Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Z. K. ir J. K., atstovaujančių nepilnamečius vaikus N. S. ir M. S., patikslintą pareiškimą dėl termino palikimui atsisakyti nepilnamečių vaikų vardu atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, J. S., išvada teikianti institucija byloje Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teisme gautas suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimas, kuriame nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjų prašymui dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo; prašo pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

4. Suinteresuotas asmuo J. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

5. Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad neturi duomenų, apie netinkamą Z. K. ir J. K. globėjų pareigų vykdymą ar globojamų vaikų teisių pažeidimus šeimoje. Tarnyba nuo globos vaikams nustatymo datos pranešimų apie N. S. ir M. S. teisių pažeidimus neturi. Susipažinus su pareiškėjų pareiškimu Tarnyba daro išvadą, kad miręs vaikų tėvas paliko tik skolas, kas, atsižvelgiant į vaikų interesus, vaikams priimti yra nenaudinga. Apie kitą paliktą turtą Tarnyba žinių neturi. Išvadą duodanti institucija nurodo, kad teismui įvertinus visus bylos nagrinėjimo gautus duomenis ir manant, jog yra pagrindas pareiškimą tenkinti, Tarnyba neprieštaraus, kad pareiškėjų pareiškimas dėl termino palikimui atsisakyti atnaujinimo, būtų patenkintas.

6. Teismas 2024 m. spalio 9 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. spalio 29 d. 13:30 val.; šalims pasiūlyta iki 2024 m. spalio 22 d. pateikti raštu savo paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus (jeigu tokių būtų), taip pat įrodymus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, tačiau iki šios nutarties priėmimo jokių papildomų paaiškinimų/įrodymų teisme nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai Z. K. ir J. K., atstovaudami nepilnamečių vaikų N. S. ir M. S. interesus, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami atnaujinti jiems praleistą terminą nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti palikimo, atsiradusio po vaikų tėvo V. S. mirties.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimu pareiškėjai paskirti savo anūkų N. S. ir M. S. globėjais ir gaunamų lėšų tvarkytojais; nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta pareiškėjų gyvenamojoje vietoje. (duomenys neskelbtini) mirė V. S., kuris buvo nepilnamečių vaikų N. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymos matyti, kad palikėjas mirė santuokoje, sutuoktinė – J. S., kuri į bylą įtraukta suinteresuotu asmeniu. Remiantis VĮ Registrų centro Testamentų registro duomenimis, palikėjas testamento nėra sudaręs, šiuo metu palikimo priėmimų faktų nėra įregistruota (jo palikimas nepriimtas). Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad liko nepaveldėtos palikėjo piniginės lėšos pensijų kaupimo sąskaitoje, taip pat palikėjas turėjo skolų: 5440,54 Eur AB „Swedbank“ bankui, 1781,85 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo Klaipėdos skyriui.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). CK 5.60 straipsnyje reglamentuojama palikimo atsisakymo tvarka, t. y. įpėdinis turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.60 straipsnio 1, 3 dalys). Įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti (atsisakyti priimti) nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti (atsisakyti priimti). Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis). Neveiksnių asmenų vardu palikimą priima jų tėvai ar globėjai (CK 5.56 straipsnis).

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą dėl palikimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

11. Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai, ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

12. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjai po palikėjo V. S. mirties nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo atsisakymo nepilnamečių vaikų vardu, t. y. neįgyvendino nepilnamečių vaikų teisių, kadangi nežinojo, jog palikimo reikia atsisakyti. Manė, kad esant tik skoliniams įsipareigojimams, bei siekiant apsaugoti vaiko turtinius interesus, suėjus terminui palikimas bus nepriimtas. Bylos duomenimis, vaikų tėvas paliko tik skolas. Duomenų, kad palikėjas turėjo turto, byloje nepateikta.

13. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjų nurodytas termino praleidimo priežastis reikėtų vertinti individualiai, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju atstovaujami nepilnamečių vaikų interesai. Palikėjo įstatyminiai įpėdiniai N. S. ir M. S. yra nepilnamečiai, todėl savarankiškai jie negalėjo ir negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose sprendžiant klausimą dėl palikimo (ne)priėmimo. Nepilnamečių interesus priimant palikimą ar atsisakant jį priimti įgyvendina jų globėjai (pareiškėjai), todėl pareiškėjų nurodytos termino praleidimo priežastys vertinamos nepilnamečių vaikų teisių apsaugos kontekste.

14. Teismo vertinimu, išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipę dėl palikimo nepilnamečių vaikų vardu atsisakymo, pareiškėjai elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidūs ir rūpestingi. Pareiškėjų nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo turėti įtakos tam, jog jie negalėjo laiku realizuoti globotinių teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje suinteresuoti asmenys ir išvada teikianti institucija prieštaravimų dėl pareiškimo nėra pareiškę; byloje nėra duomenų apie kitus galimus palikėjo V. S. įpėdinius. Be to, teismas įvertina ir tai, kad neišsprendus mirusiojo V. S. palikimo priėmimo (atsisakymo) nepilnamečių vaikų N. S. ir M. S. vardu klausimo nėra galimybės notariškai tvarkyti V. S. turto paveldėjimo bylą ir išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą bei atsiskaityti su kreditoriais, todėl šiuo atveju termino atsisakyti priimti palikimą neatnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų kitų asmenų teises, o atnaujinus terminą, bus apginti nepilnamečių vaikų interesai.

15. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas pripažįsta, kad pareiškėjai terminą palikimui nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti praleido dėl svarbių priežasčių ir per protingą terminą kreipėsi į teismą dėl jo atnaujinimo, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuoti asmenys ir išvadą teikianti institucija neprieštarauja pareiškėjų pareiškimui, atnaujina pareiškėjams terminą palikimui, atsiradusiam po V. S. mirties, nepilnamečių vaikų N. S. ir M. S. vardu atsisakyti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnis; CPK 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578, 579-582 straipsniais,

nutaria:

tenkinti pareiškėjų Z. K. ir J. K. pareiškimą.

Atnaujinti pareiškėjams Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą nepilnamečių vaikų N. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Išaiškinti pareiškėjams, kad jie turi teisę per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo atsisakymo į notarą pagal V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.