Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Luminor Lizingas“ atstovei Dinai Olševskajai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovei UAB „Luminor Lizingas“ dėl vienašališko sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ir kitų susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

8. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ūkininkė A. P. ir atsakovė UAB „Luminor Lizingas“ 2023 m. gegužės 25 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. 202306626, kurios pagrindu ieškovei buvo suteikta bendra 29 034,00 Eur kredito suma 60 mėnesių terminui, prievolės tinkamo įvykdymo užtikrinimui įkeičiant žemės ūkio techniką, t. y. (duomenys neskelbtini), kreditavimo sutartį Nr. 202306630, kurios pagrindu ieškovei buvo suteikta bendra 16 702,85 Eur kredito suma 60 mėnesių terminui, prievolės tinkamo įvykdymo užtikrinimui įkeičiant žemės ūkio techniką, t. y. (duomenys neskelbtini) ir kredito sutartį Nr. 202204564, kurios pagrindu ieškovei buvo suteikta bendra 17 000,00 Eur kredito suma 60 mėnesių terminui, prievolės tinkamo įvykdymo užtikrinimui įkeičiant žemės ūkio techniką, t. y. (duomenys neskelbtini). Iš minėtų Sutarčių nustatyta, jog Sutartys pagal savo turinį identiškos, išskyrus išimtis dėl kredito dydžio ir įkeitimo objekto, todėl teismas pasisako bendrai dėl visų minėtų Sutarčių nutraukimo teisėtumo.

9. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog ieškovei tinkamai nevykdant Sutarčių, atsakovė 2024 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 24/133 informavo ieškovę, jog nuo 2024 m. balandžio 2 d. Sutartys yra nutraukiamos, nurodant, jog vadovaujantis Sutarčių bendrųjų sąlygų 10 skirsnio nuostatomis ieškovė privalo grąžinti 59 596,41 Eur sumą.

10. Ieškovė laikosi pozicijos, jog atsakovė Sutartis nutraukė neteisėtai, pažeisdama tiek materialines, tiek procedūrines Sutarčių nutraukimo sąlygas. Be to, ieškovė savo reikalavimą įrodinėja taip pat ir atsakovės nesąžiningumu bei neproporcingumu, atsakovei pritaikius tokią savo teisių gynybos priemonę. Atsakovės vertinimu, ji vienašališkai nutraukė Sutartis visiškai pagrįstai ir teisėtai, o ieškovei buvo suteikta galimybė sumokėti susidariusį įsiskolinimą tiek iki Sutarčių nutraukimo, tiek ir po jų nutraukimo. Taigi, tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovė turėjo pagrindą ir, nepažeisdama Sutarčių nutraukimo tvarkos, turėjo teisę nutraukti tarp šalių 2023 m. gegužės 25 d. sudarytas Sutartis.

11. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas kaip esminis. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai, taikytini vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį. CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis).

12. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas CK įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė). Viešasis interesas užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį, todėl nutraukiant sutartį turi būti atsižvelgiama ir į sutartį pažeidusios šalies interesus, taip užtikrinant šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Nukentėjusi šalis negali tik formaliai remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje nustatytais vienašalio sutarties nutraukimo pagrindais kaip pretekstu nutraukti sutartį. Sutarties nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018 29 punktą; 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-684/2023 33 punktą). Tačiau tai nesuteikia teismui teisės suabsoliutinti favor contractus principo reikšmės sutartiniuose santykiuose, taip paneigiant vienos iš sutarties šalių teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2013; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021, 71 punktas).

13. Sutarties nutraukimas yra išimtinė sutarties šalių teisių gynybos priemonė. Sutartis visada yra mažiausiai dviejų šalių susitarimas, taigi bet kokie vienos šalies veiksmai, peržengiantys šalių susitarimo nuostatų, taikytinų įprastinėmis sąlygomis, ribas, gali turėti neigiamų padarinių kitos šalies teisėtiems interesams, pažeisti jos teisėtus lūkesčius. Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Sąžiningumo principas yra fundamentalus sutarčių teisės principas, kuriuo turi būti vadovaujamasi visuose sutartinių santykių etapuose; šalys negali jo atsisakyti ar apriboti jo taikymą (CPK 6.158 straipsnio 2 dalis). Vienas sąžiningumo principo sutartiniuose santykiuose aspektų yra draudimas vienai šaliai elgtis taip, kad būtų pažeisti kitos šalies teisėti lūkesčiai, kuriuos sukėlė pirmosios šalies atlikti veiksmai, su sąlyga, kad antroji šalis turėjo protingą pagrindą teisėtiems lūkesčiams susiformuoti, t. y. kontrahento elgesį vertino adekvačiai, tinkamai. Tai reiškia, kad sutarties šalis negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai. Akivaizdu, kad sutartinių santykių nutraukimas, nesant tam pakankamo ir teisėto pagrindo, nesilaikant įstatyme ar šalių susitarime nustatytos tvarkos, pažeistų kitos sutarties šalies, kuri taip pat turi sutartines teises bei pareigas ir privalo imtis priemonių joms tinkamai vykdyti, teises bei teisėtus interesus. Net ir tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių netinkamai vykdo sutartį, ji turi teisę tikėtis iš kitos sutarties šalies adekvataus, t. y. įstatyme ar sutartyje nustatyto, reagavimo į sutarties pažeidimą, bet ne „siurprizinio“ elgesio. Juolab tai pasakytina apie sutartiniuose santykiuose galimas situacijas, kai vienai iš šalių dėl vienokių ar kitokių priežasčių tampa nenaudinga ar neįmanoma vykdyti sutartį ir tenka ieškoti teisinių priemonių sutarties sąlygoms pakeisti ar iš viso nutraukti sutartį, net ir tuo atveju, kai kita šalis ją vykdo tinkamai.

14. Sutarties nutraukimas, kaip kraštutinė sutarties šalies teisių gynimo priemonė, griežtai reglamentuotas įstatyme. Vienašališkai nutraukti sutartį galima tik įstatyme nustatytais atvejais, visų pirma siejamais su esminiu sutarties pažeidimu, taip pat šalių sutartyje iš anksto aptartais atvejais (CK 6.217 straipsnis). Taigi, teisė vienašališkai nutraukti sutartį paprastai atsiranda kitai šaliai sutartį iš esmės pažeidus. Tačiau net ir esant esminiam sutarties pažeidimui, ji negali būti nutraukiama bet kaip, nepaisant kontrahento interesų, – privalu laikytis įstatyme ar sutartyje nustatytos tvarkos.

15. Pažymėtina, kad šalių teisė vienašališkai nutraukti Sutartis numatyta Sutarčių 12 skirsnio 12.3 punkte, kuris nurodo, jog prieš nutraukdamas Sutartį dėl 12.3.2 punkte numatytų priežasčių, Kredito davėjas raštu informuoja Kredito gavėją apie Grafike nurodytų kredito grąžinimo sąlygų pažeidimą, bei kartu gali pateikti pasiūlymą sudaryti Finansinės nuomos sutartį, pagal kurią kreditas suteiktas Technikai įsigyti bus laikomas atitinkamai Technikos Kredito davėjo lėšomis finansavimu pagal Finansinės nuomos sutartį. Tokiu atveju bus sudaromas naujas mokėjimų grafikas mokesčiams ir Palūkanoms pagal Finansinės nuomos sutartį mokėti. Jeigu per pranešime nurodytą terminą Kredito gavėjas nepašalina pažeidimo ir nepateikia Kredito davėjui tai liudijančių dokumentų, laikoma, kad Sutartis nutrūksta Kredito davėjo pranešime nurodytą dieną, o Kredito gavėjas privalo per 5 (penkias) kalendorines dienas nuo Sutarties nutraukimo, sumokėti visus iki Sutarties nutraukimo datos, nurodytos pranešime, pagal Sutartį susidariusius įsiskolinimus (įskaitant nesumokėtus mokėjimus, baudas, delspinigius), atlyginti Kredito davėjo nuostolius, patirtus dėl Sutarties nutraukimo, sumokėjęs likusią negrąžintą kredito dalį bei sumokėjęs Kredito davėjui baudą, lygią administravimo mokesčio sumai, sumokėjęs Reinvestavimo kaštus, arba, jei Kredito davėjas pateikė pasiūlymą sudaryti Finansinės nuomos sutartį, - atvykti į Kredito davėjo patalpas sudaryti Finansinės nuomos sutartį su Kredito davėju, atlikti kitus su Finansinės nuomos sutarties sudarymu susijusius veiksmus bei pasirašyti kitus su Finansinės nuomos sutarties sudarymu susijusius dokumentus. Jei Kredito gavėjas per 5 (penkias) kalendorines dienas nuo Sutarties nutraukimo Kredito gavėju dienos nesumoka aukščiau nurodytų sumų Kredito davėjui ar nesudaro Finansinės nuomos sutarties, jei Kredito davėjas pateikė pasiūlymą sudaryti Finansinės nuomos sutartį, Kredito davėjas turi teisę pradėti skolos išieškojimą iš Kredito davėjo naudai įkeistos Kredito gavėjo Technikos bei kito Kredito gavėjo turto, jei lėšų, gautų iš įkeistos Technikos nepakanka Kredito davėjo nuostoliams (įskaitant Reinvestavimo kaštus, jei Palūkanos nekintamos) padengti.

16. Ieškovė laikosi pozicijos, jog ji nėra gavusi rašytinio pranešimo, kuriame būtų nurodoma apie Sutarčių pažeidimus, tačiau šias aplinkybes paneigia byloje esantys duomenys. 2024 m. kovo 18 d. raštu Nr. 24/107 atsakovė informavo ieškovę apie susidariusį įsiskolinimą ir įspėjo, jog nesumokėjus įsiskolinimo Sutartys nutrūks nuo 2024 m. balandžio 2 d. 2024 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 24/133 atsakovė informavo ieškovę, kad nuo 2024 m. balandžio 2 d. nutraukiamos Kredito sutartys, o vadovaujantis Kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 10 skirsnio nuostatomis ieškovė privalo grąžinti 59 596,41 Eur. Nustatyta, jog minėti pranešimai apie ketinimą nutraukti Sutartis ir Sutarčių nutraukimą ieškovei išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini), kuris sutampa su atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir kurį ieškovė, kaip faktinės gyvenamosios vietos adresą, nurodė tiek Sutartyse, tiek teismui pateiktame ieškinyje. Dar daugiau, byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė ir 2024 m. balandžio 3 d. elektroniniu paštu buvo informuota apie tai, jog jai registruotu paštu išsiųstas Sutarčių nutraukimo raštas. Paminėtina ir tai, jog ieškovei nemokant kasmėnesinių įmokų, akivaizdu, jog formuojasi įsiskolinimas, neatsižvelgiant į tai, ar yra siunčiami tai nurodantys pranešimai.

19. Sprendžiant dėl pagrindų nutraukti Sutartį dėl atsakovės kaltės, t. y. dėl esminio Sutarties pažeidimo, atsižvelgtina į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, reikšmingus nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, visų pirma, vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso dėl prievolės egzistavimo praradimą. Trečia, sprendžiant, ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 59 punktas, kt.).

20. Nagrinėjamu atveju įvertinęs Sutarčių turinį, taip pat šalių susirašinėjimo elektroninio ryšio priemonėmis turinį, teismas neturi pagrindo pripažinti pagrįstu ieškovės teiginį, jog vienašalis Sutarčių nutraukimas buvo nesąžiningas ir neproporcingas atsakovės veiksmas. Iš šalių susirašinėjimo matyti, jog atsakovė pakankamai intensyviai bendradarbiavo, ieškovei buvo suteiktas papildomas skolos sumokėjimo terminas, ieškovei buvo teikiami įvairūs pasiūlymai išspręsti susidariusią situaciją. Atsakovė suteikė ieškovei protingą terminą surasti refinansavimo šaltinį, sutiko su ieškovės pasiūlymu, dėjo pastangas susitarti dėl skolos grąžinimo. Be to, vykdomieji įrašai buvo išduoti 2024 m. rugpjūčio 5 d., o antstolės raginimai priimti 2024 m. rugpjūčio 29 d., taigi ieškovė dar turėjo papildomą terminą padengti įsiskolinimą. Vien tai, kad ieškovė per visą laikotarpį sumokėjo atsakovei apie 700,00 Eur kredito, t. y. tik labai nedidelę dalį skolos, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovė deda pakankamas pastangas vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Be to, ieškovė neįrodinėjo, kad jos finansinė padėtis ateityje gali reikšmingai pasikeisti.

21. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). CK 6.59 straipsnyje nustatyta, kad draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti - neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalys).

22. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pareiga bendradarbiauti yra ir viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje. Sutarties šalių bendradarbiavimo procesas turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis. Tai reiškia, kad sutarties šalies elgesys negali būti priešingas tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513- 916/2015; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-706/2016).

23. Nagrinėjamu atveju grafiko pagal Sutarčių laikymasis atsakovei turėjo esminės reikšmės. Remiantis CK 6.874 straipsnio 2 dalimi, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Teismas, ištyręs aplinkybės, prieina prie išvados, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovės vienašalis Sutarčių nutraukimas buvo neteisėtas ar nepagrįstas, kad atsakovės veiksmais buvo pažeisti civilinių teisinių santykių sąžiningumo ir proporcingumo principai. Be kita ko, ieškovė į teismo posėdį neatvyko, nepasinaudojo savo teise teikti papildomus įrodymus (pvz., duoti savo paaiškinimus) savo reikalavimams pagrįsti. Byloje neginčijamai nustatyta, jog ieškovė pažeidė Sutartis, juolab padariusi esminį Sutarčių pažeidimą, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

24. Ieškinį atmetus, teismo sprendimui įsiteisėjus, naikintinos teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 straipsnis, 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

26. Nagrinėjamu atveju ieškovė už ieškinį sumokėjo 330,00 Eur žyminio mokesčio. Duomenų apie kitas bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas ieškovė ir atsakovė nepateikė.

27. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, o atsakovė nėra pateikusi duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas byloje nesprendžiamas.

28. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.