- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-06-12
- Bylos Nr.
- 1-446-1002/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-423250-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mantas Liesis
- Kaltinamasis
- M. A.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., nevedęs, dirba pagal individualią veiklą, teistas:
1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams;
2) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, kuri 2010 m. lapkričio 16 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinta su 2010 m. gegužės 24 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams su įpareigojimais; Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų areštą;
3) Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 2 metams. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 1 metų laisvės atėmimo bausmę;
4) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine sumažinta bausme – laisvės apribojimu 6 mėnesiams;
5) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galutine sumažinta bausme – laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams su įpareigojimais. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą;
6) Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį galutine sumažinta bausme – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams;
7) Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį galutine sumažinta bausme – laisvės atėmimu 4 mėnesiams, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, skiriant baudžiamojo poveikio priemones;
8) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį galutine subendrinta ir sumažinta bausme – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, kuri subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams, skiriant baudžiamojo poveikio priemones;
9) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį sumažinta bausme – laisvės atėmimu 4 mėnesiams, kuri dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2020 m. birželio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams. 2021 m. liepos 26 d. paleistas iš Pravieniškių kalėjimo, neatlikęs 1 mėnesio 19 dienų laisvės atėmimo bausmės ir įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą; 2021 m. rugsėjo 10 d. išbrauktas iš probuojamųjų asmens duomenų registro; 2021 m. spalio 27 d. atvyko į Pravieniškių kalėjimą; 2021 m. gruodžio 3 d. paleistas atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281-1 straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. A. 2024-10-27, apie 21 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus vairavo lengvąjį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukėlė eismo įvykį, po kurio vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0065 (patikros sertifikato Nr. 2196481) jam buvo nustatytas 2,17 promilių neblaivumas.
Be to, M. A. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, būtent: būdamas nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-06-05 nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2020-09-17, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 68 straipsniu, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 4 metus, kurios vykdymas pradėtas 2021-07-26, jam atlikus 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, 2020-10-27 būdamas pasirašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių reginio skyriaus 2020-10-20 pažyma apie supažindinimą su probacijos, bausmės ar kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių atlikimo tvarka ir sąlygomis, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra: 2024-10-27, apie 21 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, vairavo lengvąjį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukėlė eismo įvykį, po kurio vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai jam buvo nustatytas 2,17 promilių neblaivumas.
Kaltinamasis M. A. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu pripažino ir paaiškino, kad įvykio aplinkybių tiksliai nepamena, galima vadovautis jo pirminiais parodymais, jie yra teisingi ir su visais pažeidimais jis sutinka. Kaltinime viskas nurodyta teisingai, tik gal nebuvo tiek išgėręs. (duomenys neskelbtini) išgėrė 3 ar 4 ,,skarbonkes“, po įvykio, išsigando ir grįžęs išgėrė. Eismo įvykio metu, jei nebūtų pabėgęs, tikrai nebūtų tiek pripūtęs. Narkotikų vartojęs nebuvo. Automobilis yra jo.
Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes M. A. nėra kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltę įrodo teismo posėdžio metu ištirti įrodymai.
2024-10-28, 2024-11-20, 2024-12-13, 2025-01-15 įtariamasis M. A. apklausų metu davė parodymus, kad apie 21. 00 val. jis sugalvojo vairuoti sau priklausantį minėtą automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jam važiuojant (duomenys neskelbtini) miestelyje, tikslaus adreso, namo numerio nežino, bet tikėtina, kad padarė eismo įvykį, tačiau kas kaip vyko po to, t. y. ar į įvykio vietą iš karto atvyko pareigūnai, neprisimena. Jeigu gerai prisimena, padaręs eismo įvykį, jis grįžo į savo namus, kur atvyko ir jį sulaikė policijos pareigūnai. Kodėl pasišalino iš įvykio vietos, padaręs eismo įvykį, negali paaiškinti, turbūt turėjo įtakos girtumas. Kaip įvyko eismo įvykis, neprisimena. Grįžęs į namus dar vartojo alkoholio, gėrė alų, dar spėjo išgerti 3 butelius alaus. Nurodo, kad jis važiavo vienas pats, pašalinių asmenų su juo nebuvo. Teisės vairuoti jis neturi, niekada jos nėra turėjęs. Teisės vairuoti transporto priemones jis niekada nebuvo įgijęs. Dėl to, kad neblaivus vairavo automobilį jau du kartus buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Šis kartas trečias (1 t., b. l. 151-154,160-162, 165-168, 175-178).
2024-10-28 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota automobilio ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 15-17, 18-28).
2024-10-27 eismo įvykio fiksavimo protokolu, kuriame užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti ties gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 29).
2024-10-27 priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu, kuriame užfiksuota, kad automobilis ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , iš (duomenys neskelbtini), nuvežtas į automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 34).
Informacija apie registruotą kelių transporto priemonę, iš kurios matyti, kad automobilio ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra M. A. (1 t., b. l. 35-36).
VšĮ „Emprekis“ pateikta informacija, iš kurios matyti, kad automobilio ,,VW Passat Variant“ 1.9 TDI 2004 m., vidutinė vertė su PVM 1520 Eur (1 t., b. l. 37).
2024-10-27 neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad M. A. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1 valandą laiko, buvo atliktas tikrinimas prietaisu ,,Drager Alcotest“. Pirmasis tikrinimas atliktas 23:27 val., nustatytas 2,17 promilių girtumas, antras tikrinimas atliktas 23:47 val., nustatytas 2,26 promilių girtumas (1 t., b. l. 38 ).
2024-09-23 patikros sertifikatas Nr. 2196481 galioja iki 2025-03-23 (1 t., b. l. 39)
2024-12-13 kitų objektų apžiūros protokolais (1 t., b. l. 104-106, 107-111).
2024-10-28, 2024-12-23 liudytojas R. J. apklausų metu paaiškino, kad atvažiavus į (duomenys neskelbtini), iš priekio pastebėjo atvažiuojantį tą patį automobilį, kuris buvo atvažiavęs į jo kiemą ir prilaidęs šiukšlių, pasišalino. Jam sustojus, iš priekio važiuojantis automobilis užgeso šalia jo automobilio viduryje gatvės, o jam išlipus iš automobilio, pastebėjo, kad automobilio vairuotojas akivaizdžiai yra neblaivus, sunkiai orientuojasi aplinkoje ir neadekvačiai elgiasi. Taip pat automobilio vairuotojas, užsikūręs savo automobilį, kliudydamas jo automobilį, iš įvykio vietos pasišalino nežinoma linkme. Kad M. A., būdamas neblaivus vairavo automobilį, jis sprendžia iš to, kad prieš tai jis tik per plauką nesukėlė eismo įvykio, greitai nuvažiavo, iš jo neadekvataus elgesio (1 t., b. l. 45-46, 47-50 ).
2024-12-18 liudytoja S. J. apklausos metu parodė, kad R. J. jai pasakė, kad jis atpažino automobilį vairavusį asmenį kaip M. A., kurį vyras pažįsta. Ji pati M. A. nepažįsta, todėl jo atpažinti negalėtų ir kadangi tą vakarą buvo jau tamsu, ji jo gerai nematė, jį matė jos sutuoktinis R. J., jis buvo priėjęs prie M. A. vairuojamo automobilio (1 t., b. l. 92-95).
2024-12-16 liudytojas E. G. apklausos metu paaiškino, kad pas jį į namus atvažiavo M. A. su savo automobiliu „VW Passat“, valstybinių numerių nežino. Jis atvažiavo vienas pats, automobilį vairavo jis pats. Kai jis atvažiavo pas jį, jis dar buvo blaivus. Jis E. G. pasiūlė važiuoti pasivažinėti, sakydamas, kad vis tiek nieko neveikia. Tuomet M. A. įsėdo į vairuotojo vietą, priekyje, o jis atsisėdo į priekinę keleivio vietą. Visą laiką automobilį vairavo M. A.. Jiems važiuojant jau per (duomenys neskelbtini), M. A. vairuodamas savo automobilį, šalia parduotuvės „Aibė“, užkliudė savo vairuojamu automobiliu žmogaus mašinos dureles, t. y. jas nubrėžė šonu. M. A. jį išlaipino prie parduotuvės „Aibė“, kur viskas ir įvyko, sakydamas: „lipk lauk, o jis važiuoju“, o tas žmogus, kurio mašina buvo apgadinta M. A., jį laikė iki kol atvyko policijos pareigūnai (1 t., b. l. 68-71).
2024-10-28 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės tarnybiniame pranešime ,,Dėl gauto pranešimo ROIK: (duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad gautas pranešimas, kad E. G. pareigūnams minėjo, kad M. A. vairavo automobilį išgėręs. Prie įvykio buvo pridėtas E4057 ekipažas, kuris nuvykęs į namus adresu (duomenys neskelbtini)., kieme rado paliktą užkurtą automobilį, įėję į namo vidų, rado neblaivų asmenį, kuriam alkoholio kiekio matuokliu pirmu pūtimu 23:27 val. nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, o 23:47 val. antru pūtimu nustatytas 2,26 promilių neblaivumas. M. A. prisipažino, kad vairavo automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio (1 t., b. l. 40-42).
2024-12-14 liudytojo Ž. D. apklausos metu duoti parodymai (1 t., b. l. 53-56). 2024-12-19 liudytojos J. S. apklausos metu duoti parodymai (1 t., b. l. 98-101). 2024-12-17 liudytojo G. K. apklausos metu duoti parodymai (1 t., b. l. 80-83). 2024-12-17 liudytojo J. B. apklausos metu duoti parodymai (1 t., b. l. 86-89).
2024-10-28 tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo byloje Nr. 01-1-42325-24 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 5-8).
2024-11-18 Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus rašte Nr. 10S-1859 nurodyta, kad 2020-09-25 į Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus registrą įrašytas M. A., kuris Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-06-05 nuosprendžiu pripažintas kaltu kai padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir 281-1 straipsnio 1 dalyje. Teismo M. A. paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverių) metų laikotarpiui (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 357 straipsnio 3 dalimi (jeigu uždraudimas naudotis specialia teise paskirtas su laisvės atėmimo bausme arba arešto bausme, ši baudžiamojo poveikio priemonė pradedama vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba lygtinai atleidžiamas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, arba kai atėmimo bausmė pakeičiama švelnesne bausme). M. A. iš pataisos įstaigos paleistas 2021-07-26. M. A. 2020-10-27 pasirašytinai supažindintas su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu vairuoti kelių transporto priemones (1 t., b. l. 114-115).
Iš 2020-10-20 Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano Nr. 4VD-6731 matyti, kad M. A. vykdoma poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus (1 t., b. l. 116-125).
2020-10-20 Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių reginio skyriaus surašytoje pažymoje „ Apie supažindinimą su probacijos, bausmės ar kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių atlikimo tvarka ir sąlygomis“ užfiksuota, jog M. A. informuojamas, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriuje gautas 2020 m. birželio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendis (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir 281-1 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. Jis informuojamas, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 74 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. M. A. 2020-10-27 pasirašė, patvirtindamas, kad su šia pažyma susipažino (1 t., b. l. 127).
BK 281-1 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo. Šio straipsnio pirmojoje dalyje išskirti šie alternatyvūs būtinieji nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai: 1) transporto priemonės vairavimas arba mokymas praktinio vairavimo, esant neblaiviam (1,51 ir daugiau promilių neblaivumas); 2) vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatytų alternatyvių veiksmų.
Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad M. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281-1 str. 1 d. M. A. teisiamajame posėdyje pripažino, kad vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, sutiko su jam nustatytu girtumo laipsniu. Šį faktą taip pat patvirtina liudytojų parodymai, įvykio vietos ir automobilio apžiūros protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, bei kiti įrodymai. Teismo vertinimu, visi duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama nusikalstamos veikos aplinkybėms atskleisti Jo tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281-1 str. 1 d.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas vykdyti baudžiamojo poveikio priemones – padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti vykdyti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.
Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021). Taigi, vengimas BK 243 straipsnio prasme pasižymi tam tikru piktybiškumu ir (arba) sistemingumu, o vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų suponuoti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.
Aukščiau išvardinti įrodymai rodo, kad M. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje. M. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino, jog, būdamas nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-06-05 nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2020-09-17, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 68 straipsniu, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 4 metus, kurios vykdymas pradėtas 2021-07-26 jam atlikus 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, 2020-10-27 būdamas pasirašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių reginio skyriaus 2020-10-20 pažyma apie supažindinimą su probacijos, bausmės ar kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių atlikimo tvarka ir sąlygomis, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šios veikos padarymą patvirtina ne tik paties kaltinamojo paaiškinimai, bet ir teisme ištirti rašytiniai įrodymai, t. y. Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus pateikta informacija. M. A. vairavo automobilį būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, tokios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, M. A. veika kvalifikuota teisingai pagal BK 243 straipsnį.
Skirdamas kaltinamajam M. A. bausmes, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme numatytas aplinkybes.
M. A. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 281-1 str. 1 d.) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 243 str.), veikos baigtos. Nusikalto būdamas teistas 9 kartus taip pat ir už dviejų analogiškų nusikalstamų veikų, numatytų BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo M. A. asmenybę, padaryto nusikaltimo, numatyto BK 281-1 str. 1 d., pobūdį, jo sunkumą, jis BK 27 straipsnio 1 dalies prasme pripažintinas recidyvistu, kadangi jis yra teistas už analogiškas veikas. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai galisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl nusikaltimo, numatyto BK 281-1 str. 1 d., yra tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Nusikalstama veika, numatyta BK 243 str., yra baudžiamasis nusižengimas, todėl šios veikos padarymas recidyvo neužtraukia. Penkerių metų laikotarpyje baustas administracine tvarka (už transporto priemonės vairavimą, kai atimta teisė vairuoti, kito automobilio apgadinimą, pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, leistino greičio viršijimą, ir k.t.), paskirtas baudas nėra sumokėjęs, dirbantis.
Iš bylos medžiagos matyti, kad M. A. sistemingai linkęs daryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 281-1 straipsnio 1 dalyje. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus M. A., kaip recidyvistui, nepadariusiam jokių išvadų iš ankstesnio nuteisimo, už naujos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281-1 str. 1 d., padarymą griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Įvertinus nusikalstamų veikų aplinkybes, M. A. asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, bausmių dydžiai nustatytini kaip maksimalūs.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis.
Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas M. A. laikino sulaikymo laikas nuo 2024-10-27 23.47 val. iki 2024-10-28 10.25 val. (viena para) (1 t., b. l. 138-142, 143-145) ir konstatuotina, kad M. A. atliko 1 laisvės atėmimo dieną.
Nagrinėjamoje byloje yra formalios sąlygos svarstyti BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimą, tačiau būtina nustatyti ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamajam M. A. bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, M. A. naują tyčinį nusikaltimą padarė būdamas anksčiau teistas 9 kartus, iš jų – už analogiškus nusikaltimus, numatytus BK 281-1 straipsnio 1 dalyje. Daug kartų baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti, nemoka paskirtų baudų. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nesupranta daromų nusikalstamų veikų pavojingumo ir kritiškai savo elgesio nevertina, jo nekeičia, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus. Tokios aplinkybės rodo M. A. neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Teismas sprendžia, jog dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus bausmės vykdymą. Teismo nuomone, šiuo atveju kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. A. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281-1 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. M. A. elgėsi ypač neatsakingai ir lengvabūdiškai, nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis transporto priemone – padidinto pavojaus šaltiniu, teistas, jam buvo atimta teisė vairuoti, todėl M. A., kaip nepadariusiam visiškai jokių išvadų iš ankstesnio nuteisimo, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 6 metų terminui.
Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-119-976/2018 ir kt.). Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
Kaltinamasis M. A. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taigi, minėta transporto priemonė laikytina nusikaltimo padarymo priemone. Minėtos transporto priemonės savininkas yra M. A.. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, M. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant iš M. A. nusikalstamos veikos priemonę – jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Passat“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
M. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
M. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir nuteisti jį 45 parų areštu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir M. A. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. A. nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti M. A. laikino sulaikymo laiką nuo 2024-10-27 23.47 val. iki 2024-10-28 10.25 val. (vieną parą) ir konstatuoti, kad M. A. atliko 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. A. atvykimo į bausmės atlikimo vietą arba nuo jo faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalies 1, 7 punktais, M. A. skirti baudžiamojo poveikio priemones:
- uždrausti M. A. naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 6 metus, šį terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo;
- turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01), dėl įvykdyto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje, M. A. pripažinti recidyvistu.
M. A. paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, specialiosios teisės sustabdymo iki nuosprendžio vykdymo nekeisti. Pradėjus vykdyti, kardomąsias priemones panaikinti.
Daiktus: kompaktinę laikmeną, esančią voke prie bylos galinio viršelio, palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.