Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-09-23 · Byla Nr. 2SA-199-823/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-23
Bylos Nr.
2SA-199-823/2011
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-01950-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Antanas Rudzinskas, Vytautas Zelianka, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
Pareiškėjas
L. S.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-199-823/2011Teisminio proceso Nr. 2-02-3-01950-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4; 128.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Vytauto Zeliankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Irmantas Gaidelis, V. R.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas byloje kilęs dėl antstolio veiksmų teisėtumo.

Molėtų rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-732/2077 pripažino L. S. kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį ir nusprendė priteisti iš L. S. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. R. 98 273,60 Lt neturtinės žalos ir 1 000 Lt advokato išlaidų. Šio nuosprendžio pagrindu Molėtų rajono apylinkės teismo išduotą 2007 m. lapkričio 20 d. vykdomąjį raštą dėl 99 273,60 Lt išieškojimo iš L. S. išieškotojas V. R. 2008 m. balandžio 25 d. pateikė vykdymui antstoliui I. Gaideliui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. kovo 30 d. nutartimi byloje Nr. 2-399-294/2009 pareiškėjos L. S. skundą tenkino iš dalies ir pripažino neteisėtais 2008 m. balandžio 25 d. patvarkymą Nr. 0008/08/000673-2 areštuoti turtą, 2008 m. balandžio 25 d. turto arešto aktą, 2008 m. balandžio 25 d. raginimus įvykdyti sprendimą, kadangi jie pasirašyti tinkamai neįgalioto antstolio padėjėjo.

Šalies argumentai

Pareiškėja L. S. skundu prašė teismo panaikinti antstolio 2011 m. vasario 18 d. informaciją „Dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo“, 2008 m. balandžio 25 d. patvarkymą „Dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti“, 2011 m. vasario 18 d. raginimą įvykdyti sprendimą, 2011 m. vasario 18 d. siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, 2011 m. vasario 18 d. patvarkymą areštuoti turtą, 2011 m. vasario 18 d. patvarkymą „Dėl informacijos“, 2011 m. vasario 18 d. turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr. 0008/08/00673, taip pat sustabdyti vykdomąją bylą, atidėti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas prašymas dėl priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti sumažinimo (įskaitymo) baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-732/2007 ir iki Lietuvos Respublikos Seimas priims sprendimą dėl peticijos „Dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo“, nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad antstolis I. Gaidelis šią vykdomąją bylą su vykdomuoju raštu 2011 m. sausio mėnesį išsiuntė Vilniaus apygardos teismui, o be vykdomojo dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama. Be to, išieškotojas neapmokėjo vykdymo išlaidų. Išieškotojui visos jo gydymo ir kitos išlaidos yra atlygintos draudimo kompanijos. Visus dokumentus, išskyrus 2008 m. balandžio 25 d. patvarkymą „Dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti“ ir siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, pasirašė neįgaliotas asmuo – antstolio padėjėja. Išieškotojas nesikreipė į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, todėl pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus negalima. Patvarkyme areštuoti turtą nenurodoma, koks konkrečiai turtas areštuojamas, o turto arešto akte nepagrįstai nurodyti bendraturčiai bei nepagrįstai išieškoma ne tik išieškotojo, bet ir su byla nesusijusio asmens naudai. Žemės sklypai priklauso ne tik pareiškėjai, o turto nuosavybės teisės nėra atskirtos, todėl į šį turtą nukreipti išieškojimo negalima. Viename iš sklypų pradėti statybos darbai, atėmus sklypą, bus pablogintos šeimos gyvenimo sąlygos ir pažeista Vaiko teisių apsaugos konvencija. Pareiškėja ir jos sutuoktinis yra netekę 50 procentų darbingumo, kartu gyvena 88 metų amžiaus V. S. Be to, antstolis suteikė veiksmams atlikti trumpesnį terminą už terminą antstolio veiksmams apskųsti. Neteisėti yra patvarkymo „Dėl informacijos“ nutarimo 7 punktas dėl areštuoto turto rinkos vertės ir 3 punktas dėl turto dalies nustatymo. Šio sklypo vertė yra didesnė negu priteista suma (Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas pateiktas antstoliui). Siūlyme sumokėti vykdymo išlaidas nurodyti vykdymo išlaidų dydžiai neatitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. R. atsiliepimu prašė skundą atmesti. Nurodė, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendžiu L. S. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje. Avarija, kurios metu nukentėjo V. R., įvyko 2005 m. birželio 14 d. L. S. iki šiol nėra atlyginusi padarytos žalos ir nerodė jokių pastangų ją atlyginti. Antstolio ir jo padėjėjos veiksmai yra teisėti, nuosprendis baudžiamojoje byloje turi būti vykdomas. Pareiškėja, sistemingai rašydama skundus, siekia vilkinti nuosprendžio vykdymą.

Suinteresuotas asmuo antstolis I. Gaidelis atsiliepimu prašė skundą atmesti. Nurodė, kad 2011 m. vasario 10 d. Vilniaus apygardos teismas grąžino vykdomąją bylą ir vykdomąjį raštą Nr. 1-1-732/2007 kartu su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartimi byloje Nr. 2-399-294/2009. 2011 m. vasario 18 d. surašytas raginimas įvykdyti sprendimą, siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas, patvarkymas areštuoti turtą, patvarkymas dėl informacijos, turto arešto aktas, ir išsiųsti pareiškėjai. 2008 m. balandžio 25 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui klausimas buvo nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-399-294/2009, tačiau teismas patvarkymo nepanaikino. Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdymui, turi teisę atidėti vykdymo išlaidų apmokėjimą iki vykdomosios bylos užbaigimo. Areštuotas turtas yra registruotas pareiškėjos vardu, kuri turi sutuoktinį, vaikus, todėl pagristai šalims buvo išaiškinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 667 straipsnio nuostata dėl šalių teisės kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Išsiuntus raginimą skolininkui įvykdyti sprendimą, antstolis turi teisę areštuoti skolininko turtą. Anstolis pareiškėjos turtą areštavo turto arešto aktu, o ne 2011 m. vasario 18 d. patvarkymu. Pareiškėjos vardu vykdomi keli vykdomieji dokumentai kelių išieškotojų naudai, todėl 2011 m. vasario 18 d. turto arešto akte nurodyti ir kiti išieškotojai, t. y. ne tik V. R., bet ir A. R. Areštuotas tik pareiškėjai priklausantis turtas, kitų bendrasavininkių turtas nebuvo areštuojamas, todėl neatsispindi turto arešto akte. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartyje pasisakyta, kad turto vertinimas buvo atliktas dar 2007 m. gegužės 2 d., todėl nustatinėjant šiandieninę sklypo vertę, turėtų būti aprašyta visa skolininkei priklausanti turto dalis ir naujai nustatyta rinkos kaina. Patvarkyme dėl informacijos pateikimo nurodytas 10 dienų terminas, kadangi antstolis pats nustato terminą reikalavimui įvykdyti (CPK 659 straipsnis). Skolininkė galėjo prašyti terminą pratęsti, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Siūlyme nurodytas minimalus skaičius veiksmų, kurie turėtų būti atlikti vykdomojoje byloje, o tiksli vykdymo išlaidų suma bus apskaičiuota užbaigiant vykdomąją bylą. Įgaliojimo antstolio padėjėjai atlikti vykdymo veiksmus pareiškėjos vykdomojoje byloje nėra, nes yra išduotas bendras įgaliojimas, kurio pagrindu ir veikė antstolio padėjėja.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Nurodė, kad nėra pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą, nes skundžiami antstolio veiksmai nėra tiesiogiai susiję su pateiktais prašymais Molėtų rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Vykdomajai bylai sustabdyti nėra pagrindo ir dėl to, kad pareiškėja Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijai yra pateikusi peticiją. Pareiškėjos prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismas netenkino, nes pareiškėja nenurodė aplinkybių, kurios galėtų būti ištirtos tik žodiniame teismo posėdyje. Pareiškėja pasinaudojo teise teikti teismui rašytinius paaiškinimus. Teismas netikrino antstolio 2008 m. balandžio 25 d. patvarkymo „Dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti“ teisėtumo, nes dėl šio patvarkymo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas jau yra išnagrinėjęs pareiškėjos skundą ir jį atmetęs (2009 m. kovo 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-399-294/2009). Antstolis I. Gaidelis 2010 m. lapkričio 30 d. įgaliojo antstolio padėjėją CPK bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti vykdomuosius dokumentus ir teismo pavedimus antstolio vardu, taigi antstolio padėjėja veikė savo kompetencijos ribose (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 30 straipsnis). Taip pat teismas sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti antstolio 2011 m. vasario 18 d. siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, nes antstolis turi teisę atidėti vykdymo išlaidų apmokėjimą iki vykdomosios bylos užbaigimo pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 punktą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 30 punktas reglamentuoja kokiais atvejais priimamas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo-patvarkymas priimamas tais atvejais, kai išlaidas įstatymų nustatyta tvarka apmoka Teisingumo ministerija. Siūlyme vykdomojoje byloje Nr. 0008/08/00673 sumokėti vykdymo išlaidas nurodytos išlaidos yra tik preliminarios, tikslios vykdymo išlaidos yra skaičiuojamos užbaigiant vykdomąją bylą ir kurios siūlomos sumokėti skolininkui, o jam geruoju nesumokėjus-atskiru pareiškimu kreipiamasi į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo. Išsiųstame siūlyme nurodytas minimalus skaičius veiksmų, kurie turėtų būti atlikti vykdomojoje byloje, tiksli vykdymo išlaidų suma, kuri turėtų būti didesnė, nei nurodyta siūlyme bus žinoma ir apskaičiuota užbaigiant vykdomąją bylą. Todėl pagrindo panaikinti šį antstolio patvarkymą nėra. Skundžiamas antstolio 2011 m. vasario 18 patvarkymas areštuoti turtą vykdomojoje byloje Nr. 0008/08/00673 priimtas vadovaujantis CPK 658 straipsnio 3 dalimi, kuri numato, kad bylose dėl sumų išieškojimo nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti antstolis, įteikdamas arba pasiųsdamas raginimą, areštuoja skolininko turtą. Tai, kad areštuojamas turtas priklauso keliems bendraturčiams nėra kliūtis jį areštuoti. Pareiškėjos teiginius, kad į areštuotą turtą negali būti nukreiptas išieškojimas, pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįstais ir nurodė, kad pareiškėja neįrodė, jog arešto mastas yra aiškiai per didelis lyginant su išieškoma suma, be to, išieškojimas vykdomas kelių išieškotojų naudai, kadangi pareiškėjos vardu yra vykdomi keli vykdomieji dokumentai.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad kadangi pareiškėjos vardu yra vykdomi keli vykdomieji dokumentai kelių išieškotojų naudai, 2011 m. vasario 18 d. turto arešto akte nurodytas ir kitas išieškotojas ir surašyti ne du turto arešto aktai kiekvieno išieškotojo naudai, o vienas arešto aktas, kuriame nurodyti keli išieškotojai bei akte nurodyta bendra ieškinių suma, kuri turi būti išieškoma V. R. ir A. R. naudai. 2011 m. vasario 18 d. turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 0008/08/00673 areštuotas tik pareiškėjai priklausantis turtas, kitų bendrasavininkių turtas nebuvo areštuojamas, todėl jie ir neatsispindi turto arešto akte.

Kitus pareiškėjos argumentus teismas vertino kaip nesudarančius pagrindo panaikinti skundžiamus patvarkymus ar antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja L. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutartį ir pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti, vykdymo veiksmus sustabdyti rašytinio proceso tvarka, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taip pat pareiškėja teismo prašo atidėti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas prašymas dėl priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti sumažinimo (įskaitymo) baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-732/2007 ir iki Lietuvos Respublikos Seimas priims sprendimą dėl peticijos „Dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai nenagrinėjo 2008 m. balandžio 25 d. antstolio patvarkymo „Dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti“ teisėtumo, nes Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartyje vykdomojo rašto priėmimo vykdyti klausimas nebuvo nagrinėjamas.CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcija nustato, kad vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas. Tačiau šiuo atveju išieškotojas vykdymo išlaidų neapmokėjo, nėra antstolio patvarkymo dėl išieškotojo prašymo atidėti vykdymo išlaidų apmokėjimą (CPK 610, 613 straipsniai). Tokį vykdomąjį dokumentą antstolis turi atsisakyti priimti vykdyti. Pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktą, vykdomoji byla nutraukiama, jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti, o nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo. Vykdomoji byla yra pradėta dėl konkretaus vykdomojo rašto vykdymo, ji gali būti vykdoma tik konkretaus išieškotojo, nurodyto vykdomajame rašte, naudai, todėl turtas nepagrįstai yra areštuotas su byla nesusijusio asmens A. R. naudai. (CPK 586, 646, 759 straipsniai). Išieškotojas gali prisijungti prie kito išieškojimo, bet dėl to turi būti antstolio patvarkymas, kurio šiuo atveju nėra. Be to, turto arešto aktas užkerta kelią susitarimams tarp išieškotojo ir skolininko.2011 m. vasaro 18 d. patvarkyme „Areštuoti turtą“ nenurodoma, koks konkrečiai turtas yra areštuojamas. Be to, Turto arešto akte nepagrįstai nenurodyti areštuoto turto bendraturčiai. Kadangi turtas priklauso ne tik pareiškėjai, o nuosavybės teisės nėra atskirtos, nukreipti išieškojimą į šį turtą negalima. Pareiškėjos šeimai gyvenamosios patalpos yra per ankštos, dėl ko areštuotame žemės sklype yra pradėti statybos darbai. Šeima gyvena 2 kambarių bendrabutyje, kartu su 88 metų amžiaus V. S., kuriam reikalinga nuolatinė slauga. Pareiškėja ir jos sutuoktinis yra netekę 50 procentų darbingumo, todėl jiems reikalingas pastovus medikamentinis ir reguliarus sanatorinis gydymas už savo lėšas. Atėmus sklypą, bus pablogintos 2 nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygos ir pažeista Vaiko teisių apsaugos konvencija. Be to, šio žemės sklypo vertė yra didesnė už priteistą sumą. Laikantis teismų praktikos ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 30 straipsnio, antstolio padėjėjos pasirašyti dokumentai turi būti panaikinti, kaip pasirašyti neįgalioto asmens. Skundžiamoje nutartyje nurodytas bendras antstolio įgaliojimas išduotas ne konkrečioje byloje ir ne konkretiems veiksmams atlikti, todėl kelia abejonių. Dėl tokio įgaliojimo antstolis netenka kontrolės vykdomosiose bylose. Nei išieškotojas, nei kiti asmenys nesikreipė su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, todėl pakartotinai nukreipti išieškojimo į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus negalima (CKP 667 sraipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik tuo atveju, kai bendraturčių dalys nenustatytos, t. y. kai turtas valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar tam tikrais atvejais – bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet konkrečios bendraturčių dalys nenustatytos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (2006 m. sausio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-23/2006, 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-542/2007, 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-341/2007).Skundžiamuose antstolio dokumentuose yra klaidų, pvz. antstolis nustatė 10 dienų terminą pareiškėjai atlikti veiksmus ir tame pačiame dokumente nurodė 20 dienų terminą antstolio veiksmams apskųsti. Neteisėtas 2011 m. vasario 18 d. patvarkymo „Dėl informacijos“ 3 punktas dėl proceso šalių ir suinteresuotų asmenų teisės kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo, ir 7 punktas, kuriuo skolininkui nustatytas 10 dienų terminas pateikti antstoliui nuomonę dėl areštuoto turto rinkos vertės, nes antstoliui jau buvo pateiktas Nekilnojamojo turto ekpertizės aktas. Siūlyme sumokėti vykdymo išlaidas nurodyti vykdymo išlaidų dydžiai neatitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos.Antstolis neįvykdė CPK 654 straipsnyje nustatyto reikalavimo iškviesti skolininką ir išieškotoją, išaiškinti jiems jų teises ir pareigas ir kt. Taip pat antstolis nevykdo CPK 614 straipsnio reikalavimų pažymėti vykdomajame dokumente apie procesinius veiksmus.Pareiškėjos prašymus atidėti bylos nagrinėjimą teismas atmetė nemotyvuotai, o dėl pareiškėjos prašymo vykdymo veiksmus sustabdyti rašytinio proceso tvarka išvis nepasisakė. Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamas prašymas dėl priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti sumažinimo (įskaitymo) baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-732/2007 yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjama byla, todėl teismas turi atidėti šios bylos nagrinėjimą, nes teismas gali pakeisti sprendimo, kurio vykdymas nagrinėjamas šioje byloje, vykdymo tvarką ar sumažinti išieškotiną sumą. Bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas ir dėl to, kad Seimas priėmė protokolinį nutarimą tenkinti peticijoje „Dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo“ pateiktą pasiūlymą. Jeigu Seimas pakeistų įstatymo normą, kaip siūloma peticijoje, pareiškėjos pareiga atlyginti nuosprendžiu priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti turės būti perkelta draudimo bendrovei. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės būtų objektyviau, visapusiškiau ir greičiau išnagrinėtos žodinio proceso tvarka, be to, tik tokiu būdu galima apklausti liudytojus.

Atsiliepimu suinteresuotas asmuo antstolis I. Gaidelis prašo teismo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo byloje Nr. 2-399-294/2009 vykdomojo rašto priėmimo vykdyti klausimas nebuvo nagrinėjamas – teismas pareiškėjos motyvus atmetė ir nepanaikino 2008 m. balandžio 25 d. patvarkymo dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti.Pareiškėjos vardu yra vykdomi keli vykdomieji dokumentai kelių išieškotojų naudai, todėl 2011 m. vasario 18 d. turto arešto akte nurodytas ne tik išieškotojas V. R., bet ir kitas išieškotojas – A. R., ir nurodyta bendra suma, kuri turi būti išieškoma abiejų išieškotojų naudai. Turto arešto aktu areštuojamas tik L. S. priklausantis turtas, kitų bendrasavininkų turtas nebuvo areštuojamas, todėl jie nenurodyti akte.Patvarkymas dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo priimamas tais atvejais, kai išlaidas įstatymų nustatyta tvarka apmoka Teisingumo ministerija (Sprendimų vykdymo instrukcijos 28, 30 punktai). Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdymui, turi teisę atidėti vykdymo išlaidų apmokėjimą iki vykdomosios bylos užbaigimo, todėl nebuvo kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.Antstolio padėjėja teisėtai pasirašė dokumentus – veikė savo kompetencijos ribose pagal įgaliojimą.Kadangi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi byloje Nr. 2-399-294/2009 2008 m. balandžio 25 d. turto arešto aktas pripažintas neteisėtu, netaikoma ir nuostata dėl vienerių metų apribojimo nukreipiant išieškojimą į šį turtą (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Terminas skundui antstolio veiksmams apskųsti nustatytas CPK 512 straipsnyje. Tuo tarpu CPK 659 straipsnis nustato, kad jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria 10 dienų nuo raginimo įteikimo dienos. Be to, patvarkyme dėl informacijos pateikimo numatyta skolininko teisė kreiptis su prašymu pratęsti terminą informacijai pateikti. Siūlyme sumokėti vykdymo išlaidas nurodyti išlaidų dydžiai yra preliminarūs, tikslios išlaidos apskaičiuojamos įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Pareiškėjos teiginys, kad antstolis nesilaikė CPK 654 straipsnyje nustatyto reikalavimo, yra nepagrįstas, kadangi antstolis išsiuntė raginimą, kuriame išvardintos visos skolininko ir išieškotojo teisės bei pareigos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Atskirajame skunde apeliantė iš esmės atkartoja savo skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė jos prašymus atidėti bylos nagrinėjimą bei nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, o dėl pareiškėjos prašymo vykdymo veiksmus sustabdyti rašytinio proceso tvarka išvis nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šioje byloje skundžiami antstolio veiksmai nėra tiesiogiai susiję su pareiškėjos pateiktais prašymais Molėtų rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ir dėl to sustabdyti šios bylos nagrinėjimą nėra pagrindo. Ši pirmosios instancijos teismo išvada pripažintina visiškai pagrįsta. Nagrinėjamos bylos objektas yra jau atlikti antstolio vykdomieji veiksmai pagal įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą. Pareiškėjos pateikto prašymo nagrinėjimo rezultatas niekaip negali įtakoti jau atliktų antstolio veiksmų vykdomojoje byloje teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad ta aplinkybė, kad pareiškėja Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijai yra pateikusi peticiją, taip pat nėra pagrindas sustabdyti bylos nagrinėjimą. Pareiškėjos peticijos nagrinėjimas yra susijęs su siūlymais keisti galiojančius teisės aktus, tačiau pagal principą lex retro non agit (lot. įstatymas atgaline tvarka negalioja) nei pareiškėjos peticijos nagrinėjimo rezultatas, nei galimi įstatymų pakeitimai ateityje niekaip negali įtakoti pareiškėjos padėties šioje civilinėje byloje. Nors pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje išties nepasisakė dėl pareiškėjos prašymo sustabdyti vykdymo veiksmus rašytinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šis pareiškėjos prašymas buvo visiškai nemotyvuotas, todėl teismo negalėjo būti tenkinamas. Esant tokioms aplinkybėms vien tai, kad dėl paminėto prašymo pirmosios instancijos teismas nepasisakė, nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 328 straipsnis).

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ir jos prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, kadangi tik nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka galima apklauti liudytojus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nei teikdama šį prašymą pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde apeliantė nenurodė, kokius konkrečiai liudytojus, jos nuomone, šioje byloje būtina apklausti, ir kokias reikšmingas bylai faktines aplinkybes šie liudytojai gali patvirtinti. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka būtinybės nėra.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad dėl antstolio 2008 m. balandžio 25 d. patvarkymo „Dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti“ Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas jau yra išnagrinėjęs pareiškėjos skundą ir jį atmetęs. Iš byloje esančios Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. nutarties civ. byloje Nr. 2-399-294/2009 ir vykdomojoje byloje Nr. 8/08/00673 esančio pareiškėjos 2008 m. rugpjūčio 19 d. skundo turinio matyti, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartimi išnagrinėto skundo objektas iš esmės identiškas šioje byloje paduoto skundo objektui ir grindžiamas tais pačiais argumentais. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. kovo 30 d. nutartimi iš dalies tenkindamas pareiškėjos skundą pripažino neteisėtais tam tikrus vykdymo veiksmus dėl to, kad jie buvo atlikti tinkamai neįgalioto antstolio padėjėjo, o visus kitus pareiškėjos argumentus pripažino nepagrįstais. Nustačius, kad antstolio 2008 m. balandžio 25 d. patvarkymo teisėtumo klausimas teisme jau yra išnagrinėtas, dėl jo priimta įsiteisėjusi teismo nutartis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš naujo šio patvarkymo teisėtumo nevertino. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartimi buvo atsakyta ir į kai kuriuos apeliantės argumentus, išdėstytus skunde dėl antstolio veiksmų šioje civilinėje byloje (inter alia dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo, turto arešto akto turinio), kadangi teismo buvo vertinamas analogiškų antstolio procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. kovo 30 d. nutartimi teismas panaikino dalį antstolio procesinių sprendimų tik dėl to, kad juos pasirašė neįgaliotas antstolio padėjėjas. Vykdomojoje byloje esantis 2010 m. lapkričio 30 d. įgaliojimas, išduotas antstolio padėjėjai I. L. (vykdomosios bylos l. 95) patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad antstolio padėjėja, pasirašydama šioje byloje ginčijamus vykdomuosius dokumentus, veikė savo kompetencijos ribose. Apeliantės teiginiai, kad šis įgaliojimas yra ydingas, nes išduotas ne konkrečioje vykdomojoje byloje ir ne konkretiems veiksmams atlikti, neturi teisinio pagrindo ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos atmetami kaip nepagrįsti.

Apeliantė nepagrįstai remiasi CPK 667 straipsnio 1 dalimi teigdama, kad į areštuotą turtą negali būti nukreipiamas išieškojimas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-399-294/2009 2008 m. balandžio 25 d. turto arešto aktas pripažintas neteisėtu, todėl CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodytos pasekmės negali būti taikomos, kadangi pripažįstama, jog joks terminas teisėtais antstolio veiksmais nustatytas nebuvo.

Vadovaujantis CPK 654 straipsniu, antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, gali iškviesti skolininką ir išieškotoją, išaiškinti jiems jų teises ir pareigas, numatytas šio Kodekso 639, 640, 643, 644 straipsniuose, išklausyti jų pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo. Taigi paminėtas straipsnis įtvirtina antstolio teisę, o ne pareigą kviesti vykdymo proceso šalis, todėl antstolio nepasinaudojimas šia teise nesudaro pagrindo antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais.

Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės atkartoja skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, dėl kurių išsamiai pasisakyta ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais argumentais paminėtais klausimais ir konstatuoja, kad priimdamas ginčijamą nutartį pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, padarė pagrįstas išvadas, todėl naikinti ginčijamą nutartį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Goda Ambrasaitė-BalynienėTeisėjai Antanas RudzinskasVytautas Zelianka