Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. R. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2024 m. gruodžio 9 d., apie 22.18 val., Vikingų gatvėje, ties Vikingų g. 3, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Jeep Compass“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,08 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais E. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad kaltinamasis E. R. bylai aktualiu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Jeep Compass“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,08 promilių neblaivumas.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino E. R. pareikštą kaltinimą. Apklaustas tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, nurodė, kad įvykio dieną . Tai, kad E. R. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojo R. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys, apžiūros protokolai bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. R., 2024 m. gruodžio 9 d., apie 22.18 val., Vikingų gatvėje, ties Vikingų g. 3, Vilniuje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Jeep Compass“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,08 promilės etilo alkoholio koncentracija..

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. R. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Galima laiduotoja J. T. byloje pateikė prašymą atleisti E. R. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį jos atsakomybei pagal laidavimą. Nurodė, kad E. R. yra jos brolis, jie gyvena kartu, jų santykiai yra labai artimi, šilti, grindžiami tarpusavio pasitikėjimu. Laisvalaikį jie dažnai leidžia kartu, švenčia visas šventes, nuolat palaiko ryšį, padėdami vieni kitiems. Jai yra žinomos bylos aplinkybės. Jos nuomone, šis įvykis buvo atsitiktinis ir visiškai nebūdingas E. R.. Jis nėra linkęs vartoti alkoholio, juo labiau- vairuoti išgėręs. Kiek ji žino E. R. ir stebėjo jo elgesį, jis visada elgiasi atsakingai, net švenčių metu, jei išgeria šiek tiek, kviečia taksi. Ji yra tikra, kad šis atvejis – atsitiktinė klaida ir gali garantuoti, jog tokia situacija ateityje nepasikartos (b. l. 92).

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis E. R. savo kaltės neneigė ir nesiekė išvengti atsakomybės, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Taip pat būtina įvertinti ir E. R. apibūdinančių duomenų visumą. Jis yra dirbantis (b. l. 67), savo darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, neteistas (b. l. 64), per pastaruosius 3 metus baustas administracine tvarka vieną kartą, už nešiurkštų KET pažeidimą (ranka naudojosi mobiliojo ryšio priemone vairuodamas transporto priemonę), paskirta bauda sumokėta, nuobauda nebegaliojanti (b. l. 66). Byloje nėra duomenų apie jo priklausomybes ar blogus įpročius. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti J. T., kuri yra kaltinamojo sesuo. Tiek E. R., tiek J. T. teisiamajame posėdyje nurodė, kad juos sieja glaudūs šeimyniniai ryšiai, jie gyvena kartu, jų tarpusavio santykiai stiprūs, jie gerbia vienas kitą, padeda vienas kitam, J. T. E. R. yra autoritetas. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad J. T. yra neteista (b. l. 94), pastaruosius penkerius metus administracine tvarka bausta vieną kartą, nusižengimas nesusijęs su KET pažeidimais, paskirta bauda sumokėta, nuobauda nebegaliojanti, dirbanti. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad šiuo atveju J. T. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, ją su kaltinamuoju E. R. sieja glaudūs tarpasmeniniai ryšiai, ji yra kritiška kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, jos vertybinė orientacija pozityvi, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu ji gali daryti teigiamą įtaką E. R., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Teismas taip pat įvertina tai, kad J. T. nurodė, jog sutiktų sumokėti užstatą už E. R., nors jos turtinė padėtis nėra lengva, gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, kas vertintina kaip rimtas apsisprendimas prisiimti laiduotojos pareigas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, E. R., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos J. T. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą, be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis E. R. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vairuodamas transporto priemonę, E. R. pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,08 promilių neblaivumas. Be to, nors jis transporto priemonę vairavo nakties metu, tačiau tai darė mieste, judrioje automobilių stovėjimo aikštelėje netoli oro uosto, kur bet kuriuo metu galėjo būti kitų transporto priemonių ir eismo dalyvių, be to, jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo sunkesnių tokio jo poelgio padarinių. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Taigi, įvertinus visas anksčiau minėtas aplinkybes, E. R. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams – didesniam nei minimaliam, bet mažesniam už vidurkį terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad E. R. 2024 m. gruodžio 11 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas, paimant jo vairuotojo pažymėjimą (b. l. 49-50), tokiu būdu E. R. realiai negalėjo naudotis teise vairuoti nuo 2024 m. gruodžio 11 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, E. R. paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2024 m. gruodžio 11 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja prašė baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti terminą sutrumpinti, kadangi E. R. sutinka įrengti automobilyje alkobloką, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad galimybė paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – trumpesniam laikotarpiui jei asmuo sutinka automobilyje įsirengti antialkoholinį variklio užraktą BK nėra numatyta, todėl toks kaltinamojo gynėjos prašymas netenkintinas.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju E. R. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu „Jeep Compass“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėto automobilio valdytojas ir savininkas yra E. R.. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad minėtą automobilį palikus E. R., jis automobilį galėtų panaudoti pakartotinai darant nusikalstamą veiką, ko pasėkoje nebūtų tinkamai užtikrinti anksčiau minėti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslai.

Teismų praktikoje pažymima, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Šioje byloje kaltinamojo gynėja prašė turto konfiskavimo neskirti, vietoje to skirti kitą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114- 1073/2018, 2K-107-976/2021).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad kaltinamajam E. R. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Kaip jau minėta, pagal byloje esančius duomenis, automobilio savininkas yra pats E. R.. Vairuodamas šį automobilį, jis nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis automobilį vairavo tą pačią dieną, kurią ir vartojo alkoholį, praėjus nedaug laiko po alkoholio vartojimo, jo neblaivumo faktas buvo akivaizdus kitiems asmenims ir turėjo būti akivaizdus jam pačiam, iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad jam buvo nustatyti trys iš keturių išorinių neblaivumo požymių. Teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad kaltinamasis galėjo sąžiningai klysti vertindamas savo blaivumo būklę ir galimybes saugiai vairuoti automobilį, priešingai, jis galėjo ir privalėjo suvokti, kad automobilio vairavimas tokioje situacijoje yra pavojingas ir neleistinas, tačiau vis vien tyčia vairavo automobilį. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad toli važiuoti neketino, norėjo tik automobilį perstatyti į kitą stovėjimo aikštelės vietą, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis teismų praktika, turto konfiskavimas nesiejamas su aplinkybėmis, kurioms esant kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus, šios veikos pavojingumas nevertintinas pagal nuvažiuotą atstumą, vairavimo laiką, pasiektą kelionės tikslą. Teismas pažymi, kad automobilio vairavimas esant tokios būklės yra pavojingas nepriklausomai nuo nuvažiuoto atstumo, ypač atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju kaltinamasis tai darė viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, netoli oro uosto, kur bet kuriuo paros metu galėjo būti kitų transporto priemonių ir pėsčiųjų, kuriems galėjo kilti pavojus dėl kaltinamojo vairavimo neblaiviam. Kaltinamojo keltas realus pavojus akivaizdus ir iš to, kad jis, nesuvaldęs vairuojamo automobilio, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas – kelio atitvarai, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nenukentėjo žmonės, tačiau tai, kad jo veika nesukėlė sunkesnių padarinių, jo padarytos veikos pavojingumo nesumažina. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis sąmoningai ignoravo visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, todėl net ir jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės aplinkybės nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad automobilio konfiskavimas būtų aiškiai per griežtas ar neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse yra pasisakęs, kad kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, o ne su kaltininko suinteresuotumu išvengti neigiamų pasekmių, kadangi, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo ar klaidingos nuomonės dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 287-1073/2018 ir kt.). Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės savaime nesuponuoja, kad asmuo turi visiškai nepatirti jokių neigiamų pasekmių ar teisėtų suvaržymų dėl savo neteisėto veikimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo E. R. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismo vertinimu, E. R. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Jeep Compass“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Pažymėtina, kad kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neįgyja teistumo. Neskyrus E. R. baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą, kartu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo E. R. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Jeep Compass“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Dėl kitų klausimų

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Elinos Safi 2024 m. gruodžio 11 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Jeep Compass“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2024 m. gruodžio 11 d. iki 2025 m. liepos 11 d. (b. l. 40-41). Atsižvelgiant į tai, kad E. R. priklausantis automobilis „Jeep Compass“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, 2024 m. gruodžio 11 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam E. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (b. l. 49-50) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. Įsiteisėjus nuosprendžiui, paimtas dokumentas – E. R. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio – perduotinas saugoti AB „Regitra“.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, saugomas voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio – paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos J. T. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti E. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 11 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, E. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Jeep Compass“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Elinos Safi 2024 m. gruodžio 11 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Jeep Compass“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini),, priklausančiam E. R., palikti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kaltinamajam E. R. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Įsiteisėjus nuosprendžiui, paimtą dokumentą – E. R. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio – perduoti saugoti AB „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti E. R. ir J. T., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti E. R., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 ar 244 straipsnį.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.