Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-02-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-542-716/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-02-13Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-05-03Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-02-13
Bylos Nr.
1-542-716/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32898-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
I. T.
Advokatai
Juzef Stankevič
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-542-716/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32898-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6.. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei, Oksanai Leontjevai,gynėjui advokatui Juzef Stankevič,kaltinamajai I. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. T. vairavo kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, t. y. ji 2017 m. birželio 30 d., apie 23.08 val. Vilniuje, nuo Laisvės pr. 1 iki Miškinių g. 6, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigiusi nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,25% promilės etilo alkoholio).

I. T. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad apie 19 val. buvo svečiuose, išgėrė alkoholio. Buvo nevalgius. Palaukusi apie 4 valandas jautėsi gerai ir nemanė, kad viršytų draudžiamą alkoholio normą, todėl nutarė važiuoti. Važiuodama atsitrenkė į kelio atitvarą, sustojo. Atvyko policija. Ji buvo išgėrusi tris dideles taures šampano. Važiavo namo. Atsitrenkdama į bortelį kliudė ratą, kurį galimai pradūrė. Po įvykio automobilį perdavė darbo kolegai, kuris naudojosi automobiliu nuo liepos mėnesio iki spalio mėnesio.

Liudytoju apklaustas R. T. parodė, kad ryte sužinojo apie įvykį. Jam paskambino I. draugas ir pasakė, kad ši sulaikyta. Kai I. buvo išleista iš areštinės, jie susitiko pasikalbėti. I. pasakė, kad važiavo išgėrusi, kad buvo sustabdyta pareigūnų, kad įvyko kažkoks konfliktas. I. yra jo vyriausioji dukra. Jis buvęs pareigūnas, bendrauja ir turi ryšį su dukra, kuri gyvena su mama.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Liudytojas R. M. tyrimo metu nurodė, kad 2017 m. birželio 30 d. patruliuojant kartu su Vilniaus aps. VPK KPV KPR vyriausiuoju patruliu M. A. per VPK OVS gavo pranešimą, kad nuo Savanorių žiedo link Laisvės pr., Vilniuje važiuoja automobilis Toyota Yaris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairuoja galimai neblaivus vairuotojas, kadangi automobilis labai vinguriuoja po kelią. Jie tarnybiniu automobiliu pajudėjo Laisvės prospektu Savanorių žiedo link. Pakeliui gavo pranešimą, kad automobilis Toyota Yaris sustojo Miškinių gatvėje ties pastatu Nr. 6, vairuotoja (moteris) išlipo iš vairuoto automobilio ir yra akivaizdžiai neblaivi. Atvyko prie Miškinių g.6, kur kelio važiuojamojoje dalyje stovėjo minėtas automobilis, jo kairės pusės priekinė padanga buvo subliuškusi, t. y. nuleista. Į juos kreipėsi pranešėjas M. R., kuris paaiškino, jog nuo Savanorių prospekto pastebėjo minėtą automobilį vingiuojantį po kelią, matė, jog Savanorių žiede automobilis atsitrenkė į kelio bortą ir nuleistu ratu nuvažiavo toliau. Pranešėjas paskambino telefonu 112, važiuodamas paskui automobilį pranešinėjo jo važiavimo kryptį. Ties Miškinių g. 6, Vilnius, automobilis sustojo, po ko pranešėjas, priėjęs prie automobilio ir pamatęs, jog jo vairuotoja yra akivaizdžiai neblaivi, ištraukė iš automobilio spynelės užvedimo raktelį. Taip pat pranešėjas papildomai nurodė, jog automobilio Toyota Yaris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki jo ir kolegos atvykimo į įvykio vietą, jokio alkoholio nevartojo. O taip pat ir automobilio apžiūros metu jokių alkoholinių gėrimų jo salone ar bagažinėje nebuvo. Vairuotoja jiems pateikė savo vairuotojo pažymėjimą, pagal kurį buvo nustatyta jos asmens tapatybė. Alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARBL-0757 pagalba I. T., buvo nustatytas 2,23 promilių girtumas. Kadangi automobilis Toyota Yaris trukdė eismui, buvo iškviestas ekipažas V-1832, kuris uždarė automobilį į saugojimo aikštelę. I. T. buvo pristatyta į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur jai buvo paimtas kraujo mėginys, po ko minėta pilietė buvo pristatyta į policijos įstaigą - Kelių policijos valdybą ir perduota NVRS pareigūnui. I. T. elgėsi neadekvačiai, nesiorientavo aplinkoje, į užduotus klausimus reagavo neadekvačiai, neatsakinėjo (b. l. 14).

Liudytojas M. R. tyrimo metu nurodė, kad 2017 m. birželio 30 d. apie 23.00 val., važiavo nuo Žemaitės gatvės link Konarskio gatvės, Vilniuje, vairuojant automobilį Lexus GS300, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir tuo metu pamatė, kad kelyje pavojingai manevruoja automobilis Toyota Yaris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jam pasirodė tai keistai, pagalvojo galimai vairuotojas neblaivus. Jis iškart pradėjo skambinti į policiją Nr. 112. Savanorių prospekte minėto automobilio vairuotoja nesuvaldė savo automobilio, atsitrenkė į bortą, dėl ko sprogo padanga. Po to važiavo toliau iki Miškinių g. 6, Vilniuje. Ji sustabdė automobilį ir išlipo iš savo automobilio Toyota Yaris. Moteris buvo maždaug apie 25 metų amžiaus, vos stovėjo ant kojų, jis iškart irgi sustabdė savo vairuojamą automobilį, priėjo prie jos, ištraukė užvedimo raktelius iš jos automobilio, kad neblaivi moteris niekur nevažiuotų, nes vairuotoja planavo važiuoti toliau. Iš moters burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Greitai atvyko policijos pareigūnai, minėta vairuotoja į alkotesterį pripūtė virš 2.00 promilių (b. l. 17).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti užfiksuoti automobilio „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 19).

Iš VĮ „REGITRA“ duomenų bazės pažymos matyti, kad automobilio „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkė yra I. T. (b. l. 20).

Iš alkoholio kiekio matuoklio kvito matyti, kad 2017 m. birželio 30 d. 23.08 val., I. T. iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija buvo 2,23 ‰ (promilės) (b. l. 25).

Iš specialisto išvados matyti, kad I. T. kraujyje, paimtame 2017 m. birželio 30 d. 23.40 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,25 promilės etilo alkoholio (b. l. 37).

Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad 2017 m. birželio 30 d. 23.35 val., I. T. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,25 (promilės) etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį (b. l. 38).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad I. T. vairavo kelių transporto priemonę (automobilį) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vairavo automobilį po to, kai išgėrė tris taures šampano. Faktines įvykio aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamosios prisipažinimas ir parodymai, bet ir juos atitinkantys liudytojų R. M. ir M. R. parodymai, alkotesterio kvitas, neblaivumo aktas ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad I. T. kraujyje po įvykio nustatyta 2,25 promilių etilo alkoholio koncentracija. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje ir pakankami neteisėtos veikos aplinkybėms įrodyti, I. T. kaltei pagrįsti. Remiantis minėtais įrodymais teismas pripažįsta, kad I. T. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

I. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailėjosi, ką įrodė duodama nuoširdžius parodymus tiek tyrimo metu, tiek teisme, apgailestaudama dėl įvykio. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisme buvo gautas kaltinamosios tėvo R. T. prašymas perduoti I. T. pagal laidavimą jo atsakomybei, tokiu būdu atleidžiant dukrą nuo baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Spręsdamas I. T. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas nustatė, kad ji veikdama tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl padarytos veikos. Teismas atsižvelgia ir įvertina tai, kad I. T. ne tik neteista, bet ir anksčiau nebuvo atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės. Ji yra dirbanti, po padarytos veikos stengėsi padaryti reikalingas išvadas ir formuoti būtinus pokyčius savo sąmonėje ir asmenybėje taip, kad ateityje nebenusikalsti. Tokios aplinkybės yra teigiamai kaltininkę charakterizuojančios aplinkybės, dėl kurių būtų pagrindas svarstyti galimybę dėl I. T. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kita vertus, teismas nustatė, kad iki nusikaltimo padarymo I. T. devynis kartus buvo bausta administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų (b. l. 94-97). Po nusikalstamos veikos padarymo I. T. savo automobilį perdavė naudotis kitiems asmenims, su jos automobiliu buvo daromi nauji administracinės teisės nusižengimai. Teismas pastebi, kad šios bylos išnagrinėjimo dienai yra pagrindas konstatuoti, kad dalis pažeidimų įrodyti kaip padaryti kito asmens ir yra perregistruoti G. B. vardu (nustatyto greičio viršijimas 2017 m. rugsėjo 7 ir 9 dienomis). Tuo tarpu kiti pažeidimai, kurie gali būti padaryti kito dėl kito asmens kaltės ir veiksmų, yra registruoti I. T. vardu (2017 m. rugsėjo 22 d. ir 2017 m. spalio 29 d.), jos nusižengimų registre, kaip sukeliantys teisines pasekmes jos asmenybei. Tokios teisiškai neteisingos tendencijos atspindi netinkamą ir abejingą I. T. požiūrį į reikšmingus teisinius faktus ir įvykius, neigiamai apibudina jos asmenybę. Tokiu būdu teismas įvertina I. T. praeityje padarytų pažeidimų skaičių, jų intensyvumą, kaltininkės elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir nepakankamą savo vardu registruotos transporto priemonės valdymo kontrolę. Šios aplinkybės verčia teismą suabejoti, ar toks asmuo pajėgus nenusikalsdamas kartu ateityje laikytis įstatymų reikalavimų ir nedaryti jokių pažeidimų.

Teismui suabejojus vienu iš privalomų reikalavimų, kuriam esant galimas kaltininkės atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas iš esmės nevertino laiduotojo asmenybės kaip tesimo pasitikėjimo verto asmens, galinčio daryti teigiamą įtaką kaltinamajai.

Kitų įstatymo pagrindų, leidžiančių I. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas taip pat nenustatė. Dėl to skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas atžvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo turinį, I. T. kaltės formą ir rūšį, į kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Tokiu būdu siekiant teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusią I. T., tinkamai įvertinus padarytos nusikalstamos veikos turinį ir intensyvumą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad I. T. turimais duomenimis naujų nusikaltimų veikų nėra padariusi, duomenų apie gydymą priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Tokios nustatytos aplinkybės kartu atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnio nuostatas verčia teismą I. T. kaip dirbančiam asmeniui skirti švelniausio pobūdžio sankcijoje numatytą baudos bausmę, jos dydį nustatant pagal veikos padarymo metu galiojusį bazinį dydį.

I. T. kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – kadangi ji nusikalto neleistinai naudodamasi minėta įgyta specialia teise, ja neteisėtai piktnaudžiaudamas, dėl ko tinkamam tokio elgesio pasekmių įvertinimui kaltininkui reikalingos atitinkamo pobūdžio pasekmės. Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad I. T. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, yra neteista, bet bausta administracine tvarka, jai nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo termino vidurkis. Termino pradžią skaičiuoti nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo (Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1A-627-870/2017, Nr. 1A-111-891/2018).

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajai I. T., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad I. T. įvykio metu, būdama neblaivi, kai kraujyje nustatytos 2,25 promilės etilo alkoholio, vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso pačiai kaltininkei. Tai matyti iš byloje esančių VĮ „Regitra“ duomenų (b. l. 20). Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad automobilis „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo I. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad I. T. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo I. T. akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismas pažymi, kad baudžiamosios priemonės paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kuri pagal BK 41 straipsnio 2 dalį nėra vien tik galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas atėmimas ar apribojimas, bet ir nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimas, bausmę atlikusių asmenų paveikimas, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas. Tokios bausmės paskirties įgyvendinimo kontekste teismas sprendžia, kad transporto priemonės konfiskavimas aktualiu atveju būtinas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konfiskavimas yra ne tik prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau turi ir turtinę paskirtį, kuria įgyvendinama idėja, jog svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir siekiama padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad I. T. priklausančios transporto priemonės (automobilio) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas. Panašios pozicijos laikomasi ir Vilniaus apygardos teismo formuojamoje teismų praktikoje baudžiamosiose bylose Nr. 1A-296-209/2017, 1A-385-211/2017.

Kaltinamajai I. T. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina kaip nebereikalinga.

Vadovaujantis LR BPK 140 straipsniu kaltinamoji I. T. laikinai sulaikyta nuo 2017 m. birželio 30 d. 23.08 val. iki 2017 m. liepos 1 d. 17.40 val. (b. l. 28, 33), dėl ko šį laiką būtina įskaityti į skirtą bausmę.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas nusprendžia pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais teismas

nusprendė:

I. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir skirti 60 MGL (2259,60 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu I. T. skirti 40 MGL (1506,40 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaityti sulaikymo laiką nuo 2017 m. birželio 30 d. iki liepos 1 d. kaip sumokėtą 2 MGL (75,32 eurų) dydžio baudą.

Skirtą likusią baudą nustatyti sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, I. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, jos terminą skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu iš I. T. konfiskuoti automobilį „Toyota Yaris“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)).

Iki turto konfiskavimo vykdymo laikinai apriboti I. T. nuosavybės teises į jos vardu registruotą automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) - uždraudžiant jį valdyti ir juo disponuoti, bet leidžiant turtu naudotis.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti paskirtą kardomąją priemonę dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir I. T. vairuotojo pažymėjimą Nr. R1007353 perduoti Valstybinei įmonei „Regitra“ iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas