- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-510-425/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00470-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- RUAB „Aiškus“
- Ieškovas
- S. K., I. K., T. K., Ž. K.
- Trečiasis asmuo
- notarė I
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) „Aiškus“ atstovo advokato D. C. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria išnagrinėtas atsakovės RUAB „Aiškus“ prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. K., I. K., T. K., Ž. K. ieškinį atsakovei RUAB „Aiškus“ dėl skolos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys notarė I. M., mažoji bendrija (toliau -MB) „Tauricus“, MB ,,NT UOSTAS“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2024 m. kovo 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovę RUAB „Aiškus“ ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovams I. K. ir S. K. draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštą, kredito įstaigos garantiją, arba kitą dokumentą, kurio galiojimo terminas ne trumpesnis nei 3 metai, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 23 d. iki 2025 m. lapkričio 23 d., ne mažesnei kaip 5 procentai statinio statybos kainos - 118 000 Eur, garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo dėl galimų pastato, unikalus numeris (duomenys neskalbtini), adresu (duomenys neskalbtini), defektų užtikrinimui. Įpareigojo atsakovę nekilnojamojo turto vystytoją RUAB „Aiškus“ ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovams T. K. ir Ž. K. draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštą, kredito įstaigos garantiją, arba kitą dokumentą, kurio galiojimo terminas ne trumpesnis nei 3 metai, t. y. nuo 2023 m. vasario 23 d. iki 2026 m. vasario 23 d., ne mažesnei kaip 5 procentai statinio statybos kainos - 118 000 Eur, garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo dėl galimų pastato, unikalus numeris (duomenys neskalbtini), adresu (duomenys neskalbtini), defektų užtikrinimui.
2. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. birželio 27 d. išnagrinėjo atsakovės RUAB „Aiškus“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmetė.
3. 2024 m. liepos 4 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas atsakovės prašymas, kuriuo atsakovė prašė atidėti 2024 m. kovo 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-152-904/2024 dalį dėl įpareigojimo įvykdyti nepiniginę prievolę ieškovams 45 darbo dienų terminui nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateiktame prašyme nurodė, jog teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. birželio 27 d. Klaipėdos apygardos teismui priėmus nutartį, kuria iš esmės atmestas atsakovės RUAB „Aiškus“ apeliacinis skundas (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-614-618/2024). Taigi teismo įpareigojimo įvykdymo pabaigos terminas – 2024 m. liepos 4 d. Šis ieškovų reikalautas ir teismo patenkintas terminas yra per trumpas, kad atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes (atsakovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla), būtų įmanoma atsakovei įvykdyti teismo įpareigojimą, todėl atsakovė prašė teismo atidėti šį teismo nustatytą sprendimo įvykdymo terminą papildomam 45 darbo dienų terminui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi atsakovės RUAB „Aiškus“ prašymo atidėti sprendimo dalies vykdymą netenkino.
6. Teismas sprendė, kad nors atsakovė grindė savo prašymą gautu restruktūrizacijos statusu ir patvirtintu restruktūrizacijos planu, tačiau nepateikė jokių duomenų ar medžiagos iš restruktūrizacijos plano, kurie varžytų atsakovės veiksmus suteikti garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovės pagrindinė ūkinė veikla buvo (yra) nekilnojamojo turto objektų vystymas ir pardavimas, todėl restruktūrizacijos plane turėjo arba turi būti numatyta aiškios priemonės kaip atsakovės garantiniai įsipareigojimai bus užtikrinami restruktūrizacijos atveju.
8. Be to, atsakovei restruktūrizuojamos įmonės statusas buvo suteiktas 2024 m. vasario 12 d., kai ši konkreti byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovė turėjo pakankamai laiko pateikti garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą iki restruktūrizacijos bylos iškėlimo teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovės RUAB „Aiškus“ atstovas advokatas D. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės prašymą tenkinti.
9.1. Nurodo, kad nuo to laiko, kai ieškovai pareiškė savo ieškinio reikalavimus teismui ir buvo iškelta civilinė byla (2023-03-15), iki pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėtas ieškovų ieškinys, iš esmės pasikeitė atsakovės RUAB „Aiškus“ (kaip juridinio asmens) teisinis statusas ir atitinkamai aplinkybės, susijusios su atsakovės galimybėmis per 5 darbo dienas įvykdyti minėtą teismo sprendimo dalį. 2023 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atsakovei RUAB „Aiškus“ iškelta restruktūrizavimo byla (nutartis įsiteisėjo 2023 m. spalio 3 d.). Šiuo juridiniu faktu atsakovė netgi grindė savo apeliacinį skundą, motyvuodama savo negalėjimą įvykdyti aptariamą teismo sprendimo dalį. Nors apeliacinės instancijos teismas iš esmės šios aplinkybės nevertino ir ją atmetė, tačiau tuo pačiu teismo sprendime nebuvo paneigta, jog tokio juridinio fakto atsiradimas nedaro įtakos teismo sprendimo įvykdymo trukmei. Pažymėtina, kad net pačiose ieškovų ir atsakovės pasirašytose nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyse (8.8 punktas) numatyta, kad garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas išduodamas per 30 kalendorinių dienų. Taigi net įmonei veikiant įprastu režimu, šalys pasirašydamos sutartį įvertino, jog garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento išdavimui reikalingas bent 30 kalendorinių dienų terminas, o ne 5 darbo dienų terminas.
9.2. Atskirajame skunde pabrėžiama, jog teikdama teismui prašymą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio nuostatas, atsakovė neprašė teismo atleisti jos nuo pareigos įvykdyti teismo sprendimą ir nekvestionavo savo pareigos išduoti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentus ieškovams. Atsakovė tik prašė teismo prailginti terminą, per kurį atsakovė turi įvykdyti šias savo pareigas. Todėl, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju neturi reikšmės restruktūrizavimo plano turinys ir jo analizė atitinka, nes atsakovė savo 2024-07-03 prašymą grindė ne restruktūrizavimo plano nuostatomis, bet pačiu restruktūrizuojamos įmonės statusu, kuris reiškia sunkią juridinio asmens finansinę padėtį.
9.3. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė pirmosios instancijos teismo nagrinėjant atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, 2024-07-22 pateikė įrodymus, jog atsakovė imasi veiksmų teismo sprendimo įgyvendinimui ir netgi pateikė draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsakymą, jog ji svarstys laidavimo draudimo rašto išdavimą gavusi papildomos informacijos apie įmonės veiklą ir restruktūrizavimo procesą. Pažymėtina, kad šiuo metu vyksta papildomų dokumentų bei informacijos surinkimo ir perdavimo draudimo bendrovei veiksmai, kurie, natūralu, užima laiko.
9.4. Dar viena svarbi aplinkybė yra ta, jog RUAB „Aiškus“, vykdydama teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą, pradėjo savo turimo turto – inžinerinių tinklų ir žemės sklypo dalies – pardavimo procesą. 2024-07-22 buvo išsiųstas pasiūlymas išpirkti šį turtą jų naudotojams, tarp kurių yra ir patys ieškovai T. K. ir I. K.. Taigi šio turto realizavimas ir lėšų gavimas sudarytų realias sąlygas teismo sprendimu nustatytos atsakovės prievolės įgyvendinimui, kadangi įmonė gautų realias pajamas. Atkreipia teismo dėmesį, kad sunki atsakovės įmonės finansinė padėtis, dėl ko buvo iškelta restruktūrizavimo byla, susidarė ir dėl pačių ieškovų veiksmų, tai yra gyvenamojo kvartalo gyventojų, įskaitant ieškovus, neatsiskaitymo už teikiamas komunalines paslaugas nuo pat nekilnojamojo turto įsigijimo momento.
9.5. Atsakovės atstovo vertinimu, taip pat atmestinas ir teismo argumentas, esą „atsakovės pagrindinė ūkinė veikla buvo (yra) nekilnojamojo turto objektų vystymas ir pardavimas“, kadangi įmonė nuo 2022 metų nebevykdo jokios naujų nekilnojamojo turto objektų vystymo veiklos. Verslo rinkoje visuotinai žinomas faktas, kad dauguma verslo šakų šiuo metu susiduria su besitęsiančia bloga ekonomine situacija, kas tiesiogiai daro įtaką tai aplinkai, kurioje veikia ir pati atsakovė RUAB „Aiškus“ („Bankai skolinimą 2024 m. antrąjį ketvirtį labiausiai ribojo NT, viešbučių ir restoranų įmonėms, dažniausiai dėl prastos bendros ekonominės situacijos“). Taigi šiomis sudėtingomis sąlygomis atsakovė yra priversta vykdyti 2024-03-05 pirmosios instancijos teismo sprendimą, kurio įvykdymo terminas objektyviai žiūrint (5 darbo dienos) yra neprotingai trumpas.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu ieškovai nesutinka su atsakovės atstovo advokato pateiktu atskiruoju skundu, prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
10.1. Nurodo, kad atsakovė nepateikia jokių papildomų ir pagrįstų įrodymų, kurie atsirado per paskutinius vieną ar du mėnesius, dėl ko esmingai pasikeitė situacija dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Tuo pačiu, nepateikta jokių papildomų įrodymų, kad atidėtas terminas leis tinkamai ir visapusiškai įvykdyti teismo sprendimo dalį dėl garantinių įsipareigojimų užtikrinimo pateikimo.
10.2. Atsakovė, kol vyksta įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo termino atidėjimo klausimo išsprendimas, nedėjo jokių pastangų ir nesiėmė jokių veiksmų įvykdyti teismo sprendimo. Prie atskirojo skundo nėra pateikiami įrodymai ir atitinkami dokumentai, kurie galėtų sudaryti bent minimalias prielaidas, jog atsakovė dėjo maksimalias pastangas ir kreipėsi į Lietuvoje veikiančias draudimo bendroves, bankus ar notarus, siekdama gauti pasiūlymus dėl garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo dokumentų ir priemonių suteikimo.
10.3. Atsiliepime pažymima, kad atsakovės pateiktame restruktūrizacijos plane nėra jokių nuostatų, kurios varžytų atsakovės veiksmus suteikti garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą. Pažymėtina, jog toks užtikrinimas turėjo būti pateiktas visiems atsakovėms parduotiems nekilnojamojo turto objektas, tačiau galimai buvo nevykdomas visų pirkėjų atžvilgiu. Toks įsipareigojimas yra tipinis visiems nekilnojamojo turto vystytojams Lietuvoje, kurie laikosi imperatyvių įstatyminių reikalavimų. Šiuo atveju, atsakovės pagrindinė ūkinė veikla buvo (yra) nekilnojamojo turto objektų vystymas ir pardavimas, statybų veikla, kaip nurodyta pridėtame restruktūrizacijos plane, todėl restruktūrizacijos plane turėjo arba turi būti numatyta aiškios priemonės kaip atsakovės garantiniai įsipareigojimai bus užtikrinami ieškovų ir kitų trečiųjų asmenų atžvilgiu. Kadangi restruktūrizacijos plane to nėra numatyta – tai akivaizdu, jog restruktūrizacijos planas turi būti peržiūrėtas ir koreguojamas, siekiant užtikrinti ieškovų ir kitų asmenų, kurie įsigijo nekilnojamąjį turtą iš atsakovės, interesus ir teisėtus lūkesčius, kuriuos gina imperatyvios statybų teisė reguliuojančios įstatymų nuostatos. Tokia situacija leidžia vertinti, kad atsakovė piktnaudžiauja ir vengia vykdyti savo įsipareigojimus, o termino pakeitimas/pratęsimas nėra tinkama priemonė ginti neteisėtus atsakovės veiksmus/neveikimą.
10.4. Ieškovai papildomai pažymi, jog restruktūrizacijos planas buvo patvirtintas 2024 m. vasario 12 d., kai ieškovų reikalavimai jau buvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme. Atsakovė turėjo pakankamai laiko pateikti garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą iki restruktūrizacijos bylos iškėlimo teisme, tačiau galimai sąmoningai to nedarė ir vilkino savo įsipareigojimų tinkamą įvykdymą ieškovų atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atisakyta atidėti teismo sprendimo įvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės pateiktas prašymas dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo nėra pagrįstas, kadangi vien restruktūrizuojamos įmonės statusas nesudaro pakankamo pagrindo atidėti sprendimo įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, o taip pat byloje esančius duomenis nenustatė pagrindo sutikti su apelianto argumentais bei vertinti, jog atsakovė įrodė sprendimo vykdymo atidėjimo pagrindo egzistavimą.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas). Kasacinio teismo praktika, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybę, be kita ko, siejanti su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Pasisakydamas dėl CPK 314 normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį.
15. Nagrinėjamu atveju atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikia naujus įrodymus iš esmės nepateikdamas prašymo juo priimti bei nenurodydamas jokių konkrečių aplinkybių, kodėl RUAB „Aiškus“ restruktūrizavimo planas, 2024-07-22 RUAB „Aiškus“ pasiūlymas dėl nekilnojamojo turto išpirkimo, 2024-06-19 RUAB „Aiškus“ raginimai I. K. ir T. K. padengti susidariusį įsiskolinimą, 2023 m. RUAB „Aiškus“ finansinių ataskaitų rinkinys negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, o taip pat, kaip konkrečiai šie duomenys yra susiję su atsakovės pateiktu prašymu bei įrodo bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovės realiais ketinimais bei galimybėmis per prašytą nustatyti sprendimo vykdymo atidėjimo terminą įvykdyti teismo sprendimą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujai pateikiamus įrodymus, kurie, be kita ko, neturi esminės reikšmės nagrinėjamam ginčui, nes nepagrindžia jokių naujų svarbių aplinkybių.
Dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo
16. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinių proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurie reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti tai, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016). Be to, sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas negali suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, taip pat visais atvejais turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-117-464/2018).
17. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, atsakovė savo prašymą atidėti sprendimo įvykdymą 45 darbo dienų terminui iš esmės grindė restruktūrizuojamos įmonės statusu bei reikalingu papildomu laiko tarpu dėl draudimo bendrovių ir kredito įstaigų apklausimu. Tačiau tokios aplinkybės, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, neleidžia daryti išvados, jog atidėjus sprendimo įvykdymą bus sudarytos realios galimybės tinkamai įvykdyti teismo sprendimą, o kitų proceso dalyvių teisės nebus neproporcingai pažeistos.
18. Pažymėtina, jog pati atsakovė pripažįsta, kad restruktūrizuojamos įmonės statusas jai buvo nustatytas dar 2024 m. vasario mėnesį. Civilinė byla pagal ieškovų pareikštą ieškinį pirmosios instancijos teisme išnagrinėta 2024 m. kovo mėnesį. Taigi, atsakovė jau šią civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo pakankamą pagrindą vertinti, kad, nors jos statusas ir yra restruktūrizuojamos įmonės, tačiau ieškovų pareikštas ieškinys gali būti tenkinamas, dėl ko ji gali būti įpareigota ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovams draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštą, kredito įstaigos garantiją, arba kitą dokumentą, kurio galiojimo terminas ne trumpesnis nei 3 metai. Kita vertus, toks reikalavimas, t. y. kad atsakovė pateikia draudimo raštą, garantiją ar kitą dokumentą, buvo nustatytas jau su ieškovais dar 2021 metais sudarytoje sutartyje, todėl atsakovei nebuvo nežinoma ar siurprizinė pareiga, ką iš esmės ji pati pripažįsta pateiktame atskirajame skunde, nurodydama, jog net įmonei veikiant įprastu režimu, šalys pasirašydamos sutartį įvertino, jog garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento išdavimui reikalingas bent 30 kalendorinių dienų terminas.
19. Taigi, pirmiau išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, jog būtent atsakovė turėjo pareigą įvertinti savo prisiimtus įsipareigojimus ieškovams restruktūrizavimo procese bei galimus atsakovei nepalankaus teismo sprendimo vykdymo terminus jau nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, todėl vien tai, kad prašymo pirmosios instancijos teismui pateikimo metu ji nurodė siekianti užsitikrinti atitinkamą terminą dėl kreipimosi į draudimo bendroves įgyvendinimo, negali būti pripažįstama pagrįsta priežastimi atidėti teismo sprendimo įvykdymą. Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė teikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto jai iš dalies nepalankaus teismo sprendimo, todėl jau apeliacinio proceso dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo metu atsakovė turėjo realią galimybę imtis aktyvių veiksmų dėl kreipimosi į draudimo bendroves ar kredito įstaigas, tačiau byloje esantys duomenys rodo, kad tokių veiksmų atsakovė ėmėsi tik 2024 m. liepos 15 d., nors civilinė byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta 2024 m. birželio mėnesį.
20. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje kilusį ginčą, kartu pažymi ir tai, jog atskirajame skunde nėra nurodyta jokių konkrečių duomenų bei aplinkybių, kurios leistų daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovės prašytas nustatyti 45 darbo dienų terminas sprendimo įvykdymui sudarytų konkrečias bei realias sąlygas įvykdyti teismo sprendimą, t. y. kokie konkretūs veiksmai yra atlikti bei yra kokybiškai reikšmingi sprendžiant, kad atsakovė per nustatytą terminą bus pajėgi įvykdyti teismo sprendimą. Kartu pažymėtina ir tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta 2024 m. rugpjūčio 1 d., o atskirasis skundas apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjamas 2024 m. lapkričio 19 d., kas sudaro netgi ilgesnį nei atsakovės prašytas 45 darbo dienų terminas, tačiau atsakovė, ginčydama skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismui neteikė jokių duomenų ir papildomų paaiškinimų, kad yra atlikusi kokius nors realius veiksmus, nors pareiškime dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo bei atskirajame skunde deklaravo iš esmės faktinį teismo sprendimo įvykdymą per tokį laikotarpį.
21. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai, susiję su atsakovės veiklos pobūdžiu, ieškovų galimomis skolomis atsakovei, taip pat susiklosčiusia atitinkama finansine situacija nėra šiuo konkrečiu atveju nėra susijusi su atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo nagrinėjimu ir nėra reikšmingi sprendžiant šį klausimą, kadangi tokios aplinkybės yra susiklosčiusios dar iki teismo sprendimo priėmimo bei gali būti sprendžiamos atsakovei atitinkamai naudojantis jos galimų teisių pažeidimų būdais.
22. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė, kreipdamasi į pirmosios instancijos teismą, neįrodė, kad dabartinė jos faktinė padėtis yra objektyviai varžanti galimybę įvykdyti teismo sprendimą, tačiau yra realu tikėtis, kad nurodytais terminais situacija pagerės bei leis tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo atidėjimą, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio bei faktinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.