Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2020-11-12 · Administracinė byla Nr. eI2-5090-320/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-12
Bylos Nr.
eI2-5090-320/2020
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00146-2020-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Irena Varžinskienė (pirm.)
Pareiškėjas
D. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kupiškio skyriaus
Advokatai
Inga Radinienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-5090-320/2020Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00146-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 20.2.3.1; 55.1.3; 57.3.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 12 d.Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė,sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiškėjo D. M. atstovei advokatei Ingai Radinienei,

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kupiškio skyriaus atstovui Artūrui Sliekui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kupiškio skyriaus, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, ir Nacionalinė žemės tarnyba) Kupiškio skyriaus (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Tarnybos Kupiškio skyrius) pareiškėjo naudai 700 Eur žalos atlyginimą ir 250 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas 2017 m. kreipėsi į Tarnybos Kupiškio skyrių, prašydamas parduoti jam 0,4296 ha įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, laisvos žemės fondo plane pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojantį su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. 4400-0435-5386, esančiu (duomenys neskelbtini), Kupiškio sen., Kupiškio r. sav. Tarnybos Kupiškio skyrius priėmė jo prašymą ir 2017 m. rugpjūčio 7 d. išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 22RE-85-(14.22.36) (toliau – ir Projekto rengimo reikalavimai), kuriuose nurodė, jog projekto tikslai – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir numatyti jo sujungimą su besiribojančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasis šiais Projekto rengimo reikalavimais, pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 10 d. pasirašė sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „M“, kuri atliko sutartyje numatytus darbus: parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir kadastrinių matavimų bylą, atliko reikiamus suderinimus. Žemės sklypas ir jo kadastro duomenys buvo įregistruoti valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centras. Už UAB „M“ paslaugas pareiškėjas sumokėjo 700 Eur. Pateikęs UAB „M“ parengtus dokumentus Tarnybos Kupiškio skyriui, pareiškėjas gavo šio 2018 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 22SD-2669-(14.22.104) (toliau – ir Sprendimas), kuriame nurodyta, kad suformuotas kaip įsiterpęs 0,4298 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, todėl jį parduoti pagal galiojančius teisės aktus, nėra galimybės. Tarnybos Kupiškio skyrius Sprendimu atsisakė parduoti pareiškėjui įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Tokiu būdu institucija, netinkamai įvertinusi turimus duomenis dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo pardavimo, priėmė neteisėtus Projekto rengimo reikalavimus, kurių pagrindu įpareigojo pareiškėją parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir kadastrinių matavimų bylą. Projekto rengimo reikalavimų pagrindu matininkai parengė pertvarkymo projektą ir kadastrinių matavimų bylą, už kurią pareiškėjas sumokėjo savo lėšomis, o tuo tarpu Tarnybos Kupiškio skyrius atsisakė parduoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Pareiškėjas teigė, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkintas nustačius civilinės atsakomybės sąlygų visumą: neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp jų. Tarnybos Kupiškio skyrius atliko neteisėtus veiksmus, priimdamas pareiškėjo prašymą parduoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, išduodamas Projekto rengimo reikalavimus, o vėliau atsisakydamas parduoti jam valstybinės žemės sklypą. Pareiškėjas teigė, kad jam nepriimtinas Sprendime nurodytas Tarnybos Kupiškio skyriaus pasiūlymas teikti prašymą dėl 0,4298 žemės ūkio paskirties žemės ploto suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti, kadangi sklypo negalima prijungti prie nuosavybės teise turimo žemės sklypo, negalima įgyti nuosavybės teise. Pareiškėjas teigė, kad Tarnybos Kupiškio skyrius, priimdamas neteisingus sprendimus, padarė jam žalą, kuri kildinama iš patirtų išlaidų, apmokant už paslaugas UAB „M“ už parengtą pertvarkymo projektą ir kadastrinių matavimų bylą. Pareiškėjo lėšomis parengtais dokumentais (pertvarkymo projektu ir kadastrinių matavimų byla) pasinaudojo valstybė, valstybinės žemės sklypas įregistruotas VĮ Registrų centras. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybos Kupiškio skyrius nesutiko atlyginti jam padarytą žalą.

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Tarnybos Kupiškio skyrius atsiliepime į skundą nesutiko su skundu ir prašė skundo netenkinti. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas Tarnybos Kupiškio skyriui 2017 m. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, prašydamas suformuoti įsiterpusį apie 0,70 ha žemės sklypą ir sujungti jį su nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Kupiškio r. sav. Buvo pradėtos procedūros pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles (toliau – ir Taisyklės). 2017 m. rugpjūčio 7 d. buvo išduoti Projekto rengimo reikalavimai. Projektą pagal pareiškėjo ir UAB „M“ sudarytą sutartį rengė D. R.. Projekto rengėjas Tarnybos Kupiškio skyriui 2017 m. spalio 13 d. pateikė prašymą suderinti parengtą projektą. Projektas, nustačius trūkumų, nebuvo suderintas ir grąžintas taisymui, 2017 m. gruodžio 12 d. pakartotinai pateiktas suderinti, ir suderintas. 2018 m. sausio 12 d. projektas buvo pateiktas tikrinti Tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už žemėtvarkos dokumentų planavimo priežiūrą. Gavęs teigiamą projekto tikrinimo aktą, Tarnybos Kupiškio skyriaus vedėjas 2018 m. vasario 1 d. priėmė įsakymą Nr. 22FPĮ-7-(14.22.124) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“. Projekto rengėjas UAB „M“ matininkas D. R. 2018 m. kovo 12 d. parengė įsiterpusio 0,4298 žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri buvo patikrinta ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). 2018 m. birželio 11 d. pareiškėjas pateikė prašymą parduoti šį įsiterpusį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Vertinant pareiškėjo prašymą ir įsiterpusio 0,4298 ha žemės sklypo dokumentus, buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad žemės sklypų formavimo metu liko neįvertinta ta aplinkybė, kad prašomas suformuoti įsiterpęs žemės sklypas 13,56 m ilgio linija ribojasi ir su Lėvens tvenkiniu, kurio ribos nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) 2.3.3 papunkčio nuostatą. Teigė, kad Taisyklių 48 punkte yra nurodyta, jog įsiterpęs laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotas (išskyrus mėgėjų sodo teritoriją) nustatomas pagal Nutarimo nuostatas. Nurodė, kad atsižvelgdamas į tai, jog 0,4298 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka Nutarime apibrėžtos įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir siekdamas išvengti tolimesnių neigiamų pasekmių, Tarnybos Kupiškio skyrius priėmė sprendimą neparduoti šio žemės sklypo pareiškėjui, tačiau pasiūlė jam teikti prašymą dėl 0,4298 ha žemės ūkio paskirties žemės ploto suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti, pagal teisės aktus. Nurodė, jog neatmetama galimybė, kad ateityje pasikeitus teisės aktams, reglamentuojantiems įsiterpusių valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimą, pareiškėjas kaip naudotojas turės pirmumo teisę įsigyti šį žemės sklypą. Teigė, kad UAB „M“ matininkas D. R., turintis kvalifikacijos pažymėjimą Nr. 2R-FP-602, rengdamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, privalėjo pastebėti, jog žemės sklypas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ūkio paskirties sklypo reikalavimų, projekto rengimą nutraukti ir apie tai pranešti Tarnybos Kupiškio skyriui. Atsakovės atstovo nuomone, dėl neįgyvendinto projekto dalis atsakomybės tenka ir UAB „M“.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Byloje ginčas kilęs dėl 700 Eur turtinės žalos atlyginimo pareiškėjui. Turtinę žalą pareiškėjas kildina iš to, kad Tarnybos Kupiškio skyrius, pagal jo prašymą išdavęs Projekto rengimo reikalavimus, suderinęs projektą bei jį patvirtinęs, o vėliau atsisakydamas parduoti jam valstybinės žemės sklypą, atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių jis patyrė išlaidas, sumokėdamas 700 Eur UAB „M“ už parengtą pertvarkymo projektą ir kadastrinių matavimų bylą.

Iš pareiškėjo paaiškinimų skunde, Tarnybos Kupiškio skyriaus 2018 m. spalio 9 d. rašto Nr. 22SD-2669-(14.22.104) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo“ (Sprendimo), kadastro žemėlapio ištraukos, pridėtos prie Projekto rengimo reikalavimų, nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojantis su valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotu.

Nustatyta, kad pareiškėjas D. M., atstovaujamas pagal įgaliojimą D. M., Tarnybos Kupiškio skyriui 2017 m. birželio 19 d. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, formuojant įsiterpusį apie 0,70 ha žemės sklypą prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas projekto tikslą – suformavus įsiterpusį sklypą, prijungti prie jo sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Tarnybos Kupiškio skyrius 2017 m. birželio 23 d. raštu Nr. SFP-395(14.22.36) „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ informavo pareiškėją, kad gautas jo prašymas, ir 2017 m. birželio 23 d. raštais Nr. SFP-397(14.22.36), SFP-398(14.22.36), SFP-399(14.22.36) informavo tris kitus asmenis, kad gautas pareiškėjo prašymas, įsiterpęs valstybinės žemės plotas ribojasi ir su jiems priklausančiais žemės sklypais, jie turi galimybę pirkti įsiterpusį žemės plotą.

Tarnybos Kupiškio skyriaus vedėjas 2017 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 22FPĮ-33-(14.22.124) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 40 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 21 ir 48 punktais, veikdamas pagal Tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 17 d. įgaliojimą Nr. 1Į-833-(1.9) ir atsižvelgdamas į gautą 2017 m. birželio 19 d. pareiškėjo prašymą, nusprendė rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės sklypo suformavimas ir sujungimas su besiribojančių žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu Jutkonių kaime, Kupiškio seniūnijoje, Kupiškio rajono savivaldybėje.

Tarnybos Kupiškio skyrius parengė 2017 m. rugpjūčio 7 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 22RE-85-(14.22.36), kuriuose nurodė, jog formuojamas ar pertvarkomas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kupiškio sen., Kupiškio r. sav., planuojama teritorija apie 0,45 ha (1 punktas); projekto tikslai – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir numatyti jo sujungimą su besiribojančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (2 punktas); nurodė, be kita ko, kad žemės sklypas formuojamas pagal Taisykles (išdėstytas nauja redakcija 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 3D-1/D1-1), nepažeidžiant gretimų žemės sklypų naudotojų pagrįstų teisių, rengiamo projekto sprendiniai derinami su Tarnybos Kupiškio skyriumi (5.1 papunktis); parengtas projektas derinamas su Tarnybos Kupiškio skyriumi ir su Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriumi (7 punktas).

Užsakovas D. M., atstovaujamas pagal įgaliojimą D. M., 2017 m. rugpjūčio 10 d. sudarė sutartį su UAB „M“ (vykdytoja), atstovaujama direktoriaus D. R., dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kupiškio sen., Kupiškio r. sav., Panevėžio apskr., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (sutarties 1 punktas); pagal šią sutartį UAB „M“ įsipareigojo parengti minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir kadastrinių matavimų bylą iki 2018 m. rugpjūčio 10 d., suderinti su nustatytomis institucijomis (sutarties 2.1.1–2.1.2 papunkčiai), o pareiškėjas įsipareigojo sumokėti 700 Eur už minėtas vykdytojo paslaugas – formavimo ir pertvarkymo projektą ir kadastrinių matavimų bylą (sutarties 3.1.1 papunktis).

Projekto rengėjas UAB „M“ direktorius D. R. parengė Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kupiškio sen., Kupiškio r. sav., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame pateikė projekto grafinę dalį – projekto sprendinių brėžinį (sugeneruotą 2017 m. spalio 13 d.), projekto tekstinę dalį, kurioje nurodė projekto tikslą (tokį pat, kaip Projekto rengimo reikalavimuose), įvertino esamą būklę, joje nurodydamas, be kita ko, kad formuojamas žemės sklypas vakarinėje pusėje ribojasi su Kupiškio tvenkiniu, paaiškino projekto sprendinius. Iš atsakovės atstovo paaiškinimų atsiliepime, Tarnybos Kupiškio skyriaus vedėjo 2018 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. 22FPĮ-7-(14.22.124) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ ir kitos bylos medžiagos matyti, kad projekto rengėjas D. R. turi kvalifikacijos pažymėjimą Nr. 2R-FP-602. Iš atsakovės atstovo paaiškinimų atsiliepime, Tarnybos Kupiškio skyriaus vedėjo 2017 m. spalio 31 d. rašto Nr. SFP-472-(14.22.36) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ matyti, kad projektas, nustačius trūkumų, nebuvo suderintas ir grąžintas taisymui.

Projekto rengėjas UAB „M“ direktorius D. R. parengė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kupiškio sen., Kupiškio r., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame pateikė projekto grafinę dalį – projekto sprendinių brėžinį (sugeneruotą 2017 m. gruodžio 8 d.), jame padarydamas tam tikrus pakeitimus, palyginus su anksčiau pateiktu projektu), projekto tekstinę dalį, kurioje nurodė projekto tikslą (tokį pat, kaip ir anksčiau pateiktame projekte), įvertino esamą būklę, joje nurodydamas, kaip ir anksčiau pateiktame projekte, be kita ko, kad formuojamas žemės sklypas vakarinėje pusėje ribojasi su Kupiškio tvenkiniu, paaiškino projekto sprendinius, juose padarydamas tam tikrus pakeitimus, palyginus su anksčiau pateiktu projektu. Iš atsakovės atstovo paaiškinimų atsiliepime, Tarnybos Kupiškio skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 18 d. rašto Nr. SFP-(14.22.36) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ ir Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. sausio 12 d. rašto Nr. S1-188 (4.20) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ matyti, kad pakartotinai pateiktas suderinti projektas buvo suderintas su minėtomis institucijomis.

Tarnybos Kupiškio skyriaus vyriausiasis specialistas Tarnybai pateikė 2018 m. sausio 12 d. Nr. 1TP-289 prašymą patikrinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.

Tarnyba, patikrinusi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte (patvirtintame 2018 m. sausio 29 d.) nurodė, jog projekto sprendiniai neprieštarauja Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams (7 punktas), pateikė patikrinimo išvadą, jog pritariama teikimui tvirtinti (8 punktas), 11 punkte, kuriame palikta vieta įrašyti nustatytus mažareikšmius trūkumus ir pasiūlymą dėl jų ištaisymo, tokių trūkumų nenurodė.

Tarnybos Kupiškio skyriaus vedėjas 2018 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 22FPĮ-7-(14.22.124) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, vadovaudamasis Taisyklių 68, 69 ir 72 punktais, veikdamas pagal Tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 17 d. įgaliojimą Nr. 1Į-833-(1.9), patvirtino žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kupiškio sen., Kupiškio r. sav., sujungimo su įsiterpusiu valstybinės žemės plotu, formavimo ir pertvarkymo projektą (įsakymo 1 punktas); ir nustatė, kad naujai suformuoto 0,4298 įsiterpusio valstybinės žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio (įsakymo 2.1 papunktis).

Projekto rengėjas D. R. 2018 m. kovo 12 d. parengė įsiterpusio 0,4298 žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri buvo patikrinta ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėjas Tarnybos Kupiškio skyriui 2018 m. birželio 11 d. pateikė prašymą parduoti jam 0,4298 ha įsiterpusį žemės ūkio paskirties žemės plotą, besiribojantį su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kupiškio sen., Kupiškio r. sav., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Tarnybos Kupiškio skyriaus vedėjas 2018 m. spalio 9 d. raštu Nr. 22SD-2669-(14.22.104) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo“ (Sprendimu) atsisakė pareiškėjui parduoti 0,4298 ha žemės ūkio paskirties žemės plotą, besiribojantį su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), remdamasis Nutarimo 2.3.3 papunkčiu ir nurodęs, kad žemės sklypų formavimo projekte suformuotas įsiterpęs 0,4298 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pareiškėjo nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su privačiu žemės sklypu, kadastro Nr. 5760/0002:120, ir su Lėvens tvenkiniu, kurio ribos nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (2020 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1577-520/2020, 2020 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-191-502/2020). Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1577-520/2020, 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-841-556/2020). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (2020 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-191-502/2020, 2020 m. balandžio 9 d. administracinėje byloje Nr. A-784-520/2019).

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau- ir Žemės įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą valstybinės žemės sklypus kitų asmenų nuosavybėn įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perleidžia Nacionalinė žemės tarnyba visais kitais atvejais, kai jų neperleidžia pagal šios dalies 1 ir 3 punktus centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ir Vyriausybė. Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalis nustato, jog valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. To paties straipsnio 5 dalis įtvirtina, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, be kita ko, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams (4 p.). Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (Žemės įstatymo 10 str. 6 d.). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 10 str. 7 d.). Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą, tuo atveju, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, turi būti rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, o to paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (nauja redakcija 2014 m. sausio 2 d. įsakymas Nr. 3D-1/D1-1) 2 punktas nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (kuris toliau Taisyklėse vadinamas Projektu) yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams; jame išvardinti atvejai, kuriais rengiamas projektas, tarp jų - kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; (2.6 p.). Taisyklių 13 punkte nurodyti subjektai, turintys Projektų rengimo inicijavimo teisę, tarp jų- privačios žemės savininkai (13.4 p.). Pagal Taisyklių 12.1 punktą (redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu - iki 2020 m. vasario 1 d.) Projektų rengimą kaimo gyvenamųjų vietovių (išskyrus miestelius) teritorijose organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (kuris toliau Taisyklėse vadinamas organizatoriumi).Taisyklių 21 punktas nustato, kad organizatorius prašymą organizuoti Projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti Projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti Projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2017 m. birželio 19 d. prašymu siekė įsigyti kaip įsiterpusį žemės sklypą laisvos valstybinės žemės plotą prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei šį plotą prijungti prie jam priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Tam jis turėjo atlikti procedūras, nustatytas Taisyklėse. Taisyklių 48 punktas nustato, kad įsiterpęs laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotas (išskyrus mėgėjų sodo teritoriją) nustatomas pagal Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatas. Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.3.3 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. kovo 24 d.) įsiterpusį parduotiną laisvos žemės plotą apibrėžė kaip laisvos valstybinės žemės plotą, tinkamą naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpusį tarp privačių žemės sklypų, <...> ne didesnį kaip 1 ha, esantį kaimo gyvenamosiose vietovėse, jeigu šiame valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plote pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo ketintas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas neatitiko įsiterpusio žemės sklypo sąvokos (ribojosi su Lėvens tvenkiniu, kurio ribos nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre), kas buvo ir konstatuota Sprendimu, kurio pareiškėjas neginčijo.

Pagal aukščiau nurodytąjį teisinį reglamentavimą, pareiškėjui pateikus 2017 m. birželio 19 d. prašymą, jau tuomet per 10 darbo dienų Tarnybos Kupiškio skyrius turėjo pareigą įvertinti, ar pareiškėjo prašomas įsigyti nuosavybėn žemės sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, o nustatęs, jog prašomas įsigyti žemės sklypas įsiterpusio žemės sklypo sąvokos neatitinka- priimti motyvuotą sprendimą atsisakyti organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (Taisyklių 21 punktas). Tačiau atsakovas šios savo pareigos neįvykdė, priėmė aktus, kuriais leido vykdyti tolimesnes procedūras pareiškėjo siekiui realizuoti: 1) Tarnybos Kupiškio skyriaus vedėjas priėmė 2017 m. rugpjūčio 4 d. įsakymą Nr. 22FPĮ-33-(14.22.124) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriuo nusprendė rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, priėmė vadovaudamasis, be kita ko, Taisyklių 48 punktu; 2) Tarnybos Kupiškio skyrius išdavė Projekto rengimo reikalavimus; 3) Tarnybos Kupiškio skyriaus vedėjas 2018 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 22FPĮ-7-(14.22.124) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kupiškio sen., Kupiškio r. sav., sujungimo su įsiterpusiu valstybinės žemės plotu, formavimo ir pertvarkymo projektą.

Taisyklių 27 punktas nustato, kad organizatorius, kuris pats inicijuoja Projekto rengimą, ar kiti iniciatoriai pagal Projekto tikslus ir reikalavimus sudaro rašytinę Projekto rengimo ir įgyvendinimo sutartį su Projekto rengėju, nurodytu Taisyklių 15 punkte. Žemės įstatymo 42 straipsnio 2 punktas nustato, be kita ko, kad valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai Vyriausybės nustatytais atvejais rengiami asmenų, naudojančių arba pageidaujančių įsigyti žemės sklypus ar norinčių naudotis šiais žemės sklypais, lėšomis. Atsakovui priėmus 2017 m. rugpjūčio 4 d. įsakymą Nr. 22FPĮ-33-(14.22.124) bei išdavus Projekto rengimo reikalavimus, pareiškėjas sudarė sutartį su Projekto rengėju, Projekto rengėjas UAB „M“ direktorius D. R. parengė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kupiškio sen., Kupiškio r., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurį atsakovas suderino ir patvirtino. Projekto rengėjas taip pat parengė įsiterpusio 0,4298 žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri buvo patikrinta ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

PVM sąskaita faktūra 2018 m. kovo 26 d. Nr. 090866 kopijos ir D. M. sąskaitos išrašas patvirtina, kad D. M. sumokėjo UAB „M“ pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 090866 700 Eur už žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (350 Eur avansu 2017 m. rugpjūčio 11 d., kaip numatyta sutarties 3.1.2 papunktyje, ir 350 Eur 2018 m. kovo 27 d.).

Taisyklių 16 punktas nustato, kad Projektų rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų, Projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą atlieka Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą. Iš Taisyklių 68 punkto (redakcijos, galiojusios nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2020 m. vasario 1 d.) nuostatų matyti, jog Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas gali priimti sprendimą tvirtinti arba atsisakyti tvirtinti Projektą. Taigi, Tarnybos Kupiškio skyrius pareigą vertinti, ar pareiškėjo prašomas įsigyti nuosavybėn žemės sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, turėjo ne tik priimdamas administracinį sprendimą rengti ar atsisakyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, bet ir vėlesnėse procedūrose- derinant Projektą, jį tvirtinant, derinant kadastrinių matavimų bylą, tačiau to nepadarė iki pat Sprendimo priėmimo. Teismas pažymi, kad jokios Sprendimo priėmimui aktualios faktinės aplinkybės nuo pareiškėjo prašymo pateikimo momento iki Sprendimo priėmimo nepasikeitė, jos galėjo ir privalėjo būti įvertintos jau pradinėje Taisyklėse nustatytos procedūros stadijoje. Atsakovas nepateikė jokių argumentų ir jokių įrodymų, kad iki Sprendimo priėmimo jam įvertinti, jog pareiškėjo norimas suformuoti žemės sklypas iš tiesų neatitinka Nutarime apibrėžtos įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, galėjo sutrukdyti kokios nors objektyvios priežastys. Tarnybos Kupiškio skyrius turėjo numatyti, kad pareiškėjas realizuodamas Tarnybos Kupiškio skyriaus išduotus Projekto rengimo reikalavimus, patirs išlaidas, kadangi už projektą turės sumokėti savo lėšomis. Iš to, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad Tarnybos Kupiškio skyrius veikė paviršutiniškai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tarnybos Kupiškio skyriui tinkamai įvykdžius jam priskirtas pareigas, t.y. laiku nustačius, jog pareiškėjo ketinamas įsigyti laisvas valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos bei tuo pagrindu priėmus sprendimą atsisakyti organizuoti Projekto rengimą, Projektas nebūtų buvęs pradėtas rengti ir pareiškėjas nebūtų patyręs Projekto rengimo išlaidų. Dėl to yra pagrindas konstatuoti šioje byloje atsakovės atstovo Tarnybos Kupiškio skyriaus neteisėtus veiksmus CK 6.246 straipsnio prasme, pareiškėjo patirtą žalą (CK 6.249 straipsnis), kuri susidarė dėl patirtų 700 Eur, kuriuos pareiškėjas sumokėjo projekto rengėjai UAB „M“ už projekto ir kadastrinių matavimų bylos parengimą, ir priežastinį ryšį tarp atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos (CK 6.247 straipsnis), t. y. būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumą (CK 6.271 straipsnis). Nustačius valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumą, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį kyla prievolė atlyginti žalą. Pareiškėjo skundas tenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 5 punktas).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai 450 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas, patirtas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, bei kad, atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija). CPK 98 straipsnio 3 dalis nustato, kad šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme. Pareiškėjas pateikė 2020 m. vasario 21 d. atstovavimo sutarties ir 2020 m. vasario 20 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 933512 bei 2020 m. spalio 14 d. patvirtinimo apie lėšų įskaitymo į kliento sąskaitą kopijas. Atstovavimo sutartimi pareiškėjas advokatei Ingai Radinienei pavedė atstovauti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose administracinėje byloje. Pagal atstovavimo sutartį atstovei suteikta teisė kliento vardu ir interesais pateikti ir pasirašyti skundus bei atlikti kitus šioje sutartyje nurodytus veiksmus. Iš pateikto prašymo bei dokumentų nustatyta, kad D. M. už pareiškėją sumokėjo advokatei 250 Eur už dokumento surašymą, 200 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui bei atstovavimą teisme. Pareiškėjo pateikti dokumentai pagrindžia patirtas 250 Eur išlaidas. Teismas, vertindamas pareiškėjo pateiktus dokumentus, sprendžia, kad dokumentai yra tinkami, ir, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjui, jais remiasi.. Rekomendacijų 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nustatant galimą priteisti užmokesčio dydį už skundo parengimą, taikomas Rekomendacijų 8.2 punktas, kuris numato, kad už ieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis yra 2,5 (koeficiento). Remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu, nagrinėjamu atveju rekomenduojama priteisti maksimali suma už skundo surašymą yra 3396,50 Eur (1358,60 x 2,5 = 3396,50). Prašoma priteisti 250 Eur suma už skundo surašymą yra reali, neviršijanti Rekomendacijose numatytų maksimaliai galimų priteisti sumų dydžių, todėl pareiškėjui priteistina. Rekomendacijų 8.19 punktas už vieną atstovavimo teisme valandą nustato 0,1 koeficiento rekomenduojamą priteisti maksimalų dydį. Pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pasirengimas teismo posėdžiui vertintinas kaip sudedamasis atstovavimo teisme elementas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 nutartį administracinėje byloje Nr.eA-1007-556/2018, 2019 m. rugsėjo 26 nutartį administracinėje byloje Nr.eA-2463-662/2019 ir kt). Teismo posėdžio informacinė pažyma patvirtina, kad teismo posėdis 2020 m. spalio 15 d. vyko 1 val., todėl maksimalus dydis už atstovavimą teisme yra 139,9 Eur (1398,5x0,1), pareiškėjo prašoma už atstovavimą teisme prašoma priteisti suma (200 Eur) viršija Rekomendacijų nustatytą maksimalų dydį. Rekomendacijų 2 punktas nustato, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgęs į teisme nagrinėto ginčo pobūdį bei sudėtingumą, bylos apimtį, į tai, kad keliamas ginčas teismų praktikoje nėra naujas, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijomis nustatytų maksimalių dydžių, todėl pareiškėjui už atstovavimą teisme priteistina 139,9 Eur. Iš viso pareiškėjui priteistina 389,9 Eur byloje turėtų atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 87 straipsniu, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

skundą tenkinti.

Priteisti D. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kupiškio skyriaus, 700 Eur (septynis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti, ir 389,9 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 90 euro centų) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Irena Varžinskienė