Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. T. ieškinį atsakovei L. T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, trečiasis asmuo AB SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, jog santuokoje negyvena nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. Savo sutuoktinės niekuo nekaltina, paaiškino, jog skiriasi jų požiūriai į tam tikrus dalykus, todėl, kadangi atsakovė nesutiko skirtis bendru sutarimu, prašo išskirti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kuri pasireiškia jų abiejų nesutarimu.

Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad priežasčių, dėl kurių reikėtų nutraukti santuoką, nėra, bet jei kitaip negalima, skirtis sutinka. Papildomai paaiškino, jog gyvenant santuokoje, ieškovas jokių priekaištų jai neturėjo, todėl, kai sužinojo, kad ieškovas nori skirtis, buvo staigmena. Nesupranta kokios tikrosios prašymo nutraukti santuoką priežastys, jas nuolat ieškovas keitė. Savo kaltės dėl santuokos nutraukimo neįžvelgia, ji bandė su sutuoktiniu kalbėtis, nuo rugsėjo mėnesio lankosi pas psichologą. Po santuokos nutraukimo sutinka pasilikti santuokinę pavardę. Patvirtino, jog neturi vaikų ir bendrų kreditorių, dalintino turto.

Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas nedalyvavo, AB SEB bankas apie teismo posėdžio datą ir laiką informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini). Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 223 (b. l. 7). VĮ Registrų centro duomenimis L. T. nuo 2017 m. spalio 4 d. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. E. T. vardu nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurių registro (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). VĮ „Regitra“ duomenimis bylos šalys transporto priemonių savo vardu neįregistravo (b. l. 12-13).

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena, ieškovas nurodė, kad, kad jo sprendimas gerai apgalvotas ir yra galutinis, todėl, atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką - sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Ieškovas nurodė, jog nuo pat bendro gyvenimo pradžios ėmė nesutarti. Santuoka iširo dėl charakterių skirtumų, skirtingų požiūrių į šeimyninį gyvenimą ir jo perspektyvas, tarpusavio santykius šeimoje. Nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio santuokinio gyvenimo nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

Nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena. Ieškovo teigimu, abudu sutuoktiniai kalti dėl santuokos nutraukimo, kaltė pasireiškia jų abiejų nesutarimais. Ieškovas nurodė, kad jis greitai suprato, jog vedė gerai neapgalvojęs, sutuoktiniai yra vienas nuo kito nutolę, tapo svetimi, to pasekmė - bendras gyvenimas tapo negalimas. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad atsakovė neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju dėl santuokos iširimo kalti abudu sutuoktiniai, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl tarpusavio išlaikymo

Ieškovas nurodo, jog yra veiksnus ir darbingas, todėl išlaikymo iš atsakovės nereikalauja. Atsakovė taip pat nurodė, jog jai išlaikymas nereikalingas. Nustačius, kad dėl santuokos iširimo egzistuoja abiejų sutuoktinių kaltė, teisinio pagrindo spręsti dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nėra (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl santuokinio turto padalijimo

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad sutuoktiniai 2018 m. spalio 18 d. yra sudarę vedybų (povedybinę) sutartį, kurios 1.1 punkte sutarta, jog visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, pinigai, vertybiniai popieriai ir kitas turtas bei turtinės teisės, kurie bus įgyti po sutarties įsigaliojimo, bus asmeninė nuosavybė to sutuoktinio, kurio vardu turtas bus įsigyjamas (b. l. 14-16). VĮ Registrų centro duomenimis, 2018 m. lapkričio 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-9876 pagrindu, ieškovas asmeninės sutuoktinio nuosavybės teise įsigijo 41/86 dalis žemės sklypo, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-11). Esant tarp sutuoktinių sudarytai vedybų (povedybinei) sutarčiai, minėtas nekilnojamasis turtas yra ieškovo asmeninė nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką jis nedalintinas. Santuokos metu sutuoktiniai bendro dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo. Atsižvelgiant į tai, sutuoktinių bendras turtas nedalintinas nesant dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto.

Byloje nėra duomenų apie bendrus sutuoktinių turimus kreditorius. Ieškovas turi asmeninį 54 315,00 Eur kreditorinį įsipareigojimą nekilnojamajam turtui įsigyti ir 15 000,00 Eur įsigyto nekilnojamojo turto įrengimui AB SEB bankui pagal 2018 m. gruodžio 4 d. kredito sutartį Nr. 03A1818215949-V6 (b. l. 17-18). Ši prievolė yra asmeninė ir ieškovas ją vykdyti įsipareigoja iš asmeninių lėšų. Tam trečiasis asmuo AB SEB bankas neprieštarauja.

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo palikti jam turėtą pavardę „T.“, jo sutuoktinei – „T.“. Atsakovė su tokiu prašymu sutinka. Todėl ieškovo prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina jo prigimtinė pavardė „T.“, sutuoktinei - „T.“.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas yra sumokėjęs 100,00 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Iš teismui pateiktos atstovavimo sutarties matyti, jog ieškovui teisines paslaugas teikė advokatas Albertas Trumpulis (b. l .20), tačiau teismui nėra pateikti jokie dokumentai patvirtinantys teisinių paslaugų teikimo išlaidas. Todėl, iš atsakovės ieškovui priteistina 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Santuoką tarp E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Ukmergėje, ir L. T. (buvusi B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, sudarytą (duomenys neskelbtini). ir įregistruotą Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 223, nutraukti.

Ieškovui palikti pavardę „T.“, atsakovei palikti santuokinę pavardę „T.“.

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Iš atsakovės L. T. priteisti 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo E. T. naudai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.