Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-435-856/2023 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02057-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.1.2.4; 2.3.3.7; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

2023 m. lapkričio 22 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Jurgelienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. R. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-99-1139/2023 pagal ieškovės D. Z. ieškinį atsakovui V. R. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, jo gyvenamosios vietos ir tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. Z. pateikė ieškinį atsakovui V. R., kuriuo prašė: nustatyti nepilnametės E. R. gyvenamąją vietą su motina D. Z. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; priteisti nepilnametės E. R. išlaikymui iš jos tėvo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters neteikto išlaikymo skolą už praėjusius 32 mėnesius (nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.), skaičiuojant po 300 Eur už kiekvieną mėnesį, atėmus tuo laikotarpiu mokėtą 1 367 Eur sumą, bendrai 8 233 Eur; skirti nepilnametės dukters išlaikymui mokamų lėšų administratore jos motiną D. Z., nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarką; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė teismo posėdžio metu patikslino reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo ir jį sumažino, nes su atsakovu 2 mėnesius jie gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, ir 2 mėnesius vaikas gyveno pas atsakovą ir jis vaiką visiškai išlaikė. Taigi, įsiskolinimo sumą sumažino 1 200 Eur (4 mėn. x 300 Eur), ir prašo priteisti iš viso 7 033 Eur (8 233 Eur – 1 200 Eur) įsiskolinimą.

3. Atsakovas V. R. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalaujamu vaikui priteistinu išlaikymo dydžiu ir įsiskolinimo dydžiu. Šiuo metu MMA į rankas yra apie 530 Eur, todėl nesant kitoms sąlygoms, susijusioms su padidintais vaiko poreikiais, ieškovė gali reikalauti iš jo po 265 Eur kas mėnesį vaiko išlaikymui. Šiuo metu atsakovas nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna 176 Eur dydžio mėnesinę pašalpą, todėl pagal savo galimybę vaiko išlaikymui gali šiuo metu skirti tik po 100 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Atsakovas nesutinka ir su reikalavimu dėl įsiskolinimo priteisimo už 32 mėnesius. Atsakovas su ieškove kartu negyvena nuo 2021 metų balandžio mėnesio pabaigos. Kartu gyvenant jis rūpinosi šeimos reikalais, išlaikė dukterį, todėl skolos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 1 d. už dukters išlaikymą nėra. Nuo 2021 metų gegužės mėnesio iki 2022 metų rugpjūčio 31 d. dukters išlaikymui į ieškovės sąskaitą pravedė bendroje sumoje 360 Eur. Be to, tuo metu, kai ieškovė buvo išvykusi į užsienį dirbti, duktė gyveno su juo nuo 2022 metų gegužės 28 d. iki 2022 metų rugpjūčio 1 d., todėl už birželio bei liepos mėnesius už dukters išlaikymą skolingas nėra. Jo galimos skolos už dukters išlaikymą paskaičiavimas: nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. už 16 mėnesių po 100 Eur – 1 600 Eur. Iš šios sumos reikia atimti išlaikymą už 2 mėnesius, kai duktė gyveno su juo, taip pat reikia atimti 360 Eur, kuriuos yra padaręs pavedimais į ieškovės sąskaitą už dukters išlaikymą, todėl skola už dukters išlaikymą gali būti 1 040 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nustatė E. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina D. Z. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; nustatė atsakovo V. R. bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku; priteisė iš atsakovo V. R. nepilnamečio vaiko E. R. išlaikymui po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. rugsėjo 14 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo V. R. ieškovei D. Z. 4 583 Eur išlaikymo įsiskolinimą; nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę D. Z..

5. Teismas vertino, kad ieškovės nurodyta 470 Eur suma, reikalinga mažamečio vaiko išlaikymui, nėra per didelė ar nepagrįsta, be to, ji yra mažesnė nei šiuo metu nustatytas minimalios mėnesinės algos dydis, kuris laikomas orientaciniu kriterijumi nustatant išlaikymo dydį. Ši suma iš esmės atitinka šiuo metu šalyje egzistuojančią ekonominę situaciją ir mažamečio vaiko būtiniausius poreikius, nėra per didelė ir yra būtina patenkinti būtiniausius vaiko poreikius.

6. Vertindamas tėvų materialinę padėtį teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad ieškovės ir atsakovo nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena su mama. Taigi, ieškovė pati viena išlaiko nepilnametį vaiką. Ieškovė šiuo metu darbo neturi, jos pajamas sudaro (duomenys neskelbtini) savivaldybės mokama išmoka, kurios dydis siekia vidutiniškai apie 435 Eur per mėnesį, tačiau ieškovė turi nekilnojamojo turto, automobilį. Nors atsakovo pajamos 2022 m. pabaigoje nebuvo didelės, tačiau šiuo metu atsakovas dirba ir jo pajamos per mėnesį sudaro 644 Eur, jokio turto neturi. Taigi, įvertinus šiuos duomenis, galima teigti, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra labai panaši. Nors atsakovo gaunamos pajamos yra didesnės, tačiau ieškovė, priešingai nei atsakovas, turi turto.

7. Teismas nurodė, jog vertindamas tėvų materialinę padėtį ir jų galimybę teikti išlaikymą vaikui, atsižvelgia į tai, kad ieškovei tenka vaiko kasdienė priežiūra ir buitis. Taip pat įvertina ir tai, jog abu tėvai yra jauno, darbingo amžiaus asmenys, jokių duomenų, kad dėl sveikatos būklės negalėtų dirbti, nėra, todėl abu turi dėti vienodas pastangas prisidėti prie vaiko išlaikymo. Nors ieškovė nurodo, kad ji šiuo metu nedirba, nes neranda darbo, kurį galėtų suderinti su vaiko priežiūra, tačiau įvertinęs tai, jog šalių vaikui sprendimo priėmimo metu yra sukakę (duomenys neskelbtini) metai, tai, kad vaikas lanko darželį, būrelius, jokių duomenų, kad vaikas dažnai sirgtų, nepateikta, teismas darė išvadą, jog ieškovė turi galimybę dirbti ir taip pagerinti savo materialinę padėtį bei prisidėti didesne dalimi prie vaikui teiktino išlaikymo nei 100 Eur per mėnesį.

8. Teismas, įvertinęs mažamečio vaiko amžių, jo poreikius bei siekdamas išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą bei atsižvelgdamas į šalių materialinę padėtį, į tai, kad atsakovas yra jaunas, dirbantis asmuo, daugiau išlaikomų asmenų neturi, sprendė, jog šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo šalims teikiant išlaikymą jų mažamečiui vaikui, todėl iš atsakovo priteisė po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Likusi vaiko išlaikymui reikalinga suma atskaičius valstybės išmoką (85 Eur) už vaikus, tenka ieškovei – 165 Eur.

9. Teismas nurodė, kad įvertinęs bylos duomenis neturi jokio pagrindo netikėti ieškove, jog ji kartu su atsakovu gyveno ir vedė bendrą ūkį du mėnesius, o ne visą laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 1 d., kaip teigė atsakovas, todėl darė išvadą, kad atsakovas tik už šiuos du mėnesius neturi įsiskolinimo. Tokią išvadą teismas darė įvertinęs tai, kad ieškovė pateikė duomenis, jog ji su dukterimi į Lietuvą grįžo 2019 m. rugpjūčio 26 d. (byloje pateikti bilietai), bei kitais įrodymais: liudytojos parodymais, pačių šalių paaiškinimais. Siekiant išsiaiškinti šią aplinkybę, teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja S. Š., ieškovės sesuo, kuri parodė, kad atsakovui grįžus iš Jungtinės Karalystės, šalys kurį laiką gyveno kartu, bet kuriais metais tiksliai nepamena. Ieškovė su atsakovu tikrai negyveno visą laikotarpį nuo 2020 m. sausio mėnesio iki 2021 m. gegužės mėnesio, kaip teigia atsakovas. Per šį laikotarpį gyveno gal keletą mėnesių, žino, kad nuo jų dukters gimtadienio (balandžio mėn.), o per Jonines atsakovo jau nebuvo, tai birželio mėnesį negyveno kartu, atsakovas išvyko į Jungtinę Karalystę. Atsakovas neginčijo fakto, kad jis išvyko į Jungtinę Karalystę – 2020 m. birželio mėn., ir kad po to į Lietuvą grįžo tik 2021 m. gruodžio mėn., tačiau teigė, jog jie su ieškove visą šį laikotarpį bendravo, palaikė ryšius, ir per visą šį laikotarpį teikė išlaikymą vaikui pagal išgales ir jokio įsiskolinimo už šį laikotarpį neturi.

10. Teismas iš atsakovo pateikto banko sąskaitos išrašo nustatė, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. (32 mėnesius) vaiko išlaikymui ieškovei iš viso yra pervedęs 1 217 Eur, atėmus lėšas, kurios pervestos ieškovei nurodant kitą paskirtį. Tačiau pati ieškovė pripažino, kad atsakovas per šį laikotarpį jai pervedė 1 367 Eur, todėl teismas laikė, kad atsakovas ieškovei vaiko išlaikymui per šį laikotarpį yra pervedęs iš viso 1 367 Eur. Taigi, per mėnesį gaunasi apie 42 Eur. Nors atsakovas teigė, kad jie su ieškove nebuvo susipykę, kad jam gyvenant užsienyje jie bendravo, tačiau tai jokiu būdu nepanaikina jo pareigos teikti vaikui išlaikymą. Atsakovo pervesta suma vaikui išlaikyti per šį laikotarpį akivaizdžiai yra per maža. Pats atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad jo darbo užmokestis tuo laikotarpiu buvo apie 1 500 svarų sterlingų (apie 1 800 Eur) ir vaikui galėjo skirti po 150 svarų sterlingų (apie 180 Eur), tačiau tokios sumos neskyrė. Atsakovas teigė, kad jis išlaikymą ieškovei tuo laikotarpiu perdavinėjo per savo motiną, ieškovės seserį, tačiau šių aplinkybių nepatvirtino. Apklausta liudytoja S. Š. neigė gavusi iš atsakovo lėšų, nurodė, kad yra gavusi tik vieną kartą, nes atsakovas prašė už juos nupirkti gėlių ieškovei. Daugiau jokių lėšų nėra gavusi. Atsakovas, nors teismas siūlė, tačiau atsisakė teisme apklausti jo motiną, taip pat teismui nurodė, kad negali pateikti užsienio sąskaitos, iš kurios vedė lėšas. Aplinkybės, kad atsakovas teikė didesnį išlaikymą, nei yra nurodyta jo banko sąskaitos išraše, nepatvirtino jokiais duomenimis. Taigi, atsakovas neįrodė, kad jis, gyvendamas užsienyje, laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti įsiskolinimą, teikė tinkamą išlaikymą savo vaikui.

11. Teismas, įvertinęs šalių vaiko poreikius įsiskolinimo metu (ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams tenkinti reikalinga suma 470 Eur per mėnesį, kad įsiskolinimo laikotarpiu būtų reikėję didesnės sumos, nenurodė), atsakovo tuo metu gaunamas pajamas (gavo didesnes nei šiuo metu), konstatavo, kad atsakovas turėjo galimybę vaikui kas mėnesį teikti didesnę sumą nei dabar, nes jo darbo užmokestis buvo žymiai didesnis nei yra šiuo metu. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kokios tuo metu buvo jo išlaidos.

12. Teismas, įvertinęs tai, jog atsakovas dirbo užsienyje ir gavo nemažas pajamas, tai, kad jam pačiam pragyvenimui buvo reikalingos lėšos, vaiko poreikius, atsakovo gaunamas pajamas, darė išvadą, kad šiuo laikotarpiu atsakovas turėjo visas finansines galimybes mokėti išlaikymą vaikui daugiau nei po 100 Eur, kaip nurodo atsakovas. Todėl įsiskolinimo sumą už laikotarpį, kai atsakovas dirbo ir gyveno užsienyje, skaičiuoti po 100 Eur nėra jokio pagrindo. Teismo vertinimu, atsakovas laikotarpiu kai dirbo ir gyveno užsienyje (nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio mėn.) galėjo vaikui teikti kas mėnesį mažiausiai po 250 Eur, likusi dalis, atskaičius valstybės gaunamą išmoką (tuo metu 70 Eur), teko ieškovei. Tačiau jam grįžus iš užsienio, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., materialinė padėtis buvo gerokai sunkesnė. Atsakovas pateikė duomenis, kad jam nuo 2022 m. balandžio mėn. buvo mokama socialinė pašalpa – 180,60 Eur, nuo 2022 m. liepos 22 d. – 205 Eur pašalpa. Taip pat iš sąskaitos išrašo matyti, kad 2022 m. rugpjūčio mėn. atsakovas gavo pajamas pagal paslaugų kvitą. Kokias pajamas atsakovas gavo iki 2022 m. balandžio mėn., kai jam buvo paskirta socialinė pašalpa, nėra pateikta jokių duomenų. Atsakovo pateiktame banko sąskaitos išraše taip pat nefiksuota, kad jis turėtų santaupų. Be to, atsižvelgus į tai, kad jam buvo skirta socialinė pašalpa, akivaizdu, jog jo materialinė padėtis buvo suki. Taigi, laikotarpiu nuo tada, kai grįžo iš užsienio, atsakovo pajamos buvo žymiai mažesnės nei iki 2021 m. gruodžio mėn., todėl akivaizdu, kad jis negalėjo vaikui tuo laikotarpiu skirti po 250 Eur. Tačiau, teismo vertinimu, atsakovas tuo laikotarpiu galėjo skirti bent po 100 Eur. Atsakovas neteikė jokių duomenų dėl prastos sveikatos būklės, todėl jis turėjo imtis visų priemonių gauti daugiau pajamų ir taip bent labai minimaliai prisidėti prie vaiko išlaikymo.

13. Teismas sprendė, kad atsakovo įsiskolinimo suma už išlaikymą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. sudarė 5 750 Eur (23 mėn. x 250 Eur), ir už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 1 d., kai atsakovas grįžo gyventi į Lietuvą, iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. (9 mėn. x 100 Eur) – 900 Eur, iš viso įsiskolinimas už visą laikotarpį 6 650 Eur.

14. Teismas nurodė, kad nustačius, jog atsakovui grįžus iš užsienio šalys kartu gyveno du mėnesius ir vedė bendrą ūkį bei kartu rūpinosi bei išlaikė vaiką, t. y. nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. (250 x 2=500), bei tai, kad du mėnesius vaikas gyveno pas atsakovą: nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. (100 x 2=200), įsiskolinimo suma mažintina. Byloje nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl ieškovės neteikto išlaikymo šiais mėnesiais ir dėl jos įsiskolinimo susidarymo atsakovui, todėl mažinti įsiskolinimą už šiuos mėnesius dvigubai nėra jokio teisinio pagrindo. Taigi, įsiskolinimo sumą teismas mažino 700 Eur. Taip pat įsiskolinimo suma mažintina ieškinyje nurodyta ir bylos duomenimis patvirtinta suma, kurią ieškovė pati nurodė užskaitanti kaip atsakovo vaiko išlaikymui sumokėtas sumas, t. y. 1 367 Eur. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš dalies laikė pagrįstu, todėl iš atsakovo priteisė 4 583 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., atėmus įsiskolinimą už keturis mėnesius ir atsakovo ieškovei pervestas lėšas, kurias ji pripažino kaip atsakovo sumokėtas lėšas.

III. Apeliacinio skundo esmė

15. Apeliaciniu skundu atsakovas V. R. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo – priteisti iš atsakovo V. R. nepilnametės dukters E. R. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo V. R. ieškovei D. Z. 1 440 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

15.1. Šiuo metu atsakovas dirba, gauna minimalų atlyginimą, į rankas apie 600 Eur. Atsakovas yra paėmęs paskolą tam, kad galėtų apmokėti mamos skolą už elektrą 1 200 Eur sumoje. Kas mėnesį atsakovas moka po 165 Eur. Paskola paimta dviem metams. Kadangi atsakovas yra UAB „Bitė“ klientas, moka kas mėnesį apie 50 Eur. Už patarnavimus – apie 50 Eur. Atsakovui pragyvenimui lieka apie 300 Eur, todėl pagal savo gaunamas pajamas vaiko išlaikymui jis gali teikti po 150 Eur kas mėnesį mokomomis išmokomis.

15.2. Su ieškove atsakovas kartu negyvena nuo 2021 m. balandžio mėnesio pabaigos. Kartu gyvenant atsakovas rūpinosi šeimos reikalais, išlaikė dukterį, todėl skolos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 1 d. už dukters išlaikymą nėra. Nuo 2021 metų gegužės mėnesio iki 2022 metų rugpjūčio 31 d. dukters išlaikymui į ieškovės sąskaitą atsakovas pravedė 360 Eur. Be to, tuo metu, kai ieškovė buvo išvykusi į užsienį dirbti, duktė gyveno su atsakovu nuo 2022 m. gegužės 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., todėl už birželio bei liepos mėnesius ieškovei už dukters išlaikymą atsakovas nėra skolingas, bet ieškovė yra skolinga atsakovui. Atsakovo galimos skolos už dukters išlaikymą paskaičiavimas: nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. už 16 mėnesių po 150 Eur – 2 400 Eur. Iš šios sumos reikia atimti išlaikymą už 2 mėnesius - 300 Eur, bei ieškovės nemokėtą už šiuos mėnesius dukters išlaikymą - 300 Eur, kai duktė gyveno su juo. Lieka 1 800 Eur. Iš šios sumos reikia atimti 360 Eur, kurios atsakovas pervedė pavedimais į ieškovės sąskaitą už dukters išlaikymą. Taigi, atsakovo skola už dukters išlaikymą yra 1 440 Eur.

16. Atsiliepimų į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl išlaikymo priteisimo

18. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

20. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su ieškove, kad šalių nepilnamečiui vaikui išlaikyti 470 Eur suma yra būtina. Ši suma teismų praktikoje yra įprastinė mažamečio vaiko poreikiams. Atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nereikia įrodinėti, jog tokio amžiaus vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tačiau net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan.

21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Visgi, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu atskaičius mokesčius yra 633 Eur (nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 840 Eur), laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Pažymėtina, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

22. Taigi, šiuo atveju iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteista suma (270 Eur) neviršija minėto orientacinio kriterijaus, todėl pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką ieškovė neturi pareigos įrodinėti vaiko poreikių. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas savo apeliacinio skundo argumentais neįrodė, jog vaikui išlaikyti pakanka mažesnės sumos.

23. Tinkamai nustačius vaikų poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama ne tik atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet ir į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Taigi, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintina ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Be to, kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

24. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog gauna minimalų atlyginimą, į rankas apie 600 Eur, yra paėmęs paskolą, kad galėtų apmokėti 1 200 Eur mamos skolą už elektrą, dėl ko kas mėnesį moka po 165 Eur paskolos įmokas, kas mėnesį moka apie 50 Eur UAB „Bitė“ už paslaugas, taip pat apie 50 Eur už patarnavimus, dėl ko pragyvenimui jam lieka apie 300 Eur. Todėl pagal savo gaunamas pajamas vaiko išlaikymui jis gali teikti po 150 Eur kas mėnesį mokomomis išmokomis.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nurodydamas tokias aplinkybes atsakovas nepateikė duomenų, kokių priemonių ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, nenustatė pagrindo konstatuoti, jog atsakovo turtinė padėtis pirmosios instancijos teismo įvertinta neteisingai. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas yra darbingo amžiaus, jo darbingumas nėra apribotas dėl kokių nors sveikatos sutrikimų, todėl atsakovas turi imtis priemonių, jog gautų didesnes pajamas. Nėra duomenų, kad atsakovas negalėtų dirbti ar susirasti geriau apmokamo ar papildomo darbo, be to, pirmosios instancijos teismo po 220 Eur priteista išlaikymo suma nepilnamečiam vaikui per mėnesį, net nesiekia pusės dabartinės minimalios mėnesinės algos dydžio, kuris laikomas savaime būtinu (duomenys neskelbtini) metų amžiaus nepilnamečiui vaikui išlaikyti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų teikti išlaikymą kitiems asmenims. Ta aplinkybė, kad atsakovas paėmė kreditą trečiojo asmens (atsakovo mamos) skoliniams įsipareigojimams dengti, nepaneigia jo pareigos teikti nepilnamečio vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nes šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečio vaiko interesams. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo blogos turtinės padėties nepaneigia jo galimybės teikti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio padarytos tiek atsižvelgiant į vaiko poreikius, tiek ir įvertinus šalių turtinę padėtį. Dėl to nėra pagrindo spręsti, jog teismo iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui neatitinka jo poreikių ar atsakovo turtinės padėties.

27. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei apelianto netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti papildomą (kitą geriau apmokamą) darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams būtiną aprūpinimą. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

28. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai sprendė iš atsakovo priteisti išlaikymą po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Darytina išvada, kad mažesnis išlaikymo dydis neleistų pripažinti, jog bus užtikrinami būtiniausi minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

29. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą ir į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

30. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso, arba jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

31. Apeliantas apeliaciniame skunde dėl išlaikymo įsiskolinimo nurodo tas pačias aplinkybes, kurios buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, nepateikdamas jokių argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime apelianto nurodytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas. Atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų ir neįrodinėjo, kad nepilnametės dukters poreikiai laikotarpiu, už kurį teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą, buvo mažesni nei nurodė pirmosios instancijos teismas. Apeliantui nepateikus konkrečių argumentų, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu faktinių aplinkybių vertinimu ir (ar) teisine jų kvalifikacija dėl išlaikymo įsiskolinimo, nėra aišku, kuo konkrečiai šioje dalyje yra grindžiamas skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, t. y. rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu. Dėl paminėto nėra pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš atsakovo už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. priteistas 4 583 Eur išlaikymo įsiskolinimas, atėmus įsiskolinimą už keturis mėnesius ir atsakovo ieškovei pervestas lėšas, kurias ji pripažino kaip atsakovo sumokėtas lėšas, skirtas vaiko išlaikymui, negali būti vertinamas kaip nepagrįstai didelis ar pažeidžiantis apelianto teises bei neatitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Netenkinus apeliacinio skundo, apelianto apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.