš karto keliose bylose, vykdomųjų bylų sujungimu, jau yra pasisakę tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, kurie įsiteisėjusiomis nutartimis šiuos apeliantės argumentus atmetė, o kartu patvirtino atliktų vykdymo veiksmų teisėtumą. Pakartotinis tų pačių vykdymo veiksmų ginčijimas, nenurodant jokių naujų aplinkybių, yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, už kurį gali būti skiriama bauda iki dvidešimties tūkstančių litų (CPK 95 str.).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės nuomone, kad nustatydamas skirtingose civilinėse bylose spręstų klausimų tapatumą teismas turėjo pacituoti šiose bylose priimtas nutartis. Visos teismo išvardytos bylos buvo pradėtos apeliantės iniciatyva, todėl jai turėjo būti žinomas jose priimtų nutarčių turinys. Argumentų, kuriais apeliantė ginčytų teismo padarytas išvadas, apeliantė nepateikė (CPK 178 str., 306 str. 1 d. 4 p.).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo nagrinėtos bylos dalykas buvo konkretaus antstolio patvarkymo (2013 m. balandžio 26 d. patvarkymo dėl išieškotų lėšų paskirstymo) teisėtumo klausimas.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai atsakė į visus esminius apeliantės skundo argumentus, todėl jų nekartodamas apeliacinės instancijos teismas jiems pritaria ir konstatuoja, kad apeliantė nenurodė jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis remiantis antstolio 2013 m. balandžio 26 d. patvarkymas dėl išieškotų lėšų paskirstymo turėtų būti pripažintas neteisėtu.

Apeliantės argumentas dėl teismo pareigos inicijuoti bylų sujungimą taip pat yra teisiškai nereikšmingas nagrinėjamo klausimo sprendimui, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ir kitas apeliantės skundas dėl antstolio veiksmų (2013 m. gegužės 20 d. patvarkymo) jau išnagrinėtas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartimi, kuria apeliantės skundas atmestas (c. b. Nr. 2-27420-808/2013, žr. taip pat Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą c. b. Nr. 2SA-311-450/2013).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti apeliantės skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaVilija Mikuckienė