- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- 2S-1261-577/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01255-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- E. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. M. atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys - antstolė T. G., O. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas E. M. kreipėsi pateikė skundą dėl antstolės T. G. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti jo asmeninės sąskaitos, esančios pataisos namuose, areštą, nenuskaityti lėšų reikalingų būtiniausių reikmenų įsigijimui, kurių suma neviršija vieno MMA, taip pat leisti įsiskolinimą mokėti dalimis – po 10 Eur (neareštuojant jo asmeninės sąskaitos). Skunde nurodė, kad antstolė 2017 m. rugpjūčio 8 d. priėmė nepagrįstą patvarkymą Nr. 3.5.-S-S022 147, nes neatsižvelgė į CPK 668 straipsnio 1 dalį, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktą bei nurašė visas pareiškėjui atsiųstas lėšas ir ketina paimti visus kitus pinigus, kuriuos atsiųs artimieji. Nurodė, jog lieka be lėšų pragyvenimui. Būtiniausius reikmenis gali įsigyti tik jo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Teigė, kad išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) – 350 Eur. Antstolė T. G. atsiliepime į skundą ir 2017 m. rugpjūčio 29 d. Patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą Nr. 3.5.-S023538 nurodė, kad CPK 736 straipsnyje reglamentuotas išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų ar davinių dydis. Visos pajamos, prilygintos darbo užmokesčiui, išvardintos CPK 737 straipsnyje, šis pajamų rūšių sąrašas yra baigtinis. Pasak antstolės, teisinių prielaidų įkalintų asmenų artimųjų ar kitų asmenų jiems pervedamas (dovanojamas, skolinamas) lėšas vertinti kaip patenkančias į CPK 737 straipsnio rėmus, nėra, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų dydžių. Antstolės teigimu, nukreipiant išieškojimą iš piniginių lėšų, kurios nepriskiriamos pajamų rūšims, nustatytoms CPK 736, 737, 738 ir 739 straipsniuose, turi būti taikomos išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės, t. y. CPK 668 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti išieškojimo ribojimus iš skolininko turto, t.y. piniginių lėšų, siekiant užtikrinti jam minimalias pragyvenimo sąlygas. Tačiau CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata taikytina ne naujai gaunamoms skolininko pajamoms vykdomo išieškojimo metu, o jau turimoms, pradėjus išieškojimą. Antstolė neturi, o skolininkas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad, pradėjus išieškojimą, laisvės atėmimo vietos įstaigoje esančioje skolininko sąskaitoje buvo pinigų suma, neviršijanti vieno MMA, kurios atžvilgiu turėjo būti taikytos CPK 668 straipsnio nuostatos. Be to, antstolė 2017 m. rugpjūčio 8 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Skolininkas nedirba ir negauna su darbo santykiais susijusių pajamų, tačiau jei tokias pajamas gautų, įkalinimo įstaiga išskaičiuotų lėšas pagal Patvarkymą Nr. 3.5.-S022132, laikydamasi CPK 736 straipsnio nuostatų. Suinteresuotas asmuo O. M. atsiliepimo į skundą nepateikė.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi pareiškėjo E. M. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Teismas nurodė, jog antstolė 2017 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymais dėl lėšų nepilnamečių vaikų išlaikymui išieškojimo, CPK 736 straipsnio nuostatų nepažeidė, išieškojimas nukreiptas ne į visas skolininko gaunamas pajamas, todėl likusią pajamų dalį skolininkas turi teisę naudoti savo reikmėms. Skolininkas E. M., ginčydamas antstolės patvarkymą dėl išieškojimo nukreipimo į jo gautas pajamas, nepagrįstai remiasi CPK 668 straipsniu, nes pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016), CPK 668 straipsnyje nustatytas vieno MMA dydžio išskaitų ribojimas taikomas tik išieškant iš skolininko turto bei pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Teismo nuomone, antstolė, 2017 m. rugpjūčio 8 d. priimdama patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų nepažeidė, veikė teisėtai pagal įstatymų jai priskirtą kompetenciją, todėl, nenustatęs antstolės veiksmuose vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, pareiškėjo skundo netenkino.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas E. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimti naują nutartį ir pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais, panaikinti lėšų areštą iki 1 MMA ir leisti naudotis pajamomis iki 1MMA, o iš šių gaunamų pajamų išskaičiuoti po 50 proc. pajamų dalį, o reikalavimą mokėti ne mažiau kaip po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui pripažinti kaip visiškai nepagrįstą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. CPK 668 straipsnio 1 dalis bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte įtvirtinta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vienos MMA.
5.2. Iš artimųjų gaunami pinigai negali būti prilyginti darbo užmokesčiui ir taikyti CPK 733-743 straipsnius šiuo atveju nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016; Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-314-619/2017).
5.3. Nors antstolė nurodo, kad nėra areštavusi sąskaitos, o tik pateikusi patvarkymą išskaičiuoti po 50 proc. pajamų dalies neviršijančios vienos MMA ir 70 proc. pajamų dalies viršijančios vieną MMA; tačiau antstolė pirmos instancijos teismui nepateikė 2017 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymo Nr. 3.5.-S022147, pagal kurį areštavo visas lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje. Pareiškėjas negali disponuoti pinigais, kuriuos gautų iš artimųjų.
5.4. Be to, antstolė pažeidė CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kadangi jame nėra įtvirtinta konkreti pinigų suma, o tik išdėstyta procentinė 50 proc. dalis, kurią antstolė gali nuskaityti nuo gaunamų pajamų, neviršijančių 1 MMA, ir kurią antstolė lygiomis dalimis turėtų padalinti abiems vaikams, todėl reikalavimas, kad būtų nuskaitoma ne mažiau kaip po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, yra teisiškai nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo (skolininko) skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0045/17/01191 esančių duomenų nustatyta, kad antstolės T. G. kontoroje priimtas vykdyti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-140-371/2017 dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams (po 100 Eur kiekvienam vaikui) išieškojimo iš pareiškėjo E. M.. Nustačiusi, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolė 2017 m. rugpjūčio 8 d. priėmė Patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. 3.5.-S022147, kuria areštavo 1 791 Eur skolos ir 397,22 Eur vykdymo išlaidų, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos – Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos sąskaitoje. Tos pačios dienos Patvarkymu dėl išlaikymo išieškojimo Nr. 3.5.- S022132, kuriuo vadovaudamasi CPK 733-743 straipsniais, pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos išskaityti periodinę išmoką kiekvieną mėnesį; taip pat nurodė, jog išlaikymo įsiskolinimas 2017 m. rugpjūčio 1 d. yra 1 791 Eur; kol bus padengtas išlaikymo įsiskolinimas, antstolė pareikalavo išskaityti 70 procentų iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, bet ne mažiau kaip 100 Eur kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui. Pareiškėjas pateikė skundą, kuriuo prašė atšaukti (panaikinti) areštą nuo asmeninės sąskaitos, esančios pataisos namuose ir ateityje nenuskaityti lėšų, reikalingų būtiniausioms reikmėms, kurių suma neviršija 1 MMA, leisti jam ar jo artimiesiems įsiskolinimą mokėti dalimis po 10 Eur kas mėnesį, neareštuojant sąskaitos. Nei antstolė 2017 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymu, nei pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kurį grindžia tuo, kad teisės aktai riboja galimybę nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA; iš artimųjų gaunami pinigai negali būti prilyginti darbo užmokesčiui; antstolė, teigdama, kad yra pateikusi įkalinimo įstaigai patvarkymą dėl atitinkamos procentinės dalies išieškojimo iš pajamų, nepateikė 2017 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymo Nr. 3.5-3022147, kuria areštavo visas lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigoje; antstolė pažeidė CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kadangi pareikalavo, kad būtų nuskaitoma ne mažesnė kaip po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.Pažymėtina, kad skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėjas akcentavo patvarkymo dėl lėšų arešto jo asmeninėje sąskaitoje, esančioje pataisos namų įstaigoje, neteisėtumą; prašė ateityje nenuskaityti lėšų, kurių suma neviršija 1 MMA. Antstolė 2017 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu Nr. 3.5.-S-022147, kurio nepagrįstumą siekė įrodyti apeliantas, areštavo tik išlaikymo įsiskolinimo sumą ir vykdymo išlaidas (iš viso – 2 188,22 Eur), o netenkindama pareiškėjo skundo, nurodė, kad skolininkas iš esmės skundžia antstolės priimtą patvarkymą Nr. 3.5.-S022147. Bylose, kuriose buvo nagrinėjami išieškojimą iš skolininkų – fizinių asmenų – turto bei pajamų reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 išaiškino, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Pastarasis draudimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Taigi, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą, ir savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą. Kadangi ginčijamame antstolės patvarkyme šis apribojimas nebuvo nurodytas, kasacinės instancijos teismas pripažino, kad juo antstolė neteisėtai nukreipė išieškojimą į visas skolininko lėšas, išieškojimo pradžioje galbūt buvusias pataisos namų sąskaitoje. Nagrinėjamu atveju, antstolė 2017 m. rugpjūčio 8 d. patvarkyme Nr. 3.5.-S022147 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštuodama skolininkui priklausančias lėšas vadovavosi CPK 688 straipsniu, kas leidžia spręsti, kad skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimas buvo nukreiptas į sąskaitoje tuo metu buvusias lėšas, kaip skolininko turtą. Pažymėtina, kad šiame patvarkyme CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto ribojimo antstolė nenurodė ir nepagrįstai šiuo patvarkymu nukreipė išieškojimą į visas (o ne į viršijančias 1 MMA) skolininko E. M. lėšas, tuo metu galbūt buvusias pataisos namų sąskaitoje. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes konstatuoja, jog minėtas antstolės veiksmas, prieštarauja išieškojimą iš turto reglamentuojančioms normoms bei kasacinio teismo praktikai ir laikytinas neteisėtu, todėl toks patvarkymas pripažintinas neteisėtu, ir naikintinas (CPK 513 straipsnio 1 dalis).Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad jei nukreipus išieškojimą į turimą skolininko turtą, atsižvelgiant į CPK 668 straipsnio 1 dalį, išieškoma mažesnė, nei priklausanti išieškoti, suma, antstolis tuo pačiu ar vėlesniu patvarkymu gali nukreipti išieškojimą ir į skolininko ateityje gautiną darbo užmokestį ar kitas pajamas. Tokiu atveju šių vėliau gautinų pajamų atžvilgiu taikytinos CPK LI skyriuje nustatytos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-453-690/2017 19 punktas, 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-313/2018). Apeliantas nagrinėjamoje byloje teigia, kad iš artimųjų gaunami pinigai negali būti prilyginti darbo užmokesčiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CPK 733 – 743 straipsnio nuostatų, prašo leisti naudotis pajamomis iki 1 MMA. Pažymėtina, kad išplėstinė teisėjų kolegija, minėtoje 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-315-421/2017 suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.CPK 736 straipsnyje numatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalis). Pagal šio straipsnio 2 dalį, iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Taigi, apelianto argumentai (ir skundo dėl antstolio veiksmų prašymas), kad gali būti nuskaitomos lėšos tik iš sumos, viršijančios 1 MMA, kad iš artimųjų gaunamos lėšos negali būti prilyginamos darbo užmokesčiui, kad taikyti CPK 733-743 straipsnių nėra pagrindo, nepagrįsti. Dėl šios priežasties nebuvo pagrindo tenkinti skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimo nenuskaityti lėšų iš pareiškėjo sąskaitos, kurių suma neviršija 1 MMA.Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad antstolė 2017 m. rugpjūčio 8 d. Patvarkymu dėl išlaikymo išieškojimo vadovavosi CPK 733-743 straipsniais, t. y. nurodė CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų ribojimus ir pagrįstai sprendė, kad antstolė išieškojimą nukreipė ne į visas skolininko pajamas. Pažymėtina, kad pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinis (šiuo atveju atskirasis (CPK 338 straipsnis)) skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimui pakartoti ar naujiems reikalavimams ir atsikirtimams nagrinėti, o pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms ištaisyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-338-241/2017).Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų dėl 2017 m. rugpjūčio 8 d. patvarkyme Nr. 3.5.-S022132 nurodyto reikalavimo išskaityti ne mažiau kaip po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nepagrįstumo nepasisakė, šiuos argumentus nurodė tik atskirajame skunde. Šių argumentų nei antstolis, nei teismas nenagrinėjo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nevertina šių apelianto argumentų (CPK 338 straipsnis, 306 straipsnio 2 dalis). Be to apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai pagal paminėtą patvarkymą buvo išskaitytos lėšos nesilaikant CPK 736 straipsnyje nurodytų ribojimų, tokių duomenų vykdomojoje byloje nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad skundžiamos nutarties išvada, jog išieškojimas nukreiptas ne į visas skolininko gaunamas pajamas, yra neteisinga.Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino antstolės veiksmus, kuriais ji 2017 m. rugpjūčio 8 d. patvarkyme Nr. 3.5.-S022147 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nenurodė CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto ribojimo, todėl pareiškėjo E. M. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų tenkintinas iš dalies, panaikinant antstolės T. G. 2017 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymą Nr. 3.5.-S022147 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje; kita skundo dalis atmestina (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Pareiškėjo E. M. skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti iš dalies, panaikinti antstolės 2017 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymą Nr. 3.5.-S022147 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Kitą skundo dalį atmesti.