Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. M. (toliau ir – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 29 d. nutarties, kuria E. M. skundas tenkintas iš dalies ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininko 2024 m. kovo 22 d. nutarimas Nr. 0086-ANR_N-10-2024 (ROIK 24233823624) pakeistas iš dalies - nutarta veikos aprašymo dalyje pašalinti aplinkybę, kad veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, ir nurodyti, kad ji padaryta dėl neatsargumo, atitinkamai už ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą paskirta 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininko (toliau – ir Institucija) 2024 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 0086-ANR_N-10-2024 E. M. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 515 straipsnio 1 dalyje, nes ji nuo 2022 m. liepos 21 d., t. y. datos, kai Rusijos bankui „A“ (rus. A) buvo pritaikyti 2014 m. kovo 17 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 269/2014 (toliau ir – Reglamentas) 2 straipsnio ribojimai ir šis subjektas buvo įtrauktas į I priede esančių sankcionuojamų asmenų sąrašą (108 punktas), iki 2024 m. vasario 1 d. naudojosi sankcionuojamam bankui „A“ (rus. A) priklausančia, jos vardu atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), dekretinė valiuta – Rusijos rubliai. Laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2024 m. vasario 1 d. E. M. savo vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) disponavo ne mažesne suma nei 5 000 000 Rusijos rublių, ekvivalentas eurais ne mažiau nei 50 000 Eur. Tokiu būdu E. M. pažeidė reikalavimą, draudžiantį laikyti lėšas sankcionuotame juridiniame asmenyje, nes šios lėšos tapo tiesiogiai prieinamos sankcionuotam subjektui – Rusijos bankui „A“ (rus. A), taip pat šis sankcionuotas subjektas gavo naudą – t. y. komisinius už sąskaitos ir joje esančių lėšų aptarnavimą. Tokiais savo veiksmais E. M., veikdama tiesiogine tyčia, nevykdė 2014 m. kovo 17 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojančių priemonių veiksmų, kenkiančių arba keliančių grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo, jog jokios lėšos arba ekonominiai ištekliai negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai prieinami fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms arba su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms, išvardytoms I priede, arba jų naudai (Reglamento 2a straipsnio 1 dalyje numatyta išlyga, šiuo atveju netaikoma), dėl ko pažeidė Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo (toliau – Tarptautinių sankcijų įstatymas) 4 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 dalį ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą. E. M. buvo paskirta administracinė nuobauda – 2 000 Eur bauda.

2. Nesutikdama su Institucijos 2024 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 0086-ANR_N-10-2024, E. M. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, proceso dalyvių prašymai

5.3. Toliau atsiliepime nurodo, kad apeliantė teisminio nagrinėjimo metu teigė, jog ji nėra įtraukta i? Reglamento I priede nurodyta? sankcionuojamu? asmenų? ar su jais susijusiu? subjektu? sąrašą?, todėl joks teisės aktas neįtvirtina jai draudimo turėti sąskaitą? ir lėšų? nurodytame banke; jame laikomos lėšos nėra banko „A“ nuosavybe?, joms nėra taikomas lėšų? įšaldymas, todėl ji niekaip negalėjo pažeisti minėto Reglamento nuostatu?. Vis dėlto, pasak Institucijos direktoriaus, Reglamento 17 straipsnis įtvirtina, kad šis Reglamentas taikomas Sąjungos teritorijoje, įskaitant jos oro erdve? (a) punktas), visiems Sąjungos teritorijoje arba už? jos ribu? esantiems asmeninis, kurie yra valstybių? nariu? piliečiai (c) punktas), visiems Sąjungos teritorijoje ar už? jos ribu? esantiems juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms, kurie yra įregistruoti ar įsteigti pagal valstybių? nariu? teise? (d) punktas), visiems Sąjungoje visa? verslą? arba jo dali? vykdantiems juridiniams asmenims, subjektams arba įstaigoms (c) punktas). Pažymi, kad šias nuostatas atitinka Tarptautiniu? sankcijų? įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautiniu? sankcijų? šio įstatymo ir kitu? teisės aktu? nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Pagal Reglamento 17 straipsnio c) punkto, Tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1–2 daliu? reikalavimus, E. M., kaip ES pilietei, tenka pareiga laikytis ES teritorijoje galiojančių? tarptautiniu? sankcijų?, nepriklausomai nuo jos faktinės gyvenamosios vietos.

5.4. Nurodo, kad neginčytina, jog E. M. yra Lietuvos Respublikos piliete?, todėl nepriklausomai nuo to, kad ji gyvena ir dirba už? ES ribu?, ji privalo laikytis aptariamo Reglamento nuostatu?. Atitinkamai E. M. argumentas, kad gyvenant Rusijoje jai yra patogu naudotis „A“ banko paslaugomis, neturi reikšmės jos veikos teisiniam vertinimui ir kvalifikavimui. Kaip ES piliete?, turinti pareiga? laikytis jos teisės aktu? reikalavimu?, savo lėšų? laikymui ir saugojimui ji turėjo pasirinkti finansų? įstaigą, kuriai netaikomos tarptautinės sankcijos. Be to, apeliantė, vykdydama darbinę veiklą Rusijos Federacijoje, vadovaudama šioje valstybėje registruotai įmonei, turėjo domėtis ES skelbiamomis tarptautinėmis sankcijomis ir iš jų kylančiais apribojimais.

5.5. Asmuo už? administracini? nusižengimą? gali būti patrauktas atsakomybėn nepriklausomai nuo to, ar jis nusižengimą? padare? tyčia ar esant neatsargumui. Ši nuostata taikoma ir ANK 515 straipsnyje numatytiems nusižengimams (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-976/2024). Tarptautinių sankcijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis taip pat numato, kad tarptautiniu? sankcijų? pažeidimu yra laikomas neteisėtas asmenų? elgesys, kuriuo tyčia arba dėl neatsargumo pažeidžiamos Lietuvos Respublikoje gailojančios tarptautinės sankcijos. Nors ši nuostata įsigaliojo tik nuo 2023 m. balandžio 15 d. (2023 m. kovo 30 d. i?statymo Nr. XIV-1865 redakcija), tačiau teismu? praktikoje ir iki tol buvo pripažįstama, kad tarptautiniu? sankcijų? pažeidimai gali būti padaromi ir neatsargia kalte?s forma (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-806/2023).

5.6. Institucijos atstovas pabrėžia, kad apeliantės teiginys, jog konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymių nustatymas yra teisėkūrą vykdančio įstatymų leidėjo, o ne bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, yra neteisingas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog įstatymų? leidėjo neišspręsti teisės taikymo klausimai yra teismu? praktikos dalykas (Konstitucinio Teismo 1998 m. liepos 9 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 20 d., 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimai) ir kad įstatymų? leidėjo neišspręstus teisės taikymo klausimus gali spręsti teismai (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 20 d., 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimai). Taigi, teismas vykdė jam kylančią pareigą išsamiai, objektyviai ir visapusiškai patikrinti Institucijos priimto nutarimo teisėtumą, pagrįstumą, teismas pagrįstai aiškino teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

E. M. apeliacinis skundas netenkintinas

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai vertino įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad E. M. padarė ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

7. ANK 515 straipsnyje (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 15 d.) buvo numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimą. Tuo tarpu ANK 515 straipsnio redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2023 m. balandžio 15 d. (2023 m. kovo 30 d. įstatymas Nr. XIV-1867), 1 dalyje, pagal kurią kvalifikuotas E. M. administracinis nusižengimas, numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad E. M. inkriminuotas administracinis nusižengimas vertinamas kaip tęstinis, nagrinėjamu atveju aktualios yra teisės aktų nuostatos, galiojusios administracinio nusižengimo pasibaigimo / nutraukimo metu, t. y. 2024 m. vasario 1 d., nes būtent pagal administracinio nusižengimo pasibaigimo / nutraukimo metu galiojusį įstatymą kvalifikuojamas administracinis nusižengimas.

8. Pažymėtina, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (kasacinės nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020).

9. E. M. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį, nes nuo 2022 m. liepos 21 d., t. y. datos, kai Rusijos bankui „A“ (rus. A) buvo pritaikyti Reglamento 2 straipsnio ribojimai ir šis subjektas buvo įtrauktas į sankcionuojamų asmenų sąrašą (108 punktas), iki 2024 m. vasario 1 d. ji, veikdama neatsargiai, naudojosi sankcionuojamam bankui „A“ (rus. A) priklausančia, jos vardu atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (disponavo ne mažesne suma nei 5 000 000 Rusijos rublių); E. M. pažeidė reikalavimą, draudžiantį laikyti lėšas sankcionuotame juridiniame asmenyje, nes šios lėšos tapo tiesiogiai prieinamos sankcionuotam subjektui – Rusijos bankui „A“ (rus. A), taip pat šis sankcionuotas subjektas gavo naudą. t. y. komisinius už sąskaitos ir joje esančių lėšų aptarnavimą.

10. ANK 515 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma yra blanketinė. Blanketinė nurodytos normos dispozicija nurodo bendrą pareigą, kurios konkretaus teisinio santykio dalyviai privalo laikytis, tačiau šios pareigos turinio nedetalizuoja, nukreipdama į kitus reglamentuojamam teisiniam santykiui aktualius norminius aktus, kuriuose įtvirtintų konkrečių normų pažeidimas ir užtraukia atsakomybę pagal aptariamą ANK straipsnį.

11. 2014 m. kovo 17 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojančių priemonių veiksmų, kenkiančių arba keliančių grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas, jog jokios lėšos arba ekonominiai ištekliai negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai prieinami fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms arba su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms, išvardytoms I priede, arba jų naudai. Tuo tarpu Tarptautinių sankcijų įstatymo suvestinės redakcijos, galiojusios nuo 2023 m. balandžio 15 d. iki 2024 m. rugsėjo 1 d., 4 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys; be to, būtina imtis veiksmų, privalomų dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, ir (arba) susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, jeigu dėl to būtų nesilaikoma ar išvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų (Tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalis); aptariamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms.

12. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad E. M. nesutinka, kad jos veiksmuose yra visi būtinieji ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, t. y. ginčija nustatytą kaltės formą – neatsargumą ir teigia, jog nurodytas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčine kaltės forma, o jos veiksmuose tyčia nenustatyta. Taigi, šiuo atveju būtina įvertinti aplinkybes, kurios leidžia tinkamai nustatyti E. M. kaltės turinį ir atitinkamai – kaltės formą.

13. Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (kasacinė nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Pažymėtina, kad asmens kaltė nustatoma ne tik remiantis byloje surinktais įrodymais, bet ir atliekant byloje surinktais įrodymais nustatytų bylos aplinkybių teisinį vertinimą (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-976/2024).

14. Nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 10 d. AS ,,Citadele bankas“ Pinigų plovimo prevencijos skyriaus vadovas kreipėsi į Instituciją dėl E. M. galimo sankcijų pažeidimo (1 t., b. l. 1). Rašte nurodoma, kad bankas kreipėsi į E. M. su prašymu paaiškinti sąsajas su Rusija bei paaiškinti operacijas, kurios buvo atliekamos jos banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdama į rašte išdėstytą informaciją, nurodytos apeliantės banko sąskaitos sąsajas su Rusijoje esančiu banku, Institucija išanalizavo banko sąskaitos išklotines, kitus reikšmingus duomenis ir nustatė, kad E. M. turi jos vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „A“ (rus. A), ji šia sąskaita naudojasi (disponuoja ne mažesne suma nei 50 000 Eur).

15. 2024 m. kovo 19 d. Institucijoje gauti E. M. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose apeliantė pažymi, jog neginčija to, kad nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2024 m. vasario 1 d. ji naudojosi Rusijos banke „A“ (rus. A) jos vardu atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad joje laikė jai nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas. Tuo pačiu E. M. nurodė, kad, jos nuomone, ji administracinėn atsakomybėn patraukta nepagrįstai, nes ji nėra įtraukta į Reglamente nurodytų sankcionuojamų asmenų ar su jais susijusių asmenų sąrašą; pabrėžė, kad jokie sankcionuoti asmenys jos nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nekontroliuoja. Rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė akcentavo, kad Reglamento nuostatos nedraudžia savo vardu atidaryti banko sąskaitą ir pinigines lėšas laikyti Rusijos banke „A“ (rus. A). Apeliantė pabrėžė, kad jos vardu atidarytoje sąskaitoje esančios piniginės lėšos nėra banko nuosavybė, ji šiomis lėšomis disponuoja laisva valia, ji turi galimybę bet kokiu momentu šias lėšas išsigryninti, atlikti kitus veiksmus, kurių nekontroliuoja bankas. Pabrėžė, kad bankas neturi jokio teisinio pagrindo be jos sutikimo disponuoti jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis, ji šio banko neremia. Nurodė, kad aptariamą sąskaitą atidarė dar prieš tai, kai Rusijos bankas buvo įtrauktas į sankcionuojamų asmenų sąrašą, šia sąskaita ji naudojasi išimtinai Rusijos Federacijoje. E. M., be kita ko, pabrėžė, kad ji iki šiol negavo jokių pranešimų, įspėjimų iš atitinkamų institucijų, taip pat nurodė, kad Rusijos bankas iš jos negavo jokios naudos (komisinius už sąskaitos ir joje esančių lėšų aptarnavimą). Ji nemoka jokių mokesčių bankui, nėra sudariusi jokių papildomų sutarčių. Apeliantė pridėjo Rusijos banko raštą, kuriame nurodyta, kad bankas neima mokesčių už aptarnavimą, neapmokestina indėlių ir sąskaitų, atidarytų banke kliento vardu (1 t., b. l. 55–57, 59).

16. Atkreiptinas dėmesys, kad Institucijos nutarime atskleistas nurodytų E. M. rašytinių paaiškinimų turinys bei atliktas jų vertinimas. Institucijos nutarime nurodyta, kad nagrinėjamu atveju nekvestionuojamas prie rašytinių paaiškinimų pridėtas banko raštas – už sąskaitos aptarnavimą mokestis iš tiesų nėra imamas. Vis dėlto, už visas banko teikiamas paslaugas (paslaugų paketą) yra imami komisiniai, tą patvirtina E. M. pateiktas banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas – jame yra duomenys, patvirtinantys apie reguliariai „A“ (rus. A) mokamą mokestį. Be to, tai, kad imamas komisinis mokestis, skelbiama ir šio banko internetiniame tinklalapyje (nuoroda pateikta). Atitinkamai spręstina, kad sankcionuotas subjektas - A“ (rus. A) gavo naudą, t. y. komisinius už sąskaitoje esančių lėšų aptarnavimą (už E. M. daromus bankinius pavedimus).

17. Nepaneigdamas pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad E. M. kaltės turinį atskleidžia keletas aspektų: 1) 2023 m. rugsėjo 10 d. AS ,,Citadele bankas“ rašte nurodyta, kad E. M. buvo paprašyta paaiškinti sąsajas su Rusija bei atliekamas operacijas banko sąskaitoje, taigi, jau nuo 2023 m. rugsėjo 10 d. apeliantei turėjo būti aišku, kad Institucijos kelia abejones dėl apeliantės veiksmų teisėtumo (būtina atsižvelgti į tuo metu jau susidariusią geopolitinę situaciją); 2) Rusijos banke turimą sąskaitą E. M. uždarė tik Institucijai 2024 m. kovo 15 d. surašius administracinio nusižengimo protokolą ir apie tai ją informavus 2024 m. kovo 19 d.; 3) nustatyta, kad apeliantė valdo bendrovę „C“, kuri tiesiogiai teikia turizmo paslaugas Krymo regione (past. tokių paslaugų teikimas taip pat uždraustas). Atsižvelgus į šiuos duomenis matyti, kad E. M. ne tik turi atidariusi banko sąskaitą Rusijos Federacijoje, bet ir šioje šalyje valdo verslą, taigi, sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog E. M., kaip ES piliete?, turinti pareiga? laikytis jos teisės aktu? reikalavimu?, vykdydama darbinę veiklą Rusijos Federacijoje, vadovaudama šioje valstybėje registruotai įmonei, turėjo domėtis ES skelbiamomis tarptautinėmis sankcijomis ir iš jų kylančiais apribojimais. Apeliantė, atkreipdama dėmesį į AS ,,Citadele bankas“ raštą, kuris gautas dar 2023 m. rugsėjo 10 d., turėjo suvokti, kad kvestionuojamas jos veiksmų (banko sąskaitos turėjimas Rusijos banke) teisėtumas ir atitinkamai domėtis tarptautinių sankcijų skyrimo klausimais, ypač, kai šių priemonių taikymas Rusijos Federacijos atžvilgiu buvo plačiai aptariamas visuomenėje.

18. Neatsargumas konstatuojamas ir tada, kai asmuo nenumatė galimų pasekmių, nors galėjo ir turėjo jas numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas). Intelektualusis nusikalstamo nerūpestingumo požymis reiškia, kad asmuo, nenumatydamas pavojingų pasekmių, ignoruoja visuomenės interesus, nesilaiko įstatymų ir pan. Būtent E. M. veiksmai, t. y. sąskaitos neuždarymas sankcionuotame banke, atskleidžia jos abejingumą dėl susidariusios geopolitinės situacijos, įstatymų ignoravimą, nors ji yra verslininkė, veikianti sankcijas patiriančioje valstybėje. Kiekvienas asmuo, imdamasis tam tikros veiklos, privalo išsiaiškinti, ar nebus padaryta žala kitiems asmenims, visuomenei, privalo domėtis teisiniu reguliavimu, tačiau apeliantė to nepadarė. Be to, ,,galėjimas“ suvokiamas kaip reali asmens galimybė numatyti pavojingas pasekmes (valinis nusikalstamo nerūpestingumo požymis). Tačiau šiuo atveju nenustatytos kliūtys, kurios būtų trukdžiusios E. M. numatyti savo veiksmų neigiamas pasekmes.

19. E. M. apeliaciniame skunde pateikia subjektyvų įstatymų, teismų praktikos vertinimą, jų interpretavimą. Pažymėtina, kad dėl kaltės formos už konkretų administracinį nusižengimą teismai sprendžia, vadovaudamiesi gramatiniu, loginiu, sisteminiu įstatymo aiškinimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-696/2017). Atitinkamai tiek apeliantė, tiek Institucija vadovavosi ta pačia kasacinio teismo nutartimi, t. y. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-976/2024. Iš šios nutarties matyti, kad kasacinis teismas nurodė, jog pagal ANK 515 straipsnį atsako tik fizinis asmuo, sulaukęs 16 metų, kuris tyčia ar dėl neatsargumo padarė šiame straipsnyje nurodytą veiką. Teigti priešingai – kad ANK 515 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas negali būti padaromas esant neatsargumui, nėra jokio pagrindo. To negalima teigti ir atsižvelgiant į apeliantės akcentuojamas Reglamento nuostatas – nuostatos nepaneigia, kad nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek neatsargiai. Papildomai pažymėtina, kad nesutiktina su apeliantės teiginiu, jog administracinio nusižengimo sudėties požymių nustatymas yra teisėkūrą vykdančio įstatymų leidėjo, o ne bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva – tai paneigia šioje pastraipoje nurodyta kasacinio teismo praktika, taip pat Institucijos atstovo nurodyta konstitucinė jurisprudencija, t. y. kad įstatymų? leidėjo neišspręsti teisės taikymo klausimai yra teismu? praktikos dalykas.

20. Išdėstytas aplinkybes dėl kaltės formos patvirtina ir žemesnės instancijos teismų praktika – Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 21 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-806/2023 pažymėjo, kad ANK 515 straipsnyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas ne vien tyčine kaltės forma, bet ir dėl neatsargumo, t. y. nesusipažinus su atitinkamų Europos Sąjungos reglamentų nuostatomis. Taip pat Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 28 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-124-932/2023 konstatavo, kad ANK 515 straipsnyje nėra įtvirtinta jokių šio administracinio nusižengimo požymių, iš kurių turinio būtų galima spręsti apie administracinės atsakomybės taikymą tik už tyčinius tarptautinių sankcijų pažeidimus; nesutiktina su teismo išvada, jog nenustačius tyčinės kaltės formos nėra pagrindo patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnį.

21. Be kita ko, apeliantė, aptardama kaltės formą taikant ANK 515 straipsnį, nurodo, kad ji neturėjo siekio remti sankcionuotą subjektą - A“ (rus. A). Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėta, kad bankas savo iniciatyva neatlieka jokių tarpbankinių pavedimų, juos inicijuoja sąskaitos ir joje esančių lėšų savininkas; banko klientai negali nežinoti, kad šios operacijos yra apmokestinamos ir bankas bet kuriuo atveju gauna nuo šių finansinių operacijų pelną – komisinius mokesčius. Bet koks asmuo, nuspręsdamas atidaryti sąskaitą ir laikyti savo lėšas konkrečioje finansinėje institucijoje, inicijuodamas finansines operacijas šioje sąskaitoje, aiškiai suvokia, kad bankas neaptarnauja sąskaitos veltui. Tokiems pirmosios instancijos teismo motyvams nėra pagrindo nepritarti.

22. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas priėmė bylos aplinkybėms neprieštaraujantį sprendimą, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta pažeidimų ir dėl administracinės nuobaudos skyrimo. ANK 515 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo šešių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Institucija, nenustačiusi E. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustačiusi lengvinančią aplinkybę (E. M. sąskaitą Rusijos banke uždarė), 2024 m. kovo 22 d. nutarimu skyrė apeliantei 2 000 Eur dydžio baudą, kuri mažesnė už ANK 515 straipsnio sankcijoje numatytos vienintelės galimos administracinė nuobaudos – baudos – dydžio vidurkį. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas E. M. kaltės formą (nustatytas neatsargumas), paskirtos baudos dydį sumažino iki 1 500 Eur. Tokio dydžio administracinė nuobauda laikytina teisinga, tinkamai individualizuota ir paskirta nepažeidžiant ANK nuostatų. Kadangi apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktai E. M. skirtos administracinės nuobaudos rūšies ir / ar dydžio klausimas nėra keliamas, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindo nesutikti su Institucijos nutarimu paskirta ir pirmosios instancijos teismo koreguota bauda ir jos dydžiu, šiame kontekste plačiau nepasisako.

23. Atsižvelgus į išdėstytų aplinkybių visetą, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Institucija ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. M. veiksmuose konstatavo esant ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 29 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. M. apeliacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 29 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.