- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-02
- Bylos Nr.
- e2S-545-880/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04642-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Inlux Service Europe“
- Atsakovas
- S. K.
- Kategorijos
- 3.3.1.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Inlux Service Europe“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. nutarties, kuria ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inlux Service Europe“ ieškinys atsakovui S. K. dėl darbo ginčo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Inlux Service Europe“ (toliau – ieškovė arba UAB „Inlux Service Europe“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. K. (toliau – atsakovas, darbuotojas), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2022 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. DGKS-356 darbo byloje Nr. APS-131-24938 (toliau – sprendimas), kuriuo nuspręsta išieškoti atsakovo naudai iš ieškovės 2 150 Eur (atskaičius mokesčius) dienpinigius, 2 832 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 1 300 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas, prašo panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą ir priteisti jai iš atsakovo 400 Eur žalą bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams.
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartį paliko nepakeistą.
4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi, pakeisdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartį, kuriomis atsisakyta priimti ieškovės ieškinį ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimą perdavė iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 2 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos gavimo dienos, ieškinio trūkumams pašalinti: pateikti teismui duomenis, ar dėl žalos priteisimo ieškovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ir (ar) buvo priimtas sprendimas, jei ne, patikslinti ieškinio reikalavimus, neformuojant reikalavimo dėl žalos priteisimo ir nurodyti atsakovo gyvenamosios vietos ir (ar) elektroninio pašto adresus.
6. 2023 m. sausio 10 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį atsakovui, kuriuo ieškovė, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos 2022 m. sausio 25 d. sprendimu, kuriuo nuspręsta išieškoti atsakovo naudai iš ieškovės 2 150 Eur (atskaičius mokesčius) dienpinigius, 2 832 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 1 300 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas, prašo panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos gavimo dienos, ieškinio trūkumams pašalinti: pateikti patikslinto ieškinio ir visų ieškinio ir patikslinto ieškinio priedų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus vertimus į atsakovui suprantamą kalbą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 23 d. nutartimi nutarė ieškovės UAB „Inlux Service Europe“ ieškinį atsakovui S. K. dėl darbo ginčo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
9. Teismas nurodė, kad 2023 m. sausio 12 d. nutartis buvo išsiųsta ieškovės atstovui elektroninių ryšių priemonėmis 2023 m. sausio 12 d., todėl vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, ši teismo nutartis ieškovei laikoma įteikta 2023 m. sausio 13 d., ji trūkumus turėjo pašalinti iki 2023 m. sausio 20 d. Prašymas pratęsti teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti pateiktas nebuvo. Taigi, per teismo nustatytą terminą ieškovė ieškinio trūkumų nepašalino. Teismas konstatuoja, kad pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyko.
10. Teismas konstatavo, kad pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartį, atnaujinti terminą procesiniam veiksmui atlikti - ieškinio trūkumams pašalinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Ieškovė 2022 m. vasario 25 d. pareikšdama ieškinį siekė įgyvendinti savo procesines teises, tam dėjo daug pastangų. Tai, kad jos ieškinį nepagrįstai atsisakyta priimti pripažino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Ieškovė buvo aktyvi ir nevilkino bei nepiktnaudžiavo procesu.
11.2. Ieškovei dėl jai taikyto turto arešto ir vykdomo išieškojimo vykdomosiose bylose, (vykdymo dokumentai pateikti kartu su patikslintu ieškiniu) nepavyko gauti finansinių lėšų procesinių dokumentų vertimams apmokėti bei pasirūpinti vertimais ir tokiu būdu pašalinti ieškinio trūkumų iki teismo nurodyto termino. Apie tai ji 2023 m. sausio 23 d. informavo savo atstovą, kuris vadovaudamasis advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi nedelsiant parengė reikalingus vertimus. Tokiu būdu laikant, kad paskutinė termino diena yra 2023 m. sausio 20 d., o pirma po jo einanti darbo diena 2023 m. sausio 23 d., laikytina, kad terminas pažeistas labai nežymiai – 1 d.
11.3. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kaip minėta, ieškovės galimybės įgyvendinti savo procesines teises yra labai apsunkintos.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 23 d. nutarties, kuria nutarta ieškovės ieškinį atsakovui dėl darbo ginčo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka.
15. CPK 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, bet ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
16. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ieškovei 2023 m. sausio 10 d. pateikus patikslintą ieškinį pirmosios instancijos teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos gavimo dienos, ieškinio trūkumams pašalinti, o būtent pateikti patikslinto ieškinio ir visų ieškinio ir patikslinto ieškinio priedų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus vertimus į atsakovui suprantamą kalbą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė pirmosios instancijos teismo nustatytu terminu nurodytų patikslinto ieškinio trūkumų nepašalino. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 23 d. nutartimi pagrįstai nutarė ieškovės ieškinį atsakovui laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
17. Ieškovė atskiruoju skundu prašo atnaujinti terminą procesiniam veiksmui atlikti - ieškinio trūkumams pašalinti.
18. Teismas ir dalyvaujantys byloje asmenys procesinius veiksmus civiliniame procese atlieka per įstatyme arba teismo nustatytus terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Procesinių terminų paskirtis yra užtikrinti operatyvų ir ekonomišką bylų išnagrinėjimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2013), o jų praleidimas lemia teisės atlikti procesinius veiksmus praradimą – pasibaigus procesiniam terminui, procesinė teisė atlikti tam tikrus veiksmus išnyksta ir procesiniai dokumentai, pateikti pasibaigus nustatytam terminui, grąžinami juos padavusiam asmeniui (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, nurodyta taisyklė dėl procesinio termino praleidimo teisinių padarinių nėra absoliuti. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 4 dalimi, asmens pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas; prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą.
19. Kasacinis teismas, aiškindamas įstatymo nuostatas, reglamentuojančias galimybę atnaujinti praleistus įstatymuose nustatytus terminus, yra nurodęs, kad atnaujinti terminą galima tik tuo atveju, kai nustatoma, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. kai laikotarpiu, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-272-701/2017).
20. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu taip pat yra išaiškinta, kad klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-403/2023).
21. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis buvo išsiųsta ieškovės atstovui elektroninių ryšių priemonėmis 2023 m. sausio 12 d. Vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, ji laikoma įteikta ieškovei (jos atstovui) kitą darbo dieną, tai yra 2023 m. sausio 13 d. Todėl ieškovė trūkumus turėjo pašalinti iki 2023 m. sausio 20 d. (penktadienio). Ieškovė atskirąjį skundą, o kartu su juo ir prašymą atnaujinti terminą ieškinio trūkumams pašalinti bei patikslinto ieškinio ir visų ieškinio ir patikslinto ieškinio priedų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus vertimus į atsakovui suprantamą kalbą į teismų informacinę sistemą įkėlė 2023 m. sausio 23 d. (pirmadienį), tai yra sekančią darbo dieną. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad terminas praleistas minimaliai – viena diena.
22. Vertinant termino praleidimo priežastis pažymėtina, kad ieškovė nurodė, jog dėl jai taikyto turto arešto ir vykdomo išieškojimo vykdomosiose bylose nepavyko gauti finansinių lėšų procesinių dokumentų vertimams apmokėti ir tokiu būdu pašalinti ieškinio trūkumų iki teismo nurodyto termino.
23. Iš į bylą ieškovės kartu su patikslintu ieškiniu pateiktų vykdomųjų dokumentų matyti, kad antstolio Irmanto Gaidelio kontoroje vykdomi išieškojimai išieškotojams A. B. ir S. K. iš skolininkės UAB „Inlux Service Europe“ pagal Darbo ginčų komisijos sprendimus. Antstolio Irmanto Gaidelio priimto 2022 m. vasario 22 d. Turto arešto akto Nr. S-22-8-7050 pagrindu nuo 2022 m. vasario 22 d. ieškovės (skolininkės) turtui – turtinėms teisėms, piniginėms lėšoms, kilnojamajam turtui – taikomas turto areštas. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės piniginėms lėšoms taikomas turto areštas, natūralu, jog ieškovės galimybės disponuoti piniginėmis lėšomis, o kartu ir užsakyti bei apmokėti patikslinto ieškinio ir jo priedų vertimus yra apribotos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai laikytina svarbiomis termino pašalinti ieškinio trūkumus praleidimo priežastimis, kurios nepriklausė nuo asmens valios.
24. Be to, įvertinus bylos medžiagą nenustatyta aplinkybių, iš kurių galima būtų spręsti, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ar nesąžiningai jomis naudojosi. Priešingai, matyti, kad ieškovė nevilkino proceso, laiku vykdė teismo įpareigojimus pateikti papildomus dokumentus, nutartyse numatytais terminais teikė atskiruosius skundu bei šalino ieškinio trūkumus.
25. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnis). Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat ir teise į gynybą (CK 1.137 straipsnio 1 dalis).
26. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia apginti savo pažeistas teises ginčydama priimtą Darbo ginčų komisijos sprendimą. Pažymėtina, kad su pradiniu ieškiniu ieškovė į teismą kreipėsi dar 2022 m. vasario 28 d. Pirmosios instancijos teismui ieškinį nepagrįstai atsisakius priimti, o apeliacinės instancijos teismui palikus galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir tik kasaciniam teismui 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi panaikinus žemesnės instancijos teismų nutartis, ieškovės ieškinio priėmimo klausimas sprendžiamas jau daugiau nei vienerius metus. Neatnaujinus ieškovei termino ieškinio trūkumams pašalinti būtų nepagrįstai užkirstas kelias ieškovei galimai pažeistas teises ginti teisme, kas prieštarautų teisingumo, protingumo bei proceso koncentruotumo ir operatyvumo principams.
27. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 231 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. DK 231 straipsnio 1 dalyje numatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis (DK 231 straipsnio 2 dalis).
28. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 23 d. nutartyje ir teisingai išaiškino ieškovei, kad ši nutartis neužkerta kelio jai teikti teismui naują ieškinį su pašalintais trūkumais, tačiau turi būti atsižvelgta ir į tai, jog ieškovės ieškinys dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2022 m. vasario 28 d., t. y. nepraleidus DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino dėl tokio ginčo išnagrinėjimo teisme. Tuo tarpu ieškovei teikiant naują ieškinį su pašalintais trūkumais, ieškovė jau būtų praleidusi DK 231 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Dėl ko ji turėtų reikšti naują prašymą dėl termino pareikšti ieškiniui atnaujinimo, kas reikštų ne tik papildomas išlaidas ieškovei, bet ir būtų neproporcingas tarp taikomų pasekmių ir siekiamo tikslo, neatitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis) bei niekaip nesiderintų su civilinio proceso tikslais kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis).
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad terminas pašalinti ieškinio trūkumus praleistas tik viena diena, termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir nepriklausančiomis nuo ieškovės valios, taip pat tai, kad ieškovė sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, o atsisakymas atnaujinti terminą ieškinio trūkumams pašalinti būtų nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, sprendžia, kad yra pagrindas atnaujinti ieškovei terminą procesiniam veiksmui atlikti - ieškinio trūkumams pašalinti.
30. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
31. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas tenkina ieškovės atskirąjį skundą, skundžiamą nutartį panaikina, o ieškinio priėmimo klausimą perduoda nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
Ieškovės (apeliantės) ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Inlux Service Europe“ atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartį, atnaujinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Inlux Service Europe“ terminą patikslinto ieškinio trūkumams šalinti ir perduoti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inlux Service Europe“ ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Ši nutaris įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.