Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Z. ieškinį atsakovui V. R. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, jo gyvenamosios vietos ir tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

9. Bylos medžiaga nustatyta, kad nepilnamečio vaiko E. R., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai yra D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

10. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnametės jos ir atsakovo dukters E. R. gyvenamąją vietą su motina jos pasirinktoje gyvenamojo vietoje, nes tarp dukros ir motinos yra susiklostę artimi dvasiniai ryšiai vaikui reikalinga nuolatinė motinos priežiūra. Pažymėtina, kad byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu sutiko, jog jo ir ieškovės nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.

11. Pažymėtina, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. gruodžio 16 d. išvadoje Nr. 9SD-4577 nurodyta, jog mažametė E. R. nuo gimimo gyvena su motina, tėvams pradėjus gyventi skyrium mergaitė ir toliau liko gyventi su ja, kuri ir toliau rūpinasi dukros ugdymusi, sveikata bei kitų kasdieninių poreikių tenkinimu. Be to, mažametė E. R. nuo gimimo gyvena su motina, tėvams pradėjus gyventi skyrium mergaitė ir toliau liko gyventi su ja, kuri ir toliau rūpinasi dukros ugdymusi, sveikata bei kitų kasdieninių poreikių tenkinimu.

12. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad geriausiai vaiko teises ir interesus atitiks gyvenamosios vietos nustatymas su motina D. Z. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje (CK 3.161 straipsnio 3 dalis; 3.168, 2.14 straipsniai; 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnio 1 ir 2 dalys). Todėl nepilnametės E. R. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

13. Tėvams išaiškintina, kad pasikeitus esamai situacijai, bet kuris iš tėvų turi teisę bet kada kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Pažymėtina, kad CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia).

15. Ginčo dėl bendravimo tvarkos taip pat nebuvo, tik atsakovas prašė papildomai įtraukti ieškovės pareigą iš anksto raštu informuoti (tinka ir elektroninės susisiekimo priemonės) apie dukters E. gyvenamosios vietos, ikimokyklinės įstaigos lankymo vietą, vėliau apie mokymosi vietą, jų pakeitimus, apie ligas bei gydymąsi gydymosi įstaigose. Su šia papildomai nurodoma pareiga ieškovė sutiko ir ginčo dėl to taip pat nekilo. Tam neprieštaravo ir išvadą teikiančios institucijos atstovė.

16. Atsižvelgus į tai, nustatyta ieškovės siūloma skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku papildant ieškovės pareiga informuoti (tinka ir elektroninės susisiekimo priemonės) atsakovą apie dukters E. gyvenamosios vietos, ikimokyklinės įstaigos lankymo vietą, vėliau apie mokymosi vietą, jų pakeitimus, apie ligas bei gydymąsi gydymosi įstaigose.

17. Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo priteisimo

18. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

19. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

20. Ieškovė iš atsakovo prašo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, paskiriant ieškovę ir vaiko motiną D. Z. nepilnamečiui vaikui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

21. Ieškovė nurodo, kad vaikui kas mėnesį būtina skirti 470 Eur sumą, kuri mažintina valstybės vaikui mokamos išmokos suma, kuri šio sprendimo rengimo dieną (nuo 2023 m. sausio 1 d.) sudaro 85,75 Eur. Todėl vaikui per mėnesį iš tėvų skiriama suma turi būti 385 Eur. Teismo vertinimu, nurodyta suma, reikalinga mažamečio vaiko išlaikymui, nėra per didelė ar nepagrįsta, be to, ji yra mažesnė nei šiuo metu nustatytas minimalios mėnesinės algos dydis, kuris laikomas orientaciniu kriterijumi nustatant išlaikymo dydį. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta vaiko išlaikymui reikalinga pinigų suma iš esmės atitinka šiuo metu šalyje egzistuojančią ekonominę situaciją ir mažamečio vaiko būtiniausius poreikius, nėra per didelė ir yra būtina patenkinti būtiniausius vaiko poreikius.

23. Iš ieškovės pateiktų vidutinių vaiko išlaikymo ir pragyvenimo išlaidų mėnesiui apskaičiavimo matyti, jog vaiko išlaidas sudaro: 150,00 Eur maistui, 50,00 Eur drabužiams ir avalynei, 20,00 Eur higienos reikmenims, 30,00 Eur sveikatos palaikymo reikmenims (vaistams, vitaminams), 70,00 Eur išlaidos, susijusios su darželio lankymu, 50,00 Eur išlaidos ugdymo, lavinimo priemonėms bei 100,00 Eur vaikui tenkanti būsto išlaikymo, transporto ir buities reikmenų išlaidų dalis. Iš viso ieškovės teigimu, vaikui išlaikyti per mėnesį reikalinga suma – 470 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad vidutiniškai 68,00 Eur išleidžiama E. R. ugdymui Mažeikių r. Viekšnių lopšelyje-darželyje „Liepaitė“ ir Mažeikių r. Viekšnių Vinco Deniušio meno mokykloje. Byloje pateikta 2023 m. sausio 23 d. Mažeikių r. Viekšnių Vinco Deniušio meno mokyklos pažyma patvirtina, kad E. R. mokosi mokykloje ir lanko ankstyvojo ugdymo programą.

24. Vertinant tėvų materialinę padėtį iš bylos medžiagos nustatyta, kad D. Z. už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. matyti, jog ieškovės pajamas nurodytu laikotarpiu sudarė Mažeikių rajono savivaldybės administracijos mokama vidutinė 435 Eur išmoka. Iš 2022 m. rugsėjo 12 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viekšnių seniūnijos pažymos Nr. (2022-64-PD)-66 matyti, jog ieškovė D. Z. yra deklaravusi gyvenamąją vietą kartu su savo nepilnamete dukra (duomenys neskelbtini). Iš 2020 m. gegužės 4 d. VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog nuo 2020 m. sausio 27 d. D. Z. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis D. Z. vardu yra registruota kelių transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš ieškovės byloje pateiktos AB „Lietuvos draudimas“ mokėjimo sąskaitos Nr. 779529584 nustatyta, jog ieškovei priklausančio automobilio draudimas kainuoja 29,32 Eur per mėnesį. Taip pat ieškovė 61,99 Eur per mėnesį sumoka už ryšio paslaugas (AB Telia Lietuva sąskaita už 2022 m. rugpjūčio mėn. ir UAB „Bitė Lietuva“ PVM sąskaita-faktūra serija TA Nr. 0054075031). Į bylą ieškovės pateikti komunalinių išlaidų apmokėjimo duomenys patvirtina, kad ieškovė kas mėnesį už gyvenamosios vietos išlaikymą sumoka vidutiniškai 152 Eur (ieškinio priedų 13-15 lapai bei 2023 m. vasario 20 d. į bylą pateikti papildomi įrodymai dėl išlaidų už butą 2022 m. gruodžio mėnesį ir 2023 m. sausio mėnesį).

25. Byloje atsakovo atstovo advokato pateikta 2023 m. vasario 23 d. pažyma Nr. 183 ir PKC Group Lithuania UAB 2023 m. vasario 23 d. raštas Nr. 2023/09 patvirtina, kad atsakovas V. R. nuo 2023 m. sausio 16 d. dirba, o jo darbo užmokestis už pusę 2023 m. sausio mėnesio sudaro 321,83 Eur po mokesčių. Vertinant visų mėnesio laikotarpį V. R. darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 644 Eur po mokesčių. Bylos duomenimis, atsakovas V. R. neturi nuosavybės teise priklausančio registruotino nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Iš Užimtumo tarnybos pažymos matyti, kad atsakovas nuo 2022 m. vasario 24 d. registruotas Užimtumo tarnyboje. Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. jam buvo mokama pašalpa po 176,40 Eur per mėnesį. Iš pateiktos banko sąskaitos nustatyta, kad nuo 2022 m. rugsėjo mėn. atsakovas gavo pašalpą iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos po 205 Eur. Taip pat gavo pajamų pagal paslaugų sutartį iš A. V. – pervesta 282,61 Eur, 107,28 Eur, socialinė pašalpa 205,80 Eur. Tai pat 2022 m. spalio mėn. gautos pajamos iš paslaugų sutarties su A. V. (71,50 Eur ir 67,05 Eur) ir socialinė pašalpa (176,40 Eur). Atsakovas byloje nepateikė duomenų, kad turi kitų išlaikytinių ar kad dar turi kitų finansinių įsipareigojimų.

26. Vertinant tėvų materialinę padėtį iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena su mama. Taigi ieškovė pati viena išlaiko nepilnametį vaiką. Ieškovė šiuo metu darbo neturi, jos pajamas sudaro Mažeikių rajono savivaldybės mokama išmoka, kurios dydis siekia vidutiniškai apie 435 Eur per mėnesį, tačiau ieškovė turi nekilnojamojo turto, automobilį. Nors atsakovo pajamos 2022 m. pabaigoje nebuvo didelės, tačiau šiuo metu atsakovas dirba ir jo pajamos per mėnesį sudaro 644 Eur, jokio turto neturi. Taigi įvertinus šiuos duomenis, galima teigti, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra labai panaši. Nors atsakovo gaunamos pajamos yra didesnės, tačiau ieškovė, priešingai nei atsakovas, turi turto.

27. Teismas, vertindamas tėvų materialinę padėtį ir jų galimybę teikti išlaikymą vaikui, atsižvelgia į tai, kad ieškovei tenka vaiko kasdienė priežiūra ir buitis. Taip pat įvertina ir tai, kad abu tėvai yra jauno, darbino amžiaus asmenys, jokių duomenų, kad dėl sveikatos būklės negalėtų dirbti, nėra, todėl abu turi dėti vienodas pastangas prisidėti prie vaiko išlaikymo. Nors ieškovė nurodo, kad ji šiuo metu nedirba, nes neranda darbo, kurį galėtų suderinti su vaiko priežiūra, tačiau įvertinus tai, kad šalių vaikui sprendimo priėmimo metu yra sukakę 6 metai, tai, kad vaikas lanko darželį, būrelius, jokių duomenų, kad vaikas dažnai sirgtų, nepateikta, daro išvadą, kad ieškovė turi galimybę dirbti ir taip pagerinti savo materialinę padėtį bei prisidėti didesne dalimi prie vaikui teiktino išlaikymo nei 100 Eur per mėnesį. Pastebėtina, kad abu tėvai turi imtis visų priemonių vienodai prisidėti prie vaiko išlaikymo.

28. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs mažamečio vaiko amžių, jo poreikius bei siekdamas išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą bei atsižvelgdamas į šalių materialinę padėtį, į tai, kad atsakovas yra jaunas, dirbantis asmuo, daugiau išlaikomų asmenų neturi, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo šalims teikiant išlaikymą jų mažamečiui vaikui, todėl iš atsakovo priteisina po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192, 3.194, 3.196, 3.208 straipsniai). Likusi vaiko išlaikymui reikalinga suma atskaičius valstybės išmoką (85 Eur) už vaikus, tenka ieškovei – 165 Eur.

29. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė D. Z.. Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

30. Išaiškintina, kad pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymą.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

31. CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Taigi teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovė ieškinį pateikė 2022 m. rugsėjo 14 d., įsiskolinimo prašo nuo 2020 m. sausio 1 d., taigi įsiskolinimo nereikalauja daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

32. Byloje kilo ginčas dėl įsiskolinimo už vaiko išlaikymą. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 7 033 Eur įsiskolinimą, skaičiuojant už kiekvieną mėnesį po 300 Eur, už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., iš šio laikotarpio atėmus keturis mėnesius. Teigia, kad atsakovas per šį laikotarpį yra sumokėjęs 1 367,00 Eur sumą, ir prisidėjo prie vaiko išlaikymo laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2021 m. birželio 1 d. (2 mėn.), kai šalys gyveno kartu ir nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. (2 mėn.), kai vaikas gyveno pas atsakovą ir jis jį išlaikė. Atsakovas teigė, kad jie kartu su ieškove gyveno laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 1 d., todėl jokio įsiskolinimo už šį laikotarpį neturi, o be to, vaikas nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., gyveno pas jį ir jis jį visiškai išlaikė, ieškovė prie išlaikymo neprisidėjo visiškai.

33. Byloje nekilo ginčo, kad nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. vaikas gyveno pas atsakovą ir kad jis tuo metu išlaikė vaiką.

35. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, neturi jokio pagrindo netikėti ieškove, kad jie kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį du mėnesius, o ne visą laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 1 d., kaip teigė atsakovas, todėl darytina išvada, kad atsakovas tik už šiuos du mėnesius neturi įsiskolinimo. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad ieškovė pateikė duomenis, jog ji su dukra į Lietuvą grįžo 2019 m. rugpjūčio 26 d. (byloje pateikti bilietai) bei kitais įrodymais: liudytojos parodymais, pačių šalių paaiškinimais.

36. Siekiant išsiaiškinti šią aplinkybę, teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja S. Š., ieškovės sesuo, kuri parodė, kad atsakovui grįžus iš Jungtinės Karalystės, kurį laiką šalys gyveno kartu, bet kuriais metais tiksliai nepamena. Ieškovė su atsakovu tikrai negyveno visą laikotarpį nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2021 m. gegužės mėn., kaip teigia atsakovas. Per šį laikotarpį gyveno gal keletą mėnesių, žino, kad nuo jų dukros gimtadienio (balandžio mėn.), o per Jonines atsakovo jau nebuvo, tai birželio mėn. negyveno kartu, atsakovas išvyko į Jungtinę Karalystę. Atsakovas neginčijo fakto, kad jis išvyko į Jungtinę Karalystę – 2020 m. birželio mėn. ir kad po to į Lietuvą grįžo tik 2021 m. gruodžio mėn., tačiau teigė, kad jie su ieškove visą šį laikotarpį bendravo, palaikė ryšius ir per visą šį laikotarpį teikė išlaikymą vaikui pagal išgales ir jokio įsiskolinimo už šį laikotarpį neturi.

37. Iš atsakovo pateiktos banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022. m. rugpjūčio 31 d. mėn. (32 mėn.) vaiko išlaikymui ieškovei iš viso yra pervedęs 1 217 Eur., atėmus lėšas, kurios pervestos ieškovei nurodant kitą paskirtį. Tačiau pati ieškovė pripažino, kad atsakovas per šį laikotarpį jai pervedė 1 367 Eur, todėl laikytina, kad atsakovas ieškovei vaiko išlaikymui per šį laikotarpį yra pervedęs iš viso 1 367 Eur. Taigi per mėnesį gaunasi apie 42 Eur. Nors atsakovas teigė, kad jie su ieškove nebuvo susipykę, kad jam gyvenant užsienyje, jie bendravo, tačiau tai jokiu būdu nepanaikina jo pareigos teikti vaikui išlaikymą. Atsakovo pervesta suma vaikui išlaikyti per šį laikotarpį akivaizdžiai yra per maža. Pats atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad jo darbo užmokestis tuo laikotarpiu buvo apie 1 500 Svarų sterlingų (pagal 2020-2021 m. kursą gautųsi apie 1 800 Eur) ir vaikui galėjo skirti po 150 Svarų sterlingų (apie 180 Eur), tačiau tokios sumos neskyrė. Atsakovas teigė, kad jis išlaikymą ieškovei tuo laikotarpiu perdavinėjo per savo motiną, ieškovės seserį, tačiau šių aplinkybių nepatvirtino. Apklausta liudytoja S. Š. neigė gavusi iš atsakovo lėšų, nurodė, kad yra gavusi tik vieną kartą, nes atsakovas prašė už juos nupirkti gėlių ieškovei. Daugiau jokių lėšų nėra gavusi. Atsakovas, nors teismas siūlė, tačiau atsisakė teisme apklausti jo motiną, taip pat teismui nurodė, kad negali pateikti užsienio sąskaitos, iš kurios vedė lėšas. Taigi aplinkybės, kad atsakovas teikė didesnį išlaikymą nei yra nurodyta jo banko sąskaitos išraše, nepatvirtino jokiais duomenimis.

38. Taigi atsakovas neįrodė, kad jis, gyvendamas užsienyje, laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti įsiskolinimą, teikė tinkamą išlaikymą savo vaikui (CPK 178 straipsnis.).

39. Ieškovė įsiskolinimą per mėnesį skaičiuoja 300 Eur, o atsakovas 100 Eur. Tačiau teismas, įvertinęs šalių vaiko poreikius įsiskolinimo metu (ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams tenkinti reikalinga suma 470 Eur per mėnesį, kad įsiskolinimo laikotarpiu būtų reikėję didesnės sumos, nenurodė), atsakovo tuo metu gaunamas pajamas (gavo didesnes nei šiuo metu), mano, kad atsakovas turėjo galimybę vaikui kas mėnesį teikti didesnę sumą nei dabar, nes jo darbo užmokestis buvo žymiai didesnis nei yra šiuo metu. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kokios tuo metu buvo jo išlaidos. Nurodė, kad turėjo įsiskolinimų, kad mokėjo antstolei, kuri vykdė išieškojimus, tačiau tokių duomenų teismui nepateikė.

40. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas dirbo užsienyje ir gavo nemažas pajamas, tai, kad jam pačiam pragyvenimui buvo reikalingos lėšos (galimai būsto nuomai, maistui ir kitiems būtiniems poreikiams), vaiko poreikius, atsakovo gaunamas pajamas, daro išvadą, kad šiuo laikotarpiu atsakovas turėjo visas finansines galimybes mokėti išlaikymą vaikui daugiau nei po 100 Eur, kaip nurodo atsakovas. Todėl įsiskolinimo sumą už laikotarpį, kai atsakovas dirbo ir gyveno užsienyje, skaičiuoti po 100 Eur nėra jokio pagrindo. Teismo vertinimu, atsakovas, laikotarpiu kai dirbo ir gyveno užsienyje (nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio mėn.), galėjo vaikui teikti kas mėnesį mažiausiai po 250 Eur, likusi dalis, atskaičius valstybės gaunamas išmoką (tuo metu 70 Eur), teko ieškovei.

41. Tačiau jam grįžus iš užsienio, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., materialinė padėtis buvo gerokai sunkesnė. Atsakovas pateikė duomenis, kad jam nuo 2022 m. balandžio mėn. buvo mokama socialinė pašalpa – 180,60 Eur, nuo 2022 m. liepos 22 d. – 205 Eur pašalpa (banko sąskaitos išrašas). Taip pat iš sąskaitos išrašo matyti, kad 2022 m. rugpjūčio mėn. atsakovas gavo pajamas pagal paslaugų kvitą. Kokias pajamas atsakovas gavo iki 2022 m. balandžio mėn., kai jam buvo paskirta socialinė pašalpa, nėra pateikta jokių duomenų. Atsakovo pateiktame banko sąskaitos išraše taip pat nefiksuota, kad turėtų santaupų. Be to, atsižvelgus į tai, kad jam buvo skirta socialinė pašalpa, akivaizdu, kad jo materialinė padėtis buvo suki. Taigi laikotarpiu nuo tada, kai grįžo iš užsienio, atsakovo pajamos buvo žymiai mažesnė nei iki 2021 m. gruodžio mėn., todėl akivaizdu, kad jis negalėjo vaikui tuo laikotarpiu skirti po 250 Eur. Tačiau teismo vertinimu, atsakovas tuo laikotarpiu galėjo skirti bent po 100 Eur. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas neteikė jokių duomenų dėl prastos sveikatos būklės, todėl jis turėjo imtis visų priemonių gauti daugiau pajamų ir taip bent labai minimaliai prisidėti prie vaiko išlaikymo.

42. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes laikytina, kad atsakovas įsiskolinimo suma už išlaikymą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. susidarė 5 750 Eur (23 mėn. x 250 Eur), ir už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 1 d., kai atsakovas grįžo gyventi į Lietuvą, iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. (9 mėn. x 100 Eur) – 900 Eur, iš viso įsiskolinimas už visą laikotarpį 6 650 Eur.

43. Nustačius, kad atsakovui grįžus iš užsienio, šalys kartu gyveno du mėnesius ir vedė bendrą ūkį ir kartu rūpinosi bei išlaikė vaiką, t. y. nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. (250 x 2=500), bei tai, kad du mėnesius vaikas gyveno pas atsakovą: nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. (100 x 2=200), įsiskolinimo suma mažintina. Teismas, atsakydamas į atsakovo argumentą, kad įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. turi būti mažintina dvigubai, nes ieškovė neprisidėjo prie išlaikymo ir atsakovas vaiką išlaikė vienas, nurodo, kad šiuo atveju klausimas yra sprendžiamas dėl atsakovo įsiskolinimo sumos. Byloje nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl ieškovės neteikto išlaikymo šiais mėnesiais ir dėl jos įsiskolinimo susidarymo atsakovui, todėl mažinti įsiskolinimą už šiuos mėnesius dvigubai, nėra jokio teisinio pagrindo. Taigi galima įsiskolinimo suma mažintina 700 Eur. Taip pat įsiskolinimo suma mažintina ieškinyje nurodyta ir bylos duomenimis patvirtinta suma, kurią ieškovė pati nurodė užskaitanti kaip atsakovo vaiko išlaikymui sumokėtas sumas, t. y. 1 367,00 Eur.

44. Esant nustatytoms aplinkybėms, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš dalies laikytinas pagrįstu, todėl iš atsakovo priteistinas 4 583,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., atėmus įsiskolinimą už keturis mėnesius ir atsakovo ieškovei pervestas lėšas, kurias ji pripažino kaip atsakovo sumokėtas lėšas, skirtas vaiko išlaikymui (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 96 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

46. Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškovę 100 proc. atleido nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atsakovas taip pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. spalio 31 d. sprendimu 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

47. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrius pateikė pažymą, jog už atsakovui suteiktą advokato pagalbą patyrė 433 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Tuo tarpu ieškovei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrius pateikė patikslintą pažymą, kurioje nurodyta, kad advokato išlaidos – 490 Eur.

48. Kadangi ieškovei ir atsakovui byloje buvo teikiama valstybės apmokama antrinė teisinė pagalba. Abiem šalims buvo teikiama Valstybės garantuojama teisinė pagalba 100 procentų, taigi abi šalys yra atleistos 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos ir iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti E. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku:

1. Tėvas ne vėliau kaip prieš parą suderina su vaiko motina savo ketinimą aplankyti dukrą, šio susitikimo datą, laiką ir numatomą trukmę, sutartu laiku vaiką pasiima ir grąžina, bendraujant su vaiku užtikrina jam saugią aplinką (netriukšmauja, nekonfliktuoja, nevartoja jokių psichotropinių medžiagų ir pan.);

2. Bendrauja su vaiku telefonu, kitomis ryšio priemonėmis, dalyvauja vaiko auklėjime, lavinime, sveikatos priežiūroje, nekenkiant vaiko interesams (t. y., vaikui tinkamu laiku, būdamas neapsvaigęs, nesikeikdamas ir pan.), o motina tokiam bendravimui netrukdo;

3. Pasiimdamas vaiką bendravimui iš jo gyvenamosios vietos, užtikrina vaikui saugią aplinką, tinkamas gyvenimo sąlygas ir būtiniausių vaikui reikmenų turėjimą pas save - drabužių, avalynės, higienos reikmenų, vaistų pirmai pagalbai suteikti ir pan.;

4. Gali vežtis vaiką už Lietuvos ribų tik turėdamas rašytinį motinos sutikimą; veždamasis vaiką į užsienį tėvas savo sąskaita užtikrina visų reikiamų formalumų sutvarkymą - parūpina bilietus, vaiko kelionės dokumentus, vaiką apdraudžia reikiamomis draudimo formomis, paskiepija reikiamais skiepais ir pan.;

5. Ieškovė privalo informuoti atsakovą iš anksto raštu (tinka ir elektroninės susisiekimo priemonės) apie dukters E. gyvenamosios vietos, ikimokyklinės įstaigos lankymo vietą, vėliau apie mokymosi vietą, jų pakeitimus, apie ligas bei gydymąsi gydymosi įstaigose.

Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. R., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. rugsėjo 14 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 583,00 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečio vaiko E. R., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.