- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-03
- Bylos Nr.
- 1A-287-851/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32898-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Aiva Survilienė, Artūras Šumskas
- Nuteistasis
- I. T.
- Advokatai
- Juzef Stankevič
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Artūro Šumsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios (toliau tekste ir – apeliantė) I. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo I. T. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir jai paskirta 60 MGL (2259,60 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir I. T. paskirta 40 MGL (1506,40 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2017 m. birželio 30 d. iki liepos 1 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, I. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, jos terminą skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 1 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, iš I. T. konfiskuotas automobilis „Toyota Yaris“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. I. T. nuteista už tai, kad ji vairavo kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, t. y. ji 2017 m. birželio 30 d. apie 23.08 val. Vilniuje, nuo Laisvės pr. 1 iki Miškinių g. 6, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,25% promilės etilo alkoholio).
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu, kviesti į teismo posėdį jos tėvą – R. T., gyvenantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, – tikslu išklausyti jį dėl tinkamumo būti laiduotoju.
2.1. Apeliantė nekvestionuoja, kad laikotarpyje nuo 2011 metų, kuomet gavo teisę vairuoti transporto priemonę ir iki šiol, t. y. per septynerius vairavimo metus, padarė devynis nepiktybiškus KET pažeidimus. Kiek prisimena, pusė iš jų – „parkavimas draudžiamoje vietoje“. Paskirtas baudas sumokėjusi. Pažeidimai nebuvo susiję su padidintu pavojumi, piktavališkai ar kitaip tyčia nukreipiant į eismo dalyvių negerbimą, nesukėlė negrįžtamų pasekmių, nebuvo padaryta žala eismo dalyviams ar aplinkai. Pažymi, kad tai buvo padaryta net per septynerius intensyvaus vairavimo metus. Tuo metu dirbo UAB „FL Technics“ ir pagal darbo specifiką teko daug važinėti, tad ir padaryti KET pažeidimus galimybė buvo padidinta. Administracinio nusižengimo galiojimo laikas teisine prasme yra vieneri metai. Teigia, kad supranta, jog padaryti devyni KET pažeidimai nagrinėjamu atveju per teisinę prizmę nebuvo vertinami. Nurodo, kad teismas tai tiesiog turėjo omenyje vertinant apeliantės asmenybę. Apeliantės nuomone neteisinga ir tai, kad teismas, įvardindamas šiuos devynis KET pažeidimus ir remdamasis jais bei priimdamas apeliantei nepalankų sprendimą, visiškai jų neanalizavo.
2.3. Nurodo, kad po nusikalstamos veikos padarymo savo automobilį perdavė naudotis kitiems asmenims, jos automobiliu buvo daromi nauji administracinės teisės nusižengimai. Būtent šios aplinkybės leido teismui suabejoti, ar apeliantė pajėgs nenusikalsdama ateityje laikytis įstatymo reikalavimų ir nedaryti jokių pažeidimų. Teigia, jog nežinojo, kad asmenys, kuriems ji leido naudotis jos automobiliu, padarė kitų nusižengimų. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, prokurorės nutarimu jai buvo grąžintas automobilis Toyta Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jai nebuvo uždrausta juo disponuoti. Perduodama šį automobilį teisę vairuoti turinčiam ir blaiviam bendradarbiui, negalėjo numatyti jo veiksmų, todėl negali atsakyti už jo padarytus KET pažeidimus. Iš dalies sutinka, kad šioje situacijoje galėjo būti apdairesnė. Nurodo, kad tai didžiulė pamoka, kaip nedera elgtis, tačiau mano, kad yra nubausta per griežtai. 2017 m. Vilniaus universitete baigė Politinių mokslų bakalauro studijas, tad, esant teistumui, negalės susirasti darbo pagal specialybę nei dabar, nei ateityje.
3. Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
5. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Antroji šio straipsnio dalis įtvirtina sąlygų visumą, tik kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Remdamasis anksčiau išdėstytais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
5.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad I. T. atitinka tris pirmąsias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas – nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, žalos niekam nepadarė. Taip pat apylinkės teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad I. T. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, t.y. nėra pagrindo manyti, kad I. T. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
5.2. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai - polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012).
5.3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, darydamas išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos, tinkamai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, pagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, apibūdinančias I. T. padarytos veikos pobūdį, jos elgesį po veikos padarymo ir kitas aplinkybes.
5.4. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, svarstydamas I. T. prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taikant BK 40 straipsnio nuostatas, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, kurias nuteistoji akcentuoja ir savo apeliaciniame skunde, ir priėmė teisingą sprendimą, kurį motyvavo. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas įvertino tai, jog I. T. padarė nesunkų nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, savo kaltę pripažino ir gailisi, kad yra ne tik neteista, bet ir anksčiau nebuvo atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės, kad yra dirbanti, po padarytos veikos stengėsi padaryti reikalingas išvadas ir formuoti būtinus pokyčius savo sąmonėje ir asmenybėje taip, kad ateityje nebenusikalsti, tačiau kartu įvertino ir tai, kad iki nusikaltimo padarymo I. T. aštuonis kartus (teismo pastaba – vadovaujantis administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 142-145), G. B. (b. l. 134-141) bei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateiktais dokumentais) bausta administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo I. T. savo automobilį perdavė naudotis kitiems asmenis, ir kad automobiliu buvo daromi nauji administracinės teisės nusižengimai, negali būti vertinama kaip nuteistąją charakterizuojanti medžiaga. Byloje yra pateikti duomenys, patvirtinantys, jog paskirtą nuobaudą už nusižengimą, padarytą 2017 m. rugsėjo 22 d., yra sumokėjęs G. B. (b. l. 141), o 2017 m. spalio 29 d. administracinis nusižengimas padarytas R. K. vardu (vairavo automobilį neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu). Kitų duomenų, įrodančių, jog nurodytus nusižengimus padarė I. T., byloje nėra, todėl ši aplinkybė, kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, šalintina.
5.5. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šią nusikalstamą veiką, susijusią su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, I. T. padarė turėdama galiojančių administracinių nuobaudų už administracinius nusižengimus, taip pat susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimu (b. l. 142-145).
5.6. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, jog apeliantė yra linkusi sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir šiuo atveju tik atsitiktinai buvo išvengta dar sunkesnių padarinių dėl jos nusikalstamų veiksmų. Neginčytinai nustatyta, kad ji padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas. Skunde nurodomos aplinkybės, jog apeliantei baigus Vilniaus universitete Politinius mokslus ir turint teistumą sunku bus susirasti darbą, taip pat kitos aplinkybės savaime nesudaro pagrindo laidavimo instituto taikymui, jeigu iš kitų byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti apie tai, jog asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals.
5.7. Dėl nurodytų priežasčių aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas tinkamai įvertino nusikalstamą veiką padariusio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymo klausimus ir pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – pagrįsto manymo, jog I. T. laikysis įstatymų ir nebenusikals.
5.8. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-67-511/2017, 2K-329/2013). Apibendrinant išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, darytina išvada, jog byloje esantys duomenys neduoda pakankamo pagrindo pagrįstam ir neabejotinam manymui, jog I. T. ateityje nedarys naujų analogiškų nusikalstamų veikų, o tai, kaip minėta, yra būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymui sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte.
5.9. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad klausimas dėl laidavimo instituto nuostatų taikymo I. T. pirmosios instancijos teismo, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo išspręstas tinkamai, neatsietai nuo nuteistosios padarytos veikos pobūdžio ir jos asmenybės. Nors teigiamai vertintini apeliantės skunde akcentuojami jos asmenybę apibūdinantys duomenys – buvo teisiama pirmą kartą, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, dirba, tačiau jų visuma minėtos išvados nepaneigia.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios I. T. apeliacinį skundą atmesti, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nuosprendį palikti galioti nepakeistą.