Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei V. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

4. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Paaiškino aplinkybes apie bendrą sutuoktinių gyvenimą, sutuoktinių tarpusavio bendravimą, santuokos iširimo priežastis. Nurodė, kad kartu pagyveno apie 2 metus, vėliau atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) išvažiavo ir nuo to laiko su atsakove nebendravo, nesimatė. Mano, kas dėl abiejų kaltės iširo santuoka. Taip pat prašė turimą vienintelį santuokoje įgytą turtą – priekabą, kuri yra praktiškai bevertė, nes netinkama naudoti, po santuokos nutraukimo palikti ieškovui. Ieškovas taip pat neprieštaravo, kad po santuokos nutraukimo atsakovei būtų palikta santuokinė pavardė. Patvirtino, kad jokių kreditorių neturi. Pažymėjo, kad neprašys priteisti bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės.

5. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimą buvo informuotas tinkamai, atsiliepimo į ieškinį taip pat nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

6. Iš į bylą pateikto santuokos sudarymo įrašo originalo nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Iš VĮ “Registru centras“ pažymos matyti, kad santuokos metu ginčo šalys nekilnojamojo turto bendrosios jungtines sutuoktiniu nuosavybes teise neįgijo. Tačiau santuokos metu V. P. įgijo transporto priemonę – (duomenys neskelbtini). Kito dalintino turto šalys santuokos metu neįgijo. Šias aplinkybes taip pat patvirtina bylos įrodymai ir vieši registrų duomenys apie šalių (ne)turimą registruotą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones. Duomenų, kad šalys turtėtų kreditorinių įsipareigojimų, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.

Dėl termino susitaikyti nustatymo

7. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu bendrai nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio ar jų vaikų interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas (CK 3.54 straipsnio 4 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju šalys šeimyninio gyvenimo negyvena jau daugiau nei metus, ieškovasaiškiai nurodė, kad sutuoktinių tolimesnis bendras gyvenimas nėra įmanomas, atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

9. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką - sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

10. Ieškovas nurodė, jog santuokos pradžioje su atsakove sutarė gerai, atsakovė buvo gero charakterio moteris, sukalbama, rūpestinga, todėl ieškovas tikėjosi, kad pavyks sukurti darnią šeimą. Gyvenat kartu su atsakove buvo sunku rasti kompromisus daugeliu šeimos klausimų, todėl daugėjo konfliktų. Barnių metu tapo akivaizdu, jog ieškovo ir atsakovės požiūriai į šeimą, materialines ir dvasines vertybes bei tikslai išsiskyrė. Pažymėjo, kad jie abu su atsakove pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas dėl savitarpio pagarbos, moralinės paramos, todėl šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Jau daugiau nei metus santuokinio gyvenimo nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

11. Nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena. Ieškovo teigimu, abudu sutuoktiniai kalti dėl santuokos nutraukimo, kaltė pasireiškia jų abiejų nesutarimais, ne lojalumu vienas kitam. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad atsakovė neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju dėl santuokos iširimo kalti abudu sutuoktiniai, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

12. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovas po santuokos nutraukimo prašo palikti iki santuokos turėtą pavardę –„P.“, taip pat neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo atsakovei būtų palikta santuokinė pavardė – „P.“. Atsakovė prieštaravimų dėl to teismui nepateikė. Todėl teismas palieka ieškovui turimą pavardę „P.“, o atsakovei santuokos metu turėtą pavardę „P.“.

Dėl tarpusavio išlaikymo

13. Ieškovas ir atsakovė reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nekėlė. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų ženkliau reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Dėl turto padalijimo

14. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis). Nagrinėjamu atveju išVĮ “Registru centras“ pažymos matyti, kad santuokos metu ginčo šalys nekilnojamojo turto bendrosios jungtines sutuoktiniu nuosavybes teise neįgijo. Tačiau santuokos metu V. P. įgijo transporto priemonę – (duomenys neskelbtini). Ieškovas šią priekabą po santuokos nutraukimo prašo palikti ieškovui. Atsakovė prieštaravimų dėl to nepateikė, todėl šis ieškovo prašymas yra tenkintinas. Kito dalintino turto šalys santuokos metu neįgijo. Šias aplinkybes taip pat patvirtina bylos įrodymai ir vieši registrų duomenys apie šalių (ne)turimą registruotą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

15. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

16. Ieškovas neteikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patvirtino, kad neprašys priteisti iš atsakovės ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

17. Tačiau byloje buvo patirtos 8,96 Eur pašto išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą, o atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys patenkintas visiškai (100 proc. reikalavimų), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą priteisti iš atsakovės, t. y. 8.96 Eur bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės V. P., gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims turimas pavardes: ieškovui V. P. – „P.“, atsakovei V. P. – „P.“.

Ieškovui V. P. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę – priekabą (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės V. P., (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 8,96 Eur (aštuonių eurų ir 96 ct) bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, valstybės įmonei „Regitra“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.