- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-18
- Bylos Nr.
- 2FB-7869-291/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02882-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Žostautienė
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- A. U., UAB ,,Būsto paskolų draudimas“, „Swedbank“ AB
- Advokatai
- Egidijus Morkūnas
Procesinio dokumento kategorija 2.2 1.8.; 3.2.7.1.; 3.4.5.2.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. spalio 18 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Ž. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo; suinteresuoti asmenys: A. U., UAB ,,Būsto paskolų draudimas“, „Swedbank“ AB.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teisme priimtas pareiškėjos A. Ž. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo.
Posėdžio metu pareiškėja pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai pareiškimo pateikimo dieną sudaro UAB „Būsto paskolų draudimas“ - 116 584,21 Eur, „Swedbank“, AB - 43321,91 Eur. Bendra skola šiems kreditoriams yra 159 906,12 Eur. Skoliniai įsipareigojimai, kurių pareiškėja negali įvykdyti, susidarė, nes nutraukus santuoką su A. U., pareiškėja viena moka būsto paskolą, išlaiko nepilnametį vaiką - G. U. (gim. (duomenys neskelbtini)), buvęs sutuoktinis neteikia vaikui išlaikymo, yra susidariusi išlaikymo skola, dėl ko jam yra iškelta baudžiamoji byla. Šiuo metu pareiškėjos pajamos per mėnesį, atskaičius mokesčius, yra apie 1400 Eur per mėnesį. Santuoka pareiškėja yra nutraukusi 2011 m., tačiau abu su buvusiu sutuoktiniu liko solidariais skolininkais kreditoriams. Buvęs sutuoktinis ūkininkauja, nei skolos, nei išlaikymo dukrai neteikia. Pareiškėja neturi nekilnojamojo turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą -nebaigtos statybos gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini)., žemės sklypą, kurie yra įkeisti prievolių įvykdymo užtikrinimui, o ji šiuo metu gyvena su dukra nuomojamame bute. Supranta, kad pardavus nekilnojamąjį turtą, skoliniai įsipareigojimai kreditoriams ženkliai sumažėtų, buvo potencialus jo pirkėjas, tačiau vykstant teisminiam nagrinėjimui pirkėjas nebenorėjo laukti. Grynųjų pinigų, kurių suma viršija 1 MMA bei turtinių teisių pareiškėja neturi. Pareiškėja viena moka skolą UAB „Būsto paskolų draudimas“ nuo 2011 m., vidutiniškai po 100 – 150 Eur per mėnesį. Jai su dukra būtinųjų poreikių tenkinimui per mėnesį, t. y. būsto nuomai 150 Eur, maistui - 400 eurų, apranga ir avalynė - 50 eurų, komunaliniai mokesčiai 100 eurų, išlaidos telefonui, internetui, televizijai - 25 eurų, gydytojų konsultacijos – 52 Eur, vaistai – 40 Eur, pareiškėja taip pat nuomojasi automobilį – 73 Eur per mėnesį ir pan., bendra būtinųjų išlaidų suma yra 1290 Eur per mėnesį. Pareiškėja sudarė naują nuomos sutartį ir sumažino savo išlaidas už automobilio nuomą - buvo 170 Eur, o dabar 73 Eur. Kitų išlaidų mažinti neketina. Minėta suma reikalinga, nes ji užima atsakingas pareigas, todėl, norint jas išlaikyti, turi atitinkamai investuoti, be to turi užtikrinti tinkamas sąlygas savo nepilnametei dukrai, dukra yra apdrausta, privačiai mokosi anglų kalbos, lanko baseiną. Pareiškėja nurodė, kad per mėnesį kreditoriams reikėtų sumokėti virš tūkstančio eurų sumą, tačiau, buvusiam sutuoktiniui nieko nemokant, ji neturi galimybės kas mėnesį mokėti atitinkamo dydžio įmokas kreditoriams. Pareiškėja turi įmonę, tačiau šiuo metu įmonė nevykdo veiklos, todėl pajamų nėra. Pareiškėja teigė, kad atitinka LR FAB įstatyme numatytus reikalavimus siekiant, jog fiziniam asmeniui būtų iškelta bankroto byla (LR FABĮ 5 str. 8 d. 1 p.) - t. y., pradelstų įsipareigojimų suma viršija 25 MMA, o prievolių įvykdymo terminai yra pasibaigę. Iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ji nesudarė jokių sandorių, kurie būtų privedę prie jos nemokumo bei kurie pažeistų kreditorių teises.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas advokatas Egidijus Morkūnas nurodė, kad pareiškėjai apriboti save ir pragyventi valstybėje už valstybės nustatytą minimalų atlyginimą neįmanoma, norint užimti atitinkamas pareigas, tenka turėti ir atitinkamas išlaidas. Taip pat reikia sudaryti ir geras sąlygas nepilnamečiui vaikui lavinti, todėl sumažinti būtinąsias išlaidas minimaliems poreikiams tenkinti pareiškėja negali. Prašo iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančia UAB ,,Klaipėdos administratorių biuras“.
Suinteresuotas asmuo A. U. apie teismo posėdį informuotas tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, neatvykimo priežastys teismui nežinomos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą prašė teismo netenkinti pareiškėjos prašymo, nurodė, kad pareiškėjai negalima kelti bankroto bylos, nes ji neketina gauti pajamų ir neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais. Pareiškėja yra nesąžininga, nes pagal jos gaunamas pajamas negalima daryti išvados, jog skolininkė negali vykdyti skolinių įsipareigojimų UAB ,,Būsto paskolų draudimas“
Suinteresuotas asmuo „Swedbank“ AB atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą prašė teismo netenkinti pareiškėjos prašymo, nurodė, kad pareiškėjos pajamos nėra sumažėję, atvirkčiai, pareiškėjos pajamos yra didesnės, nei sudarant kredito sutartį. Sudarant kredito sutartį pareiškėjos pajamos buvo 506,84 Eur, dabar - 1 377,29 Eur , todėl mano, kad pareiškėja, sureguliavusi savo išlaidas, gali vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
Apie teismo posėdį dėl bankroto bylos pareiškėjams iškėlimo kreditoriams pranešta teismo šaukimais ir viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2016-08-01, jokių prašymų teismas nėra gavęs.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 str. 1 d. nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). FABĮ 2 str. 2 d. nustatyta, kad fizinio asmens nemokumas yra tokia būklė, kai jis ne tik turi įsipareigojimų, kurie viršija 25 minimaliąsias mėnesio algas ir kurių mokėjimo terminai yra suėję, bet ir negali šių įsipareigojimų vykdyti. Netgi jei asmens skoliniai įsipareigojimai yra didesni, nei turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį juos įvykdyti, tai taip pat reiškia, kad asmuo skolinius įsipareigojimus gali vykdyti per protingą laikotarpį.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir vertindamas, ar pareiškėja yra nemoki FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, iš pareiškime ir kreditorių sąraše nurodytų aplinkybių nustatė, kad pagal skolinius įsipareigojimus, kurių mokėjimo terminai suėję, pareiškėja A. Ž. su savo buvusiu sutuoktiniu A. U. yra solidariai skolinga kreditoriams UAB „Būsto paskolų draudimas“ - 116 584,21 Eur, „Swedbank“, AB - 43321,91 Eur, bendra skolos suma 159 906,12 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjos skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suma akivaizdžiai ir daug kartų viršija (25 MMA).
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį pareiškėjo nemokumo sąlyga negali būti siejama išimtinai tik su pradelstų skolinių įsipareigojimų suma, nes privalo būti įvertintos ir asmens, prašančio iškelti jam bankroto bylą, galimybės įvykdyti minėtus įsipareigojimus.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjos galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus, įvertina tai, kad pareiškėjos kreditoriniai įsipareigojimai yra solidarūs su buvusiu sutuoktiniu A. U. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad prievolės solidarumas reiškia, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos vykdant prievolę kreditoriui. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 7 d.). Taip pat pažymėtina, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 str. 1 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Įstatymas nustato bendraskolio teisę, o ne pareigą, regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio to, ką jis už šį yra sumokėjęs.
Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja su buvusiu sutuoktiniu A. U. asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto – (duomenys neskelbtini) Turtui taikyta hipoteka kreditoriaus naudai.
Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) vienintelė akcininkė ir vadovė, jai priklauso 100 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų, vienos akcijos vertė 28,96 Eur, įmonė savo veiklą nuo 2015-01-01 iki 2019-12-31 yra sustabdžiusi, VĮ „Registra“ duomenimis, pareiškėja transporto priemonių neturi.
UAB „Būsto paskolų draudimas“ sutiko įkeistą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) parduoti už kainą, ne mažesnę nei 77000 Eur, kas laikytina atitinkančiu jo rinkos kainą. Pardavus nekilnojamąjį turtą, ženkliai sumažėtų solidarių skolininkų, tame tarpe ir pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai kreditoriams.
Pareiškėja A. Ž. dirba (duomenys neskelbtini) ir jos gaunamo darbo užmokesčio suma yra 1737,72 Eur, neatskaičius mokesčių. Prieš sudarant su bendrove būsto kredito draudimo sutartį kredito bendrovei pareiškėja buvo nurodžiusi, kad jos pajamos yra 506,84 Eur, šiuo metu pareiškėjos pajamos yra daug didesnės, kredito sutarties sudarymo metu pareiškėja jau turėjo nepilnametę dukra G. U., todėl darytina išvada, kad prisiimant įsipareigojimus pareiškėja juos ketino vykdyti gaudama daug mažesnes pajamas, net atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad santuoka tarp pareiškėjos ir A. U. nutraukta, buvęs sutuoktinis yra solidarus skolininkas. Teismui duomenų apie A. U. gaunamas pajamas nepateikta. Bankui palūkanos pagal Kredito sutartį nebebuvo mokamos nuo 2011 m. rugsėjo 5 d., o teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo buvo priimtas 2011 m. gruodžio 19 d., t. y. jau prieš priimant teismui sprendimą dėl santuokos nutraukimo pareiškėja nustojo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, kas leidžia manyti, kad prisiimti įsipareigojimai toliau buvo nevykdomi ne dėl negalėjimo, bet dėl nenoro juos vykdyti. Nors pareiškėja su savo buvusiu sutuoktiniu kreditą gavo, tačiau nuo kredito gavimo iki santuokos nutraukimo pareiškėja su buvusiu sutuoktiniu nespėjo užbaigti namo statybos darbų, todėl negalėjo būti panaudotos visos lėšos, skirtos namo statybai. Santuokos nutraukimas negali būti laikomas priežastimi nebevykdyti prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams, net atsižvelgiant į situaciją, kad pareiškėja viena augina nepilnametį vaiką. Iš Sodros pažymų apie gaunamas įmokas matyti, kad pareiškėja kai kuriais mėnesiais gavo didesnes sumas nei 1737,72 Eur, 2015 metais gautų pajamų vidurkis, neatskaičius mokesčių yra 2044,28 Eur, 2015-04-01 atlyginimas buvo 4400,49 Eur, 2016-04-01 atlyginimas buvo 5178,87 Eur, tačiau pareiškėja kreditoriams įmokų, net gaudama ženkliai didesnę atlyginimo sumą, nurodytais mėnesiais nepadidino, kas leidžia manyti, kad prisiimti įsipareigojimai toliau buvo nevykdomi ne dėl negalėjimo juo vykdyti, bet dėl nenoro juos vykdyti.
Be to, kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2016 m. balandžio 5 d. raštu yra informavęs „Swedbank“ AB apie leidimą parduoti įkeistą turtą už 77.000,00 Eur. Taigi bendrovė nėra pradėjusi priverstinio skolos išieškojimo A. U. ir A. Ž. atžvilgiu, kadangi pardavus hipoteka įkeistą turtą būtų padengta dalis skolos. Dėl likusios skolos mokėjimo bendrovė yra linkusi sudaryti sutartį dėl skolos grąžinimo, į antstolius nebūtų kreiptąsi ir A. U. bei A. Ž. būtų sudaryta galimybė dalimis dengti skolą bendrovei. Dėl pareiškėjos ir A. U. skolos bendrovei pagal Mokėjimų draudimo susitarimą pasakytina, kad šios skolos mokėjimas dalimis yra išdėstytas iki 2020 m. lapkričio 10 d. Šiai dienai pagal suformuotą skolos grąžinimo grafiką yra nesumokėta tik 34,95 EUR, mokėjimai pagal grafiką buvo mokami iki 2015 m. lapkričio mėn., be to, buvo atliekami mokėjimai ir į priekį. Pareiškime nėra pateikta duomenų, kad nuo 2015 m. lapkričio mėn. finansinė situacija pasikeitė ir įsipareigojimų nebėra galimybės vykdyti. Taigi manytina, kad, atsižvelgiant į skolininkės gaunamas pajamas, įsipareigojimai bendrovei pagal Mokėjimų draudimo susitarimą dalimis gali būti vykdomi. Atsižvelgiant į pareiškėjos gaunamas pajamas, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja yra nemoki ir kad negali dalimis vykdyti įsipareigojimų, kaip teigia pati pareiškėja vietoj to, kad gaudama didesnes pajamas jas grąžinti kreditoriams, ji minėtas sumas sumokėjo advokatui.
FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios nuostatos aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. <...> Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas ir numatomas gauti pajamas, lėšas, būtinas pragyvenimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Remiantis pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl fizinio asmens nemokumo FABĮ prasme sampratos, darytina išvada, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą, t. y. teismas, inter alia (lot. be kita ko), turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingą laikotarpį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos gaunamų pajamų už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-05-01 vidurkis yra 2448,41 Eur (neatskaičius mokesčių) , nors pareiškėja ir nurodo, kad pagrindinė jos užmokesčio suma yra 1737,72 Eur, tačiau gaunamų papildomų lėšų suma padidina jos pajamas. Pareiškėja įvertino būtinas pajamas jos poreikių tenkinimui, kurios yra 1290 Eur, pareiškėja nurodo, kad tai minimali suma, būtina jos ir nepilnametės dukters – G. U. (gim. (duomenys neskelbtini)), poreikiams tenkinti, nes dukters tėvas neteikia dukrai išlaikymo, nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. U., nors ir nereguliariai, prisideda prie dukros išlaikymo. Pareiškėjai gaunant pajamas, kurios daugiau nei 4 kartus viršija minimalią mėnesinę algą, bei patiriant protingas išlaidas, pareiškėja turi realias galimybes dalimis vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, atsižvelgiant taip pat į tai, kad ji yra solidariai atsakinga su A. U.
Kasacinio teismo praktikoje, vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA. Tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
Pareiškėja ir jos atstovas teisminio nagrinėjimo metu būtinąsias išlaidas minimaliems poreikiams tenkinti nurodė 1290 Eur, suma buvo sumažinta 93 Eur, sumažėjus automobilio nuomos kainai, kitas išlaidas pareiškėja sumažinti atsisakė, nurodydama, kad jos būtinos pagal jos užimamas pareigas, sveikatai palaikyti, vaikui lavinti.
Pareiškėja nurodė, kaip ji gali kreditoriams mokėti tik likusią apie 200 Eur per mėnesį sumą.
Teismo nuomone, prašoma būtinųjų išlaidų minimaliems poreikiams suma yra neprotingai didelė, pareiškėja, norėdama, kad jai būtų iškelta bankroto byla, nesistengia riboti savo poreikių, neketina atsisakyti prabangos prekių ar paslaugų, siekdama patenkinti tik savo, bet ne kreditorių interesus, nenori savęs riboti, nenurodė jokių objektyvių kriterijų, dėl kurių būtų reikalinga tokio dydžio minimali išlaidų suma pragyvenimui. Esant nekilnojamojo turto ir pareiškėjai gaunant pastovias nemažas pajamas, bei būnant solidaria atsakove kreditoriams su A. U., neatsižvelgiant į tai, kad skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turimą turtą, teismo nuomone, pareiškėjai yra galimybė per protingą laikotarpį juos įvykdyti ar bent pradėti vykdyti dalinai, kas leidžia teigti, jog šis asmuo gali ir yra pajėgus finansine prasme vykdyti jau turimus skolinius įsipareigojimus, kur šis vykdymas iš esmės priklauso tik nuo paties asmens noro ir valios išraiškos stengtis įvykdyti turimus skolinius įsipareigojimus, todėl teismas atsisako iškelti bankroto bylą FABĮ 5 str. 8 d. 1 p. pagrindu, t. y. pareiškimo nagrinėjimo metu nustačius, kad fizinio asmens būklė neatitinka FABĮ 2 str. 2 d. nurodytosios būklės. Šių išdėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjos pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo yra nepagrįstas, todėl pareiškimas atmestinas, bankroto bylą kelti atsisakytina (FABI 5 str. 8 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjos A. Ž. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.