Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-11-13 · Civilinė byla Nr. 2A-2655-553/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-04-07Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-11-13Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-13
Bylos Nr.
2A-2655-553/2015
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-04195-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė (pran.), Loreta Bujokaitė, Dainius Rinkevičius
Ieškovas
A. V.
Atsakovas
R. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-2655-553/2015Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04195-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.5.2.1; 3.3.1.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-04-07 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-372-723/2015 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei R. V. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-07-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2597-494/2013 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punktą ir priteisti iš A. V. sūnaus D. V., gim. 2009-07-30, ir dukters G. V., gim. 2011-04-18, išlaikymui iki vaikų pilnametystės kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis po 300 Lt kiekvienam; priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-4).

Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-07-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2597-494/2013 buvo nuspręsta nutraukti šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo. Teismo sprendimu nuspręsta, kad ieškovas sūnaus D. V. ir dukters G. V. išlaikymui iki vaikų pilnametystės kiekvieną mėnesį mokės po 400 Lt išlaikymą kiekvienam. Sūnaus ir dukters išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriama atsakovė R. V.. Šiuo metu ieškovas gyvena su L. P.. Nors santuokos nėra sudaręs, 2014-02-03 jiems gimė sūnus R. V., vaiko gimimo liudijime vaiko tėvu įvardintas ieškovas. Ieškovui reikia papildomai skirti pajamų gimusiam sūnui. Savo ruožtu jis neturi nekilnojamojo turto, pajamų, santaupų, iš esmės jo gaunamos pajamos yra iš jo darbovietės (UAB „Virnadė“) gaunamas darbo užmokestis, kuris vidutiniškai sudaro 616 Lt. Taip pat ieškovas yra skolingas AB DNB bankui (kredito likutis 2014-11-20 dienai sudaro 2 220 Lt). Iki šiol ieškovas nesugebėjo teikti tinkamo išlaikymo savo vaikams, kadangi tam neužteko lėšų. Pagal pridedamą antstolio pažymą išlaikymo įsiskolinimas 2014-09-24 dienai yra 4 853,33 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko.

Atsiliepime nurodė, kad ieškovas iki šiol tinkamai išlaikymo vaikams neteikė, į atsakovės banko sąskaitą jokie pinigai vaikų išlaikymui pervesti nebuvo, todėl iki šiol visa pareiga išlaikyti vaikus tenka tik atsakovei. Atsakovė šiuo metu su vaikais gyvena tetos namuose, pas kurią nuomoja vieną kambarį už 300 Lt per mėnesį. Atsakovės gaunamos mėnesinės pajamos 1 681 Lt. Ji išlaiko abu vaikus, taip pat kas mėnesį moka įmokas už kompiuterį ir telefoną, viso 116 Lt. Atsakovė deda maksimalias pastangas, kad galėtų tinkamai išlaikyti vaikus ir jiems suteikti visavertį gyvenimą. Atkreipė dėmesį, jog nuo to laiko, kai buvo priteistas vaikams išlaikymas, atsakovė susirado kitą, geriau apmokamą darbą, t.y. dėjo pastangas gauti didesnį uždarbį vaikų poreikiams patenkinti, ko negalima pasakyti apie ieškovą. Ieškovas, būdamas sveikas ir darbingo amžiaus vyras, esant norui galėtų susirasti jei ne geriau apmokamą, tai papildomą darbą, kad galėtų teikti tinkamą išlaikymą vaikams. Ieškovas nepateikia duomenų, jog jis deda/dėjo pastangas surasti geriau apmokamą darbą, kad tinkamai sugebėtų teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, o ne visais būdais jo išvengti. Atkreipė dėmesį, jog vaikai auga, jų poreikiai maistui, drabužiams, laisvalaikiui su metais tik didėja. Vertinant pateiktas aplinkybes, matyti, jog ieškovo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas (atsiradus dar vienam išlaikytiniui), nėra pagrindas keisti vaikams priteisto išlaikymo dydį, juolab kad ieškovas nededa jokių pastangų susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą ir teikti vaikams bent minimalų išlaikymą. Iš savo pajamų atsakovė viena nepajėgia suteikti pilnavertiško išlaikymo vaikams. Ji kaip vaikų motina tinkamai vykdo savo pareigas, todėl ieškovas taip pat turi tinkamai vykdyti savo kaip tėvo pareigas išlaikyti ir rūpintis vaikais, nevengdamas teikti išlaikymo jiems, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos vaikams augti, mokytis ir lavinti savo įgūdžius. Iš byloje esančių įrodymų bei pateiktų aplinkybių akivaizdu, jog ieškovo turtinės padėties pablogėjimas nėra esminis, todėl ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo neturėtų būti tenkinamas.

Šalies argumentai

Ieškovas A. V. dublike nurodė, kad nors nuosavybės teise ir disponuoja dvejomis transporto priemonėmis: VW PASSAT, 1991-04-02 pirmos registracijos data, ir CHRYSLER VOYAGER, 1997-05-30 pirmos registracijos data, tačiau šių automobilių vertė yra labai maža. VW Passat automobilis jau surūdijęs, jis nevažiuojantis ir bevertis. Kitas CHRYSLER VOYAGER taip pat yra senas 1997 m., mažai kainuojantis, tai vienintelė transporto priemonė, kuria jis važiuoja į darbą.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė aplankė R. V.. Moteris su vaikais gyvena 2 kambarių name, kuris nuosavybės teise priklauso jos tetai B. U. ir dėdei Č. U.. Namas yra be patogumų, šeimos buities ir gyvenimo sąlygos yra geros. Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga, šilta. Teritorija aplink namą yra saugi, vaikai gali laisvai išeiti pasivaikščioti ar pažaisti. R. V. dirba restorane „Fortas“, virėja. Jos darbo užmokestis yra 1 500 Lt, dirba pagal slenkantį grafiką. Vaikai darželio nelanko, juos prižiūri atsakovės teta. Vaikai privalo tvarkyti savo žaislus, kloti lovą, padeda šluoti grindis. Pasak atsakovės, vaikai labai gerai sutaria su jos sese N. R., su seneliu ir kitais giminaičiais. A. V. apie 6 mėnesius nėra matęs vaikų. R. V. šeima laikosi katalikiškų tradicijų. Mano, kad išlaikymo dydis neturėtų būti sumažintas, nes dabartinis išlaikymo dydis yra ir taip mažesnis už minimalų.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-04-07 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo A. V. 215,85 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei R. V..

Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas turi sveikatos sutrikimų ar kitokių specialiųjų poreikių. Atsižvelgdamas į ieškovo amžių, teismas vertino, kad jis turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai. Būdamas sveikas ir darbingas A. V. turi galimybę gauti didesnes pajamas, rasti geriau apmokamą darbą. Teismas kritiškai vertino teisme duotus ieškovo paaiškinimus dėl negalėjimo surasti daugiau apmokamą darbą. Teismas vertino, kad net ir sumažinus išlaikymo dydį, situacija iš esmės nepasikeistų – ieškovas neteikia net dalies teismo sprendimu priteistos išlaikymo sumos, kas rodo jo nesąžiningumą. Teismas sprendė, kad ieškovas nededa pastangų gauti didesnes pajamas ir sumažinti įsiskolinimą, t. y. savo paties sutarto išlaikymo neteikia. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju situacija ieškinio padavimo dienai buvo tokia pati, kaip ir sutarties sudarymo metu-ieškovas žinojo, kad turės bendrą vaiką su sugyventine, tai įvertino, o po to nemokėjo išlaikymo sąmoningai (galėtų mokėti mažesnį pastoviai, bet to nedaro), todėl nenustatė pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima keisti šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nustatytą ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-07-15 sprendimu patvirtintą išlaikymo iš ieškovo dydį nepilnamečiams vaikams D. V. ir G. V..

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-04-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neatsižvelgė į ieškovo ieškinyje nurodytus argumentus, kad ieškovui ir jo sugyventinei L. P. 2014-02-03 gimė sūnus R. V. ir kad ieškovui papildomai reikia skirti pajamų gimusia sūnui išlaikyti. Ši aplinkybė iš esmės keičia buvusias aplinkybes, kuomet ieškovas, pasirašydamas sutartį, D. V. ir G. V. įsipareigojo teikti po 400,00 Lt dydžio išlaikymą;Teismas taip pat neatsižvelgė ir į tai, kad ieškovas nedisponuoja nekilnojamuoju turtu, neturi pakankamai pajamų, santaupų ir kad jo gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai sudaro 616,00 Lt. Taip pat neatsižvelgta į ieškovo argumentus dėl jo turimų skolinių įsipareigojimų AB DNB bankui, tai, kad neturėdamas pakankamai pajamų iki šiol nesugebėjo savo ir atsakovės nepilnamečiams vaikams mokėti ankstesniu teismo sprendimu priteisto išlaikymo;Teismas neatsižvelgė į ieškovo argumentus, kad jam reikia lėšų persikvalifikuoti, pakeisti specialybę, nes šiuo metu nepavyksta susirasti gerai apmokamo darbo ir kad dėl šios priežasties ieškovas neturi galimybių teikti vaikams priteisto dydžio išlaikymo;Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali sumažinti išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jo gaunamas pajamas, turimas santaupas bei turtą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-29 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-1017/2003, 2004-01-07 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-5/2004).

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-04-07 sprendimą. Priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad:

Ieškovui gimusio sūnaus R. V. gimimas esminės įtakos priimtam teismo sprendimui neturi. Ieškovas, pasirašydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, žinojo, kad turės dar vieną vaiką, todėl darytina išvada, kad buvo įvertinęs savo galimybes teikti sutartą išlaikymo dydį. Vaiko gimimas šiuo atveju negali būti pagrįstas pagrindas laikyti, kad ieškovo turtinė padėtis yra pasikeitusi iš esmės;Pažymi, kad ieškovo ir atsakovės vaikų poreikiai su kiekviena diena vis padidėja, kadangi jie greitai auga. Atsakovė stengiasi pati savo pastangų dėka kompensuoti šiuos vaikų išaugančius poreikius. Atsakovė susirado geriau apmokamą darbą. Ieškovui ir taip priteistas žymiai mažesnis išlaikymo dydis, todėl jį dar sumažinus būtų ne tik pakenkta vaikų interesams, bet ir atsakovei nepagrįstai uždėta per sunki įsipareigojimų našta;Ieškovo skolinis įsipareigojimas AB DNB bankui atsirado tuo pačiu metu, kaip ir pateiktas ieškinys, todėl preziumuojami ieškovo nesąžiningi veiksmai, o būtent sąmoningas siekimas teismui pateikti galimai pablogėjusią savo turtinę padėtį. Ieškovas, užuot teikęs prioritetą nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams, leidžia sau pagyventi patogiai ir prabangiai (kabelinės ir mobiliosios telefonų paslaugos);Nuo dienos, kai buvo priteistas išlaikymas vaikams (2013-07-15), ieškovas ne tik nedėjo pastangų susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą, bet ir nesistengė nors kokia dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Per tiek laiko neteikęs vaikams išlaikymo, galėjo sutaupyti ir pakeisti specialybę;Įstatymuose bei teismų praktikoje numatyta, kad išlaikymo dydis negali būti mažesnis nei valstybės nustatytas minimalios mėnesinės algos dydis, todėl teismo sprendimu nustačius, jog ieškovas vaikams ir toliau teiks išlaikymą po 115,00 EUR per mėnesį kiekvienam, nepažeidžia nei įstatymų, nei teismų praktikos, nei svarbiausiai vaikų interesų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė sumažinti priteistą išlaikymą nepilnamečiams šalių vaikams.

Apeliantas su skundžiamu sprendimu nesutinka iš esmės dėl vienintelės priežasties, jog teismas neįvertino aplinkybės, jog apeliantas turi trečią nepilnametį vaiką, todėl šalių nepilnamečiams vaikams negali skirti po 115,00 EUR (400,00 Lt).

LR CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; ir kt.). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013, pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.

Apeliantas neginčija savo pareigos mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymo, tačiau nesutinka su išlaikymo dydžiu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apelianto darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra 300,00 EUR per mėnesį, nekilnojamojo turto neturi. Apelianto vardu registruotos dvi transporto priemonės – VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 1991-04-02 ir CHRYSTLER VOYAGER, v/n (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 1997-05-30. Apeliantas taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų AB DNB bankui, UAB „MCB Finance“, kuriems bendrai skolos dydis sudaro 1 148,55 EUR. Apeliantas taip pat turi sugyventinę L. P., su kuria augina sūnų R. V., gimusį 2014-02-03. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė R. V. dirba UAB „Restoranų grupė FORTAS“, jos darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra 486,85 EUR (1 681,00 Lt) per mėnesį. Atsakovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi. Atsakovė nuomojasi vieną kambarį už 87,00 EUR (300,00 Lt). Taigi, pirmosios instancijos teismas vertino šalių turtinę padėtį bylos nagrinėjimo metu ir lygino ją su buvusia vaikų išlaikymo priteisimo dieną. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog apelianto turtinė padėtis nepasikeitė. Taip pat apeliantas neįrodė, kad vaikų poreikiai sumažėjo. Nustatyta, kad atsakovė, priešingai nei apeliantas, viena rūpinasi šalių vaikų būtinų poreikių tenkinimu (būstu, maistu, apranga, higiena, sveikatos priežiūra ir pan.), jų laisvalaikiu, poilsiu ir ugdymu.

Nors apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-03-29 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2004, kurioje nurodyta, jog teismas, nagrinėjantis prašymą pakeisti priteisto išlaikymo dydį, nerevizuoja teismo sprendimo, kuriuo šis išlaikymas priteistas, tačiau neteisingai ją interpretuoja. Teisingai nurodyta, kad teismas negali revizuoti (peržiūrėti, patikrinti) sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas vaikams, tačiau teismas gali remtis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėti ir siekdamas nustatyti, ar ji yra pablogėjus, rėmėsi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-07-15 sprendimo nustatytomis aplinkybėmis dėl apelianto turtinės padėties, o ne peržiūrėjo priimtą sprendimą, todėl apelianto argumentai, jog teismas negalėjo remtis priimto sprendimo aplinkybėmis, atmestini.

Apelianto argumentas, kad be dviejų vaikų, kurie gimė santuokoje su atsakove, jis turi sūnų R. V., nesudaro pagrindo patenkinti apelianto reikalavimą dėl išlaikymo sumažinimo, nes pareigą išlaikyti R. V., gimusį 2014-02-03, apeliantas dalijasi su vaiko motina L. P.. Apeliantas yra sveikas ir darbingas, o įrodymų, kad jis dėl svarbių priežasčių negali įsidarbinti ir gauti pajamų, užtikrinančių jo ir nepilnamečių vaikų poreikius, byloje nepateikta. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Todėl apelianto motyvai, jog jis yra nepajėgus užtikrinti teismo sprendimu priteistą išlaikymą vaikams iš pirmos santuokos, nes gauna mažą atlyginimą, turi finansinių įsipareigojimų ir gimė trečias vaikas sūnus R. V., nesudaro pagrindo sumažinti vaikams iš ieškovo sprendimu priteisto išlaikymo sumą iki 87,00 EUR (300,00 Lt), nes byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas nepajėgus uždirbti lėšų, reikalingų vaikų išlaikymui.

Ieškovas, reikalaudamas sumažinti iš jo teismo sprendimu priteistą išlaikymą dėl pablogėjusios savo turtinės padėties, privalėjo įrodyti esminį, o ne mažareikšmį savo turtinės padėties pablogėjimą arba vaikų poreikių sumažėjimą (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas neįrodė nei savo turtinės padėties esminio pablogėjimo, nei šalių nepilnamečių vaikų poreikių sumažėjimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad įstatymas numato pareigą tėvams mokėti išlaikymą ne bet kokių, o būtinų poreikių tenkinimui. Bylos duomenimis 115,00 EUR (400,00 Lt) suma kiekvieno vaiko išlaikymui net nesiekia minimalaus išlaikymo dydžio.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Atsakovė R. V. pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovo 150,00 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę atsakovei iš apelianto priteisiama 150,00 EUR bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 str., 98 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) atsakovės R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai 150,00 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kolegijos pirmininkė Aldona TilindienėKolegijos teisėjai Loreta BujokaitėDainius Rinkevičius