Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių Jonavos rajono savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos paslaugos“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu už akių, įsiteisėjusiu 2025 m. rugsėjo 4 d., nusprendė tenkinti visiškai ieškovių Jonavos rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Jonavos paslaugos“ ieškinį atsakovui V. Š. ir priteisti iš atsakovo ieškovei UAB „Jonavos paslaugos“ 624,01 Eur skolą, 21,14 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. birželio 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 23 Eur žyminį mokestį, nutraukti buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 13 d. sudarytą Socialinio būsto nuomos sutartį su atsakovu, iškeldinti atsakovą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visu jam priklausančiu turtu, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios vietos, priteisti iš atsakovo valstybei 342 Eur žyminį mokestį.

2. Teisme 2025 m. spalio 3 d. priimtas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.

3. Atsakovas nurodė, kad apie priimtą sprendimą už akių sužinojo 2025 m. rugpjūčio 28 d., paėmęs dokumentus pašte. 2025 m. rugsėjo 2 d. jis kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, tačiau atsakymą dėl jos suteikimo gavo tik po septynių dienų. Į teismo posėdžius atsakovas negalėjo atvykti dėl sveikatos būklės, taip pat dėl to, kad dažnai nebūdavo savo nuomojamame bute, nes lankydavosi VšĮ Jonavos ligoninėje ir VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centre, kur jam buvo atliekamos įvairios medicininės profilaktinės ir atkuriamosios procedūros po dviejų operacijų, atliktų 2025 m. vasario 13 d. ir 2025 m. vasario 20 d. Po šių operacijų atsakovui buvo nustatytas nedarbingumas nuo 2025 m. vasario 13 d. iki 2025 m. vasario 28 d. Atsakovo sveikatos būklė sudėtinga – jis serga venų varikoze, lėtine arterine hipertenzija, taip pat turi lėtinę stuburo ligą. Dėl šių priežasčių atsakovas dažnai lankėsi medicininėse įstaigose, kur jam buvo teikiamos įvairios gydomosios procedūros, be to, jam nuolat reikalingi medikamentai. Jo pateikti mokėjimo nurodymai rodo, kad atsakovas sumokėjo 419,47 Eur ir dėjo visas pastangas likviduoti savo įsiskolinimus, tačiau dėl rimtos priežasties – sudėtingos sveikatos būklės – atsakovas šiais metais negalėjo operatyviai padengti visų skolų ieškovėms bei kitiems komunalinių paslaugų ir energijos tiekėjams. Šiuo metu atsakovo skola ieškovei UAB „Jonavos paslaugos“ sudaro 580,86 Eur, o ieškovei Jonavos rajono savivaldybės administracijai – 59,35 Eur. Atsakovo skola Jonavos rajono savivaldybės administracijai sumažėjo nuo 61,33 Eur (2025 m. vasario 28 d.) iki 59,35 Eur (2025 m. rugpjūčio 31 d.). Bylos šalys neišnaudojo galimybės sudaryti taikos sutartį.

4. Ieškovės atsiliepime į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė pareiškimo netenkinti.

5. Nurodė, kad atsakovas V. Š. už minėtą būstą skolingas jau nuo 2018 m. Įspėjimai dėl skolų jam buvo siųsti 2020 m. rugpjūčio 19 d., 2020 m. gruodžio 7 d., 2021 m. spalio 28 d., 2022 m. sausio 10 d., 2023 m. gegužės 4 d., 2023 m. birželio 8 d., 2023 m. spalio 10 d., 2024 m. birželio 6 d., 2024 m. spalio 17 d., 2025 m. balandžio 10 d. Alytaus apylinkės teisme ir Marijampolės apylinkės teisme atsakovui buvo nagrinėjamos dvi civilinės bylos dėl skolos priteisimo, priteista 456,41 Eur ir 419,80 Eur. Teismo įsakymai pateikti antstolių kontorai priverstiniam skolos išieškojimui, tačiau skola neišieškota. Nors dalį įsiskolinimo atsakovas padengė, nuo ieškinio padavimo dienos atsakovas sumokėjo 379,10 Eur, iš viso skola 2025 m. spalio 6 d. yra 1 366,14 Eur. Ieškovių nuomone, atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, tai akivaizdžiai patvirtina nereagavimas į įspėjimus ir raginimus sumokėti skolas, o į teismo sprendimą sureagavo tik tada, kai buvo nuspręsta jį iškeldinti. Atsakovo civilinė atsakomybė yra nustatyta tiek 2017 m. vasario 7 d. sudarytoje Socialinio būsto nuomos sutartyje, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.611 straipsnyje. Ir nors atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodoma, kad atsakovas turėjo sveikatos problemų ir operacijas 2025 m., tačiau įsiskolinimai už būstą susidarė jau anksčiau. Atsakovas savo prievolės mokėti mokesčius už buto nuomą ir komunalines paslaugas nevykdo, skola vis auga, todėl laukti nėra nei protinga, nei teisinga kreditorių atžvilgiu. Auginant skolas savivaldybės būste ne tik užkertamos galimybės butą gauti eilėje laukiančioms kitoms šeimoms, bet ir pažeidžiami kreditorių interesai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2025 m. spalio 29 d. nutartimi netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

7. Teismas nurodė, kad procesiniai dokumentai šiuo atveju laikomi įteikti 2025 m. liepos 29 d., praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti pasibaigė 2025 m. rugpjūčio 13 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatų, o suėjus 14 dienų terminui atsiliepimui į ieškinį pateikti bei atsakovui atsiliepimo nepateikus, ieškovėms prašant 2025 m. rugpjūčio 14 d. buvo priimtas sprendimas už akių. Atsakovo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis praleido terminą atsiliepimui pateikti, nėra pagrįstos jokiais įrodymais, nes byloje nėra tokių duomenų, kad atsakovas teismo procesinių dokumentų įteikimo metu ilgą laiką buvo ligoninėje ar kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje, todėl atsakovo nurodytos aplinkybės dėl termino atsiliepimui į ieškinį pateikti praleidimo yra formalios ir nelaikytinos svarbiomis priežastimis. Atsakovas neįrodė, kad sprendimas už akių šioje byloje negalėjo būti priimtas. Iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi vėliau ir skolą prašo priteisti už žymiai ilgesnį laikotarpį nei atsakovui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, todėl nėra pagrindo nuspręsti, kad atsakovo skolos ieškovėms susidarė tik dėl atsakovo sveikatos būklės. Atsakovas iš esmės beveik 5 metus nemoka nuomos mokesčio, kurio dydis per mėnesį šiuo metu sudaro 11,08 Eur, ir bendra teismų sprendimais (įsakymais) priteisto įsiskolinimo suma jau siekia 1 366,14 Eur, t. y. atsakovas nuolat nevykdo iš nuomos sutarties kylančių prievolių, nepaisant daugkartinių nuomotojo įspėjimų, raginimų ir prašymų padengti įsiskolinimą, t. y. papildomų galimybių ir laiko įvykdyti prievoles (bent iš dalies) suteikimo bei informavimo apie prievolių neįvykdymo pasekmes (galimą nuomos sutarties nutraukimą ir iškeldinimą). Atsakovas nepadengė ir antstolių iki šiol nėra išieškoti įsiskolinimai, kurie buvo priteisti įsiteisėjusiais teismų įsakymais ankstesniuose teismo procesuose.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, iki galo nesumokėdamas socialinio būsto nuomos ir komunalinių mokesčių, beveik 5 metus tinkamai nevykdė prievolių, kylančių iš sudarytos Socialinio būsto nuomos sutarties, tačiau visą šį laikotarpį naudojosi patalpomis, jose gyveno, deklaravo gyvenamąją vietą. Atsakovas su Jonavos rajono savivaldybės administracija nebendradarbiavo, į daugkartinius raginimus ir siūlymus spręsti problemą bei vykdyti prievoles nereagavo, dėl įsiskolinimo išdėstymo siekiant išsaugoti teisę naudotis socialiniu būstu nesikreipė, įsiteisėjusius ankstesnius teismų įsakymus dėl skolų priteisimo ignoravo ir šio vykusio proceso metu buvo visiškai abejingas ir pasyvus (procesu susidomėjo tik gavęs priimtą sprendimą už akių), t. y. būstą naudojo ne pagal tokio pobūdžio nuoma siekiamus tikslus, todėl buvo sprendžiama dėl griežčiausių nuomos sutarties pažeidimo padarinių taikymo – iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, kurie tokiu atveju nėra laikomi neproporcingais siekiamiems tikslams. Teismas, priimdamas 2025 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą už akių, įvertino ieškovių bylai pateiktus rašytinius įrodymus, tačiau atsakovas, nors ir pateikė pareiškimą, kuriame nurodė abstrakčias aplinkybes dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau pateiktame pareiškime nenurodė ir civilinei bylai kartu su paminėtu pareiškimu nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovo pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos jokiais įrodymais, kurie galėtų paneigti ieškovo bylai pateiktus rašytinius įrodymus ir lemti kitokių teismo išvadų padarymą nei tos, kurios buvo padarytos teismo priimtame sprendime už akių. Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog šalys neišnaudojo taikos sutarties sudarymo galimybės, taip pat nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimą už akių. Atsakovas turi teisę sudaryti taikos sutartį su ieškovėmis ir tolimesnėje proceso stadijoje – vykdymo proceso metu. Atsakovo nurodyti nesutikimo su teismo sprendimu už akių argumentai, teismo vertinimu, neturi įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, atsakovas neįrodė, jog egzistuoja CPK 288 straipsnio 4 dalies 1–2 punktuose įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo pagrindai.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.

10. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas nutartimi pažeidė CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, kadangi atsakovo pateikti įrodymai galėjo ir gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui ir akivaizdžiai pagrindė aplinkybę, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Tai reiškia, kad teismo sprendimui už akių peržiūrėti buvo visos procesinio įstatymo numatytos sąlygos. Teismo sprendimas už akių akivaizdžiai neteisingas. Atsakovas nebuvo išklausytas teisme ir buvo apribota ši jo teisė. Atsakovas sumokėjo 419,47 Eur sumą ir darė viską, kas buvo jo jėgose, kad likviduotų savo įsiskolinimą. Tačiau rimta priežastis – atsakovo sveikatos būklė – neleido operatyviai šiais metais likviduoti visų jo įsiskolinimų ieškovams ir kitiems komunalinių paslaugų bei energijos tiekėjams. Jo skola šią dieną ieškovei UAB „Jonavos paslaugos“ sudaro 580,86 Eur, o ieškovei Jonavos rajono savivaldybės administracijai – 59,35 Eur. Atsakovo skola Jonavos rajono savivaldybės administracijai sumažėjo nuo 61,33 Eur 2025 m. vasario 28 d. iki 59,35 Eur sumos 2025 m. rugpjūčio 31 d. CK 6.611 straipsnio nuostatos nėra imperatyvios ir teismas turi atsižvelgti į atsakovo pateiktus įrodymus, kad jis vis dėlto vykdo pagal savo galimybes mokėjimus ir elgdamasis protingai stengiasi mažinti savo įsiskolinimus.

11. Atskirajame skunde teigiama, jog teismas formaliai teisingai taikė CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau pažeidė CK 1.5 straipsnio 4 dalyje ir CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, visiškai neatsižvelgęs ir nevertinęs nei atsakovo asmenybės, nei jo sveikatos ir fizinės būklės, nei atsakovo sveikatos palaikymo procedūrų, nei vasaros laiko ir klimato įtakos, nei atsakovo pastangų mokėti jam susidariusias skolas, nei jo požiūrio, siekių likviduoti įsiskolinimą ir išsaugoti teisę naudotis savivaldybės suteiktu vieno kambario butu. Tuo atveju, jeigu teismas ne formaliai, o visapusiškai ir objektyviai, nepažeisdamas CPK 185 straipsnio 1 dali nuostatų dėl įrodymų vertinimo taisyklių, būtų tinkamai įvertinęs visas bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus, būtų kilę pagrindai, įvertinti formalaus procesinių dokumentų įteikimo pasekmes atsakovo elgesiui, taip pat konstatuoti CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus pagrindus. Atsakovo pateikti įrodymai galėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi akivaizdžiai patvirtino, jog byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Teismas pasirinko netinkamą procesinių dokumentų įteikimo būdą socialiniame būste gyvenančio ir socialiai pažeidžiamo atsakovo atžvilgiu. Teismas tik laikė, kad dokumentai buvo įteikti, tačiau faktiškai jie nebuvo įteikti. Teismo formalus elgesys šiuo atveju akivaizdus. Jonavos rajono savivaldybės administracijai 2017 m. vasario 13 d. sudarius naują socialinio būsto nuomos sutartį, sugebėjo surasti atsakovą, tai rodo, kad ir dabar galėjo jį surasti. Sugebėjo apžiūrėti atsakovo nuomojamą butą, sutarties paskutiniame lape buvo nurodytas atsakovo (nuomininko) mobiliojo telefono numeris. Teismas neišsiuntė procesinių dokumentų pakartotinai, tai buvo neišvengiama ir protinga būtinybė, esant vienai iš bylos šalių socialiai jautriai ir pažeidžiamai. Teismas neišsamiai ir ne iki galo vertino įrodymus apie atsakovo sveikatos būklę, atsakovo sumenkusias judėjimo ir reagavimo laike ir erdvėje bei laiku būti savo vietoje vasaros metu galimybes ir priimti teismo siunčiamus procesinius dokumentus. Teismo išvada, kad šios aplinkybės savaime nepreziumuoja buvus netinkamą procesinių dokumentų įteikimą, yra nepagrįsta ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes teismo procesiniai dokumentai 2025 m. liepos 29 d. atsakovui faktiškai nebuvo įteikti ir tik buvo konstatuotas formalizuotas jų įteikimas pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį. Formalizuota, netikra aplinkybė negali būti laikoma kaip faktiškai įvykusi ir reali laike bei erdvėje, nes atsakovas kaip bylos šalis ją motyvuotai paneigė rašytiniais įrodymais – jis teismo siųstus procesinius dokumentus gavo 2025 m. rugpjūčio 28 d. Teismas atnaujino praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, tačiau vėliau tas pačias aplinkybes, dėl kurių jis praleido terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, laikė nepagrįstomis. Tai reiškia, kad tuos pačius teisinius pagrindus teismas taikė ir vertino skirtingai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartis, kuria netenkino atsakovo V. Š. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių Jonavos rajono savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos paslaugos“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo ir skolos priteisimo.

15. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kadangi teismas nepagrįstai laikė, jog atsakovui teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti, todėl negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, be to, atsakovas pateikė įrodymus, galėjusius turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

16. CPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių (CPK 227 straipsnio 3 dalis). CPK 285 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Sprendimą už akių sudaro įžanginė ir rezoliucinė dalys bei sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis). Sprendimo už akių priėmimas ir paskelbimas gali būti atidėtas ne ilgiau kaip septynioms dienoms; sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus (CPK 285 straipsnio 6 dalis).

17. Vadinasi, esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

18. Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai: 1) neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą; 2) iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis; 3) atsakovui tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, tačiau kitų ieškinio reikalavimų negalima išnagrinėti skyrium; 4) atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių; 5) kitais CPK numatytais atvejais, kai priimti sprendimo už akių neleidžiama (CPK 285 straipsnio 3 dalis).

19. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis). CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, o šios dalies 4 punkte – aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla. Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę: 1) pareiškimo netenkinti; 2) panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straipsnio 3 dalis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).

20. Pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš to, kas paminėta, matyti, kad teismo teisė priimti sprendimą už akių glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu. Sprendimo už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu priėmimo prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą, kitaip tariant, tinkamas procesinių dokumentų įteikimas jai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

21. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra nuosekliai pabrėžiama, kad gali būti taikomi įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai. Šiuo aspektu EŽTT yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnis reikalauja ir leidžia valstybėms narėms organizuoti savo teisinę sistemą tokiu būdu, kuris palengvintų greitus ir veiksmingus teisminius procesus, įskaitant ir galimybę priimti sprendimus už akių (žr., pvz., 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Gankin ir kiti prieš Rusiją, peticijų Nr. 2430/06, 1454/08, 11670/10 ir 12938/12), tačiau tai negali būti daroma kitų procesinių garantijų, ypač šalių lygiateisiškumo principo, sąskaita (žr. 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13). Šie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismą taip, kad būtų pažeista pati tokios teisės esmė. Taikomas ribojimas neatitiks Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu juo nebus siekiama teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr. 2017 m. vasario 16 d. sprendimą byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06).

22. EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimą byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12). Sprendžiant klausimą dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimą byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08). Spręsdamas klausimą, ar pareiškėjas atsisakė savo teisės dalyvauti teismo procese, EŽTT taip pat atsižvelgia į tai, ar pareiškėjas galėjo faktiškai žinoti (žinojo) apie procesą, ar jis nedalyvavo procese dėl savo paties rūpestingumo stokos (žr. EŽTT 2002 m. spalio 15 d. sprendimo byloje C. de G. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 55782/00, par. 39, plg. 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą byloje Schmidt prieš Latviją, peticijos Nr. 22493/05, 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje N. D. prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03).

23. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai. Minėto straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai; jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje; tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą; jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje; procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių dokumentų pripažinimas įteiktais pagal įstatymą, nors asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, yra įteikimo fikcija, ir gali būti taikoma, kai išnaudotos realaus įteikimo galimybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 15 punktą). Todėl ir šiai bylai aktuali CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta dokumentų įteikimo fiziniam asmeniui paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarka yra subsidiaraus pobūdžio ir gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas įteikimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-1120/2025).

25. Nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turėtų išnaudoti visas jam prieinamas protingas priemones (pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt.). Tik išnaudojęs šias galimybes teismas gali siųsti procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018, 28 punktą). Nacionalinis teismas asmens tinkamo procesinio informavimo pareigą turi atlikti ne formaliai, o dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (EŽTT 2012 m. spalio 9 d. sprendimas byloje Vorobyev prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, par. 23; Puzyrevskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05, par. 20).

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad atsakovė neįrodė CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų sąlygų panaikinti sprendimą už akių.

27. Byloje esančiais duomenimis nustatyta ir byloje ginčo nėra dėl to, kad ieškinys teisme gautas 2025 m. birželio 18 d. Byla iškelta 2025 m. birželio 19 d. Ieškinyje ieškovės nurodė atsakovo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). Šią atsakovo gyvenamąją vietą patvirtina kartu su ieškiniu pateiktas Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 7 d. įsakymas Nr. 13B-263 „Dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pratęsimo“ ir tos pačios dienos Socialinio būsto nuomos sutartis, kuriuose nurodoma, kad atsakovui V. Š. skirtas vieno kambario butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), sudarant nuomos sutartį neterminuotam laikotarpiui. 2025 m. birželio 18 d., Gyventojų registro duomenimis, buvo nustatyta, kad atsakovas nuo 2005 m. gegužės 27 d. deklaravo gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini). 2025 m. birželio 20 d. buvo gauti duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos, iš kurių nustatyta, kad atsakovas nedirba. 2025 m. birželio 20 d. ieškinys, teismo pranešimas atsakovui buvo išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). 2025 m. birželio 27 d. atsakovui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo paliktas pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus. 2025 m. liepos 30 d. procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte“.

28. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad procesiniai dokumentai šiuo atveju laikomi įteikti 2025 m. liepos 29 d., praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti pasibaigė 2025 m. rugpjūčio 13 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, laikytina, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti nepažeidžiant CPK nuostatų, o suėjus 14 dienų terminui atsiliepimui į ieškinį pateikti, bei atsakovui atsiliepimo nepateikus, ieškovėms prašant, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 2025 m. rugpjūčio 14 d. buvo priimtas sprendimas už akių.

29. Taigi nagrinėjamu atveju teismas atsakovui procesinius dokumentus bandė įteikti tik vieną kartą palikdamas pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Teismas, be to, kad patikrino atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą ir duomenis apie įsidarbinimą, jokių kitų priemonių atsakovą informuoti apie jam pradėtą procesą nesiėmė. Byloje nėra duomenų, kad teismas, pavyzdžiui, būtų bandęs atsakovui paskambinti, būtų ieškojęs ar ieškovės prašęs papildomų atsakovo kontaktinių duomenų ir pan. Atsižvelgiant į tai, sutiktina, kad nėra pagrindo laikyti, jog atsakovas nagrinėjamu atveju buvo tinkamai informuotas apie vykstantį teisminį procesą ir turimą teisę dalyvauti šiame procese, todėl, remiantis anksčiau minėta teismų praktika, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tokios teisės atsisakė. Tuo labiau, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas apie priimtą sprendimą už akių sužinojo 2025 m. rugpjūčio 28 d., po to, kai paėmė dokumentus pašte ir 2025 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

30. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju 2025 m. spalio 29 d. sprendimo už akių priėmimas pažeidė atsakovo teisę į teisminę gynybą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas byloje negalėjo priimti sprendimo už akių ir jį priimdamas pažeidė CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimus, todėl yra pagrindas panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą (CPK 288 straipsnio 4 dalis 2 punktas).

31. Antra, apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu, o atsakovas atskiruoju skundu kvestionuoja ir šias pirmosios instancijos teismo išvadas.

32. CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Šalių sudarytos nuomos sutarties 20.2 punktas suteikia teisę nuomotojui vienašališkai nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį, jei nuomininko įsiskolinimas už būsto nuomą ir patalpos tiekiamas paslaugas viršija 3 mėnesių šių mokesčių sumą. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, nuomos mokesčio dydis per mėnesį šiuo metu sudaro 11,08 Eur. Taigi, nors atsakovas nurodo, kad skola 2025 m. rugsėjo 24 d. ieškovei UAB „Jonavos paslaugos“ sudaro 580,86 Eur, o ieškovei Jonavos rajono savivaldybės administracijai – 59,35 Eur, neaišku, kokią tai įtaką turi sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nes šios sumos bet kokiu atveju viršija minėtus 3 mėnesių mokesčius. Vis dėlto aplinkybės, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimus, sudaro savarankišką pagrindą skundžiamą sprendimą už akių laikyti neteisėtu ir jį naikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Atsižvelgdamas į tai, kad bet kokiu atveju yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą, teismas plačiau dėl atsakovo pareiškime nurodytų įrodymų įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui plačiau nepasisako, tuo labiau, kad atskirajame skunde teigiama, jog bus teikiami dar ir papildomi įrodymai.

33. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Į pagrindinius ir esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti atskirojo skundo motyvai ir argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias sąlygas sprendimo už akių peržiūrėjimui, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – panaikintinas Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas už akių ir atnaujintinas bylos nagrinėjimas iš esmės, bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus.

Atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo V. Š. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti, panaikinti Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-24456-1144/2025 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.