- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-05
- Bylos Nr.
- e2A-427-368/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Birutė Simonaitienė, Irena Stasiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Saukla“
- Ieškovas
- UAB „Totochemical“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės ir Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saukla“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-819-1081/2022 pagal ieškovės UAB „Totochemical“ ieškinį atsakovei UAB „Saukla“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Totochemical“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Saukla“ 13 800 Eur skolą, 261,05 Eur palūkanų, 40 Eur skolos išieškojimo kompensacijos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog suteikė atsakovei paslaugas – atliko pastato šiltinimo darbus, tačiau atsakovė vengia atsiskaityti pagal 2020 m. vasario 3 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 02643.
2. Atsakovė UAB „Saukla“ su ieškiniu sutikdama iš dalies nurodė, šalys žodinio susitarimo pagrindu sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė (rangovas) įsipareigojo atlikti atsakovei (užsakovui) priklausančio statinio – autoremonto dirbtuvių cecho, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo denginio (vidaus lubų) ir sienų šiltinimo poliuretano putomis darbus, o atsakovė įsipareigojo už šiuos darbus sumokėti šalių sutartą kainą. Šalys konkretaus šiltinimo darbų termino nenustatė. Šalys susitarė, kad vidaus lubų šiltinimo poliuretano putomis storis bus 10-15 cm intervale, o sienų šiltinimo poliuretano putomis storis bus 5-10 cm intervale. Šalys nustatė fiksuotą darbų kainą, t. y. susitarė, kad maksimalus leistinas šiltinimo darbų bendros sumos dydis yra 8 000 Eur. Ieškovė šiltinimo darbų atlikimo metu nė karto nesikreipė į atsakovę dėl šiltinimo darbų kainos didinimo, todėl atsakovei nesuprantama ieškovės pozicija ir reikalavimas už statinio šiltinimo darbus sumokėti ženkliai didesnę 2020 m. vasario 3 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą darbų atlikimo kainą 16 689 Eur (įskaičius PVM), o ieškinyje prašomą priteisti 13 800 Eur (be PVM) sumą. Nei ieškinyje ir nei viename prie ieškinio pridedamame dokumente, ar ieškovės reikalavimo pagrindu laikomoje PVM sąskaitoje faktūroje nėra nurodytas sunaudotos šiltinimo darbų atlikimui medžiagos (poliuretano putų) kiekis, be to nenurodyta darbų atlikimo vieta. Be to, atlikti darbai turi trūkumų – 2020 m. birželio 30 d. atlikus statinio apžiūrą nustatyta, kad vizualiai apžiūrint apšiltintą denginį iš patalpos pusės, pastebėta, kad denginys padengtas poliuretano putomis nevienodu storiu, visame plote matosi perėjimai, tad stogo denginys apšiltintas nevienodai, denginio apšiltinto paviršiaus storis svyruoja nuo 8 cm iki 11,5 cm storio, apšiltinimo storio vidurkis – 9,75 cm, būtina papildomai paviršių padengti poliuretano putomis, kad būtų išlaikytas maksimaliai vienodas apšiltinimo storis; ties briaunomis nustatyta, kad storis plaukioja nuo 3 cm iki 5 cm, vertinant viso denginio apšiltinimo storį – ties briaunomis neužtikrinamas pakankamas apšiltinimo medžiagos storis, dėl apšiltinamo sluoksnio nevienodumo, ties briaunomis gali susidaryti kondensatas, būtina papildomai paviršių padengti poliuretano putomis, kad būtų išlaikytas maksimaliai vienodas apšiltinimo storis; padengtos sienos tarp pagrindinio autoremonto dirbtuvių cecho ir gretimos patalpos poliuretano putomis storis svyruoja nuo 2 cm iki 5 cm, apšiltinimo vidurkis – 3,5 cm, būtina papildomai paviršių padengti poliuretano putomis, kad būtų išlaikytas maksimaliai vienodas apšiltinimo storis. Dėl netinkamai atliktų šiltinimo darbų, nepašalinus esminių šių darbų defektų, autoremonto dirbtuvių cechas negali būti naudojamas pagal paskirtį, nes nustatyti defektai yra ne estetiniai, o keliantys pavojų statinio naudojimui. Atsakovė nebuvo informuota apie šiltinimo darbų atlikimo pradžią ir užbaigimą, taip pat negavo ieškovės pranešimo apie pasirengimą perduoti šiltinimo darbų rezultatą, o apie atliktus darbus sužinojo ieškovei pateikus PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovė nepateikė jokio darbų perdavimo - priėmimo akto, atsakovė šiltinimo darbų rezultato nepriėmė, todėl ieškovės reikalavimas apmokėti už atliktus šiltinimo darbus bei apmokėti palūkanas yra nepagrįstas.
3. Ieškovė dublike nurodė, jog nesutinka su atsakovės pozicija, kad tarp sutarties šalių buvo sutarta konkreti kaina, už kurią ieškovė privalėjo atlikti viso pastato, tai yra lubų ir sienų šiltinimą. Atsakovė nurodė išgalvotą 8 000 Eur sumą už visus atliktus statybinius darbus, nes tarp sutarties šalių nebuvo sutarta konkreti bendra suma ir tai negalėjo būti atlikta nei teoriškai, nei preliminariai, nei praktiškai, nes visos ieškovės patirtos išlaidos ir pajamos yra matuojamos išpurkštų poliuretanų putų kubais. Tarp sutarties šalių buvo tariamasi, kad pučiamų putų storis bus nuo 5 cm iki 10 cm storio ir tokias vietas, kur turi būti 10 cm, nurodys asmeniškai atsakovas, o kitose vietose turi būti 5 cm. Ieškovės darbuotojai atlikdami putimo darbus gavo konkrečius nurodymus ir vietas, kur turi būti pučiamas 10 cm putų storis, o kur pučiamas 5 cm storis. Visi šiltinimo darbai buvo atlikti dar 2019 metų spalio mėnesį, o PVM sąskaita faktūra išrašyta tik 2020 m. vasario 3 d., nes iki to momento atsakovė vengė bet kokio kontakto su ieškove ir ji negalėjo išrašyti ir perduoti PVM sąskaitos faktūros. Atsakovė elgiasi nesąžiningai ir kaip verslininkas bando savo pastatą gerinti kitų sąžiningų verslininkų sąskaita, bando bet kokiu veiksmu atitolinti privalomus skolos mokėjimus. Ieškovė 2020 m. gegužės 4 d. teikė registruotą pranešimą atsakovei dėl skolos apmokėjimo ir bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovė į tai nereagavo ir jokių priemonių apmokėti įsiskolinimo nesiėmė, o toliau bandė bet kokiais veiksmais išvengti mokėjimo už gautas paslaugas. Apžiūros aktas surašytas nedalyvaujant ieškovės atstovui; apžiūros aktas surašytas nekompetentingų asmenų, neturinčių jokios teisės atlikti tokias apžiūras ir teikti savo išvadas; nenurodyta, kas ir kada atliko matavimo darbus, kuriuose vietose konkrečiai fiksuotas statybinės medžiagos storis; nepateiktas matuojamo instrumento sertifikatas ar kitas lydintis jį dokumentas; nenurodytos ir nefiksuotos vietos kur buvo atliekamas toks purškiamos putos storio matavimas; nepateikta sutartis Nr. STP2020/06-002, nes tik ja remiantis buvo atliktas purškiamų putų matavimo storis, buvo nurodytos ir fiksuotos sutarties šalių pareigos, atsakomybė; nepateikti dokumentai kokius įsipareigojimus prisėmė komisijos nariai ir kaip buvo apmokėta už suteiktas paslaugas; nepateikti dokumentai, kurie nustato komisijos narių išsilavinimą, jų turimus sertifikatus, leidimus, galimybę teikti tokias paslaugas, daryti atitinkamas statybines išvadas, jas tvirtinti ir gauti atlygi už tokias paslaugas; komisija savo išvadoje nustatė (1 punktas), kad denginys apšiltintas nevienodai, tačiau nenurodo kur, kiek ir kokioje vietoje yra tokie neatitikimai (storių skirtumai) ir kokiais dokumentais komisijos nariai remiasi darant tokias atitinkamas išvadas dėl storių neatitikimo. Komisija savo išvadoje nustatė (2 punktas), kad ties briaunomis storis plaukioja nuo 3 cm iki 5 cm, tačiau nenurodo konkrečios vietos, kur tai pasireiškia ir kuo tai pasireiškia, kaip tai buvo nustatyta, fiksuota, nes pateiktos nuotraukos yra padarytos nekokybiškai, nenurodant ir neaprašant vietos, trūksta papildomos informacijos. Išanalizavus pateiktą „Statinio apžiūros aktą“, jo surašymą, jo pagrįstumą ir pateiktą išvadą matosi, kad komisija nenustatė statybinių darbų defektų, o tik nurodė, kad skiriasi panaudotų medžiagų storis, todėl komisija privalėtų atsakyti kokiu įstatymu, dokumentu rėmėsi darydama tokią išvadą ir ar visi komisijos nariai, kurie dalyvavo surašant aktą sutiko su tokia išvada, kodėl nėra komisijos narių parašų ant apžiūros akto. Atsakovės UAB „Saukla“ direktorius S. K. asmeniškai atrakino įmonei priklausančio sandėlio duris, kuriame privalėjo ieškovė atlikti aptartus statybinius darbus, asmeniškai nurodė, kur ir kokiu storiu pūsti šiltinimo putas, o dirbant ieškovės darbuotojams, atsakovės atstovas nuolat dalyvavo visame procese. Baigus užsakytus statybinius šiltinimo darbus, atsakovės atstovas, tai yra direktorius S. K., asmeniškai buvo supažindintas su išpūstų medžiagų kiekiu, kubais.
Atsiliepimas
4. Atsakovė triplike nurodė, jog atsakovė nebuvo įsipareigojusi dalyvauti atliekant šiltinimo darbus bei duoti nurodymus. Tarp šalių buvo susitarta dėl vidaus lubų šiltinimo poliuretano putomis storio 10-15 cm intervalo ir sienų šiltinimo poliuretano putomis storio 5-10 cm intervalo, užtikrinant žemutinę šiltinio storio ribą. Ieškovė iki šiol nenurodė darbų, atitinkamai ir medžiagų vieneto kainos, nepagrindė šiltinimo darbams fiksuotų, sunaudotų medžiagų kiekio atsakovei priklausančiame darbų atlikimo objekte. Ieškovė vadovaujasi savo parengta sąskaita už suteiktas paslaugas, kaip neabejotinai teisingu ir vieninteliu dokumentu, pagrindžiančiu atsakovės prievolę ieškovei, tačiau ginčydama atsakovės argumentus, oficialius dokumentus, nepateikia jokių rašytinių, objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atlikti vidaus pastato šiltinimo darbai atlikti kokybiškai, naudojant sertifikuotas medžiagas, pagrindžiančių darbų apimtį, sunaudotų medžiagų fiksuotą kiekį, jų įkainius ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės ieškovės reikalavimo apimties pagrįstumui įvertinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu, ieškinį tenkindamas visiškai, priteisė iš atsakovės UAB „Saukla“ ieškovei UAB „Totochemical“: 13 800 Eur skolą; 261,05 Eur palūkanų; 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (13 800 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. birželio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų; 317 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas, kompleksiškai įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus ir proceso dalyvių paaiškinimus, atsižvelgęs į ieškovės apšiltinto atsakovei priklausančio objekto specifiškumą, paviršiaus netolygumą ir briaunuotumą, tarpus ir įtrūkimus bei tai, kad šiltinama buvo medžiaga, kuri patenka ir užpildo visas ertmes ir tarpus, kas akivaizdžiai padidina sunaudotos medžiagos kiekį, sprendė, jog sunaudotos medžiagos kiekis ir galutinė darbų kaina negali būti skaičiuojama pagal apšiltintą plotą ir apšiltinimo storį, o ieškovės nurodytas sunaudotos medžiagos kiekis – 230 m³ yra labiau tikėtinas nei atsakovės nurodytas – 122,18 m³ medžiagos kiekis. Nors ieškovė versdama panaudotos medžiagos litrus į kubinius metrus vadovaujasi ne visuotinai pripažinta matematine formule, kad 1 m³ sudaro 1000 l (vandens), ieškovės atstovo, liudytojų V. Ž. ir V. T. paaiškinimai bei pateikta Pagamintų medžiagų deklaracija patvirtina, kad ieškovė, atsižvelgiant į naudojamų medžiagų pakuočių (statinių) talpą, naudojamų medžiagų tankį ir įprastą tokių medžiagų išeigą, yra išvedusi formulę, pagal kurią 1 m³ išpučiamos medžiagos sudaro 10,03 l. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad taikant įprastą matematinę formulę ieškovės sunaudotos medžiagos kiekis būtų neproporcingai mažas, ką pripažino ir atsakovės atstovas, taip pat į tai, kad ieškovės pateiktos formulės teisingumas nėra paneigtas, sprendė, jog ieškovės sunaudotos medžiagos kiekis 2306 l, kas sudaro 230,6 m³ yra labiau realus ir pagrįstas. Kadangi šalys buvo sutarusios, jog už vieną kubinį metrą medžiagos bus mokama 60 Eur, ieškovė pagrįstai apskaičiavo, jog galutinė darbų kaina yra 13 800 Eur be PVM. Nors atsakovės atstovai teigė, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog darbų kaina neviršys 8000 Eur, šią aplinkybę patvirtino tik pats atsakovės direktorius, o ieškovės atstovas bei liudytojas V. T. patvirtino, jog galutinė darbų kaina aptarta nebuvo. Teismas vertino, kad atsakovės pateikta kitos bendrovės preliminari apšiltinimo kaina, sudaranti 9471,60 Eur galėtų būti taikoma kaip orientacinė, jei ieškovės apšiltintas paviršius būtų buvęs lygus, tačiau nagrinėjamu atveju taip nebuvo, be to nurodyta kaina yra preliminari minimali tokio objekto apšiltinimo kaina, pateikta neatsižvelgiant į objekto specifiškumą ir konkrečias aplinkybes (apšiltinto paviršiaus netolygumus ir t.t.), todėl teismas nurodė, kad šia kaina vadovautis pagrindo nėra. Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes ir šalių pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, jog ieškovės pateikti įrodymai yra pakankami susiformuoti teismo įsitikinimui, kad atsakovės objekte buvo sunaudotas būtent ieškovės nurodytas medžiagos kiekis, todėl nesant ginčo dėl to, kad už kubinį metrą panaudotos medžiagos buvo sutarta 60 Eur kaina, ieškovės reikalavimą dėl 13 800 Eur skolos už pastato šiltinimo darbus priteisimo teismas tenkino.
7. Teismas akcentavo, kad nagrinėjant bylą iš naujo šalims buvo ne vieną kartą pasiūlyta svarstyti galimybę skirti byloje ekspertizę arba atlikti statinio apžiūrą dalyvaujant abiejų šalių atstovams, pateikti papildomus įrodymus dėl darbų apimties ir kokybės, tačiau nei viena iš šalių ekspertizės paskirti neprašė, pakartotinai apžiūrėti statinio nepageidavo ir papildomų įrodymų dėl atliktų darbų apimties ir kokybės teismui nepateikė. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, taip pat tai, kad atsakovė jau gavusi 2020 m. vasario 3 d. PVM sąskaitą faktūrą apie darbų pabaigą žinojo, tačiau nesiėmė nieko, kad šie darbai būtų tinkamai priimti, pretenzijas dėl darbų kokybės pradėjo reikšti ieškovei tik po to, kai ši kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, ieškovės vienašališkai pasirašyto atliktų statybinių darbų akto atsakovė neginčijo, o vienintelis įrodymas dėl atliktų darbų trūkumų, t. y. statinio apžiūros aktas, nėra pakankamas neginčijamoms išvadoms dėl atliktų darbų trūkumų daryti, sprendė, jog atsakovė neįrodė, jog ieškovės atlikti darbai yra su trūkumais, dėl kurių objekto negalima naudoti pagal paskirtį ir dėl to rangos darbų kaina turėtų būti mažinama. Papildomai teismas vertino tai, jog tame pačiame 2020 m. birželio 30 d. statinio apžiūros akte esančioje fotonuotraukoje matyti, kad objekte yra remontuojamas automobilis, kas patvirtina, kad statinys gali būti ir yra naudojamas pagal paskirtį. Esant šioms aplinkybėms atsakovės teiginius, kad ieškovės atlikti darbai yra nekokybiški, teismas laikė neįrodytais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Saukla“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti visas pirmojoje ir apeliacinėje instancijose šioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas, iš esmės apsiribojęs byloje esančiais tais pačiais duomenimis, apeliacinės instancijos teismo įvertintais, kaip nepakankamais ieškovės deklaruojamam sunaudotu medžiagų kiekiui patvirtinti, šiltinimo įrangos skaitiklio rodmenis laikė teisingais ir konstatavo, kad ieškovės nurodytas sunaudotos medžiagos kiekis pagal šiltinimo įrangos skaitiklį – 230 m³ yra labiau tikėtinas nei atsakovės pagal ploto ir šiltinamo sluoksnio storio kriterijus apskaičiuotas – 122,18 m³ medžiagos kiekis.
8.2. Apeliantė nesutinka su teismo konstatuota aplinkybe, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl galutinės kainos nustatymo vadovaujantis faktinio šiltinimo medžiagos sunaudojimo kriterijumi, neįvertinus galutinės kainos ir pabrėžia, kad vienas iš ginčo dalyku ir buvo būtent šalių ginčas dėl susitarimo dėl konkrečių darbų apimties ir kainos. Apeliantės pateikta „Termotec“ pavyzdinė šiltinimo poliuretano putomis preliminari kaina už šiltinimo darbų įvykdymą, akivaizdžiai yra artimesnė atsakovės (apeliantės) įrodinėjamai 8000,00 Eur bendrai kainai, kuri skiriasi apytiksliai tik 1500,00 Eur suma, nei ieškovės reikalaujamai priteisti 13800,00 Eur kainai, kuri skiriasi netgi daugiau nei 4000,00 Eur suma, netgi dar nepritaikius PVM.
8.3. Apeliantė nurodo, kad ieškovės šiltinimo įrangos atitiktis sertifikuotai įrangai bei ieškovės įrodinėjama litrų pavertimo į kubinius metrus formulė, neva kad 10 l atitinka 1 m³, ieškovei bandant paneigti matematinį, visuotinai pripažintą skaičiavimą, kad 1 m³ atitinka 1000 litrų, tebuvo pagrįsti vien tik pačios ieškovės deklaracija, šis dokumentas, pačios ieškovės sukurtas dirbtinai, pradėjus civilinę bylą nagrinėti iš naujo ir ieškovei negalint pateikti jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad šiltinimo poliuretano putomis įranga ir jos skaitiklis yra sertifikuoti ir rodo teisingą šiltinimo medžiagos, sunaudotos atsakovės objekte, išeigą. Atsakovė 2022 m. kovo 30 d. prašymu teismui pateikė 2022 m. kovo 29 d. Eksperto (specialisto) išvadą dėl tūrio mato vienetų skaičiavimo ir vertimo 1 m³ į litrus, pagrindžiančią civilinės bylos išnagrinėjimui reikšmingą aplinkybę, kad vadovaujantis matematiniais principais, 1 m³ sudaro ne 10 l, o 1000 litrų.
8.4. Bylą nagrinėjant iš naujo, ieškovė pirmosios instancijos teismui jokių įrodymų dėl šiltinimo įrangos skaitiklio atitikties sertifikuotai įrangai, taigi ir skaitiklio rodmenų teisingumui pagrįsti, nepateikė. Ieškovė taip pat nepateikė jokių papildomų įrodymų, patvirtinančių atliktų konkrečių šiltinimo darbu apimtį, bei taikytiną darbų kainą darbų atlikimo dieną ir šios kainos taikymo pagrindimą.
8.5. Apeliantės teigimu, ieškovė nepranešė atsakovei apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą ir darbų priėmimas nebuvo įformintas rangos sutarties šalių pasirašytu aktu. Ieškovės, kuri neįvykdė esminės sutarties sąlygos – įstatymo nustatyta tvarka neperdavė atliktų darbų rezultato užsakovei (apeliantei), reikalavimas apmokėti už ginčo objekte atliktus rangos (šiltinimo) darbus, negali būti tenkinamas 2019 m. spalio 4 d. Atliktų statybinių darbų akto pagrindu, kadangi jis nėra tinkamas įrodymas. Aplinkybė, jog objekte yra laikomas koks nors turtas, šio ginčo atveju neeliminuoja apeliantės teisės įrodinėti esant šiltinimo darbų trūkumams.
8.6. Teismas, konstatuodamas, kad ieškovės vienašališkai pasirašyto atliktų statybinių darbų akto atsakovė neginčijo, taigi atsakovė neįrodė, jog ieškovės atlikti darbai yra su trūkumais, dėl kurių objekto negalima naudoti pagal paskirtį ir dėl to rangos darbų kaina turėtų būti mažinama, išėjo už ieškinio ribų, t. y. pasisakė dėl byloje ieškinio pagrindu nenurodytų faktų.
8.7. Apeliantė įsitikusi, kad ieškovė neįrodė darbų apimties (sunaudoto šiltinimo darbams 230 m³ poliuretano putų kiekio), kurios pagrindu reiškė reikalavimą į apeliantę 13800,00 Eur apimtyje, taigi toks reikalavimas yra deklaratyvus ir prieštarauja sąžiningumo bei protingumo principams, kadangi nurodyta šiltinimo darbų kaina yra neprotinga ir nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, reguliuojančias rangos darbų kainos ir jos apskaičiavimo būdus ir kriterijus, be to ir netinkamai pritaikęs procesines, t. y. įrodinėjimo normas, padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad apeliantei priklausančio pastato vidaus šiltinimo darbų atlikimui buvo sunaudota 230 m³ poliuretano putų, kurios pagrindu visiškai nepagrįstai ieškinį tenkino visiškai.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Totochemical“ prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ieškovė negali ir neturi teisės skaičiuoti savo sunaudotų medžiagų kiekių taip, taip kaip to nori apeliantė. Atsakovė skaičiuodama išeigą kvadratais, skaičiuoja, kad jos pučiamos sienos, stogas yra lygaus paviršiaus, nėra jokių tarpų, nuskylimų, tuščių erdvių, plokščių išlinkimo, kurias reikia papildomai užpildyti, norint pasiekti atitinkamą šiltinimo storį. Faktą, kad nebuvo sutarta galutinė kaina, o kaina bus nustatyta pagal sunaudotų medžiagų kiekius patvirtino ir liudytojai.
9.2. Atsakovė turi ir privalo įrodyti arba nuginčyti pateiktą vienintelio Lietuvoje gamintojo UAB „Totochemical“ sertifikatą bei išpurškiamos medžiagos kiekį iš dviejų naudojamų sudėtinių komponentų.
9.3. Nors atsakovė nesutinka su teikiamais skaitliuko rodmenimis, tačiau teismui nepateikia jokios lydinčios medžiagos, įrodymų, kuriais pagrįstu savo teisėtumą dėl tokių faktų buvimo.
9.4. Ieškovės vienašališkai pasirašyto atliktų statybinių darbų akto atsakovė neginčijo, nei po atliktų darbų, nei po pateiktos PVM sąskaitos-faktūros bei lydinčių dokumentų pateikimo, o vienintelis įrodymas dėl atliktų darbų trūkumų pareikštas pateikus ieškinį. Teismo procesas vyksta jau 2 metus, kad atsakovė bando išvengti atsakomybės, teikdama nemotyvuotus pasisakymus ir klaidingas išvadas apeliaciniame skunde.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl sunaudotų medžiagų kiekio ir darbų kokybės pagal žodinę rangos sutartį.
12. Byloje nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo - spalio mėnesį ieškovė pagal žodinį susitarimą su atsakove atliko atsakovei priklausančiame objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), stogo ir sienų šiltinimo poliuretano putomis darbus. Darbus ieškovė atliko savo medžiagomis ir savo įranga. Sutarta, jog darbų kaina bus apskaičiuojama pagal sunaudotos medžiagos kiekį, už kubą mokant 60 Eur. 2019 m. spalio 4 d. atliktų statybinių darbų akte nurodyta, jog ieškovė sunaudojo 230 m³ (2300 l) poliuretano putų. Ieškovė pateikė poliuretano putų pūtimo įrangos skaitiklio duomenų nuotraukas ir paaiškino, jog bendras išpūstos medžiagos kiekis už konkrečią dieną matomas skaitiklio parodymų paskutinėje grafoje. Ieškovė detalizavo, jog 2019 m. rugsėjo 24 d. buvo sunaudota 212 litrų medžiagos, 2019 m. rugsėjo 25 d. 292 litrų, 2019 m. rugsėjo 26 d. – 398 litrų, 2019 m. rugsėjo 27 d. – 294 litrų, 2019 m. rugsėjo 30 d. – 312 litrų, 2019 m. spalio 1 d. – 228 litrų, 2019 m. spalio 2 d. – 260 litrų, 2019 m. spalio 3 d. – 310 litrų, bendras litrų kiekis yra 2306, kas sudaro 230,6 m³. 2020 m. vasario 3 d. ieškovė pagal sunaudotą medžiagų kiekį ir sutartą kainą išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Serija TOT, Nr. 02643 13 800 Eur sumai be PVM.
13. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
Dėl šiltinimo darbų kainos ir apimties
14. Apeliantė nesutikdama su skolos iš jos priteisimu, apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, pažeidė įrodinėjimo taisykles ir materialinės teisės normas, t. y. neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, iš esmės neatkleidęs bylos esmės, nepašalinęs prieštaravimų, netinkamai taikė rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Tokiai apeliantės dėstomai pozicijai apeliacinės instancijos teismas nepritaria.
15. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2011).
16. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė rangos sutartis, dėl rangos darbų šalys tarėsi žodžiu, taigi rašytinis susitarimas dėl darbų kainos sudarytas nebuvo. Nagrinėjamu atveju šalys nesutaria dėl galutinės darbų kainos, kuri pagal šalių susitarimą turėjo būti skaičiuojama už vieną kubinį metrą medžiagos mokant 60 Eur, tačiau, kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, šalys nurodo skirtingus skaičiavimo metodus, todėl suma už atliktus darbus skiriasi.
17. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 p.). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 p.).
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo motyvus, kurių pagrindu visiškai tenkintas ieškovės ieškinys, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi pirmiau nurodytomis kasacinio teismo suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu įrodymų vertinimu, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
19. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovės nurodytas sunaudotos medžiagos kiekis pagal šiltinimo įrangos skaitiklį – 230 m³ yra labiau tikėtinas nei atsakovės pagal ploto ir šiltinamo sluoksnio storio kriterijus apskaičiuotas – 122,18 m³ medžiagos kiekis. Teisėjų kolegija neuri teisinio pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
20. Visų pirma, iš ieškovės pateiktų teismui nuotraukų ir kitos byloje esančios medžiagos matyti, kad sienose tarp plytų yra dideli tarpai, plyšiai, lubose yra ventiliacijos angos, kurios užkaltos lentomis ir sujungtos prie esamų stogų plokščių, tarp lentų taip pat yra ne maži tarpai, taip pat yra ventiliacinės angos, plokštės brianuotos su išsikišimais ir išlinkimais, tarp plokščių didžiulės tuštumos ir erdvės, nuskylimai, todėl akivaizdu, kad pučiant „Poliuretano“ medžiagomis, visi šie tarpai yra visiškai užpildomi, tai lemia atitinkamai didesnį sunaudojamą šiltinimo medžiagos kiekį, kuris iš esmės vizualiai nėra matomas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė panaudotos poliuretano medžiagos išeigą skaičiuoja kvadratais, neįvertindama, kad stogas yra nėra lygaus paviršiaus, yra tarpai, nuskylimai, tuščios erdvės, plokščių išlinkimas, kurias reikia papildomai užpildyti, norint pasiekti atitinkamą šiltinimo storį. Šiuo atveju ieškovės sunaudotų medžiagų kiekis yra skaičiuojamas nuo sunaudotų medžiagų „Poliuretano“ išpurškiamų kubų kiekio, kuris yra fiksuojamas purškiamos aparatūros kompiuterinėje parodymų skalėje, o ne nuo išpurškiamų kvadratų, ploto, storio, kaip to nori ir pageidauja apeliantė. Apeliantė nepateikė objektyvių duomenų patvirtinančių, kad šiltinimo poliuretano putomis įranga ir jos skaitiklis yra nesertifikuoti ir, ar rodo neteisingą šiltinimo medžiagos, sunaudotos atsakovės objekte, išeigą.
21. Antra, ieškovės pateiktose skaitiklių parodymų nuotraukose ir 2019 m. spalio 4 d. atliktų statybinių darbų akte užfiksuoti duomenys patvirtina, kad atliekant šiltinimo darbus atsakovės objekte buvo sunaudota 2306 litrų medžiagos. Pati ieškovė gamina naudojamas poliuretano putas iš poliolio ir izocionato, o darbai buvo atliekami nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2019 m. spalio 3 d.. Atsižvelgiant į naudojamų medžiagų tankį, apskaičiuojant sunaudotos medžiagos kiekį, t. y. verčiant litrus į kubinius metrus, gaunasi, kad 1 m³ poliuretano medžiagos gauti yra sunaudojama 10 l skystos medžiagos. Gamintojas UAB „Totochemical“ deklaruoja, kad iš vieno komplekto (viena statinė poliolio + viena statinė izocionato) galimas bendras medžiagų išpūtimas 40 m³. Medžiagos sandėliuojamos statinėse, poliolio vienoje statinėje yra 220 kg (220 kg / 1,13kg/m3 = 194,69 l), o izocionato 250 kg (250 kg / 1,21 kg/m3 = 206,61 l); 194,69 l + 206,61 l = 401,3 l išpučiamos medžiagos, 401,3 l / 40 m3 = 10,03 l. Kadangi atsakovės objekte buvo sunaudota 2306 litrų medžiagos, pavertus ją į kubinius metrus gaunasi 230,6 m³, kuris yra fiksuotas ieškovės atsakovei pateiktoje PVM sąskaitoje-faktūroje. Pati apeliantė teisminio proceso metu tvirtindama, kad ieškovės matematiniai skaičiavimai yra nepagrįsti, nes pagal visuotinai pripažintą formulę 1 m³ sudaro 1000 l, sutiko ir pripažino, jog skaičiuojant pagal šią formulę, ieškovės sunaudotos medžiagos kiekis 2,3 m³ būtų neproporcingai mažas. Nors atsakovė nesutinka su ieškovės teikiamais skaitliuko rodmenimis, tačiau apeliantė nepateikė įrodymų, kuriais būtų paneigtas ieškovės pateiktų duomenų pagrįstumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje liko nepaneigtas ieškovės, kaip darbų vykdytojos, atsakovės objekte sunaudotos medžiagos kiekis. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo pritarti apeliantei, kad 2022 m. kovo 29 d. Eksperto (specialisto) išvada dėl tūrio mato vienetų skaičiavimo ir vertimo 1 m³ į litrus, pagrindžia esminę aplinkybę, kad vadovaujantis matematiniais principais, 1 m³ sudaro ne 10 l, o 1000 litrų. Šiuo atveju reikšminga tai, kad ieškovė yra ne tik statybinių šiltinimo darbų atlikėja, bet ir vienintelė Lietuvoje „Poliuretanas“ medžiagos gamintoja, todėl jos pateikti skaičiavimai, taikoma formulė ir purškiamos aparatūros kompiuterinėje parodymų skalėje fiksuoti parodymai, apeliantės liko nepaneigti.
22. Apeliantė nurodo, kad byloje yra kilęs šalių ginčas dėl susitarimo – darbų apimties ir kainos. Priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliantės pateikta „Termotec“ pavyzdinė šiltinimo poliuretano putomis preliminari kaina už šiltinimo darbų įvykdymą, akivaizdžiai yra artimesnė atsakovės (apeliantės) įrodinėjamai 8000,00 Eur bendrai kainai, kuri skiriasi apytiksliai tik 1500,00 Eur suma, nei ieškovės reikalaujamai priteisti 13800,00 Eur kainai, kuri skiriasi netgi daugiau nei 4000,00 Eur suma, netgi dar nepritaikius PVM. Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.
23. Pirma, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgė į atsakovės byloje pateiktus komercinius pasiūlymus į šiltinimo poliuretano putomis preliminarią kainą. Skundžiamo sprendimo motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas šį komercinį pasiūlymą nors ir laikė abstrakčiu (nurodyta kaina yra preliminari minimali tokio objekto apšiltinimo kaina, pateikta neatsižvelgiant į objekto specifiškumą ir konkrečias aplinkybes), tačiau pagrįstai vertino ir sprendė, jog tai nepatvirtina atsakovės teiginių, kad pagal tarp atsakovės ir ieškovės sudarytą žodinę sutartį buvo nustatyta bendra 8000,00 Eur darbų apimties kaina. Antra, kadangi šalys buvo sutarusios, jog už vieną kubinį metrą medžiagos bus mokama 60 Eur, ieškovė pagrįstai apskaičiavo, jog galutinė darbų kaina yra 13 800 Eur be PVM. Nors apeliantė tvirtina, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog darbų kaina neviršys 8000 Eur, šią aplinkybę patvirtino tik pats atsakovės direktorius. Faktą, kad nebuvo sutarta galutinė kaina, o kaina bus nustatyta pagal sunaudotų medžiagų kiekius patvirtino ir kiti liudytojai. Trečia, apeliantė tvirtindama, kad buvo sutarta bendra 8000,00 Eur darbų apimties kaina, nepateikė įrodymų, kad ieškovei atlikus darbus, ši suma darbų vykdytojai buvo sumokėta. Priešingai, apeliantė prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, nors sutinka su galimai bendrai aptarta 8000,00 Eur darbų kaina. Ketvirta, apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas, t. y. tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl ieškovės ieškinys pagrįstai tenkintas visa apimtimi.
Dėl atliktų darbų kokybės
24. Apeliantės teigimu, ieškovė nepranešė atsakovei apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą ir darbų priėmimas nebuvo įformintas rangos sutarties šalių pasirašytu aktu. Apeliantės nuomone, reikalavimas apmokėti už ginčo objekte atliktus rangos (šiltinimo) darbus, negali būti tenkinamas pagal 2019 m. spalio 4 d. Atliktų statybinių darbų aktą, kadangi jis nėra tinkamas įrodymas, o aplinkybė, jog objekte yra laikomas koks nors turtas, šio ginčo atveju neeliminuoja apeliantės teisės įrodinėti esant šiltinimo darbų trūkumams. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija teismas nesutinka.
25. Byloje nustatyta, kad ieškovei užbaigus darbus atsakovės objekte, objektas dalyvaujant abiejų šalių atstovams apžiūrėtas nebuvo ir atliktų darbų kokybė vertinta nebuvo, tačiau abiejų šalių atstovai patvirtino, kad užbaigus darbus objekto raktai buvo grąžinti atsakovės atstovui, atsakovės dublike nurodyta, jog apie atliktus darbus ji sužinojo ieškovei pateikus 2020 m. vasario 3 d. PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovės teigimu atsakovės atstovas vengė priimti darbus, todėl 2019 m. spalio 4 d. atliktų statybinių darbų aktas buvo išsiųstas jai registruotu paštu, tačiau grįžo neįteiktas, atliktų statybinių darbų aktas yra pasirašytas vienašališkai tik ieškovės atstovo. Atsakovės objekte buvo atlikti šiltinimo darbai, buvo naudojamos ieškovo medžiagos ir technika. Iki ieškovės kreipimosi į teismą momento, atsakovė neginčijo vienašališkai pasirašyto ir pateikto statybinių darbų atlikimo akto, išrašytos PVM sąskaitos faktūros, pateiktų medžiagų sertifikatų ir kiekio. Teisėjų kolegija sutinka su teismo pozicija, kad apeliantė neįrodė, jog ieškovės atlikti darbai yra su trūkumais, dėl kurių objekto negalima naudoti pagal paskirtį ir dėl to rangos darbų kainą turėtų būti mažinama. Apeliantė sąmoningai nutyli aplinkybę, kad nagrinėjant bylą iš naujo, šalims buvo ne vieną kartą pasiūlyta svarstyti galimybę skirti byloje ekspertizę arba atlikti statinio apžiūrą dalyvaujant abiejų šalių atstovams, pateikti papildomus įrodymus dėl darbų apimties ir kokybės, tačiau nei viena iš šalių ekspertizės paskirti neprašė, pakartotinai apžiūrėti statinio nepageidavo ir papildomų įrodymų dėl atliktų darbų apimties ir kokybės teismui nepateikė. Tai, kad 2020 m. birželio 30 d., statinio apžiūros akte esančioje fotonuotraukoje matyti, kad objekte yra remontuojamas automobilis, iš tiesų patvirtina, kad statinys gali būti ir yra naudojamas pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, atmesti apeliantės teiginiai, kad ieškovės atlikti darbai yra nekokybiški.
26. Neišeidamas už ieškinio reikalavimo ribų, teismas šioje byloje vertino ir pasisakė tik dėl atliktų šildymo darbų apimties ir kainos pagrįstumo, todėl neteisi apeliantė tvirtindama, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovės vienašališkai pasirašyto atliktų statybinių darbų akto atsakovė neginčijo, taigi atsakovė neįrodė, jog ieškovės atlikti darbai yra su trūkumais, dėl kurių objekto negalima naudoti pagal paskirtį ir dėl to rangos darbų kaina turėtų būti mažinama, išėjo už ieškinio ribų, t. y. pasisakė dėl byloje ieškinio pagrindu nenurodytų faktų.
27. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.
29. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
30. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.