- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-04
- Bylos Nr.
- 2SA-311-450/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20536-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- L. S.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis I. G., V. R., A. R., R. V., L. Č..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
pareiškėja L. S. pateiktu skundu prašė panaikinti antstolio I. G. patvarkymą „Dėl 2013-05-13 skundo“ Nr. 50 8 2013 05 20 673 vykdomosiose bylose Nr. 0008/08/00673, Nr. 0008/08/00674, Nr. 0008/08/00895 ir Nr. 0008/08/00896. Pareiškėja nurodo, kad antstolio patvarkymas yra nemotyvuotas ir surašytas nesilaikant įstatyme numatytų reikalavimų. Antstolis I. G., atsisakydamas tenkinti pareiškėjos skundą, nenutarė skundo kartu su vykdomąja byla perduoti nagrinėti apylinkės teismui, kaip to reikalauja įstatymas, todėl minėtas antstolio patvarkymas turi būti panaikintas ir priimtas motyvuotas patvarkymas dėl atsisakymo tenkinti skundą bei skundą kartu su vykdomąja byla persiųsti apylinkės teismui. Pareiškėja pažymėjo, kad antstolio I. G. žinioje yra keturios atskiros vykdomosios bylos ir nurodydamas patvarkyme vykdomųjų bylų dokumentus, jis privalėjo ne tik nurodyti bylos lapą, bet cituoti paminėtą dokumentą. Patvarkyme antstolis mini civilines bylas, kurios buvo išnagrinėtos, tačiau savo teiginių pagrindimui antstolis turi pacituoti šių bylų priimtus sprendimus, kad būtų aišku, jog klausimas buvo tikrai išspręstas. Antstolio I. G. 2013-04-26 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme Nr. 15 8 2013 04 26 00673/08-4 vykdomosiose bylose Nr. 0008/08/00673, 0008/08/00674, 0008/08/00895, 0008/08/00896 ir jame nurodytame 2012-06-20 Vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. 4 8 2012 06 20 673 skiriasi išieškotojai, kuriems išieškoma skola: patvarkyme – 4, Vykdymo išlaidų apskaičiavime – 2 išieškotojai. Vykdymo išlaidos apskaičiuojamos ir vykdymo veiksmai atliekami konkrečioje vykdomojoje byloje. Tik tokiu būdu galima tiksliai apskaičiuoti vykdymo išlaidas bei patikrinti jų apskaičiavimo teisingumą. Taip pat nurodė, kad vykdomosiose bylose Nr. 0008/08/00673, Nr. 0008/08/00674, Nr. 0008/08/00895 ir Nr. 0008/08/00896 nėra antstolio patvarkymo dėl vykdomųjų bylų sujungimo „į vieną“. Jose nėra ir įrodymų dėl išieškotojų valios. Tik išieškotojas turi teisę vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti pateikti bei atsiimti ir perduoti kitam antstoliui vykdyti ar prisijungti prie išieškojimo iš to paties skolininko kitose bylose. Nėra įrodymų, kad antstolis tokį patvarkymą priėmė ir įteikė proceso dalyviams. Išieškotojas ir skolininkas skirtingose vykdomosiose bylose gali elgtis skirtingai. Vykdomųjų bylų ydingas tvarkymas užkerta kelią (sudaro didžiules kliūtis) nurodytų susitarimų realizavimui, vykdymo eigos kontrolei. Visos vykdomosios bylos – skirtingos vykdomosios bylos, kurios yra pradėtos dėl skirtingų išieškotojų ir turi būti kiekviena vykdoma atskirai. Taip pat antstolis nepateikė ir tikslesnių duomenų (pvz., nuo kada iki kada bei kt.) apie tai, kad „Išieškota: 3 732,11 Lt. Pakeisti įrašą vykdomajame dokumente apie nurodytą išieškotojo gyvenamąją ar buveinės vietą antstolis gali tik esant rašytiniam išieškotojo prašymui (CPK 614 str. 3 d.). Klausimas, ar šiuo atveju yra rašytiniai išieškotojų prašymai pakeisti įrašą vykdomajame dokumente apie nurodytą išieškotojų gyvenamąją ar buveinės vietą. Antstolis nevykdė imperatyvių teisės aktų reikalavimų (CPK 613 str. nuostatos). Tokiu būdu jis parodė, kad nors ir neturi teisės, vykdymo išlaidas jis apmokėjo pats asmeniškai iš savo lėšų, t. y. vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti metu jis jau nusprendė, kad vykdymo išlaidų antstolis neišieškos, nes išieškotojų nebuvo apmokėtos vykdymo išlaidos ir todėl nėra ko iš skolininko išieškoti ir grąžinti išieškotojams. Antstolis neturi teisės reikalauti to, ko iš karto nereikalavo. Antstolis neįvykdė imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Antstolis, neįvykdęs imperatyvių teisės aktų reikalavimų, privalo pats asmeniškai už tai ir atsakyti.
Antstolis I. G. 2013-05-20 patvarkymu Nr. 50 8 2013 05 20 673 atsisakė tenkinti pareiškėjos L. S. 2013-05-13 skundą. Patvarkyme nurodė, jog būtinųjų vykdymo išlaidų apmokėjimo ir vykdymo veiksmų pradėjimo be minėtų išlaidų sumokėjimo, bylų sujungimo į vieną, vykdymo veiksmų atlikimo kiekvienoje byloje atskirai, bylų sujungimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimo, ydingo bylų tvarkymo, išieškotojų teisių (išieškotojų neiškvietimo į kontorą ir kt.) klausimai išspręsti: Vilniaus apygardos teismo 2011-09-23 nutartimi (civilinė byla Nr. 2SA-199-823/2011), Vilniaus apygardos teismo 2013-01-30 nutartimi (civilinė byla Nr. 2SA-102-275/2013), 2013-04-03 Vilniaus apygardos teismo nutartimi (civilinė byla Nr. 2SA-31-262/2013). L. S. skundai dėl iš esmės analogiškų ir keletą kartų iškeltų aukščiau minėtų klausimų, atmesti. 2013-04-26 antstolio priimtas išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas atitinka galiojančios SVI pateiktą formą (SVI 15 priedas), patvarkyme nurodyta visa reikalinga informacija, o piniginės lėšos paskirstytos CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka. Vykdymo išlaidų apskaičiavimas atliktas 2012-06-20, skolininkei pasirašytinai įteiktas 2012-06-24. Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo 2013-01-30 priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis (civilinė byla Nr. 2SA-102-27/2013). Nurodė, kad L. S. 2012-07-25 buvo pasirašytinai įteikti patvarkymai dėl atskaitymų iš darbo užmokesčio ir VSDFV Vilniaus skyriaus I-jo pensijų filialo mokamų nuolatinių išmokų, todėl skolininkė informuota apie daromus atskaitymus tiek iš jos darbo užmokesčio, tiek iš gaunamų išmokų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 5 d. nutartimi L. S. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų netenkino.
Teismas konstatavo, kad dėl paminėtų pareiškėjos skunde dėstomų aplinkybių jau yra pasisakyta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Vertindamas paminėtas aplinkybes, teismas neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjos prašomą patvarkymą panaikinti, o antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais. Pareiškėja nenurodė naujų argumentų, kurie sudarytų pagrindą nesivadovauti jau teismo pateiktais išaiškinimais dėl tų pačių aplinkybių.
Šalies argumentai
Be to pareiškėja skunde nurodė, kad antstolio patvarkymas dėl 2013-05-13 skundo yra nemotyvuotas, tačiau teismas neturėjo pagrindo sutikti su šiuo pareiškėjos teiginiu, todėl skundas nesudarė objektyvaus pagrindo panaikinti ginčijamą patvarkymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Tvirtina, kad teismo posėdis, kuriame buvo priimta nutartis, apskritai negalėjo vykti, nes teismas neatsiuntė pareiškėjai jokio pranešimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Nurodo, kad abu skundai yra dėl to paties antstolio I. G. veiksmų toje pačioje vykdomojoje byloje, todėl turi būti nagrinėjami vienoje teismo byloje, priešingu atveju apylinkės teismas negaus visos medžiagos į civilinę bylą Nr. 2-23644-933/2013. Jos nuomone pareiškėja turi tik teisę pateikti skundą antstoliui, o teismas privalėjo inicijuoti bylų sujungimą. Šiuo konkrečiu atveju teismas privalėjo abu skundus nagrinėti vienoje civilinėje byloje, juolab, kad tokį motyvuotą prašymą teismui pareiškėja pateikė raštu ir jam pritarė pats antstolis, bet teismas išnagrinėjo ir priėmė sprendimą tik dėl vieno, o antrasis skundas, tiesiogiai susijęs su nagrinėjama byla, jos taip ir nepasiekė.
Tvirtina, kad antstolis I. G. neteisėtai nenutarė skundą kartu su vykdomąja byla persiųsti apylinkės teismui ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 str. 2 d.. Be to antstolio 2013-04-26 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme Nr. 15 8 2013 04 26 00673/08-4 ir 2012-06-20 Vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. 4 8 2012 06 20 673 skiriasi. Nurodo, kad vykdymo išlaidos apskaičiuojamos konkrečioje vykdomojoje byloje. Tik tokiu būdu galima tiksliai apskaičiuoti vykdymo išlaidas bei patikrinti jų apskaičiavimo teisingumą. Nurodo, kad nei vykdomojoje byloje Nr. 0008/08/00673, nei Nr. 0008/08/00674, nei Nr. 0008/08/00895 ir nei Nr. 0008/08/00896 nėra antstolio patvarkymo dėl vykdomųjų bylų sujungimo į vieną. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu, turi būti priimti atitinkami antstolio patvarkymai. Šiuo konkrečiu atveju yra 4 visiškai skirtingos vykdomosios bylos, kurių kiekviena yra pradėta vis kito išieškotojo naudai.
Nurodo, kad antstolis atliko neteisėtus ir nepagrįstus veiksmus ir dėl to, kad antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, galėjo, bet neįvykdė LR CPK 654 str. reikalavimo: iškviesti skolininką ir išieškotoje išaiškinti jiems jų teises ir pareigas, numatytas šio Kodekso 639, 640, 643, 644 straipsniuose, išklausyti jų pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo, įteikti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, užklausti reikiamus asmenis dėl skolininko turto ir atlikti kitus parengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam išieškojimui.
Atsiliepimas
Antstolis I. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą, pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Tvirtina, kad pareiškėja skunde atkartoja ankstesniame, 2013 07 08 atskirajame skunde minėtus klausimus. Pareiškėja nurodo, kad antstolis neteisėtai realiai nenutarė skundą kartu su vykdomąja byla persiųsti apylinkės teismui. Antstolis pažymi, kad visi be išimties pareiškėjos skundai buvo persiųsti į apylinkės teismą. Vėl keliamas klausimas dėl būtinųjų vykdymo išlaidų apmokėjimo ir vykdymo veiksmų pradėjimo, bylų sujungimo į vieną, vykdymo veiksmų atlikimo kiekvienoje byloje atskirai, bylų sujungimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimo, ydingo bylų tvarkymo, išieškoto teisių klausimai, kurie išspręsti Vilniaus apygardos teismo nutartimis, kurie buvo atmesti. Dėl išieškotų piniginių lėšų paskirstyti patvarkymo Nr. 15 8 2013 04 26 00673/08-4 pareiškėja vėl nepateikia jokių argumentų, kodėl jis turėtų būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Pareiškėjos skundo argumentas sutvarkyti vykdomąsias bylas taip, kad jos atitiktų įstatymų keliamus reikalavimus, nepagrįstas, nes nepateikiami jokie argumentai ar įrodymai, kodėl minimos bylos neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų. Juolab, kad teismas nepasisakė, kad minimos vykdomosios bylos būtų tvarkomos ydingai, nepateikiamos teismui ir pan.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Iš pateiktos bylos matyti, jog antstolis vykdo du Molėtų rajono apylinkės teismo 2007-11-20 išduotus vykdomuosius raštus Nr. 1-1-732/2007 ir du Molėtų rajono apylinkės teismo 2007-07-09 išduotus vykdomuosius raštus Nr. 1-1-732/2007 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės L. S.. 2013-05-20 priimtu patvarkymu Nr. 50 8 2013 05 20 673, pareiškėjos skundas buvo atmestas ir patvarkymas su vykdomosiomis bylomis perduotas Vilniaus miesto apylinkės teismui. LR CPK 510 straipsnis numato, kad gavęs skundą antstolis jį išnagrinėja ir tuo atveju jei jo netenkina, skundą su vykdomąja byla perduota teismui, kuris nagrinėja patvarkymo, kuriuo buvo atmestas skundas pagrįstumą.
Be to iš pateiktos bylos matyti, jog antstolis 2013-04-26 priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. 15 8 2013 04 26 00673/08-4 vykdomosiose bylose Nr. 0008/08/00673, 0008/08/00674, 0008/08/00895, 0008/08/00896. Pareiškėja 2013-05-13 skundu prašo panaikinti antstolio 2013-04-26 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. 15 8 2013 04 26 00673/08 4 vykdomosiose bylose Nr. 0008/08/00673, 0008/08/00674, 0008/08/00895, 0008/08/00896 (499-501 v. b. l.). Antstolis pareiškėjos skundo netenkino ir jo nagrinėjimą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0008/08/00673, 0008/08/00674, 0008/08/00895, 0008/08/00896 perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Atskiruoju skundu pareiškėja skundžia antstolio veiksmus ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vėl skundžiama nutartimi dėl pareiškėjos skundo argumentų visiškai nepasisakė. Šiuo atveju antstolis pagrįstai atsiliepimu į skundą nurodo, kad pareiškėjos keliami klausimai jau buvo išspręsti ankstesniais antstolio patvarkymais, ką konstatavo ir pareiškėjos skundą nagrinėjęs apylinkės teismas.
LR Antstolių įstatymo 3 str. 2 d. įtvirtina antstolio pareigą, vykdant vykdomuosius dokumentus, imtis teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojų interesus. Be to, CPK 634 str. numato, kad antstolis vykdo CPK 587 str. nurodytus vykdomuosius dokumentus, savo iniciatyva imasi teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, privalo aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei saugomus interesus. Vadovaujantis CPK 634 str. 2 d., antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę teismui, nustačius, kad asmuo nevykdo antstolio reikalavimo, skirti tokiam asmeniui įstatyme nustatyto dydžio baudą. Antstolis vykdymo procese privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas būtų realiai įvykdytas (CPK 634 str. 2 d.), nes antstolis privalo būti aktyvus vykdymo procese.
Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje pateiktus duomenis taip pat pareiškėjos pateiktą skundą ir antstolio atsiliepimą į pastarosios skundą, taip pat duomenis, esančius teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, nustatė, kad pareiškėja atskirajame skunde šioje byloje kelia iš esmės analogiškus klausimus, jau keltus ir išnagrinėtus kitose civilinėse bylose. Tiek šioje, tiek kitose bylose yra keliami analogiški ir jau nagrinėti klausimai, jog teismui antstolis neperdavė visos medžiagos bei visų pareiškėjos skundų ir prašymo, nepriėmė patvarkymo dėl pateikto prašymo dėl sąskaitų arešto ir lėšų grąžinimo, antstolio sprendimas perduoti bylas, bylose nėra patvarkymų dėl vykdomųjų bylų sujungimo į vieną bylą, o veiksmai turėtų būti atliekami atskirai kiekvieno išieškotojo naudai ir kiti analogiški pareiškėjos skundo argumentai. Naujų pareiškėjos argumentų, kurių nebūtų jau rašytuose pastarosios skunduose, teismas nenustatė. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir iš teismų informacinės sistemos „Liteko“, visi pareiškėjos paminėti klausimai buvo jau anksčiau nagrinėti: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-20 nutartimi pareiškėjos L. S. 2013-05-13 skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3881-852/2011, kuri Vilniaus apygardos teismo 2011-09-23 nutartimi Nr. 2SA-199-823/2011 palikta nepakeista, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-13213-809/2012, kuri Vilniaus apygardos teismo 2013-01-30 nutartimi Nr. 2SA-102-275/2013 palikta nepakeista bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-15080-728/2012, kuri Vilniaus apygardos teismo 2013-04-03 nutartimi Nr. 2SA-31-262/2013 palikta nepakeista.
Esant aukščiau minėtų aplinkybių visetui, teismas konstatuoja, jog pareiškėja tiek į antstolį, tiek į pirmosios instancijos teismą yra kelis kartus kreipusis iš esmės dėl tų pačių dalykų, tose pačiose vykdomosiose bylose Nr. 0008/08/00673, 0008/08/00674, 0008/08/00895, 0008/08/00896. Antstolis pareiškėjos reikalavimus atmetė priimdamas atitinkamą patvarkymą, kurį pareiškėja, pasinaudodama savo teise, apskundė teismui. Todėl CPK nuostatos, reglamentuojančios vykdymo procesą, taip pat pareiškėjos teisės vykdymo procese pažeistos nebuvo. Tuo pačiu teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį į tai, kad pastarosios skundų dėl tų pačių klausimų gausa, suponuoja mintį, jog pati pareiškėja galimai piktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, siekdama užvilkinti išieškojimo procesą.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas pirmiau minėtas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą kaip analogišką jau anksčiau pareikštiesiems prašymams. Pareiškėjos prašymai jau buvo išspręsti ankstesniais antstolio patvarkymais ir apskųsti teismui, pakartotinis tokių klausimų nagrinėjimas būtų prieštaravęs ekonomiškumo, teisingumo bei protingumo principams. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais argumentais paminėtais klausimais ir konstatuoja, kad priimdamas ginčijamą nutartį pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, padarė pagrįstas išvadas, todėl naikinti ginčijamą nutartį nėra teisinio pagrindo.
Dėl kitų skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi reikšmės vertinant pirmos instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.