- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-06
- Bylos Nr.
- e2A-2725-392/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01539-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Suinteresuotas asmuo
- K. Z., P. Z., V. Z.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų K. Z. ir P. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Č. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. Z., P. Z., K. Z. ir V. Z. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
1. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo motinos K. Z. mirties faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Nurodė, kad jos motina K. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Be jos K. Z. įpėdiniai yra brolis K. Z. ir mirusio brolio J. Z. vaikai P. Z., K. Z. ir V. Z.. K. Z. nuo 2006 m. iki mirties gyveno ir buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą pareiškėjo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) ir buvo jos slaugoma bei išlaikoma. Po motinos mirties liko registruojamas turtas 2,1788 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Mirus mamai palikimą priėmė disponuodama palikėjos asmeniniais daiktais - visus jos turėtus senus baldus, patalynę, kitus asmeninius daiktus sudegino. Nuo 2020 m. rudens su jos sutikimu, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kaimynas iškasė didelį tvenkinį, prileido žuvies. Be to, dar 2019 m. liepos 26 d. mama jai yra išdavusi notaro patvirtintą įgaliojimą, Nr. 2172 suteikusį teisę atstovauti ją visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose tvarkant visus jos asmeninius reikalus, dokumentus, atskirai imant ir 2,1788 ha žemės sklypo disponavimo klausimus (parduoti, dovanoti ir pan.). Tai yra, šį sklypą mama jai faktiškai padovanojo ir tai patvirtina atitinkamą palikėjos valios išreiškimo faktą. Esant sudėtingai situacijai dėl Covid-19 pandemijos dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė ir tikėjosi paveldimo turto pasidalijimo klausimą išspręstu su kitais įpėdiniais tarpusavio sutarimu, tačiau tai nepavyko. Sužinojusi, kad mirus įgaliojimo davėjai, įgaliojimas netenka galios, ji kreipėsi į notarą, tačiau jau buvo praleistas terminas.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys K. Z. ir P. Z. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad po K. Z. mirties, visiems įpėdiniams kalbant apie palikimą, Č. S. pasakė, kad ji turi motinos įgaliojimą ir visą palikimą sutvarkys savo vardu, o po to sklypą visi pasidalins į tris dalis. Tačiau pareiškėjai delsiant tvarkyti paveldėjimo reikalus, jie patys kreipėsi į notarą dėl plikimo priėmimo. Pareiškėja palikimo nepriėmė, nes žemės sklypu nesirūpino, nemokėjo mokesčių, neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti įvertinti kaip palikimo priėmimas. Suinteresuoti asmenys K. Z. ir V. Z. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu pareiškimą tenkino. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad Č. S. po savo motinos K. Z. mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą. Priteisė Č. S. iš K. Z. ir P. Z. po 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Nurodė, kad iš byloje esančio medicininio mirties liudijimo Nr. 20-53777546 matyti, kad K. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) palikėjos jos vardu registruotas 2,1788 ha ploto žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) miesto seniūnijos 2021-05-06 pažymos patvirtina, kad pareiškėja ir K. Z. iki jos mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Palikėja savo gyvenamąją vietą šiuo adresu deklaravo nuo 2019-11-25. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teises į palikėjo turtą. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai sprendžiant dėl paveldino turto likimo, valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje ir pan. Akivaizdu, kad nors palikėja paliko vieną registruojamo turto objektą – žemės sklypą, ji gyvendama kartu su pareiškėja vienuose namuose turėjo ir asmeninių daiktų, kurie taip pat sudaro jos palikimą. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad po mamos mirties ji sutvarkė palikėjos asmeninius daiktus, sudegindama jai nereikalingus, yra nepaneigtos. Neleidžiama priimti palikimą su išlygomis ar dalimis, todėl suinteresuotų asmenų teiginiai, kad pareiškėja netvarkė žemės sklypo, nepaneigia palikimo priėmimo, tvarkant palikėjos asmeninius ir namų apyvokos daiktus, kas rodo, kad pareiškėja priėmė palikimą aktyviais veiksmais.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Suinteresuoti asmenys K. Z. ir P. Z. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą pareiškėjos Č. S. pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti apeliantams K. Z. ir P. Z. jų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pareiškėja Č. S. prašydama teismo nustatyti palikimo priėmimo faktą pareiškime nurodė: (1) kad K. Z. iki mirties gyveno su ja, pareiškėja rūpinosi ja (buvo slaugoma ir išlaikoma); (2) po K. Z. mirties pareiškėja Č. S. neva faktiškai priėmė K. Z. palikimą. Tokias aplinkybes pareiškėja grindė tuo, kad palaidojo K. Z., jai mirus palikimą faktiškai priėmė, nes rūpinosi laidojimu, prižiūrėjo jos kapą. Sudegino visus K. Z. turėtus senus baldus, patalynę, asmeninius daiktus, nes šie daiktai nebuvo reikalingi jos šeimai. Tačiau teismas, priimdamas tokį sprendimą, visiškai nevertino fakto, kad pareiškėja Č. S. faktiškai nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjos nurodytas aplinkybes.
5.2. Byloje esanti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) miesto seniūnijos 202105-06 pažyma patvirtina, kad K. Z. nuo 2019-11-25 deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau visiškai neįrodo, kad K. Z. ten faktiškai gyveno iki savo mirties. Suinteresuotų asmenų K. Z. ir P. Z. duomenimis K. Z. iki savo mirties faktiškai gyveno visiškai kitur t. y. (duomenys neskelbtini). Šį faktą patvirtina greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė (kopija pridedama). Todėl nėra suprantama kaip pirmos instancijos teismas priėjo išvados, kad pareiškėja Č. S. ir palikėja K. Z. iki savo mirties gyveno kartu.
5.3. Nėra aišku, iš kokių įrodymų visumos pirmos instancijos teismas darė išvadą, jog palikėja K. Z. turėjo pareiškėjos Č. S. namuose asmeninių daiktų, kurie sudarė jos palikimą. Č. S. nėra pateikusi įrodymų, patvirtinančių jog palikėja K. Z. turėjo asmeninių ir/ar namų apyvokos daiktų.
5.4. Pareiškėja nurodė, jog turėdama K. Z. notaro patvirtintą įgaliojimą galvojo, kad ji galės disponuoti savo nuožiūra K. Z. turtu be palikimo priėmimo. Ir, tik sužinojusi, kad mirus įgaliojimo davėjui įgaliojimas netenka juridinės galios, pareiškėja, praleidusi įstatymu nustatytą terminą, nutarė kreiptis į notarą.
5.5. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka LR CPK 270 str. 4 d. 4 p. numatytų reikalavimų. Skundžiamame teismo sprendime teismo dėstomi motyvai yra labai abstraktūs, lakoniški. Iš jų apimties ir turinio negalima susidaryti absoliučiai jokio supratimo kodėl pareiškėjos pareiškimas buvo tenkintas. Vien tik pasakymas, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra nepaneigtos, nesudaro pagrindo teigti, kad teismo sprendimas yra pakankamai ir tinkamai motyvuotas.
5.6. Pirmos instancijos teismas nustatęs juridinę reikšmę turintį faktą, nepagrįstai priteisė iš suinteresuotų asmenų K. Z. ir P. Z. po 150 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjos Č. S. naudai. Dėl to, kad Č. S. buvo priversta kreiptis į teismą yra kalta pareiškėja asmeniškai. Pareiškėja elgėsi nerūpestingai bei aplaidžiai ir todėl per įstatymų nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė. Kadangi terminas palikimui pagal įstatymą priimti yra praleistas, todėl notaras atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į skundą Č. S. prašė atmesti suinteresuotų asmenų K. Z., P. Z. apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą. Atsisakyti priimti naujai pateiktus įrodymus - Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę. Priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą sprendimą motyvavo tuo, kad palikėja K. Z. gyvendama kartu su pareiškėja Č. S. vienuose namuose turėjo asmeninių daiktų, kurie sudaro jos palikimą. Pareiškėjos Č. S. nurodytos aplinkybės, kad ji po K. Z. mirties sutvarkė palikėjos asmeninius daiktus, sudegindama jai nereikalingus, nebuvo paneigtos. Neleidžiama priimti palikimą su išlygomis ar dalimis, todėl suinteresuotų asmenų K. Z. ir P. Z. teiginiai, kad pareiškėja netvarkė žemės sklypo, nepaneigia palikimo priėmimo, nes aplinkybė, jog tvarkydama palikėjos asmeninius ir namų apyvokos daiktus rodo, kad pareiškėja priėmė palikimą aktyviais veiksmais. Juo labiau, kad apeliantai jokiais įrodymais nepavirtino savo deklaratyvių teiginių, kad pareiškėja netvarkė žemės sklypo.
6.2. Nors apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, Pareiškėja dėl šių Apeliantų naujų aplinkybių pažymi, kad asmens deklaruota gyvenamoji vieta dažnu atveju nesutampa su asmens faktine gyvenamąja vieta. Lygiai taip pat asmens mirties vieta ar sveikatai pablogėjus greitosios medicinos pagalbos iškvietimo vieta gali nesutapti su asmens deklaruota gyvenamąja vieta. Byloje pateiktas palikėjos K. Z. medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad mirusiojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Byloje yra patekta ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma, patvirtinanti, kad palikėja iki mirties faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini). Beje ir pačios Pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta yra kartu su palikėja K. Z.. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė negali būti laikoma tinkamu įrodymu, patvirtinančiu palikėjos faktinė gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).
6.3. Palikėja K. Z. nuosavybės teisėmis turėjo tik ginčo žemės sklypą, kuriame nėra jokių statinių. Iš to seka, kad palikėja tiek deklaruota, tiek ir faktiškai gyveno ne jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančioje gyvenamojoje vietoje. Šiuo konkrečiu atveju palikėja gyveno Pareiškėjai nuosavybės teisėmis priklausančioje gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), tačiau su pareiškėjos šeima keliavo, poilsiavo, lankė giminaičius, todėl greitosios medicinos pagalbos kvietimo vieta galėjo ir nesutapti su faktine palikėjos gyvenamąja vieta.
6.4. Negalima sutikti su apeliantų teiginiais, kad pirmos instancijos teismas praktiškai visiškai nevertino suinteresuotų asmenų teiginių ir nesuteikė jiems galimybių išsamiai pasisakyti bylos nagrinėjimo metu. Priešingai, teismas posėdį surengė žodinio proceso tvarka, išaiškino šalių teises ir pareigas, sudarė sąlygas išsamiai pasisakyti šalims, jų atstovams, užduoti klausimus ir išsamiai įjuos atsakyti. Teismas išklausė ir apklausė liudytoją.
6.5. Pirmos instancijos teismas nustatė kad pareiškėjos išdėstytos aplinkybės bei byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia pripažinti, jog pareiškėjos aktyvūs veiksmai, priimant valdyti po motinos mirties likusį turtą, t. y. asmeninių daiktų ir dokumentų tvarkymas, ginčo žemės sklypo priežiūra, šio žemės sklypo pardavimo proceso sustabdymas leidžia spręsti, kad Pareiškėja rūpinosi palikėjos turtu kaip savo, o tai atitinka faktinį palikimo priėmimo turinį. Visi byloje surinkti ir aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad po pareiškėjos motinos mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškėja priėmė jos turtą savo nuosavybėn, t. y. perėmė palikėjos turtą tokį, kokį ji turėjo mirties dieną visa apimtimi, kas reiškia, kad palikimą ji priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50-5.51 straipsniai). Šių faktinių aplinkybių apeliantai nenuginčijo nei pirmos instancijos teisme, nei teikiant šį apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
7. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Apeliantai prašo priimti naują įrodymą - greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę, kuri apeliantų teigimu įrodo, kad K. Z. iki savo mirties faktiškai gyveno visiškai kitur nei nurodo pareiškėja, t. y. (duomenys neskelbtini).
9. CPK 314 str. sakoma, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiame straipsnyje nurodytų įrodymų pateikimo sąlygų nenustatyta, tačiau apeliacinės instancijos teismas šį įrodymą, siekdamas objektyvesnio bylos išnagrinėjimo, priima ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Pareiškėjai šis įrodymas yra pateiktas su apeliaciniu skundu. Dėl jo ji pasisakė atsiliepime.
10. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl palikimo priėmimo faktiškai jį pradėjus valdyti fakto.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad pagal įstatymą palikimą paveldi lygiomis dalimis palikėjo vaikai. CK 5.13 straipsnyje nustatyta, jog palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Palikimas įgyjamas kai įpėdinis jį priima, o palikimas priimamas kai įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo (CK 5.50 straipsnis).
12. Apeliantai skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo pagrindu, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad pareiškėja savo velionės motinos palikimą priėmė pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo motyvais nesutinka.
13. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą analizavo ir vertino byloje pateiktus įrodymus, aptarė ieškovės ir atsakovo pateiktus argumentus, analizavo juos visų įrodymų kontekste, savo išvadas dėl ieškovės pateiktų argumentų ir įrodymų, padarė įvertinęs įrodymų visumą.
14. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje pateiktas palikėjos K. Z. medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog mirusiosios nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Byloje yra patekta ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma, patvirtinanti, kad palikėja iki mirties faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta yra ta pati kaip ir palikėjos K. Z.. Apeliantų pateikta greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, kad palikėjos gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), nes ten ji galėjo būti nuvykusi laikinai.
15. Faktą, kad pareiškėja rūpinosi ir iki mirties prižiūrėjo savo motiną neabejotinai patvirtina ir K. Z. Č. S. 2019 m. liepos 26 d. taip pat (duomenys neskelbtini) rajono notarų biure išduotas įgaliojimas tvarkyti ir parduoti paveldimą žemės sklypą, atstovauti bankuose, medicinos įstaigose, kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, santykiuose su visais fiziniais ir juridiniais asmenimis ir t.t.
16. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, remdamasis nurodyta įstatymo norma. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
17. Bylose dėl juridinio fakto nustatymo įrodinėjimas turi tam tikrų ypatumų, kuriuos lemia tai, kad naudojami netiesioginiai įrodymai (priešingu atveju asmeniui nereikėtų kreiptis į teismą) ir daromos prielaidos. Nepaisant to, šios prielaidos turi būti motyvuotos. Atitinkamai turi būti pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybės nėra ar ji nedidelė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2009-08-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009; 2009-10-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009; 2010-12-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010).
18. Apeliantai šioje byloje nepaneigė aplinkybių, kad pareiškėja gyvendama kartu su palikėja, ją palaidojo ir tvarkė jos kapą, tai reiškia ir priėmė po jos mirties namuose buvusį turtą – asmeninius daiktus.
19. Apeliantai nesutinka ir su tuo, kad teismas iš jų priteisė po 150 Eur bylinėjimosi išlaidų Č. S. ir nurodo, kad dėl to, kad Č. S. buvo priversta kreiptis į teismą yra kalta pareiškėja asmeniškai. Pareiškėja elgėsi nerūpestingai bei aplaidžiai ir per įstatymų nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jų neturėjo būti priteistos.
20. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su šia apeliantų pozicija. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. Jei įpėdiniai neprieštarautų, bylinėjimosi išlaidų pareiškėja nepatirtų. Tai reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos Č. S. priteistos pagrįstai.
21. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pareiškėja pateikė įrodymus, kad ji patyrė 250 Eur dydžio išlaidas už atsiliepimo į skundą surašymą, todėl atmetus apeliacinį skundą nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apeliantų pareiškėjai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi teismas
nutaria:
K. Z. ir P. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti Č. S. iš K. Z. ir P. Z. po 125 Eur bylinėjimosi išlaidų.