Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-613-467/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-13
Bylos Nr.: e2A-613-467/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00268-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Agnė Tikniūtė, Alma Urbanavičienė, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas: E. A.
Atsakovas: M. A., Z. L., R. L., M. L.
Trečiasis asmuo: Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro

Kategorijos

2.1.2.4.2.3Savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudarytas sandoris
2.1.2.4.2.7Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-613-467/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00268-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.3; 2.1.2.4.2.7; 3.3.1.18.1

(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žilvino Terebeizos, Agnės Tikniūtės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovams M. A. (M. A.), Z. L. (Z. L.), R. L. (R. L.) ir M. L. (M. L.) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo – Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarė R.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti: 1) 2017 m. lapkričio 7 d. paprastą neprotestuotiną vekselį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) negaliojantį dalyje, kurioje E. A. laidavo už M. A.; 2) 2017 m. lapkričio 7 d. paprastą neprotestuotiną vekselį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) negaliojantį dalyje, kurioje E. A. laidavo už M. A.; 3) 2017 m. lapkričio 7 d. paprastą neprotestuotiną vekselį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) negaliojantį dalyje, kurioje E. A. laidavo už M. A.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės bei kitų reikalavimų, civilinė byla Nr. e2-31476-897/2019. Byloje tretieji asmenys R. L., M. L., Z. L. (nagrinėjamoje byloje atsakovai) 2019 m. spalio 8 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė 2017 m. lapkričio 7 d. laidavo už tris vekselius, kuriais jos sutuoktinis M. A. įsipareigojo sumokėti Z. L. 29 250 Eur, M. L. – 26 200 Eur ir R. L. – 12 000 Eur, todėl prievolės, atsirandančios vekselių pagrindu, yra solidarios, nesutiko, kad jos būtų pripažintos M. A. asmeninėmis skolomis. Taigi, gavusi atsiliepimus ieškovė suprato buvusi suklaidinta bei nesupratusi, kad pasirašydama vekselius ji taps solidari skolininkė. Ieškovė miglotai prisimena kaip šiuos vekselius pasirašė, nes M. A. tą dieną, t. y. 2017 m. lapkričio 7 d. paskambino ir paprašė kuo skubiau atvykti pas notarą, nedetalizuodamas atvykimo priežasties. Ieškovei atvykus pas notarą, M. A. greitai paaiškino, kad skubiai reikia ieškovės parašo ant vekselių, nes kitaip „L. neskolina pinigų“ jo įmonei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Adrasta“, o negavusi piniginių lėšų įmonė negalės vystyti verslo ir bankrutuos. Tuo metu santykiai tarp sutuoktinių jau buvo įtempti ir ieškovė, būdama silpnos psichinės būsenos ir nenorėdama gilinti konflikto bei parodyti nepasitikėjimo savo vyru, detaliai neklausinėjo apie šių vekselių tikslingumą ir sąlygas.

3. Ieškovė nuo 2016 m. sirgo (duomenys neskelbtini), dažnai patirdavo panikos priepuolius, gydėsi (duomenys neskelbtini) ir turėjo vartoti (duomenys neskelbtini) bei kitus vaistus, kurių neigiamas poveikis buvo ieškovės mieguistumas, svaigulys, judesių koordinacijos sutrikimas, nuovargis, sumišimas, nuotaikų kaita, kartais mąstymo ir kalbos sutrikimai. Todėl vekselių pasirašymo metu ieškovė, būdama afekto būsenos dėl jai nežinomo, neplanuoto, nepaaiškinto sandorio sudarymo skubotumo ir dėl to, kad vartojo vaistus, kurie įtakojo jos gebėjimus suprasti savo veiksmų reikšmę, vekselius pasirašė nesuvokdama jų reikšmės.

4. Gautus iš paskolos pinigus M. A. panaudojo ne šeimos poreikiams tenkinti, o savo verslo reikalams. Atsakovo veiksmai pasirašant vekselius vertintini kaip įprastinių įmonės valdymo organo (direktoriaus, 100 proc. akcijų savininko) funkcijų vykdymas, jie nesietini su veikimu šeimos interesais, tokie verslo sprendimai laikytini sudarytais ne šeimos interesais. Kreditoriams nesutikus paskolos forminti UAB „Adrasta“, atsakovas M. A. sutiko skolintis savo vardu asmeniškai; taip pat kreditoriai paskutiniu momentu pareikalavo, kad laiduotų M. A. sutuoktinė.

Atsiliepimas

5. Ieškovė pažymėjo, kad santuokos nutraukimo byloje 2019 m. lapkričio 14 d. pateiktame atsiliepime atsakovas aiškiai nurodė, jog „norėdamas kuo greičiau gauti pinigų verslo sandoriui, nieko detaliai neaiškindamas ieškovei pasikvietė ją į notarų biurą, kur jis pasirašė tris paprastuosius neprotestuotinus vekselius, o ieškovė juos laidavo. Ieškovei nebuvo paaiškintas paskolos tikslas, sąlygos, ji negavo išsamios informacijos apie visas laidavimo sąlygas ir tikėtina, kad negalėjo atidžiai ir rūpestingai įvertinti savo, kaip laiduotojos, teises ir pareigas“.

6. Ieškovė, pasirašydama laidavimo sandorį, visiškai nesuprato šio laidavimo reikšmės, nesuprato, kad tapo solidari skolininkė, atsakovai jai nesuteikė jokios informacijos apie laidavimo sąlygas, o atskira paskolos sutartis tarp pačių atsakovų, kur būtų aiškiai nurodytas paskolos tikslas ir sąlygos, nebuvo pasirašyta. Jei ieškovė būtų teisingai supratusi bei teisingai informuota apie laidavimo sąlygas, ji nebūtų laidavusi, nes tiek ji pati, tiek ir sutuoktinis tuo metu neturėjo pakankamai neįkeisto ar kitaip nesuvaržyto turto bei pagal laidavimą prisiimami įsipareigojimai gerokai viršijo jos ir visos šeimos turimą turtą ar gaunamas pajamas. Tokiomis aplinkybėmis sudaryta laidavimo sutartis negali būti laikoma sudaryta laisva ieškovės valia, dėl to negali sukelti teisinių padarinių ir turi būti pripažinta negaliojančia. Taip pat atsakovai tyčia suklaidino ieškovę, o ji nesuvokdama tikrojo sandorio, atskirų jo sąlygų esmės pasirašė paskolos laidavimą. Ieškovė pasitikėjo M. A. kaip savo sutuoktiniu ir negalvojo, kad ja bus pasinaudota; tik santuokos nutraukimo proceso metu tapo aišku, kad ji laidavo už vyro verslo rizikingas skolas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

8. Teismas nustatė, kad 2017 m. lapkričio 7 d. ieškovė E. A. kaip vekselio davėjo laiduotoja pasirašė tris paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kuriais atsakovas M. A., kaip vekselio davėjas, įsipareigojo atitinkamais terminais sumokėti kitiems bylos atsakovams atitinkamas sumas. Šiuos vekselius patvirtino trečiasis asmuo Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarė R. S.

9. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės prašymo ginčo vekselių dalis pripažinti negaliojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip sudarytas savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens, konstatavo, kad ieškovė (jos atstovai) neprašė spręsti klausimo dėl ekspertizės byloje paskyrimo, siekiant išsiaiškinti ieškovės psichinės būklės įtaką valios susiformavimui ginčijamų vekselių dalių pasirašymo metu, todėl vertino į bylą ieškovės pateiktus įrodymus apie jos sveikatos būklę. Teismas nurodė, kad duomenys apie ieškovės sveikatos būklę, t. y. diagnozes ir paskirtus vaistus yra pateikti 2016 m. lapkričio – gruodžio mėn., tačiau nėra pateikta jokių duomenų apie sveikatos būklę aktualiu laikotarpiu, būtent 2017 m. lapkričio mėn., t. y., kokios tuo metu ieškovei buvo diagnozuotos ligos, paskirtus ir vartojamus vaistus, hospitalizacijas ar pan. Teismas pabrėžė, kad ieškovė nurodė, jog pas notarą nors ir atvyko vėluodama, tačiau tai padarė pati, be to, atsakovas M. A. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė sandorio sudarymo dieną buvo linksma ir nebuvo jokių požymių, kurie nurodyti ieškinyje. Ieškovė aplinkybę, kad vekselių pasirašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, grindžia iš esmės tuo, jog tapimas laiduotoja jai buvo nenaudingas, nes nesuprato, kad pasirašydama vekselius ji taps solidari skolininkė. Vis dėlto ši aplinkybė pati savaime nepatvirtina, jog ginčo vekselių metu ieškovė buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu ieškovė, aiškindama vekselių sudarymo aplinkybes, iš esmės nurodė, jog sandorį sudarė dėl apgaulės, t. y. sandorį sudarė iš esmės paveikta savo sutuoktinio ir kitų atsakovų, o ne dėl to, kad nesuprato savo veiksmų, nors atsakovas šiuo atveju pripažįsta ieškinį, tačiau neigia sutuoktinės apgavimą. Pati ieškovė teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad ji viena rūpinosi nepilnamečiais vaikais, jų sveikata, namų ūkiu, nes sutuoktinis dėl užimtumo versle jai nepadėdavo, nors pagal bylos duomenis jai 2016 m. pabaigoje buvo diagnozuotos atitinkamos ligos; byloje pateikti duomenys, jog ji su sutuoktiniu 2013 m. gruodžio 6 d. sudarė kredito sutartį Nr. 4100-2013-87265, kurios 65.4 punkte yra aiškiai išdėstyta solidarios atsakomybės esmė; ieškovė pripažino, kad ji apie vienerius metus buvo UAB ,,Adrasta“ vadovė ir šios įmonės darbuotoja. Trečiasis asmuo notarė R. S. patvirtino, kad vekselių pasirašymo metu nebuvo jokių veiksnių, kurie būtų leidę įtarti apie ieškovės stresinę būklę ar kokius nors psichinės sveikatos sutrikimus; ieškovės elgesys leido notarei įsitikinti nesant ieškovės valios trūkumų pasirašant vekselių laidavimus; notarei nebuvo abejonių, kad ieškovė orientuojasi dėl sudaromo laidavimo sandorio, supranta sutuoktinio sudaromo vekselio sandorio ir jos pačios sudaromo laidavimo sandorio sąlygas.

11. Teismas pritarė atsakovams, kad ieškovė laidavimą ginčija ir CK 1.91 ir 1.90 straipsnių pagrindu, tačiau pagal kasacinio teismo išaiškinimus suklydimas (CK 1.90 straipsnis) ir apgaulė (CK 1.91 straipsnis) kaip sandorio negaliojimo pagrindai nėra suderinami; suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio šalį ir taip ją palenkti sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011, kt.).

12. Teismo vertinimu, ieškovė CK 1.91 straipsnyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo ir šio instituto taikymo sąlygų iš esmės neįrodinėjo. Aplinkybės, jog atsakovas M. A. tyčia iki pat paskutinės minutės neinformavo apie ruošiamą sudaryti sandorį notarų biure, nes žinojo, kad gauti pinigai bus panaudoti jo verslo reikalams, o ieškovė, sužinojusi apie solidarią atsakomybę, nesutiks pasirašyti, neįrodytos jokiais byloje esančiais objektyviais duomenimis; taip pat nėra duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad atsakovai L. tyčia nesupažindino ieškovės su paskolos sąlygomis; net ir ieškovės nurodyta aplinkybė, jog L. žinojo apie sutuoktinių turimą nekilnojamąjį turtą ir dėl to norėjo sutuoktinės laidavimo, niekaip negali patvirtinti ar paneigti aplinkybės apie atsakovų vykdytą apgaulę ieškovės atžvilgiu. Teismo vertinimu, neilgai trukus po ginčo vekselių pasirašymo ieškovė turėjo galimybę kreiptis profesionalios teisinės pagalbos siekiant išsiaiškinti pasirašyto sandorio esmę ir esant reikalui nedelsiant imtis atitinkamų teisinių veiksmų dėl jų ginčijimo. Tačiau šie veiksmai buvo atlikti tik atsakovams L. pradėjus išieškojimo veiksmus pagal išduotus vekselius. Teismas akcentavo, kad ieškovės nurodytas aplinkybes apie apgaulę /suklydimą jai laiduojant sužinojus tik iškėlus santuokos nutraukimo bylą, paneigia į bylą pateikti duomenys – prie tripliko pridėtas antstolės B. P. 2019 m. vasario 7 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-171-2896 patvirtina, kad ieškovės sąskaitos vykdomojoje byloje Nr. 0171/19/00214 buvo areštuotos dar 2019 m. vasario 7 d., o ieškinys buvo surašytas beveik po pusės metų – 2019 m. liepos 12 d.

13. Teismas pabrėžė, kad ieškovė yra nenuosekli ir jos paaiškinimai yra prieštaringi: teigdama, jog jai, atvykusiai į notarų biurą, atsakovas M. A. skubiai paaiškino, kad reikia ieškovės parašo kitaip L. neskolins pinigų, reikalingų bendrovei, taip pat nurodydama, kad tik inicijavusi santuokos nutraukimo bylą sužinojo apie laidavimą už vyro verslo rizikingas skolas.

14. Teismas nustatė, kad ieškovės sutuoktinio M. A., kaip vienintelio UAB „Adrasta“ savininko, interesas atidėti paskolų L. grąžinimo terminus, sutapo su UAB „Adrasta“ interesais, todėl M. A. prašymu sutuoktinės (ieškovės) trijų vekselių laidavimas tapo viena iš įmonei ar pačiam M. A. suteiktų paskolų grąžinimo garantu. Vekselių išrašymas atsakovui M. A. suteikė galimybę nukelti prievolių įvykdymą tolesniam laikui, taip išvengiant nuostolių tiek šeimai, tiek ir verslo sutrikimams, todėl vekselių išdavimas su sutuoktinės laidavimu buvo naudingas abiem sutuoktiniams kaip šeimai. Teismo vertinimu, ieškovės deklaruojamas jos suklydimas dėl ginčijamų sandorių yra jos suklydimas dėl atsiradusių padarinių, o toks suklydimas nėra vertinamas kaip suklydimas CK 1.90 straipsnio taikymo aspektu; atotrūkis tarp ieškovės pradinių lūkesčių, susijusių su jos laidavimo prievolės galimu neatsiradimu, ir realiai susiklosčiusi situacija, kuomet atsakovai L. tokios prievolės vykdymo iš jos vis tik pareikalavo, nepatenka į suklydimo pagal minėto straipsnio reglamentavimą turinį. Ieškovė abejones dėl jos sudarytų laidavimo sandorių pradėjo kelti praėjus labai ilgam laiko tarpui po šių sandorių sudarymo, t. y. kreditoriams L. pareiškus reikalavimus dėl 2017 m. lapkričio 7 d. vekseliuose įrašytų sumų grąžinimo, todėl ieškovės, kaip vekselių davėjo laiduotojos, nurodomas suklydimas negali būti konstatuojamas dėl aplinkybių, atsiradusių po sandorių sudarymo.

15. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė negalėjo suklysti / nesuvokti, kokį sandorį ji sudaro, kokia šio sandorio esmė ir kokie teisiniai padariniai atsiranda jį sudarius, nes laidavimas nėra sudėtingas sandoris, iš esmės suprantamas bet kuriam, net ir neturinčiam jokio specialaus išsilavinimo, asmeniui, tuo labiau ieškovei, sudariusiai eilę kitų sandorių dėl kredito gavimo bei pagal susitarimus prisiėmusiai solidarias prievoles dėl skolos grąžinimo, ėjusiai bendrovės vadovės pareigas, todėl spręsti, kad ieškovė neturėjo jokios dokumentų rengimo ir / ar jų pasirašymo patirties ir objektyviai negalėjo įvertinti tokio savo laidavimo reikšmės, nėra jokio pagrindo. Taip pat, teismo vertinimu, jei ieškovė ir suklydo, tai tokį jos suklydimą būtų galima vertinti tik kaip jos suklydimą neapgalvojus sudaromo sandorio rizikos ar kaip jos pačios neatsargumo rezultatą. Tačiau paneigti sandorį (t. y. pripažinti jį negaliojančiu) situacijoje, kai po jo sudarymo atsirado konkretūs teisiniai padariniai, nėra teisinio pagrindo, nes toks jos suklydimas negali būti pateisinamas, nes suklysta dėl pačios šalies kaltės.

16. Teismas, nenustatęs aplinkybių, sudarančių pagrindą vertinti, kad vekselių pasirašymo metu 2017 m. lapkričio 7 d. ieškovė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, padarė išvadą nesant pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą pripažinti ginčijamų vekselių dalis negaliojančiomis CK 1.89 straipsnio 1 dalies, o taip pat ir CK 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindu, todėl ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

17. Ieškovė E. A. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atsakovams tenkinti; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 1.89 straipsnį ir jį aiškinančią teismų praktiką. Ieškovė ieškinyje ir teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, tą įrodo ir pateikti medicinos įstaigos dokumentai, kad 2017 m. pabaigoje ieškovė sirgo (duomenys neskelbtini), vartojo stiprius (duomenys neskelbtini) vaistus, kurie kartais įtakojo jos gebėjimus suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Taip pat ji dažnai susijaudinusi patirdavo panikos priepuolius, kurių metu nesuvokdavo ar prastai suvokdavo aplink esančią situaciją. Ieškovė gydėsi (duomenys neskelbtini) ir turėjo vartoti (duomenys neskelbtini) bei kitus vaistus, kurių neigiamas poveikis buvo ieškovės mieguistumas, svaigulys, judesių koordinacijos sutrikimas, nuovargis, sumišimas, nuotaikų kaita, kartais mąstymo ir kalbos sutrikimai. Ieškovės psichologinė savijauta dar labiau pablogėjo 2017 m. rudenį, kai prieš kelias savaites iki sandorių sudarymo (2017 m. rugsėjo 6 d.) neįgaliai dukrai paūmėjo (duomenys neskelbtini), dėl kurio mergaitė nuolat (duomenys neskelbtini), ieškovė turėjo didesnį dėmesį skirti jos priežiūrai, tačiau sunkiu šeimai metu pagalbos iš atsakovo M. A. nesulaukdavo. Esant tokiai įtemptai situacijai šeimoje (dukros liga, (duomenys neskelbtini), nesantaika su vyru), ieškovę skubiai iškvietus į notarų biurą ir paprašius pasirašyti dokumentus, apie kurių turinį ji nebuvo iš anksto informuota, ieškovė patyrė didelį sukrėtimą ir išgėrusi jai gydytojo išrašytų vaistų, nuvyko į notarų biurą. Teismas neatsižvelgė į CK 1.89 straipsnį ir jį aiškinančią teismų praktiką, neanalizavo pateiktų į bylą duomenų apie apeliantės būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (neanalizavo šio verslo (ne šeimos) sandorio esmės bei jo naudingumo apeliantei; sandorio pagrįstumo apeliantės atžvilgiu).

17.2. Teismas netinkamai taikė CK 1.91 straipsnį ir jį aiškinančią teismų praktiką, neanalizavo atsakovų parodymų, duotų teismo posėdžių (2021 m. spalio 12 d. ir spalio 22 d.) metu, kurie tiesiogiai įrodo, kad vekselių sudarymo metu apeliantė buvo atsakovų tyčia suklaidinta nesuteikiant pakankamai informacijos apie paskolos sąlygas, trukmę, grąžinimą, atsakomybę už skolos negrąžinimą.

17.3. Neteisingi teismo motyvai, kad neįrodytos aplinkybės, jog atsakovas M. A. tyčia iki pat paskutinės minutės neinformavo apie ruošiamą sudaryti sandorį notarų biure, nes žinojo, kad gauti pinigai bus panaudoti jo verslo reikalams, o ieškovė, sužinojusi apie solidarią atsakomybę, nesutiks pasirašyti. Visi atsakovai (tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu) sutiko, kad paskolų iniciatorius buvo M. A., atsakovai tarpusavyje jau seniai gerai pažįstami ir derino verslo reikalus be apeliantės dalyvavimo, jos apie sandorius neinformuodami. Atsakovai L. taip pat patvirtino, kad su ieškove nebuvo derinamos skolos sąlygos: suma, palūkanos, grąžinimo data, vieta, atsakomybė ir t. t. Kadangi be vekselio nebuvo sudaryta jokia rašytinė sutartis, ieškovė negalėjo susipažinti su paskolos sąlygomis, o atsakovų nutylėjimas lėmė, kad apeliantė pasirašė vekselius.

17.4. M. A. 2021 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad „specialiai nepasakojo ieškovei apie jo verslą, nes labai nenorėjo, kad žmona kištųsi į jo reikalus“. Taip pat siekdamas, kad apeliantė pasirašytų vekselius apie juos iš anksto jai nieko tyčia nesakė. Naujausia kasacinio teismo praktika nurodo, kad vieno sutuoktinių apgaule, sudarant sandorius dėl jiems bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto, pripažįstami tokie veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, apgaule taip pat laikomas ir sąmoningas reikšmingų sandorio aplinkybių nepranešimas, jeigu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apie jas turėjo būti pranešta kitai šaliai (CK 1.91 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-943/2021). Taigi, atsakovo paaiškinimai turi būti vertinami kaip objektyvūs įrodymai, kad apeliantė buvo tyčia apgauta. Atsakovų L. paaiškinimai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu rodo, kad jie žinojo, jog apeliantė iš jų nesiskolino pinigų, jų realiai negavo, nederino paskolos sąlygų, apie laidavimo sukeltas pareigas atsakovai apeliantei nutylėjo.

17.5. Apeliantė neketino laiduoti už savo vyro skolą ir tapti solidaria skolininke ir apie tai visi atsakovai žinojo ir numanė. Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė paskolos sutarties sąlygų nutylėjimu, ką jie netiesiogiai įvardino teismo posėdžių metu. Apeliantė dėl šių veiksmų negalėjo susipažinti su sandorio sąlygomis, todėl prieš pasirašydama vekselius negalėjo įvertinti savo įsipareigojimų pobūdžio ir masto, taigi, apeliantės vidinė valia neatitiko jos išorinės išraiškos.

17.6. Pasiskolintos sumos buvo naudojamos verslo reikalams, įneštos į įmonę ir už jas pirkta technika, kuri vėliau parduota.

Žemesnės instancijos teismas

17.7. Byloje dėl sandorio sudarymo aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino ir nurodė, kad jų nebuvo, yra svarbūs šalių paaiškinimai, o vien formali dokumentų ir priedų analizė be konkrečių ir išsamių paaiškinimų tikrai neleis nustatyti byloje tiesos ir įgyvendinti teisingumo, todėl prašo bylą apeliacine tvarka skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

18. Atsakovas M. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti; pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

18.1. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai taikė CK 1.89 straipsnį ir jį aiškinančią teismų praktiką. Atsakovas pripažįsta faktą, kad ieškovė buvo skubiai iškviesta pas notarę, o jai atvykus, matėsi, jog ji yra sunerimusi bei supanikavusi, tačiau kokios psichologinės būsenos ji konkrečiai buvo – atsakovas, nebūdamas mediku, negali įvertinti. Panikos priepuoliai ieškovei pasitaikydavo dažnai, ji dėl to lankėsi pas (duomenys neskelbtini) ir gėrė kažkokius raminančiuosius vaistus. Atsakovo manymu, šie vaistai mažai ką jai padėdavo, nes šeimoje buvo nuolatiniai barniai.

18.2. Dėl CK 1.91 straipsnio ir jį aiškinančios teismų praktikos netinkamo taikymo. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovas norėjo ją tyčia suklaidinti, todėl tyčia nutylėjo apie ginčijamo sandorio sąlygas. Jokios apgaulės ieškovės atžvilgiu nebuvo. Atsakovas pripažįsta, kad vekselių pasirašymo dieną paskambino ieškovei ir paprašė kuo skubiau atvykti į notarų biurą ir nebuvo jokio laiko tarpo, per kurį būtų buvę galima paaiškinti ieškovei pasirašomų dokumentų turinį, prasmę ir esmę, viską aptarti ar suderinti, tačiau atsakovas nenorėjo jos tyčia apgauti. Vekselių pasirašymo laikotarpiu, esant vidinei šeimos krizei, atsakovas mažai pasakojo apie verslo sąlygas, nes nenorėjo atskleisti informacijos apie gaunamas versle pajamas, kadangi ieškovė ne kartą grasino, kad skyrybų atveju prisiteis pusę atsakovo verslo.

18.3. Visą paskolos įforminimo procesą kuravo R. ir M. L., atsakovui M. A. skubiai reikėjo pinigų verslo sandoriui, todėl jis neprieštaravo, kad paskolos sandoris būtų įformintas kreditorių nustatyta tvarka ir pas jų pasirinktą notarą. Apie tai, kad reikia atvykti pas notarę ir ieškovei, atsakovas nebuvo informuotas. Taigi, būtent kreditoriams M. ir R. L., kurie iš anksto derino su notare sandorių pasirašymą ir žinojo pasirašymo procesą, kyla atsakomybė, kad jie neatskleidė ieškovei informacijos, jog ji taps vekselių laiduotoja.

Atsiliepimas

19. Atsakovai Z. L., R. L. ir M. L. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė įrodinėdama, jog yra jos valios trūkumų ginčo sandoriuose, byloje neprašė skirti ekspertizės, siekiant išsiaiškinti ieškovės psichinės būklės įtaką valios susiformavimui ginčijamų vekselių dalių pasirašymo metu; nekvietė liudyti specialistų, o subjektyviai aiškino byloje esančias medicinines pažymas ir jų turinį. Pati ieškovė nedėjo pastangų įrodyti tam tikrus faktus, galimai suprasdama, kad ekspertizės rezultatai ir/ ar specialistų išvados jai būtų nepalankios. Apeliaciniame skunde taip pat pateiktas subjektyvus tam tikrų faktinių aplinkybių aiškinimas.

19.2. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, kad ieškovė su sutuoktiniu 2013 m. gruodžio 6 d. sudarė kredito sutartį Nr. 4100-2013-87265, kurios 65.4 punkte yra aiškiai išdėstyta solidarios atsakomybės esmė; kad ieškovė pripažino, jog ji apie vienerius metu buvo UAB ,,Adrasta“ vadovė ir šios įmonės darbuotoja, rodo, kad ieškovė ne tik intensyviai dalyvavo šeimos ūkinėje komercinėje veikloje bei jos valdyme, tačiau turėjo realios patirties dėl analogiško pobūdžio sandorių sudarymo bei priminėjo šeimos verslo sprendimus ir tokį verslą organizavo. Tai tiesiogiai prieštarauja apeliaciniame skunde dėstomai pozicijai dėl ieškovės dalyvavimo intensyvumo šeimos versluose.

19.3. Dėl CK 1.89 straipsnio ir jį aiškinančio teismų praktikos netinkamo taikymo. Apeliaciniame skunde kartojami ieškinyje pateikti argumentai dėl apeliantės sveikatos būklės, į kuriuos teismas išsamiai atsakė. Ieškovė nepateikė visiškai jokių įrodymų apie jos sveikatos būklę ginčo sandorių sudarymo momentu – visi pateikti dokumentai yra susiję su kitais nei ginčo sandoriai laikotarpiais. Ieškovės pateikti medicinos įstaigos dokumentai neįrodė jos teigiamų aplinkybių dėl valios trūkumo ginčo sandorių sudarymo metu, o fiksavo tik pačios ieškovės teiginių pagrindu į pažymas įrašytą informaciją, neparemtą jokiais tyrimų duomenimis.

19.4. Dėl CK 1.91 straipsnio ir jį aiškinančio teismų praktikos netinkamo taikymo. Ieškovės reikalavimas vekselius pripažinti negaliojančiais tiek CK 1.91, tiek CK 1.90 straipsnių pagrindu yra nelogiškas ir prieštarauja teismų praktikai. Apeliantė nutyli, kad M. A. savo paaiškinimų metu akcentavo, jog neatliko jokių apgaulingų veiksmų ieškovės atžvilgiu ir nesistengė jos klaidinti. Teiginiai, kad neva atsakovai L. kažkokiu būdu klaidino ieškovę, nepatvirtinti jokia informacija, ieškovė nesugebėjo paaiškinti, kaip toks klaidinimas pasireiškė.

19.5. Ginčo sandoriais ieškovė gavo turtinės naudos, todėl nebuvo dėl ko klaidinti ieškovės. Ieškovei ir atsakovui M. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso labai prabangiai įrengtas namas, kitas nekilnojamasis turtas, jie naudojosi prabangiais automobiliais ir aplinkiniams demonstravo, kad yra turtingi asmenys. Atsakovai L. yra įsitikinę, kad jų paskolinti pinigai, kurių paskolos faktui įforminti buvo pasirašyti ginčo vekseliai, buvo panaudoti ieškovei ir atsakovui M. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui įsigyti, išlaikyti ir/ ar jam pagerinti.

Šalies argumentai

19.6. Apeliantė neatskleidžia, kokiu būdu nurodoma apgaulė pasireiškė ir kokią esminę įtaką tai turėjo jos apsisprendimui; apeliantė nenurodo, kokių veiksmų ėmėsi ji pati, kad neatsirastų jos nepageidaujamos pasėkmės. Ieškovė vertina kitų asmenų veiksmus, tačiau visiškai ignoruoja savo pareigas ir elgesį, kuris neabejotinai rodė jos valią (siekį) sudaryti ginčo sandorius.

19.7. Apklausta ginčo sandorius tvirtinusi notarė detalizavo, kad ieškovei buvo išaiškintos dokumentų pasirašymo pasekmės, ieškovė patvirtino, kad viską supranta, elgėsi įprastai ir dokumentus pasirašė. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų patvirtinti ieškinyje nurodomus teiginius dėl neva vykdytos apgaulės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacijos objektu šioje byloje yra teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų

21. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) pateikė 2021 m. rugsėjo 7 d. dukters sveikatos būklę pagrindžiančius dokumentus.

22. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

23. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad ieškovės su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai jau yra byloje; pati ieškovė nurodo, kad jie buvo teikti teismui 2021 m. rugsėjo 7 d.; teismo posėdžio, vykusio 2021 m. rugsėjo 7 d., informacinė pažyma rodo, kad protokoline nutartimi šie įrodymai priimti į bylą, todėl esant nurodytoms aplinkybėms neegzistuoja poreikis juos pakartotinai priimti.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

24. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka motyvuodama tuo, kad byloje yra labai svarbūs šalių paaiškinimai dėl sandorio sudarymo aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino, nurodydamas, jog jų nebuvo, o vien formali dokumentų analizė be konkrečių ir išsamių paaiškinimų neleis nustatyti byloje tiesą ir įgyvendinti teisingumą.

25. Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje yra įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, dėl kurių turėtų būti taikoma bendrosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tvarkos taisyklės išimtis. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tai yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, pakanka tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu teismo sprendimu ginčas yra išspręstas teisingai. Savo pozicijas dėl priimto teismo sprendimo byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę išdėstyti ir yra išsamiai išdėstę apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį. Dėl to nėra būtinybės bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl ginčo esmės

27. Byloje nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 7 d. ieškovė E. A., kaip vekselio davėjo laiduotoja, pasirašė: 1) paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovas M. A., kaip vekselio davėjas, įsipareigojo iki 2018 m. kovo 1 d. atsakovui (kreditoriui) Z. L. sumokėti 29 250 Eur; 2) paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovas M. A., kaip vekselio davėjas, įsipareigojo iki 2018 m. birželio 1 d. atsakovui (kreditoriui) R. L. sumokėti 12 000 Eur; 3) paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovas M. A., kaip vekselio davėjas, įsipareigojo iki 2018 m. lapkričio 2 d. atsakovui (kreditoriui) M. L. sumokėti 26 200 Eur. Šiuos vekselius patvirtino trečiasis asmuo Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarė R. S.

28. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nurodytų vekselių dalis pripažinti negaliojančiomis. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė nenustatęs aplinkybių, sudarančių pagrindą vertinti, kad vekselių pasirašymo metu – 2017 m. lapkričio 7 d. ieškovė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti bei padaręs išvadą nesant įrodyto pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą pripažinti ginčijamų vekselių dalis negaliojančiomis CK 1.89 straipsnio 1 dalies, o taip pat ir CK 1.90 bei 1.91 straipsnių pagrindu. Apeliaciniame skunde nesutikdama su skundžiamu sprendimu apeliantė (ieškovė) teikia argumentus tik dėl dviejų vekselių negaliojimo teisinių pagrindų: kaip sandorio, sudaryto savo veiksmų negalėjusio suprasti asmens (CK 1.89 straipsnis), ir kaip sandorio, sudaryto dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis). Todėl teisėjų kolegija, remdamasi CPK 320 straipsniu ir neperžengdama apeliacijos ribų, dėl CK 1.90 straipsnyje numatyto sandorio negaliojimo pagrindo nepasisako.

29. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad kiekvienas iš ieškovės ieškinyje nurodytų pagrindų sudaro atskirą ir savarankišką pagrindą pripažinti sandorius negaliojančiais. Pirmasis – kai sandoris, kurį sudarė asmuo negalintis suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, prieštarauja teisės normoms ir gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu (CK 1.78, 1.89 straipsniai); antrasis – kai sandoris, sudarytas dėl apgaulės, gali būti nuginčytas ir teismo tvarka pripažintas negaliojančiu (CK 1.78, 1.91 straipsniai). Abu pagrindus nulemia sandorio sudarytojo laisvos valios jį sudaryti pažeidimai.

30. Kiekvienas sandoris turi ne tik neprieštarauti imperatyviosioms teisės normoms, bet ir atitikti jo sudarytojo sąmoningą laisvą valią (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Laisva valia – tai fizinio asmens, esančio normalios fizinės ir psichinės būsenos ir adekvačiai suvokiančio savo veiksmų padarinius ir aplinkybes, valia, kurios neveikia išorinės aplinkybės, įskaitant fizinę ar ekonominę priklausomybę nuo kitų asmenų (CK 1.64 straipsnis).

31. CK 1.89 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu.

32. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad spręsdamas dėl CK 1.89 straipsnio pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo) teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017; 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2018).

33. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015).

34. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Ši išvada ne kartą pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

35. CPK 12 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, o kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

36. Apeliantė neteisingai nurodo, kad teismas neanalizavo jos su ieškiniu (priedas Nr. 15) pateiktų į bylą duomenų apie ieškovės būseną sandorio sudarymo metu. Skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieškovė ar jos atstovai neprašė byloje spręsti klausimo dėl ekspertizės paskyrimo, siekiant išsiaiškinti ieškovės psichinės būklės įtakos valios susiformavimui ginčijamų vekselių dalių pasirašymo metu, vertino į bylą ieškovės pateiktus įrodymus apie jos sveikatos būklę ir nustatė: 2016 m. lapkričio 18 d. budinčio šeimos gydytojo apžiūros metu diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir išduotas siuntimas (duomenys neskelbtini) konsultacijai; 2016 m. lapkričio 18 d. (duomenys neskelbtini) konsultacijos metu diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir nurodyta (duomenys neskelbtini) konsultacija dėl gydymo rekomendacijų; 2016 m. gruodžio 2 d. (duomenys neskelbtini) konsultacijos metu diagnozuotas (duomenys neskelbtini) bei paskirtas gydymas vaistais, (duomenys neskelbtini). Jokių kitų duomenų apie jos sveikatos būklę apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikė.

37. Įvertinus nurodytus duomenis, pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad duomenys apie apeliantės sveikatos būklę (diagnozes ir paskirtus vaistus) yra pateikti tik už 2016 m. lapkričio – gruodžio mėn., tačiau nėra pateikta jokių duomenų apie sveikatos būklę ginčui aktualiu laikotarpiu, būtent – 2017 m. lapkričio mėnesį, t. y., kokios ligos diagnozuotos apeliantei, kokie paskirti ir vartojami vaistai, hospitalizacijos ir pan. būtent ginčo vekselių sudarymo metu. Teigdama, kad gydėsi (duomenys neskelbtini) ir turėjo vartoti (duomenys neskelbtini) bei kitus vaistus, kurių neigiamas poveikis buvo ieškovės mieguistumas, svaigulys, judesių koordinacijos sutrikimas, nuovargis, sumišimas, nuotaikų kaita, kartais mąstymo ir kalbos sutrikimai, apeliantė jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).

38. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantės psichologinės savijautos pablogėjimo, galėjusio lemti CK 1.89 straipsnyje nustatytos būsenos buvimą, nepagrindžia ir duomenys apie neįgaliai dukrai paūmėjusį atopinį dermatitą. Viena vertus pateikti duomenys rodo apie mergaitės sveikatos būklės pablogėjimą, tačiau dar gerokai iki ginčo sandorių sudarymo – 2017 m. rugsėjo 6 d., spalio 15 d., be to, pagal pateiktus duomenis apeliantės dukrai (duomenys neskelbtini) fiksuoti nuo vieno mėnesio amžiaus, diagnozuotas (duomenys neskelbtini), t. y. apeliantės dukters sveikatos būklė ilgą laikotarpį iki ginčo sandorių sudarymo nebuvo gera, reikalavo priežiūros. Duomenų, kad būtent 2017 m. lapkričio mėn. būtų buvę sunkesnės ligos formos epizodai, apeliantė neteikia (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl nėra pagrindo išvadai, kad ir dėl dukters būklės pačios apeliantės būklė ginčo sandorių sudarymo metu buvo tokia, kad ji negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti.

39. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog pas notarą, nors ir vėluodama, tačiau atvyko savarankiškai. Taip pat neginčija ir notarės R. S. patvirtinimo, kad vekselių pasirašymo metu nebuvo jokių veiksnių, kurie būtų leidę įtarti apie ieškovės stresinę būklę ar kokius nors psichinės sveikatos sutrikimus, ieškovė nesiskundė prasta savijauta ar sveikata, nes tai būtų skatinę notarę aiškintis šią aplinkybę; ieškovės elgesys leido notarei įsitikinti nesant ieškovės valios trūkumų pasirašant vekselių laidavimus; notarei nebuvo abejonių, kad ieškovė orientuojasi dėl sudaromo laidavimo sandorio, supranta sutuoktinio sudaromo vekselio sandorio ir jos pačios sudaromo laidavimo sandorio sąlygas.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat svarbios ir pirmosios instancijos teismo nustatytos bei apeliantės neginčijamos aplinkybės, kad ji viena rūpinosi nepilnamečiais vaikais, jų sveikata, namų ūkiu, nes sutuoktinis dėl užimtumo versle jai nepadėdavo, nors pagal bylos duomenis jai 2016 m. pabaigoje buvo diagnozuotos atitinkamos ligos, t. y., nepaisant diagnozuotų ligų, ieškovė buvo savarankiška. Taip pat byloje pateikti duomenys, jog ji su sutuoktiniu 2013 m. gruodžio 6 d. sudarė kredito sutartį Nr. 4100-2013-87265, kurios 65.4 punkte yra aiškiai išdėstyta solidarios atsakomybės esmė; apeliantė pripažino, kad ji apie vienerius metus buvo UAB ,,Adrasta“ vadovė ir šios įmonės darbuotoja, t. y. turėjo patirties sudarydama įvairius sandorius, aktyviai dalyvavo versle. Nurodytų aplinkybių visuma lemia, kad apeliantė galėjo suvokti (ir suvokė), koks sandoris yra sudaromas ir kokios yra tokio sandorio sukeliamos pasekmės.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma nelemia išvados, kad apeliantė negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti ginčo sandorių sudarymo metu. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė ginčo sandorių negaliojimo CK 1.89 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu yra teisinga ir pagrįsta.

42. Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Kasacinio teismo praktikoje sandorio nuginčijimo dėl apgaulės instituto įstatymo nuostatų aiškinimas ir taikymas yra nuosekliai išplėtotas. Apgaule galima pripažinti tik tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką formuojantis šalies valiai. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės būdu sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Sprendžiant, ar sudarytas sandoris turi valios trūkumų dėl apgaulės panaudojimo, tiriamas sandorio šalių valios formavimosi procesas, analizuojami apgautosios sandorio šalies tikrieji ketinimai, aiškinamasi, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-469/2021).

43. Pagal CK 1.91 straipsnio 5 dalį apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

44. Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 straipsnio 1 dalis, 6.77 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantė, įvertinus bylos duomenis, negalėjo nesuvokti, kokį sandorį ji sudaro, kokia šio sandorio esmė ir kokie teisiniai padariniai atsiranda jį sudarius. Laidavimas nėra sudėtingas sandoris, iš esmės suprantamas bet kuriam, net ir neturinčiam jokio specialaus išsilavinimo, asmeniui, tuo labiau, kad byloje nustatyta, jog apeliantė buvo sudariusi sandorius dėl kredito gavimo bei pagal susitarimus prisiėmusi solidarias prievoles dėl skolos grąžinimo, ėjusi bendrovės vadovės pareigas, todėl spręsti, kad ji neturėjo jokio dokumentų rengimo ir (ar) jų pasirašymo patirties, todėl objektyviai negalėjo įvertinti tokio savo laidavimo reikšmės, nėra jokio pagrindo. Kaip matyti, apeliantė laidavo už savo sutuoktinio prievoles (ieškinys dėl santuokos nutraukimo teismui pateiktas beveik po dvejų metų po ginčo sandorių sudarymo – 2019 m. rugpjūčio 26 d.). Atsižvelgiant į šių faktinių aplinkybių visumą spręstina, kad apdairus ir atidus žmogus tokiomis pačiomis aplinkybėmis pasirašydamas laidavimo sutartį, kaip ir kitą sutartį, negalėtų tikėtis, jog sutartis nesukurs jam nei teisių, nei pareigų.

45. Pastebėtina ir tai, kad, nors ir nurodė, jog atsakovai su ieškove nederino paskolos sąlygų (sumos, palūkanų, grąžinimo datos, vietos ir kt.), be vekselių nebuvo sudaryta jokia rašytinė sutartis, todėl atsakovų nutylėjimas lėmė, jog apeliantė pasirašė vekselius, tačiau apeliantė neneigė, kad jai, atvykusiai į notarų biurą, atsakovas M. A. skubiai paaiškino, jog reikia jos parašo, kitaip L. neskolins pinigų, reikalingų bendrovei, ir įmonė negalės vystyti verslo. Taip pat apeliantė neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis), kad prieš pasirašant jai nebuvo sudaryta galimybė perskaityti pasirašomų dokumentų, tuo tarpu vekseliuose aiškiai nurodytas atsakovo M. A., kaip vekselio davėjo, asmeninis įsipareigojimas sumokėti, nurodytos vekselių sumos ir mokėjimo terminai. Apeliantei, kaip pagrindinio skolininko M. A. sutuoktinei, turėjo būti žinoma jo finansinė padėtis ir gebėjimas įvykdyti prisiimtas prievoles, už kurias ji laidavo. Priešingų duomenų byloje nėra.

46. Taigi, vertinat apeliantės reikalavimų pagrįstumą pagal CK 1.91 straipsnio 1 ir 5 dalį, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad ginčo sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais dėl apgaulės. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė savo reikalavimą pripažinti sandorius negaliojančiais iš esmės įrodinėjo aplinkybėmis, kurios atsirado po jų sudarymo – reali mokėjimo prievolė. Todėl sandorio sudarymo metu šie veiksniai negalėjo turėti įtakos apeliantės valios susiformavimui. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad atsakovai, sudarydami vekselius ir pareikalavę apeliantės laidavimo, turėjo išankstinį ketinimą savo reikalavimus nukreipti į laiduotoją.

47. Nurodytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantės valia, sudarant ginčo sandorius, buvo paveikta kitų asmenų, t. y. ji buvo apgauta. Kadangi būtent apeliantei teko pareiga įrodyti CK 1.91 straipsnyje numatytą pagrindą sandoriams pripažinti negaliojančiais, vien jos subjektyvūs paaiškinimai, kurie nėra paremti jokiais kitais objektyviais įrodymais, nėra pakankami apeliantės siekiamam rezultatui nagrinėjamoje byloje – paneigti notarine tvarka sudaryto sandorio galiojimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus kaip visumą ir padarė teisingas bei pagrįstas išvadas dėl ginčijamų sandorių (vekselių dalių) teisėtumo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

48. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio ieškovės apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-403/2021). Pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes jie taip pat nedaro įtakos apskųstojo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

50. Apeliacinį skundą atmetus atsakovai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą, tačiau atsakovams nepateikus tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, teisėjų kolegija šio klausimo nesprendžia (CPK 93 ir 98 straipsniai).

51. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki galutinio Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 84 straipsnis). Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalis, kurios mokėjimas apeliantei atidėtas, – 1 136 Eur priteisiama iš apeliantės valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės E. A. 1 126 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt šešis eurus) žyminio mokesčio valstybei.

Teisėjai Žilvinas TerebeizaAgnė TikniūtėAlma Urbanavičienė